- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- N1-613-878/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47690-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Nukentėjusysis
- E. A.
- Kaltinamasis
- N. G., V. K.
- Civilinis atsakovas
- R. G., E. G.
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Alytuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 12 klasės moksleivis, nevedęs, nedirbantis, neteistas,
V. K. , gimęs (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 3 kurso moksleivis, nedirbantis, neteistas,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji N. G. ir V. K. 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdami kartu su S. S., kuris yra nesulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, viešoje vietoje žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir iš chuliganiškų paskatų be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. A., V. K. jam sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą, po to N. G. sudavė kumščiu vieną kartą į veidą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, muštinės žaizdos apatinės lūpos gleivinėje, bei S. S. sudavė buteliu nukentėjusiajam į galvą ir dėl pjautinės žaizdos dešiniame antakyje, kaktos dešinėje pusėje, kaktos kairėje pusėje, pakaušio kairėje pusėje, nosies nugarėlės dešinėje pusėje, viršutinės lūpos dešinėje pusėje, smakro dešinėje pusėje ir abiejose plaštakose nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam E. A. ir tuo pačiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis N. G. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad jis, V. K. ir S. S. 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 21 val. buvo (duomenys neskelbtini) miestelio centre prie savivaldybės. Visi buvo apsvaigę nuo alkoholio – V. jau atėjo išgėręs, o N. G. su S. S. gėrė butelį. Automobiliu atvažiavo E. M. ir E. A., sustojo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kitoje gatvės pusėje nuo kaltinamųjų ir S. S.. E. išlipo ir nuėjo į parduotuvę. N. G. norėjo rūkyti, pagalvojo, gal E. pavaišins, todėl nuėjo prie keleivio priekinėje sėdynėje sėdėjusio E., pabeldė į langą. E. atidarė dureles, tada N. G. paklausė, ar jis duos rūkyti. E. atsakė, kad „gaidžiai“, t. y. jie, negaus. Anksčiau E. A. N. G. gąsdindavo, nes buvo vyresnis, jiedu nesutarė, N. G. mokykloje buvo nuo jo netgi gavęs mušti. Tuo metu priėjo ir draugai. Tada jie rūke pamatė automobilio plafoną, pagalvojo, kad atvažiuoja policija. N. G. su S. išsigandę, kad nebūtų sulaikyti išgėrę, pabėgo į skersgatvį tarp parduotuvių, nubėgo 30-40 metrų už parduotuvės. Pabuvę ne daugiau kaip 1-1,5 min., jiedu grįžo atgal, o E. su V. jau mušėsi, smūgiavo rankomis prie parduotuvės ties įėjimo durimis. E. jau buvo pataikęs V. K. į smakrą, į kairę skruosto pusę. Matė, kad buvo vienas smūgis, jis turėjo būti stiprus. V. K. stovėjo per žingsnį nuo E., šis žengė žingsnį ir sudavė smūgį. Vėliau V. K. sakė, kad jam E. sudavė kumščiu du smūgius į veidą. Mėlynių nuo to nebuvo, gal koks patinimas. Nematė, kad V. būtų sudavęs smūgį E. N. G., gindamas draugą, prasibrovė pro V. K. šiam iš nugaros pusės ir trenkė kairiu kumščiu vieną smūgį E. aukščiau akies, gal prie ausies, gal galėjo pataikyti ir į lūpą, o S. S. tada jam trenkė į galvą buteliu, šis sudužo. Tą butelį jie parbėgdami rado skersgatvyje tarp parduotuvių. Būdami skersgatvyje, nieko negirdėjo. Matė, kad buvo kruvina E. A. galva, veidas, prie lūpų, jis po smūgio paėjo pora metrų ir sukniubo prie parduotuvės durų. Įvykio niekas nematė, miestelyje buvo tuščia, prie parduotuvių daugiau automobilių nebuvo, tik parduotuvėje buvo žmonių. Kaltinamieji ir S. S. iškart pabėgo iki kaltinamojo namų, pabuvo prie laiptinės, paskui visi grįžo į įvykio vietą. Ten jį užpuolė E. ir jo motina, buvo E. tėvas, K., K.
Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino. Parodė, kad jis miestelyje susitiko su draugais. Paskui atvažiavo automobilis, sustojo palei gatvę, iš jo išlipo M. ir nuėjo į parduotuvę, o E. liko mašinoje. N. nuėjo prie mašinos, o V. K. su S. S. laukė prie seniūnijos, paskui irgi priėjo. N. G. tuo metu dar kalbėjosi su E. P. N. su S. pabėgo, o V. K. liko 10 metrų nuo mašinos į parduotuvės pusę. E. kažką pasakė, bet V. K. neatsakė, tada E. A. išlipo iš automobilio ir stipriai trenkė kumščiu V. K. į kairį skruostą. Skaudėjo stipriai, tačiau neprakirto, nebuvo nubrozdinimų, tik ištinęs veidas. Nuo smūgio V. K. aptemo akyse, jis 15-20 s nieko nematė ir neatsimena. Gal gindamasis jis irgi trenkė E. Atrodo, saugojo savo veidą, nes Evaldas jam bandė pataikyti alkūne į dešinę pusę, bet nepataikė. Kai E. pataikė pirmą smūgį, tada vėl bandė suduoti antrą smūgį, bet V. K. jį atrėmė, paskui jam aptemo akyse. Jam pataikė ties alkūne, į dilbį, bet neliko mėlynių, vilkėjo tada striuke ir megztuku. Nepamena, ar pats gindamasis galėjo suduoti E. Atsimena, kad paskui jie pabėgo. Nematė, kur G. E. pataikė, S. smūgio E. nematė. N. pribėgo V. K. iš nugaros. N. E. nugriuvusio, lyg jis griuvo ant plytelių kniūbsčias. Policijos komisariate V. K. apžiūrėjo, klausė, ar jis turi pretenzijų, bet atsakė neturįs. Jam buvo pasiūlyta išsiblaivius pasidaryti tyrimus, bet nenuvyko pas medikus, kitą dieną patinimas jau buvo išnykęs, veido oda buvo pabrozdinta. Atvykęs policininkas dar prožektoriumi švietė jam į veidą, V. K. pats komisariate aiškino pareigūnams, kad jam buvo suduotas smūgis. V. K. yra kairiarankis, negalėjo E. pataikyti į lūpą, į galvą, į krūtinę.
Nors kaltinamieji iš esmės neigė savo kaltę dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, tai, jog jie bendrais veiksmais kartu su S. S. nežymiai sutrikdė sveikatą E. A. ir sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti bylos duomenys.
