Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-383-767/2023 pagal pareiškėjos A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-49-766/2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

18.2. 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimis teismas nepriėmė sprendimo dėl proceso atnaujinimo. Bylos sustabdymas ir prašymo atnaujinti procesą priėmimo svarstymas nėra tapatus proceso atnaujinimui. Dėl proceso atnaujinimo teismas sprendė tik vieną kartą, priimdamas 2023 m. sausio 6 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

20. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso atnaujinimo stadijų

21. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi, kuri nėra skundžiama, atnaujinęs procesą, 2023 m. sausio 6 d. nutartimi pakartotinai sprendė dėl proceso atnaujinimo ir priėmė priešingą sprendimą – proceso neatnaujinti.

22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi teismas priėmė A. S. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-49-766/2022 dalyse dėl nekilnojamojo turto padalinimo, kaltės nustatymo, kompensacijos priteisimo, vaikų išlaikymo, kreditorinių įsipareigojimų padalinimo. Taip pat kita Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi teismas pareiškėjos A. S. prašymą dėl sprendimo vykdymo sustabdymo tenkino; sustabdė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-49-766/2022, vykdymą iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl proceso atnaujinimo pagal pareiškėjos A. S. prašymą. Taigi, priešingai nei atskirajame skunde teigia apeliantė pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimis nesprendė dėl proceso atnaujinimo, tik vienoje iš nutarčių sprendė prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą.

23. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti atnaujinamas procesas byloje.

24. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 23 punktas).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas patikrina prašyme nurodytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų duomenis, ar jie pagrindžia bent vieną iš išvardytų CPK 366 straipsnyje proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šiame prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo etape tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Šiame etape nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų kitame etape – CPK 370 straipsnio 4 dalyje – nustatyta tvarka atliekamą pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021, 46 punktas). Antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).

26. Antrajame ir trečiajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etapuose nagrinėtinų klausimų apimtis ir pobūdis lemia, kad paprastai atnaujinus procesą šalims turi būti sudaryta galimybė tinkamai pasiruošti atnaujintos bylos nagrinėjimui. Dėl šios priežasties CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, priėmęs nutartį atnaujinti procesą, teismas paskiria pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje datą. Kartu įstatyme nustatyta šios taisyklės išimtis – pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį, jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda nagrinėti bylą iš esmės. Taigi, pagal CPK nuostatas kitas teismo posėdis atnaujintos bylos procese gali būti neskiriamas tik tuo atveju, kai tiek šalys, tiek bylą nagrinėjantis teismas sutaria dėl to, jog papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 26, 29 punktai).

27. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrįstai sutapatino prašymo atnaujinti procesą pirmą ir antrą etapą, todėl padarė neteisingą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dėl proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjo du kartus ir padarė priešingas išvadas. Pirmame etape pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi priėmė A. S. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-49-766/2022 dalyse dėl nekilnojamojo turto padalinimo, kaltės nustatymo, kompensacijos priteisimo, vaikų išlaikymo, kreditorinių įsipareigojimų padalinimo. Šiame etape teismas spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, vertino, ar prašymas su vėlesniais jo patikslinimais iš esmės atitinka prašymams dėl proceso atnaujinimo ir kitiems procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, ir nustatęs, kad yra pagrindas prašymą priimti, įtraukė į bylą suinteresuotais asmenimis kredito uniją „Ebitum“, CreditPlius Bank AG, išvadą teikianti instituciją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, bei paskyrė patį prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, tačiau priešingai nei teigė apeliantė, pirmosios instancijos teismas prašymo dėl proceso atnaujinimo nenagrinėjo ir nesprendė, ar patenkinti apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo.

28. Antrame prašymo dėl proceso atnaujinimo etape pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2023 m. sausio 6 d. priėmė nutartį, kuria netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, todėl, priešingai nei tikėjosi apeliantė, neturėjo pareigos nagrinėti bylos iš esmės. Pirmosios instancijos teismas tik priėmęs nutartį atnaujinti procesą, būtų paskyręs pakartotinį bylos nagrinėjimą iš esmės ir nustatęs teismo posėdžio datą, t. y. perėjęs į trečiąjį prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etapą (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

29. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs pirmosios instancijos veiksmus, sprendžiant dėl apeliantės prašymo atnaujinti procesą byloje, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pirmame prašymo dėl proceso atnaujinimo etape nusprendęs atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl atmestini apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas byloje du kartus sprendė dėl proceso atnaujinimo, priimdamas dvi viena kitai prieštaraujančias nutartis ir pažeidė apeliantės teisėtą lūkestį, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą byla bus išnagrinėta iš esmės ir galimai bus priimtas jai palankus sprendimas.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto pagrindo atnaujinti procesą taikymo

30. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti atnaujinamas procesas byloje.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas – išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010).

32. CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

33. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą).

34. Šioje byloje pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. tuo, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendime teismas padarė aiškias teisės normų taikymo klaidas – netinkamai pritaikė CK 3.117 straipsnio 1–3 dalių, CK 3.119, 3.123 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių bendro turto padalijimą, nes visas sutuoktinių turtas, pažeidžiant pareiškėjos interesus, buvo priteistas atsakovui ir vaikų išlaikymo klausimus. Apeliantė prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad 2022 m. birželio 20 d. sprendimu teismas patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pažeisdamas CK 1.5. straipsnio ir 3.53 straipsnio 4 dalį, nes sutarties sąlygos akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo ir jos nepilnamečių vaikų teises ir interesus ir neužtikrino sutuoktinių lygiateisiškumą, atskirajame skunde nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatas neįvykdęs pareigą patikrinti ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų, vieno sutuoktinio, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nors apeliantė atskirajame skunde akcentuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimu teismas patvirtino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, tačiau minėtame sprendime teismas sprendė dėl patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimų, bet netvirtino jokios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, kadangi šalys nebuvo pateikusios teismui prašymo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl sprendimą priėmęs teismas niekaip negalėjo pažeisti CK 1.5. straipsnio ir CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatas.

35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą, remdamasis vien atsakovo atsiliepime į prašymą nurodytais argumentais. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl proceso atnaujinimo atsižvelgė į sprendime atliktą vertinimą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, kuris yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, abiejų šalių paaiškinimais. Pažymėtina, kad nors apeliantė nesutinka, kad jog santuoka iširo dėl jos kaltės, tačiau nenurodė, jokių aplinkybių, kurios buvo nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, paneigiančių jos kaltę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje sprendė, kad teismas spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės jokios teisės aiškinimo klaidos nepadarė ir tinkamai vadovavosi CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija.

36. Apeliantė prašydama atnaujinti bylą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovo, iš esmės kelia naują reikalavimą dėl priteistinos išlaikymo kiekvienam vaikui sumos, reikalaudama padidinti išlaikymo sumą iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl proceso atnaujinimo pagrindų, yra vertinami šalių reikalavimai kelti bylos nagrinėjimo metu, tačiau nėra sprendžiama dėl naujų reikalavimų, todėl apeliantė siekdama prisiteisti vaikams didesnį išlaikymą, nei reikalavimo santuokos nutraukimo byloje, gali kreiptis į teismą dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo.

37. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė tiek 2022 m. balandžio 26 d. pateiktame paskutiniame ieškinio patikslinime, tiek nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo prašė nepilnamečių vaikų išlaikymo sąlygas palikti tas pačias kaip ir yra nustatyta 2014 m. gruodžio 2 d. Radviliškio rajono teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2141-952/2014, su tokiu apeliantės prašymu atsakovas sutiko. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad sprendime teismas spręsdamas dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo, įvertino, kad atsakovas vaikams teikia didesnį išlaikymą, negu priteista civilinėje byloje Nr. 2-2141-952/2014, ir sutiko geranoriškai kiekvienam vaikams mokėti išlaikymą po 100 Eur, taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad 2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu pati apeliantė patvirtino, kad atsakovas vaikams papildomai perka daiktus (teismo posėdžio garso įrašo 11 val. 58 min.) bei tai, kad šalys prašė nepilnamečių vaikų išlaikymo sąlygas palikti tas pačias kaip ir yra nustatyta Radviliškio rajono teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2141-952/2014, ir skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad sprendimo dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nebuvo padaryta teisės aiškinimo klaida.

