Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui P. S. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo teismo panaikinti santuokos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, kuriame buvo įregistruota santuoka tarp šalių, sudaryta Graikijoje, (duomenys neskelbtini) ir santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio sūnaus, S. S., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui 220,00 Eur išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo 5 010,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 15 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos; ieškovei palikti santuokinę pavardę – S. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė (Lietuvos Respublikos pilietė) ir atsakovas (Graikijos Respublikos pilietis) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Graikijoje, (duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo faktas Lietuvoje įregistruotas Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Santuoka su atsakovu iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiradus skirtingam požiūriui į šeimą ir gyvenimo vertybes, kultūrinių skirtumų. Šalys kartu nebegyvena daugiau nei 5 metus. Ieškovė, grįžusi į Lietuvą su vaiku, apsistojo Kauno r., (duomenys neskelbtini). Ieškovei būnant Lietuvoje iš pradžių ji su atsakovu bendravo telefonu, tačiau praėjus kuriam laikui ieškovė pranešė atsakovui, kad neketina su vaiku grįžti gyventi į Graikiją, jog savo ateitį sieju tik su Lietuva, o atsakovas tam neprieštaravo.Tarp ieškovės ir vaiko yra itin glaudus emocinis ryšys, ji juo rūpinuosi ir prižiūriu nuo pat kūdikystės, praleidžia visą savo laisvalaikį, tuo tarpu atsakovas su vaiku nebendrauja jau penkis metus, nes gyvena kitoje šalyje, ir glaudus emocinis ryšys tarp sūnaus ir atsakovo yra nutrūkęs bei atšalęs.Vaikui šiuo metu yra 8 metai ir jis lanko mokyklą, sūnaus poreikių pilnaverčiam tenkinimui per mėnesį reikia skirti 400,00 Eur, todėl iš atsakovo priteistina po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas neteikia išlaikymo vaikui nuo 2015 m. vasario 15 d. Atsakovas vaikui išlaikyti turėjo skirti bent po 150,00 Eur per mėnesį, o vaiko išlaikymui yra pervedęs tik 390,00 Eur, todėl priteistinas 5 010,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas asmeniškai (e. b. l. 71, 175).Išvada

Išvadą duodanti institucija pateikė 2018 m. gegužės 21 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad nepilnametis vaikas nuolat gyvena su ieškove, o atsakovas Lietuvoje negyvena, gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus. Teismo posėdžio metu institucija papildė, kad su ieškovės reikalavimais sutinka (2018 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 55 sek. – 28 min. 58 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių, jurisdikcijos ir taikytinos teisės

Ieškinys su priedais ir teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo išversti į jam suprantamą anglų kalbą, ką pagrindžia šalių susirašinėjimas (e. b. l. 36–38), ir tai, kad atsakovas su vaiku bendrauja anglų kalba (2018 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 20 sek. – 16 min. 30 sek.), bei tai, kad atsakovas dėl to prieštaravimų nepareiškė. Jis šio mėnesio 21–23 dienomis turėjo būti Vilniuje, tačiau su teismu nesusisiekė. Teismas ieškovei išaiškino, kad jeigu atsakovas norės dalyvauti teismo posėdyje ir susisieks su teismu, teismas bylos nagrinėjimą atnaujins (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 256 straipsnis) (2018 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 10 sek. – 21 min. 29 sek.; 22 min. 00 sek. – 22 min. 50 sek.; 24 min. 00 sek. – 26 min. 27 min. 00 sek.), tačiau atsakovas to nepadarė. Ieškovės atstovė patvirtino, kad atsakovas dokumentus gavęs, apie bylą ir teismo posėdį žino (2018 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 20 sek. – 4 min. 00 sek.; 12 min. 00 sek. – 12 min. 30 sek.; 19 min. 00 sek. – 19 min. 15 sek.).Ieškovė (Lietuvos Respublikos pilietė) ir atsakovas (Graikijos Respublikos pilietis) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Graikijoje, (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 14–15). Santuokos sudarymo faktas Lietuvoje įregistruotas (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 18).Ieškovės reikalavimui dėl santuokos nutraukimo jurisdikcija nustatoma pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas Briuselis II bis), nes tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamosios vietos yra Europos Sąjungos šalyse (1 straipsnio b dalis, 2 straipsnio 3 punktas). Reglamento Briuselis II bis 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kur yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis. Šalys kaip šeima negyvena nuo 2013 metų, nuo to laiko ieškovė grįžo gyventi į Lietuvą ir gyvena Kauno r., (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai turi jurisdikciją nagrinėti šalių ginčą dėl santuokos nutraukimo.