Nukentėjusysis E. A. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 21 val. kartu su E. M. atvažiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), sustojo ties skersgatviu tarp parduotuvių. E. A. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, nuo šaligatvio pusės. E. M. nuėjo į parduotuvę, E. A. liko sėdėti. Važiuodami matė, kad kitoje gatvės pusėje stovi iš matymo pažįstami N. G., V. K. ir S. S., šis turėjo degtinės butelį „(duomenys neskelbtini)“. Prie E. A. priėjo N. G., pabeldė į langą. Nukentėjusysis atidarė automobilio duris. P. G. per kelis metrus link automobilio atėjo K. su S. G. E. A. liepė duoti cigaretę. Šis atsakė neturįs ir neduosiąs, matė, kad N. G. išgėręs, nenorėjo veltis su juo į kalbas. Po trumpo pokalbio G. staiga atsitraukė ir su S. nubėgo į tarp parduotuvių esantį skersgatvį, ten užtruko kelias minutes. E. A. liko sėdėti apie 10-15 s. Matė, kad V. K. visą laiką į jį žiūri. A. K. jam įžūliai pasakė: „ko žiūri“. Matėsi, kad ir jis išgėręs, todėl E. A. jam nieko nesakė, nenorėjo veltis į konfliktus. Nukentėjusysis matė, kad jam kilo grėsmė, nes V. K. buvo stipriai išgėręs, todėl nežinojo, ką šis gali jam padaryti. E. A. išlipo iš automobilio, paklausė V. K., kas yra. Šis stovėjo per kokius tris metrus nukentėjusiajam iš dešinės. Tada E. A. bandė eiti link parduotuvės, nes manė, kad ten bus saugiau. Einant pro K., šis puolė ir E. A. sudavė smūgius į galvą. Nukentėjusiajam pro jį einant, V. K. kaire ranka kirto į veidą. Smūgių buvo daug. K. tiksliai kaire ranka pataikė į apatinę lūpą dešinėje, prakirto lūpą, pasipylė kraujas, o dešine ranka stipriai pataikė į kairį petį. Gindamasis E. A. bandė suduoti V. K. smūgį, bet nepataikė, tiesiog nuo jo atsistūmė. Jiedu susikibo, E. A. bandė jam kirsti, bet suprato, kad nieko nebus, ir tada nuo jo atsistūmė. Staiga iš skersgatvio išbėgo N. G. ir puolė E. A., sudavė daug smūgių į galvą, bet E. A. jį atsistūmė. Tiksliai pamena, kad G. kaire ranka pataikė į dešinę akį ir dešine ranka pataikė į smakrą, jis, E. A. atsistūmus V. K., buvo priešais nukentėjusįjį. Grūmimosi metu E. A. tik traukėsi, atsistūmė nuo jų ir atsidūrė prie pat parduotuvės durų. Pajuto stiprų smūgį į galvą, ant galvos dužo butelis, pasipylė kraujas, iš butelio išbėgo visas skystis, o E. A., sukdamasis šonu, krito pro atidarytas duris jau parduotuvės viduje, buvo praradęs sąmonę. Kai S. trenkė buteliu, jo rankoje liko butelio kakliukas, tuo kakliuku jis perpjovė E. A. ranką. E. M. kėlė E. A., paskui pribėgo A. K., pardavėja, ši atnešė rankšluostį ir ledo. Pamena, kad prie jo visą laiką buvo E. M., A. K. ir jo posūnis. E. M. iškvietė policiją ir greitąją. Nepamena, kaip įvykio vietoje atsirado E. A. motina, policijos ir greitosios automobiliai. Po šio įvykio dūžtančiu buteliu buvo supjaustyta galva, perpjauta nosis, rankos. Ekspertas ant peties žymių nenustatė, bet iš pradžių buvo mėlynė. E. A. po kelių savaičių nuvažiavo pas ekspertą, tada mėlynės jau nebuvo. Specialisto buvo apžiūrėtas po trijų dienų, vyko pats, specialistas jį visą apžiūrėjo, bet nukentėjusysis nebuvo išsirengęs, jam apžiūrėjo galvą ir rankas. Neatsimena, ar ligoninėje buvo fiksuota mėlynė petyje. Įvykio metu šalia parduotuvės nieko nebuvo. Lauke buvo kaltinamieji ir S., o parduotuvėje buvo M., K., nepilnametis vaikas ir pardavėja. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugsėjo 16 d. davė kitokius parodymus, nes buvo patyręs galvos traumą, praradęs sąmonę, todėl jį tik trumpai apklausė. Paskui jau viską prisiminė gerai ir konkrečiai.
Liudytojas S. S. parodė, kad jis ir N. G. prie mokyklos gėrė sidrą, po butelį ar du 1,5 l talpos, abu buvo neblaivūs. Paskui atėjo V. K.. Visi nuo kultūros namų ėjo link parduotuvės. Pamatė, kad prie parduotuvės atvažiavo E. A. ir E. M.. E. M. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, o E. A. liko automobilyje. Jie, eidami pro automobilį, prašė E. A. duoti rūkyti. Gali būti, kad E. A. tada juos išvadino gaidžiais. Tuo metu, kai E. A. atsidarė automobilio dureles, liudytojas ir jo draugai pamatė švyturėlius, pamanė, kad tai policija atvažiuoja. Liudytojas ir N. G. buvo nepilnamečiai, neblaivūs, todėl pabėgo į skersgatvį tarp parduotuvių. Jiems bėgant, E. A. lipo iš automobilio, buvo atidaręs dureles. V. K. stovėjo prie automobilio durelių, jam nukentėjusysis kažką pasakė, o V. K. kažką atsakė. Nubėgęs skersgatvyje už parduotuvės, S. S. prieš šokdamas per tvorą atsisuko ir pamatė, kaip E. A. jau buvo išlipęs iš automobilio ir trenkė V. K. į dešinį skruostą, tiksliai nematė, bet pataikė į veidą. Gavęs smūgį, K. nesusigūžė. V. K. trenkė atgal į šoną, petį ar kaklą. Iš tamsos liudytojui viskas gerai matėsi, nes automobilis buvo apšviestas, stovėjo ties praėjimu tarp parduotuvių. S. S. su N. G. buvo jau peršokę tvorą, tada grįžo atgal, skersgatvyje rado butelį. N. G. pirmas pribėgo prie E. A., bet jam netrenkė, tada pribėgęs S. S., gindamas draugą, trenkė buteliu E. A. į viršugalvį. Atrodo, kad butelis buvo tuščias. Tuo metu E. A. stovėjo liudytojui iš kairės, paskui į S. S. atsisuko veidu, ir tada šis jam trenkė. Matė, kad E. A. po smūgio buteliu buvo kruvinas, prieš tai jam niekas prakirsta nebuvo, kraujas E. A. nebėgo. V. K. S. S. tuo metu stovėjo iš dešinės pusės, o N. G. stovėjo S. S. iš kairės pusės. S. S. iš viso smogė du kartus, bet pirmo smūgio nepataikė, o antro smūgio metu butelis sudužo. Po to, kai S. S. pirmas trenkė buteliu E. A., šis trenkė kažkam, turbūt N. G., kelis kartus mosikavosi, tikriausiai pataikė, nes N. G. trenkė E. A. atgal. E. A. krito pro parduotuvės duris, suklupo. Tuo metu ėjo iš parduotuvės K. ir jo vaikas. Liudytojas su draugais nuėjo namų link, bet paskui persigalvojo ir grįžo prie parduotuvės laukti policijos ir medikų. Tada E. A. užsipuolė N. G., trenkė ir pataikė jam į nosį ar į veidą, atrodo, buvo matomas sužalojimas. V. K. nebuvo sužalotas, K. suduotas smūgis buvo stiprus, kitą dieną K. dešinys skruostikaulis buvo patinęs. Tą momentą, kaip E. A. sudavė V. K., liudytojas pamatė išlindęs iš už parduotuvės kampo. Muštynės iš pradžių vyko ties skersgatviu, o kai liudytojas su N. G. jau ėjo iš skersgatvio, muštynės vyko link parduotuvės. Kai pribėgo su buteliu, At su K. buvo pasisukę link parduotuvės ir rėkė vienas ant kito. Tuo metu, kai S. S. sudavė buteliu nukentėjusiajam, šis buvo jau ties parduotuvės durimis. Neatsimena visų įvykio aplinkybių dėl tuo metu buvusio girtumo ir praėjusio laiko.