38. Nors apeliantė teigia, kad santuokos nutraukimo byloje teismas netinkamai pritaikė CK 3.117 straipsnio 1–3 dalių, CK 3.119, 3.123 straipsnių nuostatas ir prašo atnaujinti procesą dalyje dėl nekilnojamojo turto padalinimo, siekdama, kad šis turtas būtų priteistas jai, tačiau nagrinėjant bylą apeliantė nekėlė reikalavimo dėl nekilnojamojo turto priteisimo, priešingai prašė santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, taip pat jam priteisti prievolę mokėti kreditą paimtą būsto įsigijimui. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl sprendimo dalies dėl nekilnojamojo turto priteisimo ir įpareigojimo mokėti būsto kredito įmokas, priešingai nei nurodė skunde apeliantė, neapsiribojo vien atsakovo atsiliepime į prašymą nurodytomis aplinkybėmis, tačiau atsižvelgė, kad pati apeliantė nurodė, jog negali dirbti, pajamų negauna, yra paramos reikalingas asmuo, ir padarė pagrįstą išvadą, kad tikėtina apeliantei negalint tinkamai vykdyti kreditorinių įsipareigojimų, susidarytų situacija, kad turtas nuosavybės teise atitektų vienai šaliai, o būsto paskolą turėtų mokėti kita šalis, todėl teismas sprendimu patenkinęs ieškovės reikalavimą ir priteisdamas nekilnojamąjį turtą atsakovui, kreditą kredito unijai „Ebitum“ palikęs šalims vykdyti solidariai, nustatant, kad įmokas privalo mokėti atsakovas, o kitą kreditą teismas pripažinęs asmenine atsakovo prievole, pagrįstai vertino, kad teismas sprendimu nekilnojamąjį turtą priteisęs atsakovui nenukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

39. Apeliantė skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad apeliantė nedirba, augina vaikus ir negauna pajamų, nepagrįstai neatnaujino bylos dalies dėl kompensacijos iš atsakovo dėl nuo šeimos nuslėptų 23 602 Eur pajamų ir 7 220 Eur vaikų išlaikymui skirtų pajamų jai priteisimo. Teismas spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo sprendime vertino banko sąskaitų išrašus, liudytojos S. I. paaiškinimus, iš kurių nustatė, kad atsakovas iš savo uždarbio sumokėdavo visas su bendro būsto išlaikymu susijusias išlaidas, siųsdavo pinigus vaikų išlaikymui, taip pat ir ieškovės dukrai, maistui, sumokėdavo kreditus, byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad atsakovas būtų nuslėpęs su darbo santykiais susijusias pajamas ar skirtas vaikų išlaikymui, todėl reikalavimo dėl kompensacijų priteisimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatęs, kad proceso metu ieškovė neįrodė atsakovo nuslėptų pajamų fakto. Priešingai, nagrinėtoje byloje nustatyta, kad atsakovas siųsdavo ieškovei pinigus vaikų išlaikymui, mokesčiams, papildomas lėšas (pvz. 2019 m. spalio 15 d. siuntė 101 Eur akiniams, 2019 m. lapkričio 15 d. siuntė 151 Eur akiniams, 2019 m. lapkričio 28 d. siuntė 251 Eur elektrai, 2019 m. gruodžio 5 d. siuntė 999 Eur kondicionieriui, 2019 m. gruodžio 17 d. siuntė 105 Eur šventei, 2020 m. vasario 14 d. siuntė 331 Eur kaip paramą (3 t., b. l. 137-167)), kad pati apeliantė pripažino, jog santuokos metu nedirbo, augino vaikus, todėl šeimos išlaikymo pareiga išimtinai teko atsakovui, atsakovas gautas pajamas leisdavo šeimos poreikiams tenkinti, pagrįstai konstatavo, kad teismas atsisakydamas ieškovei iš atsakovo priteisti kompensaciją už atsakovo gautą darbo užmokestį ir vaikų išlaikymui skirtas pajamas, nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų ir nepadarė teisės aiškinimo klaidos.

40. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje nenustačius, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą ir pripažino, kad sprendimas yra teisėtas.

Dėl bylos procesinės baigties

12. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, teismų praktiką reglamentuojančią proceso atnaujinimą, atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

13. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus atskirąjį skundą, atsakovas įgijo teisę, kad būtų atlygintos jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovas prašė priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.