Šis reglamentas dėl santuokos nutraukimo taikomas ir materialinės teisės aspektu (1 straipsnio a dalis). Materialinė taikymo sritis santuokos bylų atveju papildomai patikslinama reglamento 8 konstatuojamoje dalyje, kurioje teigiama, kad kalbant apie teismo sprendimus dėl santuokos nutraukimo, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik santuokos ryšių nutraukimui ir neturėtų liesti tokių klausimų kaip santuokos nutraukimo pagrindai, santuokos turtinės pasekmės ar kitų papildomų priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis (e. b. l. 119), nuo 2013 metų iki dabar kartu su motina faktiškai gyvena Lietuvoje – valstybėje, kurioje yra jo ir jo motinos (ieškovės) dabartinė nuolatinė gyvenamoji vieta, prioritetu laikant vaiko artumą su motina ir jo interesus, ir jog ginčas teismingas Lietuvos teismui (sprendimo 5.1 punktas), teismas pasisako ir dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, apsiribojant Lietuvos kontekste (sprendimo 10–12).(Duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus S. S. (toliau – vaikas) (e. b. l. 21, 27). Ieškovė kartu su juo grįžo gyventi į Lietuvą, o atsakovas liko gyventi Graikijoje. Taigi, šalių sūnus, turintis Lietuvos ir Graikijos pilietybę, šiuo metu nuolatinai, kaip ir ieškovė, gyvena Lietuvos Respublikoje, o atsakovas – Graikijos Respublikoje. Ginčo dėl vaiko išvykimo į Lietuvą ir nuolatinės jo gyvenamosios vietos byloje nekilo, ką patvirtina ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu (2018 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 45 sek. – 5 min. 10 sek.; 18 min. 35 sek. – 19 min. 00 sek.) ir šalių susirašinėjimas (e. b. l. 48–61, 67–102). Aptariamu atveju ieškovės reiškiami reikalavimai susiję su tėvų pareigomis, t. y. ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir prisiteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui bei išlaikymo įsiskolinimą. Kadangi reiškiami keli reikalavimai, dėl kiekvieno reikalavimo jurisdikcijos sprendžiama atskirai.Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta (kartu ir tėvų) yra Europos Sąjungos šalyse, todėl jurisdikcija dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nustatoma pagal reglamentą Briuselis II bis. Šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji teismingumo taisyklė reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurią valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai turi jurisdikciją nagrinėti šalių ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Gyvenamosios vietos nustatymui taikytinos teisės reglamentas Briuselis II bis nereglamentuoja, todėl klausimas dėl taikytinos teisės sprendžiamas vadovaujantis 1996 m. spalio 19 d. Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Hagos konvencija), prie kurios prisijungusios ar ratifikavusius tiek Lietuvos Respublika, tiek Graikijos Respublika. 1996 m. Hagos konvencijos 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismai, įgyvendindami jurisdikciją, taiko savo valstybių teisę, šiuo atveju ginčo santykiams dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo taikytina Lietuvos teisė, t. y. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK).Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys gyvena Europos Sąjungos šalyse jurisdikcijos klausimas dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo nagrinėjamas pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (1 straipsnis) (toliau – Išlaikymo reglamentas). Nepilnametis vaikas ieškinio padavimo momentu gyvena Lietuvos Respublikoje, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai turi jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio b punktas).Išlaikymo prievolėms taikytina teisė nustatoma pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolą dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (toliau – 2007 m. Hagos protokolas) valstybėse narėse, kurioms šis teisės aktas privalomas (Išlaikymo reglamento 15 straipsnis). Lietuvos Respublikai 2007 m. Hagos protokolas yra privalomas ir taikomas. Todėl, teismas spręsdamas dėl šioje byloje taikytinos teisės, vadovaujasi 2007 m. Hagos protokolu, kuris nustato bendrąją taisyklę, kad išlaikymo prievoles reglamentuoja kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė (3 straipsnio 1 dalis). Todėl nagrinėjant ginčą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo taikytina Lietuvos teisė, t. y. CK.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

CK 3.60 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes skiriasi šalių požiūris į gyvenimo vertybes, šeimą ir išryškėjo kultūriniai skirtumai, be to, šalys jau 5 metai negyvena kartu ir neveda bendro ūkio (2018 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 00 sek. – 4 min. 40 sek.; 11 min. 00 sek. – 11 min. 45 sek.).Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui padaryti išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra kalti dėl santuokos iširimo (CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokinio lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir ieškovės kaltės neįrodinėjo, ieškovė paaiškino, kad atsakovas dėl santuokos nutraukimo neprieštarauja, jeigu galės matytis su vaiku (2018 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 00 sek. – 4 min. 45 sek., 13 min. 00 sek. – 13 min. 30 sek.), todėl laikytina, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus motyvus, teismas nutraukia šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis). Teismas santuoką nutraukia, o nepanaikina santuokos įrašo, nes šalys yra sudarę civilinę, o ne bažnytinę santuoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 2 dalimi, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Dėl kitų klausimų, reikalingų išspręsti nutraukus santuoką

Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Vedybų sutarties šalys nėra sudarę (e. b. l. 176, 182). Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų nustatyta (e. b. l. 30, 50, 177, 178), kad šalys savo vardu nėra įregistravusios transporto priemonių, o iš valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta (e. b. l. 54, 179, 180), kad jos savo vardu neturi ir nekilnojamojo turto. Ieškovė nurodė, kad šalys bendrų kreditorių neturi.Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, byloje nėra duomenų, kad atsakovas tam neprieštarautų, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės.Šalys sau išlaikymo iš vienas kito nereikalauja (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.174 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas ar motina.Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvų tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).Ieškovė pareiškė reikalavimą, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, o išvada duodanti institucija tam pritarė. Atsakovas dėl to prieštaravimo neišreiškė, ko nenustatyta ir iš šalių susirašinėjimo (e. b. l. 36–38). Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas gyvena su motina (ieškove) Lietuvoje jau 5 metus, ir lanko mokyklą, o ieškovė turiu pastovią gyvenamąją vietą (gyvena tėvo bute), šį ieškovės reikalavimą tenkina ir nustato vaiko gyvenamąją vietą su ja.Teismas atkreipia dėmesį, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skirtingose valstybėse, turi teisę, išskyrus ypatingas aplinkybes, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Iškilus ginčiui dėl bendravimo su vaiku, tėvas, su kuriuo skyrium gyvena vaikas, turi teisę pateikti ieškinį, kad būtų nustatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka (CK 3.170 straipsnio 4–5 dalys, Vaikų teisių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Jungtinių Tautų vaikų teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis įtvirtinta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes (2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimalia mėnesine alga (toliau – MMA), kurios dydis laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).Ieškovė nurodė, kad vaikui per mėnesį reikalinga suma yra 538,00 Eur: už komunalinius patarnavimus – 80,00 Eur, už higienos priemones – 20,00 Eur, drabužiams, batams – 50,00 Eur, mokslo reikmėms –50,00 Eur, laisvalaikiui – 50,00 Eur, transporto išlaidoms – 30,00 Eur, maistui – 170,00 Eur, telefono paslaugoms – 30,00 Eur, būreliams – 38,00 Eur (e. b. l. 28). Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.Vertinant vaiko būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, MMA kriterijumi, kuris paprastai tenkina tik minimalius ir būtinuosius žmogaus poreikius, todėl prašomas išlaikymo priteisimas iš atsakovo, negali būti vertinama, kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo ir išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas) suma. Ieškovės nurodytų vaiko išlaikymui reikalingų mėnesiui išlaidų dydžiai (sprendimo 16.1 punktas) nėra aiškiai per dideli, priešingai galima vertinti, jog nurodytos išlaidos gali užtikrinti tik būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti, nors faktiškai išlaidos patiriamos, ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes. Tuo labiau, kad į ieškovės nurodytas išlaidas nėra įtrauktos ir kitos galimos išlaidos (Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-200-601/2018).Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).Atsakovas gyvena užsienyje (Graikijoje), Lietuvoje turto neturi (e. b. l. 54). Duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas nepateikė, kas vertintina, kaip siekis neatskleisti savo turtinės padėties (Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-200-601/2018). Graikijoje MMA – 683,76 Eur, todėl atsakovo pajamos šioje šalyje gali būti didesnės, negu asmuo jas gali gauti Lietuvoje, kuomet joje MMA – 400,00 Eur, todėl nėra pagrindo spręsti, kad 220,00 Eur išlaikymo sūnui nustatymas gali pažeisti paties atsakovo teises ar, kad jis neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymo (Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-200-601/2018).Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas vaikų daugiau neturi (2018 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 20 sek. – 16 min. 30 sek.). Sveikatos problemų taip pat neturi, išsilavinimas – vidurinis, Graikijoje dirba fabrike ir gauna 700,00 Eur, iš kurių 200,00 svarų reikalinga maistui, taip reikia kurui, o butas yra duotas darbovietės, todėl mokėti už jį komunalinių mokesčių nereikia (2018 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 52 sek. – 18 min. 35 sek.). Ieškovės paaiškinimai taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas būtų nepajėgus teikti savo vaikui 220,00 Eur išlaikymą per mėnesį.Ieškovė turto (sprendimo 10 punktas) ir kitų išlaikytinių neturi. Ji šiuo metu dirba ir 2018 m. vasario ir kovo mėnesiais iš viso gavo 536,61 Eur darbo užmokestį. Ieškovė su sūnumi gyvena dviese, ieškovės tėčiui nuosavybės teise priklausančiame bute (2018 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 00 sek. – 20 min. 22 sek.).Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jaunas (40 metų), darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, bei atsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, manytina, kad atsakovas pajėgus teikti savo vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Todėl iš atsakovo priteisiamas nepilnamečiu sūnui išlaikymas po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. kovo 21 d. (ieškinio padavimo dienos) (CPK 115 straipsnio 3 dalis) iki jo pilnametystės (CK 3.196 straipsnis).Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė motina – ieškovė, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnui 5 010,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą ne daugiau kaip už trejus metus.Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad per ieškovės nurodomą išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį teikė savo vaikui išlaikymą, kas leistų ieškovės reikalavimus laikyti nepagrįstais. Nors byloje nepateikta įrodymų, kiek už paskutinius trejus metus sūnaus poreikiams išleido ieškovė, tačiau savaime suprantama, kad vaikui reikėjo valgyti, jog buvo reikalingos lėšos aprangai, avalynei, ugdymui, sveikatos priežiūrai ir pan.Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių (šalių sūnui šiuo metu yra 8 metai), poreikius, šalių turtinę padėtį, ekonominę šalies situaciją ir kitas svarbias aplinkybes (vaikas nuo gimimo gyveno Graikijoje, o nuo 2013 metų išvykęs gyventi į Lietuvą atsakovas prie vaiko poreikių praktiškai neprisidėjo), laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2018 m. vasario 15 d., vaiko išlaikymo išlaidos buvo panašios kaip ir dabar.Byloje nėra duomenų ir teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad atsakovas prisidėtų prie vaiko išlaikymo, išskyrus 390,00 Eur, kurie sumokėti 2016 m. gegužės mėn. – 80,00 Eur; 2016 m. birželio mėn. – 60,00 Eur; 2016 m. lapkričio mėn. – 50,00 Eur; 2017 m. balandžio mėn. – 100,00 Eur ir 2017 m. gruodžio mėn. – 100,00 Eur. Ieškovė prašo išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti po 150,00 Eur, todėl iš atsakovo priteisiamas 5 010,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kuris neprieštarauja įstatyminiam reglamentavimui (pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylą pralaimėjusio atsakovo – priešingai šaliai (ieškovei) priteisiamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės patirtos 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 50,00 Eur vertimo išlaidos (2018 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 00 sek. – 9 min. 00 sek.; 27 min. 00 sek. – 27 min. 40 sek.).Iš atsakovo valstybei priteisiamas 79,20 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui (220,00 Eur X 0,03 proc. X 12 mėn.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir 113,00 Eur (nuo 5 010,00 Eur sumos) už išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 192,20 Eur. Teismas šioje byloje turėjo 8,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įteikimu) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi iš viso iš atsakovo valstybei priteisiama 200,75 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. S. (gim. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. S. palikti santuokinę pavardę – S., atsakovui P. S. – prigimtinę pavardę – S.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. S. (gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo P. S. (gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. S. (gim. (duomenys neskelbtini) po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. kovo 21 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę S. S. (gim. (duomenys neskelbtini) atstovę ieškovę D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Priteisti iš atsakovo P. S. (gim. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui S. S. (gim. (duomenys neskelbtini) 5 010,00 Eur (penkių tūkstančių dešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2018 m. vasario 15 d.; išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę S. S. (gim. (duomenys neskelbtini) atstovę ieškovę D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. S. (gim. (duomenys neskelbtini) 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. S. (gim. (duomenys neskelbtini) 200,75 (dviejų šimtų eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.