Liudytojas E. M. parodė, kad apie 21 val. su E. A. atvažiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti atsigerti, automobilį pasistatė tarp dviejų parduotuvių prie gatvės. Jis išlipo, o E. liko sėdėti. Kaltinamieji trise atėjo šaligatviu prie mašinos ir pradėjo kalbėti su E. Liudytojas tuo metu nuėjo į parduotuvę. Prieš liudytoją apsipirkinėjo kitas žmogus. E. M. laukė eilėje, išgirdo riksmą kieme ir per parduotuvės vitrininių durų stiklą pamatė, kad tie trys asmenys užpuolė E., visi būriu ėjo E. link, o šis traukėsi link parduotuvės. Kai pamatė išlipusį E., jis buvo ne prie pat automobilio, jis buvo paėjęs link parduotuvės. Prieš visą veiksmą matė vieną asmenį, du pasitraukė į šoną, per parduotuvės stiklą jų nesimatė, o V. K. buvo prie E. A., išlipusio iš automobilio. Liudytojas nusisuko, o kai vėl atsisuko, viskas prasidėjo, tada jau matė ir tuos kitus du asmenis. Kiek matė, pirmas pradėjo V. K., taikė E. į veidą, mano, kad pataikė. Tuo metu, kai sudavė pirmą smūgį A., G. ir S. buvo kažkur šone, liudytojas jų nematė. E. A. reagavo į suduotą smūgį, bandė atsitraukti, išsilenkinėjo, gynėsi, liudytojas nematė, kad E. būtų sudavęs smūgius. Tada regėjimo lauke atsirado ir kiti du. Kaltinamieji smūgiavo kumščiais E., visi trys tikrai sudavė po vieną smūgį jam į veidą. E. matė iš nugaros, kitus vaikinus labiau iš šono. Kai visi priartėjo prie parduotuvės, E. M. išbėgo pro duris į lauką. Duris atidarė į išorę. Tuo metu S. S. kirto E. į galvą buteliu, šis sudužo, o E. dengdamasis krito pro duris į parduotuvę ant nugaros, skystis iš butelio, kaip suprato – alkoholis, ir kraujas užtiško ant liudytojo. Mano, kad butelis buvo pilnas. E. M. iššoko į lauką, paskui su tuo kitu pirkėju padėjo E. atsistoti, iškvietė greitąją, policiją. Vėliau ten priėjo nemažai žmonių, E. motina. Kaltinamieji po to, kai sudavė buteliu, visi iš karto pabėgo kartu viena kryptimi, vėliau visi grįžo į įvykio vietą. Nematė, kad kuris nors iš jų būtų sužalotas, kad būtų kokių žymių ant kurio nors. Kai atvyko policija, parduotuvė buvo uždaryta, šviesos užgesintos. Tai buvo po 21 val. Šis įvykis šokiravo, išgąsdino, kad buvo užpultas žmogus, suduota buteliu, nebesijaučia saugus (duomenys neskelbtini).
Liudytojas A. K. parodė, kad jis apie 21.30 val. su vaiku apsipirkinėjo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, pardavėja buvo už prekystalio, daugiau ten lyg nieko nebuvo. Galbūt parduotuvėje buvo ir nukentėjusiojo draugas. Lauke girdėjo triukšmą, barnį, bet, nors parduotuvės durys plastikinės su stiklu, nieko nematė, nes buvo jau tamsu. Apsipirkęs ėjo iš parduotuvės, atidarė duris ir tuo metu į parduotuvę šonu įkrito E. A.. Jo galva, veidas buvo kruvini. Su pardavėja prilėkė prie nukentėjusiojo, ji atnešė kažką pridėti prie žaizdos. Daugiau asmenų nematė. Jo sūnus išsigandęs pabėgo, pats liudytojas jautėsi nejaukiai, nemaloniai, bet laukė, kol atvyks iškviestos tarnybos. Greitąją kvietė nukentėjusiojo draugas. Liudytojui išėjus į lauką, ten buvo kaltinamieji, tėvai, visi ginčijosi. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė iš esmės tas pačias faktines aplinkybes (1 t., b. l. 163-164).
Liudytoja V. S. parodė, kad dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio metu parduotuvėje apsipirkinėjo A. K., liudytoja buvo išėjusi į sandėlį pasiimti prekių. Kai ji grįžo, prasivėrė durys ir į parduotuvę įvirto atbulas E. A., laikydamas rankas už galvos, matėsi kraujas, o jam iš paskos iškart įėjo E. A. draugas. Daugiau parduotuvėje nieko nebuvo. Liudytoja išsigando. Ji su Artūru prišoko prie E., klausė, kas jam nutiko. E. užsidengė rankomis veidą, o per rankas tekėjo kraujas ant kilimėlio. Kažkas atidarė duris, pažiūrėjo laukan, bet ten nieko nebuvo. Liudytoja atnešė rankšluostį, E. draugas iškvietė greitąją. Lauke mėtėsi stiklo šukės. Liudytoja įėjo į parduotuvę, užsirakino ir grįžo į darbo vietą. Suprato, kad policijai bus reikalingi įrodymai, o pirkėjai negali vaikščioti po stiklo šukes, todėl uždarė parduotuvę. Tuo metu parduotuvė dirbo nuo 8 iki 22 val. Tą vakarą daugiau pirkėjų nebuvo, niekas nebandė eiti į parduotuvę. Liudytoja turėjo daug darbo, valė sandėlius, jai reikėjo išvalyti E. A. kraują. Direktoriui A. P. pranešė, kad uždarė parduotuvę, šis leido uždaryti. Liudytoja prašė leisti uždaryti, nes išsigando ir suprato, kad negali laikyti atidarytos parduotuvės, nes lauke mėtėsi stiklo šukės. Negirdėjo, kad kas būtų beldęsis į parduotuvės duris. Nuo E. A. alkoholio kvapo sklindant nejautė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė tas pačias faktines aplinkybes (1 t., b. l. 169-170, 171).
Liudytojas R. K. parodė, kad rugsėjo 15 d. prieš 20 val. su žmona atvyko į parduotuvę, sustojo prie „Versmės“ parduotuvės, užsuko į gretimą parduotuvę. Kitų automobilių ten nebuvo. Miestelyje prie „apylinkės“ klykavo „pacanai“. Nuėjo į parduotuvę apsipirkti, po 5-10 min. išėję pamatė, kad kažkoks žmogus sėdi ant palangės, šalia jo buvo kaimynas K., atėjo tėvai ir mamos. Nukentėjusysis ir tėvai puolė kažkurį iš vaikinų. Šie sėdėjo ant gretimo lango. Nematė, kad kuris iš tų vaikinų būtų kruvinas. A. K. liudytojui sakė, kad nukentėjusysis įkrito į parduotuvę, bet nematė, kas jam trenkė. Paskui atvažiavo policija ir kažką sulaikė, fotografavo, bandė patekti į parduotuvę, beldė į duris, švietė prožektoriais į parduotuvę. Joje iš pradžių šviesa degė, paskui, atvažiavus policijos pareigūnams, jau nedegė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (1 t., b. l. 173-174).
Liudytojas T. M. parodė, kad pagal pranešimą apie sumuštą žmogų su kolega T. J. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Pastebėjo prie parduotuvės kruviną žmogų, ant žemės buvo kraujo. Buvo ir dar trys draugai, tai kaltinamieji. Nukentėjusysis išvyko su greitosios pagalbos darbuotojais, todėl jam nepavyko nustatyti neblaivumo. Pareigūnai nustatė įtariamųjų asmenų tapatybes, jie visi buvo neblaivūs. Nepilnamečius perdavė tėvams, o vieną įtariamąjį parsivežė į policijos komisariatą. Ant šio asmens sužalojimų nesimatė, bet, kiek pamena, jis galėjo gauti smūgį, nes bendraujant tai išaiškėjo. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nebuvo kalbos apie sulaikytojo parodymą medikams, niekas neprašė fiksuoti sužalojimus. Pareigūnai atvykę nebandė patekti į parduotuvę. Liudytojas T. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bendraudamas su V. K., jokių sumušimų ant jo kūno nematė, o V. K. taip pat nesakė, kad jam padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 166-167).
