Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Danutės Švitinienės, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo B. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 140 str. 2 d. – vieni metai laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pagal BK 145 str. 2 d. – vieni metai laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 64¹ str., B. Ž. paskirta galutinė bausmė – aštuoni mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir tęsti darbą arba būti registruotam Darbo biržoje. Priteista iš B. Ž. A. Ž. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Ž. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 15 d., apie 20.30 val., namuose, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vartojo fizinį smurtą šeimos narės – žmonos A. Ž. atžvilgiu: rankomis stumdė, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į veido sritį, po to ją pargriovė ant grindų bei lipnia juosta apsuko jos abi rankas ir kojas, užklijavo burną, į akis papurškė dujomis „PFEFFER KO JET“, taip mušdamas ir smurtaudamas A. Ž. padarė poodines kraujosruvas kaklo srityje, kairiame dilbyje, dešiniame žaste, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje – nežymų sveikatos sutrikdymą;

be to, jis, grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimas bus įvykdytas: 2017 m. rugsėjo 15 d., apie 20.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bute, pavartojus fizinį smurtą, lipnia juosta surišo nukentėjusiosios A. Ž. rankas ir kojas bei užklijavo burną, pasakė: „važiuosim pasivažinėti, šiandieną paskutinė tavo gyvenimo diena“, nukentėjusiąją palikęs ant sofos, išėjo iš namų, o jai išlaisvinus kojas ir virtuvėje bandant nupjauti lipnią juostą nuo rankų, B. Ž. grįžus, tempiant nukentėjusiąją iš virtuvės į koridorių, rankoms išsilaisvinus – nutrūkus lipniai juostai, A. Ž. parkrito koridoriuje ant grindų, o B. Ž. papurškė jai į akis ašarinių dujų, taip savo veiksmais bei žodžiais baugino A. Ž..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su nuteistajam paskirta bausme ir priteistu jai neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, todėl apygardos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį peržiūri atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas (BPK 320 str. 3 d.).

Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, paskirdamas nuteistajam B. Ž. laisvės apribojimo bausmę, neįvertino visų bausmės parinkimui svarbių faktinių aplinkybių buvimo, dėl to nuteistajam paskyrė itin švelnią bausmę, kurią prašo griežtinti, paskiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę.

BK 54 str. 1 d. pasakyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir pripažinti, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam B. Ž. bausmę, nesilaikė pirmiau paminėtų įstatymo nuostatų ir dėl to jam paskyrė savo rūšimi neteisingą bausmę. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, pagrindžiančius sankcijose už jo padarytas nusikalstamas veikas numatytos bausmės rūšies – laisvės apribojimo parinkimą, su kuriais nesutikti kolegija neturi jokio pagrindo.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, parinkdamas bausmės rūšį nuteistajam B. Ž. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jo padarytos dvi tyčinės, baigtos nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai ir gyvybei priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.) ir sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Nors B. Ž. analogišką veiką padaro ne pirmą kartą – 2017-10-09 jo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas dėl nežymaus savo sesers sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo jai sukėlimo, tačiau nagrinėjamų veikų padarymo metu 2017-09-15 jis buvo neteistas, dirba ir darbdavio charakterizuojamas tik teigiamai, administracine tvarka yra baustas du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Nors nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad B. Ž. nesigailėjo įvykdęs nusikalstamas veikas jos atžvilgiu, o jo visiškas kaltės prisipažinimas buvo sąlygotas tik BK 64¹ str. nuostatų taikymo, kolegija su tokia subjektyvia apeliantės nuomone sutikti negali, nes nuteistojo duotų parodymų turinys byloje esančių duomenų visumos kontekste patvirtina šios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą. Taigi kolegija, atsižvelgusi į B. Ž. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į tai, kad jis nusikalto būdamas anksčiau neteistas, dirba ir darbdavio charakterizuojamas tik teigiamai bei į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas parinktomis laisvės apribojimo bausmėmis. Be to, pažymėtina, kad nuteistajam paskirtų laisvės apribojimo bausmių dydžiai yra artimi numatytam šios bausmės vidurkiui (BK 48 str. 2 d.). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad B. Ž. pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d. parinktos bausmės bei galutinė subendrinta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu nebus pakankamai efektyvi siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. Kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, juolab ją atliekant realiai, kaip to prašo nukentėjusioji, būtų aiškiai nukrypta nuo teisingumo principo. Taigi esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas apylinkės teismo paskirta subendrinta vienų metų laisvės apribojimo ir taikant BK 64¹ str. nuostatas iki aštuonių mėnesių laisvės apribojimo trukmės sumažinta bausmė yra aiškiai per švelni ir dėl to neteisinga, todėl apeliantės prašymą dėl bausmės griežtinimo nuteistajam atmeta kaip nepagrįstą.

Remiantis BPK 109 str. nuostatomis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju apeliantė byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisiamajame posėdyje neturtinės žalos dydį sumažino iki 1000 Eur. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu iš B. Ž. nukentėjusiajai priteisė 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, su kuo nukentėjusioji nesutinka ir prašo jos ieškinį tenkinti visa apimtimi 1000 Eur sumai.

Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., nusikaltimu asmens sveikatai padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, kūno sužalojimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. CK 6.250 str. 2 d. numatyti neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai. Taigi teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia sukeliamas skausmas ir padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas bei grasinama nužudyti, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, be to, taip pat yra ir skirtingos aplinkybės grasinimo nužudyti atveju, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Nors nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimą, neatsižvelgė į įstatymo nustatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, kolegija, iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų motyvų, priešingai nei teigia apeliantė, daro išvadą, kad į visas aplinkybes, kurios turi reikšmės vertinant asmeniui nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį, pakankamai išsamiai išanalizavo dėl nagrinėjamo įvykio jos patirtus dvasinius išgyvenimus, baimę, neigiamas emocijas, skausmą ir nepatogumus, atsižvelgė ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurios išsamiai aptartos skundžiamame nuosprendyje. Teismas pagrįstai nurodė, jog šioje byloje nėra duomenų, kad aptariamas įvykis nukentėjusiajai paliko ir kitas pasekmes, dėl ko jai būtų reikėję tęsti gydymą. Priešingai, nukentėjusioji niekur dėl medicininės pagalbos suteikimo nesikreipė, kas konstatuota ir specialisto išvadoje. Taigi aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 str. 2 d. nuostatas, atsižvelgė į nusikaltimų pasekmes, įvertino ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį (B. Ž. pajamos sudaro 500 Eur per mėnesį, jis teikia išlaikymą dviem savo nepilnamečiams vaikams iš pirmos santuokos, kitų pajamų neturi, moka buto paskolą), taip pat atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei vadovavosi teismų praktika tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Kartu pažymėtina, kad jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nustatydamas neturtinės žalos dydį, ir kurios pagrįstų didesnį patirtos neturtinės žalos dydį, apeliantė skunde nenurodė, todėl aukštesnysis teismas, nenustatęs aplinkybių, kurios rodytų, kad priteista suma yra akivaizdžiai per maža, neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, neturi pagrindo šią nuosprendžio dalį keisti ir nukentėjusiosios ieškinį tenkinti visa apimtimi 1000 Eur sumai.

Apibendrindama kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nuteistajam B. Ž. paskyrė teisingą tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu bausmę, taip pat tinkamai išsprendė neturtinės žalos priteisimo klausimą ir įstatymo nuostatų nepažeidė. Skundžiamas teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.