Šalies argumentai
E. A. 2017 m. rugsėjo 16 d. protokole - pareiškime policijai nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 21.00 val. Alytaus r., (duomenys neskelbtini) 4 S. S. trenkė stikliniu degtinės buteliu jam per galvą, dėl to patyrė įvairius sužalojimus galvoje ir dešinėje rankoje (1 t., b. l. 1).
Apžiūros protokole 2017 m. rugsėjo 16 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Šios parduotuvės durys yra plastikinės, įstiklintos, ant plytelių prie pat šių įėjimo durų yra į kraują panašios dėmės, nuo įėjimo durų 3 m atstumu į pietryčius ir 1,1 m atstumu į pietus nuo pietinės pastato sienos ant betoninio paviršiaus yra 4 skaidraus bespalvio stiklo šukės (1 t., b. l. 33-36, 37-41).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto V. B. 2017 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 22.24 val. iš VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties gautas telefoninis pranešimas, jog 21.02 val. gavus iškvietimą į Alytaus apskrities S. K. ligoninės priėmimo skyrių pristatytas E. A. su žaizdomis galvoje, kaktoje, dešinėje plaštakoje, kuris iš ligoninės Priėmimo skyriaus išleistas (1 t., b. l. 45).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis T. M. 2017 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad apie 21.03 val. gavo pranešimą iš budėtojo, jog prie parduotuvės vaikiną sumušė pažįstamas asmuo. Su vyriausiuoju patruliu T. J. 21.16 val. atvyko į įvykio vietą, kur prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvo E. A. kruvinu veidu. Šis nurodė, kad konfliktas įvyko su šalia esančiais trimis jaunuoliais – V. K., N. G. ir S. S.. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė nukentėjusįjį į S. K. ligoninę. V. K., S. S., N. G. neneigė, kad tarp jų ir E. A. įvyko konfliktas, bet teigė, kad jie gynė sumuštą draugą V. K.. V. K. buvo nustatytas 0,97 promilių girtumas, N. G. 1,16 promilių girtumas, V. K. pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (1 t., b. l. 46).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 921/2017 (06) konstatuota, kad E. A. nustatyta pjautinės žaizdos dešiniame antakyje, kaktos dešinėje pusėje, kaktos kairėje pusėje, pakaušio kairėje pusėje, nosies nugarėlės dešinėje pusėje, viršutinės lūpos dešinėje pusėje, smakro dešinėje pusėje ir abiejose plaštakose, padaryta aštriu pjaunančiu daiktu, poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke ir muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje padarytos kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Tyrimas atliktas 2017 m. rugsėjo 18 d., atvykus pačiam tiriamam asmeniui, daugiau sužalojimų kūno paviršiuje nėra (1 t., b. l. 83-84).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. pG 1239/2017 (06) nurodyta, kad neatmetama galimybė, kad E. A. poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke galėjo būti padaryta ir suduodant smūgį buteliu (1 t., b. l. 89).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. pG 1287/2017 (06) nurodyta, kad E. A., vertinant 2017 m. gruodžio 22 d. papildomai pateiktą medicinos dokumentų išrašą, sužalojimo mastas nesikeis, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 95).
Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad kaltinamasis N. G. parodė, kur 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 21.00 val. ties skersgatviu tarp parduotuvių stovėjo automobilis, kuriame sėdėjo E. A., kur ant šaligatvio priešais parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ langus ir įėjimo duris N. G. sudavė smūgį nukentėjusiajam E. A. į veidą (2 t., b. l. 42-44, 45-47).
Akistatos metu nukentėjusysis E. A. parodė, kad V. K. jam pasakė, ko jis žiūri, E. A. jam nieko neatsakė, išlipo iš automobilio ir ėjo link parduotuvės, bet V. K. stojo jam skersai kelią. E. A. numojo ranka, pasakė, kad praleistų, bet V. K. tada jam kumščiu sudavė smūgius, negali pasakyti, kur pataikė ir kiek smūgių buvo, gal du ar trys. Tada atbėgo N. G. ir S. S., kuris sudavė smūgį buteliu, o N. G. sudavė du tris smūgius į galvą. Į. V. K. akistatos metu parodė, kad E. A. jam pirmas sudavė vieną smūgį į veidą, po to jis gindamasis gal ir galėjo jam suduoti vieną du smūgius (2 t., b. l. 16-17).
Kaltinamasis V. K. iškart po įvykio - 2017 m. rugsėjo 14 d. paaiškino, kad jam einant ties parduotuve „(duomenys neskelbtini)“, atsidarė automobilio durelės ir E. A. pasakė „Duok, Dieve“. V. K. paklausė, kas „Duok, Dieve“, tada E. A. išlipo iš automobilio ir du kartus sudavė V. K. į kairę veido pusę. V. K. aptemo akyse, kai atsigavo, pastebėjo, kad E. A. stovi visas kruvinas (2 t., b. l. 1). Apklausiamas 2017 m. rugsėjo 25 d., V. K. teigė, kad E. A., išlipęs iš automobilio, iškart jam į veidą sudavė vieną ar du smūgius kumščiu, o V. K., jei ir sudavė smūgius E. A., tai tik gindamasis ir tik vieną, bet to nepamena. Atsimerkęs pamatė, kad E. A. guli kruvinas ant žemės, o šalia stovi N. G. ir S. S.. Teigė, kad tada buvo išgėręs 2 butelius alaus (2 t., b. l. 5-6). Apklausiamas 2018 m. balandžio 9 d., patikslino, kad konfliktą pradėjo E. A., kuris jau buvo išlipęs iš automobilio, jis pirmas sudavė smūgius V. K., neatsimena, kiek, tada gindamasis V. K. kaire ranka sudavė smūgį į dešinę veido pusę E. A. (2 t., b. l. 8-9). Apklausiamas 2018 m. balandžio 24 d., V. K. teigė, kad jis E. A. smūgių nesudavė (2 t., b. l. 12).
Kaltinamasis N. G. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugsėjo 26 d. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 21 val. jis S. S. (duomenys neskelbtini) miestelyje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ susitiko V. K. Prie parduotuvės atvažiavo E. A. su E. M. automobiliu Audi 80, vairavo E. Šis nuėjo į parduotuvę. Kaltinamieji su S. S. visi trys priėjo prie E. N. G. paprašė parūkyti, bet E. juos išvadino gaidžiais ir pasakė, kad neduos. Tuomet N. G. su S. S. pamatė greitąją ir nusprendė, kad tai policija, todėl nubėgo į skersgatvį tarp parduotuvių. Labai greitai iš ten išėjo ir pamatė, kad V. ir E. mušasi, vienas kitam sudavė po vieną smūgį kumščiais į galvas. Tuomet N. G. pribėgo prie jų ir, gindamas savo draugą, sudavė vieną smūgį kumščiu E. A. į veidą, po to S. S. tuščiu degtinės buteliu sudavė vieną smūgį E. į galvą. Butelis nuo smūgio sudužo, E. A. nukrito ant žemės. Tuo momentu atėjo iš parduotuvės E. M. ir iškvietė policiją. N. G. prieš įvykį buvo išgėręs sidro, jam nustatytas 1,16 promilių girtumas (2 t., b. l. 32-33). Apklausiamas 2018 m. balandžio 9 d., parodė, kad kumščiu sudavė E. A. vieną smūgį į kaktą, patikslino, kad butelis degtinės „Finlandia“, kuriuo sudavė S. S., buvo tuščias (2 t., b. l. 35-36).
Nukentėjusysis E. A. pačios pirmos apklausos metu 2017 m. rugsėjo 16 d. 00.21 val. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 21.00 val. su draugu E. M. automobiliu atvažiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) E. M. nuėjo į parduotuvę, o E. A. liko sėdėti automobilyje keleivio pusėje. Prie jo priėjo N. G., V. K. ir S. S.. N. G. paprašė rūkyti, bet E. A. nedavė. N. su S. nuėjo į skersgatvį tarp parduotuvių, o V. K. stovėjo prie automobilio, E. A. paklausė, ko šis žiūri. E. A. išlipo iš automobilio, paklausė, kas yra, ir nuėjo link parduotuvės. V. K. iš nugaros prišoko prie jo ir norėjo trenkti, o E. A. atsisukęs norėjo irgi jam trenkti gindamasis, bet nė vienas nepataikė. Per tą laiką atbėgo S. S. ir N. G., S. S. stikliniu buteliu su degtine trenkė į galvą E. A., šis nuo smūgio parkrito, vaikinai pabėgo, iš parduotuvės atbėgęs E. M. iškvietė greitąją pagalbą ir policiją (1 t., b. l. 57-58). Apklausiamas 2017 m. rugsėjo 25 d. parodė, kad išlipusiam iš automobilio ir einančiam į parduotuvę, V. K., stovėjęs per metrą nuo nukentėjusiojo, priėjęs sudavė kumščiu bent du smūgius į veidą ir petį. Gindamasis E. A. bandė V. K. suduoti, bet nepamena, ar pataikė. Jiedu atsidūrė prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tada iš už nugaros atėjęs S. S. buteliu degtinės „Finlandia“ sudavė E. A. į galvą, butelis sudužo, E. A. prarado sąmonę. Dar matė, kad N. G. prieš jį mojavo rankomis, bet nepastebėjo, ar pataikė, viskas vyko labai greitai (1 t., b. l. 60-61).
Liudytojas E. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 2 d., parodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 21.00 val. jis su draugu E. A. atvažiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) mstl. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo į parduotuvę. E. liko sėdėti automobilyje, o prie jo priėjo S. S., N. G. ir V. K.. E. M., būdamas parduotuvėje, pro stiklines duris pastebėjo, kad E. A. atsitraukia, o į jį, mojuodami kumščiais, eina visi trys vaikinai. Tiksliai nematė, kuris kiek smūgių sudavė ir į kur, iškart išbėgo į lauką ir pamatė, kaip S. S. degtinės, lyg „Finlandia“, buteliu sudavė per galvą E. A.. Butelyje tikrai buvo skysčio, kuris apibėgo E. A. ant galvos ir rūbų. E. A. nukrito ant žemės prie parduotuvės, o jaunuoliai pabėgo (1 t., b. l. 157-158). Apklausiamas 2017 m. gruodžio 6 d., parodė, kad įvykis jo nešokiravo, neigiamų emocijų nesukėlė, nepatogumų jo gyvenimui nesudarė (1 t., b. l. 159). Papildomai apklausiamas 2018 m. balandžio 24 d., parodė, kad pro parduotuvės langą matė savo automobilį, atsisukęs pastebėjo, kaip N. G. kumščiu sudavė bent vieną smūgį E. A. į veidą, net šio galva pasisuko. E. A. tuo metu buvo nugara į parduotuvę, ėjo link jos, gindamasis nuo S. S., N. G. ir V. K., kurie mojavo rankomis. E. M. ėjo link parduotuvės durų, kai S. S. buteliu sudavė smūgį E. A. į viršugalvį, tada šonu stovėjęs E. A. per duris įkrito į parduotuvę. Kitas pirkėjas padėjo E. A. atsistoti, o E. M. iškvietė medikus ir policiją (1 t., b. l. 160-161).
Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 21.00 val. jis su N. G. ėjo pasivaikščioti, sutiko V. K. ir visi nuėjo prie parduotuvės. Prie parduotuvės atvažiavo E. A. su E. M.. Egidijus nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. E. A. sėdėjo automobilyje. N. G. jo paprašė parūkyti, bet E. A. atsakė: „gaidžiai, negausit“. Tuomet jie pamatė, kad atvažiuoja greitoji, ir S. S. su N. pabėgo už parduotuvės kampo. Pravažiavus greitajai, išlindo iš už kampo ir pamatė, kad E. A. mušasi su V. K.. Negali pasakyti, kuris pradėjo, V. K. sakė, kad pirmas sudavė E. A.. S. S., gindamas draugą, atėjo prie jų ir degtinės buteliu sudavė vieną smūgį E. A. per galvą. Butelis sudužo ir praskėlė nukentėjusiajam galvą. Liudytojas su draugais išėjo, bet po 5-10 min. sugrįžo ir laukė policijos (1 t., b. l. 179-180).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas N. G. ir V. K. pažeidus viešąją tvarką yra pagrįstas ir įrodytas, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, iš kurių du - įžūlus elgesys ir vandališki veiksmai buvo inkriminuoti kaltinamiesiems. Įžūlus elgesys teismų praktikoje reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018). Vandališki veiksmai suprastini kaip svetimo turto daužymas, ardymas, padegimas, apipylimas dažnais ar kitoks niokojimas. Pastebėtina, kad prokurorė nenurodė nei kaltinime, nei teisiamojo posėdžio metu, kokios būtent faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji barbariškai naikino kultūros ar materialines vertybes, tokio pobūdžio kaltinamųjų veiksmų atitinkamiems papildomiems BK 284 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos objektams netgi neįrodinėjo, taigi, teismas kaip byloje akivaizdžiai niekuo nepagrįstą ir nepatvirtintą viešosios tvarkos pažeidimo pasireiškimo būdą - vandališkus veiksmus pašalina iš kaltinimo.
E. A. atžvilgiu pavartoto smurto apimtį objektyviai patvirtina specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad kietu buku daiktu E. A. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke ir muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje. Atitinkamai specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys apie pjautines žaizdas dešiniame antakyje, kaktos dešinėje pusėje, kaktos kairėje pusėje, pakaušio kairėje pusėje, nosies nugarėlės dešinėje pusėje, viršutinės lūpos dešinėje pusėje, smakro dešinėje pusėje ir abiejose plaštakose E. A., nukentėjusiojo parodymai apie S. S. jam suduotą smūgį buteliu, liudytojų S. S., E. M., kaltinamojo N. G. parodymai patvirtina, kad S. S. sudavė smūgį buteliu E. A. per galvą ir nežymiai jį sužalojo. Tai, kad E. A. N. G. sudavė į veidą, patvirtino tiek pats kaltinamasis N. G., tiek nukentėjusysis E. A., tą nurodė ir liudytojas E. M.. N. G. pripažino, jog kairiu kumščiu sudavė smūgį E. A. aukščiau akies. Nors jis teisme aiškino, kad smūgį sudavė gal prie ausies, E. A. nustatytas dešinės akies viršutinio voko sužalojimas atitinka N. G. parodymus apie smūgį kaire ranka aukščiau akies, tuo tarpu sužalojimų prie kairės ausies nebuvo nustatyta. V. K. teisme teigė, kad gal jis gindamasis galėjo pataikyti E. A., ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai apie E. A. suduotus smūgius išvis nebuvo nuoseklūs. E. A. teisme ir apklausos 2017 m. rugsėjo 25 d., taip pat akistatos metu parodė, kad V. K. jam sudavė kumščiu į veidą, prakirto apatinę lūpą. Teisme N. G. teigė nematęs, kad V. K. suduotų smūgį E. A., tačiau jis tuo pačiu metu aiškino ir matęs, kaip E. A. su V. K. prie parduotuvės įėjimo mušėsi, smūgiavo rankomis. Ikiteisminio tyrimo metu N. G. parodė matęs, kad V. K. sudavė E. A. kumščiu į galvą. S. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė, kad matė, kaip E. A. mušasi su V. K. Taigi, N. G. ir S. S. parodymai nebuvo nuoseklūs, teisme jie davė V. K. teisinančius parodymus, tačiau jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš dalies kaip tik atitinka paties nukentėjusiojo ir liudytojo E. M. parodymus, todėl teismas būtent jais ir remiasi, konstatuodamas, jog byloje pakanka įrodymų, kad V. K. kumščiu sudavė E. A. į veidą. Tačiau įvertinęs šiuos aptartus duomenis, teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad V. K. E. A. sudavė į veidą ne mažiau kaip du smūgius, nes nėra objektyvių duomenų, kad V. K. būtų sudavęs kumščiu E. A. dar į kurią nors vietą, nes daugiau E. A. veide žymių nebuvo nustatyta, pagal N. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, V. K. E. A. sudavė vieną smūgį į galvą. Pagal paties E. A. parodymus ikiteisminio tyrimo metu V. K. sudavė jam kumščiu bent du smūgius į veidą ir į petį, tačiau pastebėtina, kad jokių sužalojimų petyje E. A. objektyviai nebuvo nustatyta, specialistas nukentėjusįjį apžiūrėjo po trijų dienų, tačiau jokia mėlynė nei specialisto išvadoje, nei medicininiuose jam pateiktuose dokumentuose nebuvo fiksuota. Be to, atitinkamai V. K. kaltinimas sudavus smūgį E. A. į petį ir neinkriminuotas. Taigi, nesant patikimų įrodymų, jog V. K. E. A. į veidą sudavė du smūgius, kaltinimas yra atitinkamai tikslinamas, konstatuojant, kad V. K. E. A. sudavė vieną smūgį į veidą.
Teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamųjų V. K. ir N. G. versija, kad muštynes pradėjo E. A., kad V. K. tik gynėsi, o N. G. ir S. S. atitinkamai irgi gynė savo draugą V. K. nuo E. A.. Pirmiausia pastebėtina, kad V. K. jokie sužalojimai veide nebuvo nustatyti, nors V. K. teigimu, jam E. A. į veidą sudavė kumščiu ir taip stipriai, kad V. K. 15-20 s nieko nematė ir neatsimena. S. S. teisme irgi teigė, kad E. A. suduotas smūgis buvo stiprus. N. G. teigė, kad E. A. V. K. sudavė į kairę veido pusę, analogiškai aiškino ir V. K., o S. S., kuris teisme taip pat teigė, kad matė, kaip E. A. smogė V. K., aiškino, kad šis smūgis buvo į dešinį skruostą. Nė vienas iš V. K. draugų nenurodė, kad V. K. būtų buvę sužalojimai veide – N. G. teigė, kad mėlynių nebuvo, gal koks patinimas, pats V. K. sakė, kad buvo pabrozdinta veido oda, vėlgi sakė, kad nubrozdinimų nebuvo, o patinimas kitą dieną buvo išnykęs, S. S. teisme irgi aiškino, kad V. K. buvo patinę. Teisme apklausiamas liudytojas T. M. parodė, kad ant V. K. sužalojimų nesimatė, tačiau bendraujant su vaikinais, išaiškėjo, kad V. K. galėjo gauti smūgį. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. M. nurodė, kad bendraudamas su V. K., jokių sumušimų ant kūno nematė, V. K. taip pat nesakė, kad jam padaryti sužalojimai. Kaip T. M. parodė ir teisme, niekas neprašė fiksuoti sužalojimų ar parodyti sulaikytą V. K. medikams. Betarpiškai po įvykio surašytame T. M. tarnybiniame pranešime taip pat nėra net užsiminta apie kokį nors V. K. sužalojimą. Pats kaltinamasis V. K. nevyko pas medikus ar teismo medicinos specialistus, kad būtų užfiksuotos kokio nors E. A. suduoto smūgio pasekmės. Paties V. K. parodymai apie smūgio jam į veidą sudavimą nebuvo nuoseklūs ir dėl smūgių skaičiaus. Kaltinamojo teiginius, kad po E. A. suduoto smūgio jis daugiau nieko neatsimena iki to momento, kai jis su draugais pabėgo iš įvykio vietos, paneigia tiek N. G. parodymai, kad ties parduotuvės durimis V. K. ir E. A. mušėsi, smūgiavo rankomis, po S. S. E. A. suduoto smūgio visi iškart kartu pabėgo, tiek S. S. parodymai, kad jam pribėgus su buteliu, V. K. ir E. A. rėkė vienas ant kito ties parduotuvės durimis, po smūgio buteliu visi kartu nuėjo, E. M. parodymai, kad visi trys vaikinai E. A. sudavė po smūgį ir visi kartu paskui pabėgo, E. A. parodymai, kad jis smūgio V. K. išvis nesudavė, tik jį atsistūminėjo. Be to, N. G. ir S. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek E. A., tiek E. M. nurodė, kad E. A. ir V. K. mušėsi ties parduotuvės durimis, o tuo tarpu automobilį E. M. buvo palikęs ties skersgatviu tarp parduotuvių. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad vien tiesia linija nuo parduotuvės įėjimo iki skersgatvio ties parduotuvės kampu yra apie 3 m atstumas, kuris, vertinant N. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo prieduose – fotonuotraukose užfiksuotą vaizdą, iki gatvės pakraščio ties skersgatviu, kur pasak visų apklaustų asmenų stovėjo E. M. automobilis, būtų neabejotinai dar didesnis. E. A. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad V. K. trenkė jam tuo metu, kai nukentėjusysis ėjo link parduotuvės. Tokie parodymai atitinka ir E. M. parodymus, kad jis per parduotuvės įėjimo duris ir langus matė, kaip V. K. sudavė smūgį E. A.. S. S. teisme aiškino, kad nubėgdamas skersgatviu atsigręžė ir matė, kaip E. A. trenkė V. K. ties automobiliu, tačiau jis teisme aiškino, kad paskui muštynės vyko jau link parduotuvės, o ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad tik išlindęs iš skersgatvio iš už kampo, pamatė, kad E. A. mušasi su V. K., kuris pradėjo, nematė, o tik vėliau jam V. K. pasakė, kad pirmas sudavė E. A. (1 t., b. l. 179-180). Be to, N. G. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad muštynes tarp E. A. ir V. K. pamatė tik išėjęs iš skersgatvio, jos vyko prie parduotuvės įėjimo, parodymų patikrinimo vietoje metu N. G. parodė ir vietą, kur priešais parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ duris ir langus buvo suduodami smūgiai E. A.. Nupasakodamas momentą, kaip pats sudavė smūgį E. A., N. G. parodė, kad jis prasibrovė iš nugaros V. K. ir tada sudavė nukentėjusiajam. V. K. taip pat teigė teisme, kad E. G. pribėgo jam iš nugaros. Pažymėtina ir tai, kad E. M. iš parduotuvės matė E. A. stovint nugara į parduotuvę, o V. K., vėliau dar ir N. G. bei S. S. stovinčius ir kumščiais mojuojančius priešais E. A. E. A. po smūgio buteliu į galvą griuvo beveik atbulas į parduotuvės vidų pro duris, taigi, šios aplinkybės atitinka nukentėjusiojo parodymus apie tai, jog jis gynėsi nuo jį puolančio V. K., būtent atbulas traukdamasis link parduotuvės, vengdamas smūgių. Jo parodymus patvirtina ir liudytojo E. M. parodymai. Tuo pačiu šie duomenys apie konflikto vietą paneigia V. K. parodymus, kad E. A. jam sudavė stiprų smūgį į veidą iškart išlipęs iš automobilio, ir kaltinamasis nuo to laiko iki momento, kai su draugais pabėgo, nieko nematė ir neatsimena, nes neįtikima, kad nieko nematydamas ir aptemusia sąmone ar regėjimu V. K. būtų sugebėjęs atsidurti priešais parduotuvės įėjimą ir tiesiai priešais E. A. Be to, iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad S. S. teisme įvykio aplinkybes dėl V. K. veiksmų nupasakojo neteisingai, siekdamas padėti kaltinamajam V. K. ir palaikyti jo versiją, kad E. A., išlipęs iš automobilio, iškart sudavė smūgius V. K.. Taigi, esant prieštaringiems kaltinamųjų ir liudytojo S. S. parodymams apie esą pirmiausia V. K. E. A. suduotą smūgį, nesant jokių objektyvių duomenų apie V. K. patirtus sužalojimus, teismui nėra pagrindo tikėti šia kaltinamųjų versija, ir ją teismas vertina tik kaip gynybinę.
Kaltinamųjų, S. S. ir E. A. parodymai taip pat patvirtina, kad būtent kaltinamieji priėjo prie automobilyje sėdinčio E. A. ir N. G. paprašė rūkyti. Abu kaltinamieji ir liudytojas S. S. parodė, kad E. A. atsisakė duoti cigarečių, pavadindamas juos gaidžiais. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad konfliktas tarp E. A. ir pirmiausia kaltinamojo V. K. kilo iš esmės be priežasties, o vėliau iš skersgatvio išbėgusiems N. G. ir S. S. tiesiog siekiant prisidėti muštynėse prie savo draugo V. K., taip pat neabejotinai tam įtakos turėjo kaltinamųjų ir S. S. girtumas, dėl kurio jie galėjo neadekvačiai ir neteisingai vertinti situaciją.
Konstatuotina, jog N. G. ir V. K., veikdami kartu su S. S., smūgius E. A. sudavė viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) miestelyje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Iš nukentėjusiojo, kaltinamųjų bei liudytojų parodymų matyti, kad jokio privataus konflikto tarp kaltinamųjų ir E. A. nebuvo. Nėra abejonių, kad kaltinamųjų veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, nes į šią erdvę turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir atitinkamai joje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių, rimties, netrukdyti jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017). Būtent viešoje vietoje pirmiausia V. K. be jokios priežasties E. A. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą – sudavė jam kumščiu į veidą, o paskui prie jo prisijungė ir smūgius priešais parduotuvės įėjimo duris sudavė atbėgę N. G. bei S. S..
Kaltinamųjų veiksmai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. A. sveikatą, išgąsdino A. K. vaiką, sukėlė neigiamas emocijas A. K. ir smūgių sudavimą stebėjusiam E. M., sutrikdė parduotuvės „Versmė“ pardavėjos V. S. darbą, V. S. į parduotuvę neįleido atvykusių policijos pareigūnų, ji skambino darbdaviui atsiklausti, ar gali parduotuvę dėl įvykio uždaryti anksčiau, taigi, buvo nutrauktas parduotuvės darbo laikas ir parduotuvė uždaryta viena valanda anksčiau nei numatyta jos darbo valandose, teko kviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą, į įvykio vietą susirinko daugiau pašalinių žmonių. Taigi, liudytojų E. M., V. S., A. K. parodymai patvirtina, kad dėl kaltinamųjų prieš E. A. panaudoto fizinio smurto pašaliniai asmenys buvo atitraukti nuo savo reikalų ar darbo, jiems sukeltas išgąstis ar nesaugumo, nesmagumo jausmas. Fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje žmonių akivaizdoje, sutrikdant normalią jų kasdienę veiklą (darbą, apsipirkinėjimą), neabejotinai keliant jiems išgąstį, nežymiai sutrikdant sveikatą nukentėjusiajam E. A., pripažintinas visuomenės rimtį ir tvarką sutrikdžiusiais veiksmais. Stipriai mušant kitą asmenį viešoje vietoje pakaltinamam asmeniui neįmanoma nesuvokti, kad dėl to sutriks viešoji rimtis ir tvarka. Taigi, kaltinamiesiems pagrįstai buvo inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas, pasireiškęs įžūliais veiksmais – fizinio smurto panaudojimu viešoje vietoje. Kaltinamieji, viešoje vietoje atlikdami agresyvius smurtinius veiksmus kito asmens atžvilgiu, bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamieji padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia.
Skiriant bausmę V. K., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką, žmogaus sveikatą. Kaltinamasis savo kaltę neigia. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, veikdamas kartu su bendrininkų grupe. Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 21-22), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 23, 24). Jis į VšĮ Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (2 t., b. l. 25), vasaros atostogų metu dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 179), mokosi. V. K. teisiamas pirmą kartą, todėl bausmė jam skiriama, nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 straipsnis). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenį, šeiminę, socialinę ir turtinę padėtį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatomas mažesnis, nei įstatymo numatytas vidurkis, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus: per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, mokytis ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina.
Skiriant bausmę N. G., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką, žmogaus sveikatą. Jis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, veikė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 51-52), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 53). Jis į VšĮ Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (2 t., b. l. 54), mokosi.
Kaltinamojo N. G. tėvas E. G. prašo perduoti jo atsakomybei kaltinamąjį N. G. pagal laidavimą (3 t., b. l. 22). Jis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis gyvena kartu, todėl tėvas turi galimybę daryti savo sūnui N. G. gerą įtaką, nes jau ir šiuo metu sūnui nurodė būti namuose nuo 18 val. E. G. teigė, kad kaltinamąjį N. G. po pamokų gali kontroliuoti, sūnus klauso tėvų, yra ramus. E. G. iki 2017 m. spalio 11 d. teistas nebuvo, naujesnių duomenų apie teistumą nepateikė (2 t., b. l. 82), 2017 m. spalio 11 d. duomenimis, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, naujesnių duomenų nepateikė (2 t., b. l. 82), dirba, darbdavio ir gyvenamosios vietos seniūno charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 23, 24).
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.
Šiuo atveju nebuvo pateikti atnaujinti duomenys apie asmens, kurio atsakomybėn pagal laidavimą prašoma perduoti N. G., teistumą, taip pat baustumą administracinėmis nuobaudomis. Todėl teismas neturi galimybės įsitikinti, ar E. G. iš tikrųjų šiuo metu laikosi visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų. Be to, teismui kyla pagrįstos abejonės, ar prašomas paskirti laiduotoju N. G. tėvas E. G. iš tikrųjų turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, nes iki šiol galimo laiduotojo giminystė, bendras gyvenimas vienuose namuose ir autoritetas kaltininko nuo neteisėtų ir pavojingų veiksmų nesustabdė. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad E. G. netgi nežinojo apie tai, jog dėl sūnaus netinkamo elgesio administracine nuobauda buvo nubausta jo sutuoktinė, vaiko motina R. G. (2 t., b. l. 69). Tai, teismo vertinimu, rodo, kad iki šiol E. G. neskyrė pakankamai dėmesio sūnaus auklėjimui, nesiekė žinoti kuo daugiau apie savo tuo metu dar nepilnamečio sūnaus elgesį, jo pasirinktą laisvalaikio praleidimo būdą girtaujant su draugais, todėl abejotina, kad E. G. galėtų nuo šiol daryti tokią stiprią teigiamą įtaką, kad jau pilnametystės sulaukusio kaltinamojo elgesį pakeistų teigiama linkme, kad šis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų.
Be to, teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose esančios sąlygos imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlyginti ar įsipareigoti atlyginti padarytą žalą. Sąlygos visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Šiuo atveju N. G. savo kaltę pripažino tik iš dalies, savo nusikalstamus veiksmus bandė pateisinti esą draugo V. K. gynimu, jis teisme stengėsi duoti ir bendrininką V. K. teisinančius parodymus, atitinkamai palyginant su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos keisdamas pagal teisme pasirinktą gynybinę taktiką. Taigi, teismui nėra jokio pagrindo tokią kaltinamojo poziciją laikyti nuoširdžiu ir atviru jo prisipažinimu, ir tik formaliai deklaruojama jo atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų. Atitinkamai šiuo atveju nėra ir minėtos teisės normos 3 punkte nurodytos sąlygos, nes duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad kaltinamasis bent iš dalies atlygino padarytą žalą, realiai sumokėdamas nukentėjusiajam, nebuvo pateikta. Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo N. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenį, šeiminę, socialinę ir turtinę padėtį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatomas, atsižvelgus į tai, kad N. G. nusikalto, būdamas nepilnametis, anksčiau jis teistas nebuvo, mokosi, taip pat į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančių dviejų aplinkybių egzistavimą, mažesnis, tačiau artimas įstatymo numatytam vidurkiui, paskiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus: per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, mokytis ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina.
Nukentėjusysis E. A. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų N. G., V. K. ir civilinių atsakovų E. G. ir R. G. priteisti solidariai 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad E. A. dėl nusikalstamos veikos patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus (2 t., b. l. 143-148). Teisme E. A. nurodė, kad teko ilgai gydytis, negalėjo mokytis, prieš sužalojimą nelegaliai dirbo pas draugą, paskui buvo pusantro mėnesio nedarbingas, buvo pažeistos rankos sausgyslės. Nežino, kaip sužalojimas atsilieps ateityje. Alytaus ligoninėje gydėsi daugiau nei mėnesį, po kelis kartus per savaitę lankėsi pas gydytoją, kuri skyrė vaistus. Tiksliai negali pasakyti, kiek laiko gulėjo ligoninėje, gydėsi stacionare. Liko randai ant rankos, ant galvos, ant smakro, dėl randų negalėjo bendrauti. Kreipėsi pas plastikos chirurgus, tačiau dar neturi jokių nukreipimų. Po įvykio pirko vaistus, net ir dabar tenka gerti vaistus nuo galvos skausmo. Kraujosruvos veide buvo savaitę. Taip pat E. A. pateikė Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2956-470/2018, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp E. A. ir atsakovų S. S. ir O. S. dėl 900 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 151-152).
Kaltinamieji nesutinka atlyginti 2000 eurų neturtinės žalos, mano, kad reikalavimas yra pernelyg didelis. Kaltinamasis N. G. nurodė, kad jo tėvas siūlė sumokėti E. A. 300 eurų, bet nukentėjusysis nesutiko. Kaltinamasis V. K. pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos turi būti priežastinis ryšys.
Iš bylos duomenų – kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, teismo medicinos specialisto išvados - akivaizdu, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis E. A. patyrė sužalojimus, fizinį skausmą, išgąstį, pažeminimą. Tačiau šiuo atveju nukentėjusiojo pareikštas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo sumos yra labai didelis ir neatitinka teismų praktikos, pagal kurią 1000-1200 eurų neturtinė žala yra atlyginama už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tarpu nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 100 iki 500 eurų (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-318-693/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-211/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-193-175/2018, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-67-185/2018, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-185/2018, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-70-211/2018, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-16-485/2015, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-375-498/2014, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-576-594/2015 ir kt.).
Kaltinamųjų N. G. ir V. K. neteisėtais veiksmais E. A. sveikata buvo sutrikdyta tik nežymiai, jokių ilgalaikių pasekmių nėra. Nors nukentėjusysis teisme nurodė, kad jam liko randai galvoje, veide, jis buvo nedarbingas dėl rankos sužalojimo, tačiau šios pjautinės žaizdos galvoje ir rankoje buvo padarytos ne kaltinamųjų, o S. S., jam suduodant buteliu E. A. per galvą. Be to, S. S. ir E. A. sudarė taikos sutartį, kuria ir susitarė dėl S. S. veiksmais E. A. padarytos akivaizdžiai didesnės neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamieji yra dar moksleiviai, išlaikomi tėvų, N. G. nedirba, V. K. dirbo tik vasaros atostogų metu. Teismas, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, tačiau nesukėlė nei sunkių, nei ilgalaikių pasekmių, veika truko labai trumpai, į kaltinamųjų turtinę padėtį – nedirba, mokosi, išlaikomi tėvų, taip pat atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, iš N. G. ir V. K. solidariai priteisiant nukentėjusiajam E. A. neturtinei žalai atlyginti 400 Eur (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis). Teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš E. G. ir R. G. nėra, nes kaltinamasis N. G., nors žalą padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu yra jau sulaukęs pilnametystės, todėl šiuo atveju taikomos ne CK 6.276 straipsnio 2 dalies, o CK 6.276 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. A. prašo jam atlyginti 500 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą – 200 eurų už atstovavimą, 300 eurų už civilinio ieškinio parengimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus (3 t., b. l. 4-6), taip pat prašo jo kelionės iš gyvenamosios ir darbo vietos Jungtinėje Karalystėje į teisiamąjį posėdį ir atgal išlaidas – 128,40 Eur pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamųjų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (3 t., b. l. 2-3).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).
Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje užtruko iš viso 7 valandas, todėl, teismo vertinimu, 200 eurų dydžio išlaidos už nukentėjusiojo atstovavimą yra pagrįstos ir protingo dydžio, vertinant tai, jog byla nebuvo sudėtinga, nukentėjusįjį atstovavo advokato padėjėjas, nereikėjo specialių žinių, nebuvo būtina vykti į kitą vietovę, taip pat ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduotinus priteisti išlaidų už atstovavimą teisme dydžius. Pateiktas civilinis ieškinys nebuvo sudėtingas, jis surašytas šabloniškai, jame faktiškai daugiausia perrašinėtos kaltinimą, o ne ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą sudarančios aplinkybės ir duomenys, be to, nukentėjusiojo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkinamas tik 20 procentų, todėl nukentėjusiojo prašymas dėl 300 eurų atstovavimo išlaidų už civilinio ieškinio parengimą tenkinamas tik iš dalies, priteisiant jas lygiomis dalimis iš kaltinamųjų V. K. ir N. G.: po 50 Eur už civilinio ieškinio parengimą ir po 100 Eur už atstovavimą teisiamajame posėdyje.
Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis E. A. bylos nagrinėjimo metu gyvena ir nuo 2018 m. birželio 26 d. dirba Jungtinėje Karalystėje (2 t., b. l. 177-178). Taigi, jo patirtos išlaidos atvykti į teismo posėdį pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis, t. y. po 64,20 Eur iš kiekvieno.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308, 310, 312-313 straipsniais,
nusprendžia:
N. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, mokytis ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, mokytis ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
E. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš N. G. ir V. K. solidariai 400 eurų neturtinei žalai atlyginti.
E. A. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir jam iš N. G. ir V. K. priteisti po 214,20 Eur (du šimtus keturiolika eurų 20 ct) proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.