- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-06
- Bylos Nr.
- A2-383-767/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00334-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal jos ieškinį atsakovui D. S., tretiesiems asmenims kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir susijusių reikalavimų, dalyse dėl nekilnojamojo turto padalinimo, kaltės nustatymo, kompensacijos priteisimo, vaikų išlaikymo, kreditorinių įsipareigojimų padalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja A. S. kreipėsi į teismą patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal jos ieškinį atsakovui D. S. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių reikalavimų, dalyse dėl nekilnojamojo turto padalinimo, kaltės nustatymo, kompensacijos priteisimo, vaikų išlaikymo, kreditorinių įsipareigojimų padalinimo.
2. Prašyme nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimu teismas, išnagrinėjęs bylą dėl santuokos nutraukimo, visą buvusių sutuoktinių nekilnojamąjį turtą, įgytą šalių santuokos metu, priteisė vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei, tuo pažeidžiant kito sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų interesus. Dėl šio pažeidimo buvęs sutuoktinis ruošiasi prievarta iškraustyti savo tris nepilnamečius vaikus iš jiems įprasto gyvenamojo būsto. Mano, kad teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą – netinkamai taikė nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimo klausimą, kadangi visas sutuoktinių įgytas turtas liko atsakovui D. S., o pareiškėjai nebuvo priteista nei gyvenamojo būsto dalis, nei piniginė kompensacija. Taip teismas neapsaugojo nepilnamečių vaikų ir socialiai pažeidžiamo šeimos nario interesų. Be to, teismas nepadidino iš atsakovo vaikams priteisto išlaikymo, dėl ko atsakovas jiems moka po 46 Eur kas mėnesį, tuo neužtikrindamas būtiniausių vaikų poreikio tenkinimo. Pareiškėja su vaikais beveik neturi pragyvenimo šaltinio, nes dėl mažamečio vaiko priežiūros ji negali dirbti. Nurodo, kad nebuvo jokio pagrindo visą nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovui, pareiškėjai nepriteisiant jokios turto dalies ir kompensacijos. Teigia, kad teismas negalėjo ginti nesąžiningo šalies (atsakovo), pareiškusio nesąžiningą priešieškinį, interesų, kadangi jis piktnaudžiavo savo tariama teise prisiteisti visą šeimai priklausantį nekilnojamąjį turtą sau. Teismas neteisingai vertino, kad atsakovo gautas atlyginimas, iš kurio buvo dengiamos kredito įmokos, buvo jo asmeninė nuosavybė, kadangi šios lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taip pat nesutinka dėl teismo sprendime padarytos išvados dėl jos kaltės dėl santuokos iširimo. Nustatydamas, kad dėl santuokos iširimo kalta išimtinai tik pareiškėja, teismas rėmėsi tik D. S. melagingais paaiškinimais. Teigia, kad atsakovas nuslėpė nuo šeimos 23 602 Eur pajamų ir 25 956 Eur Vokietijoje gautą sumą vaikams išlaikyti, šias lėšas pasisavino ir panaudojo išimtinai savo poreikiams tenkinti, o teismas už šias pajamas nepriteisė pareiškėjai piniginės kompensacijos. Nurodė, kad procese ji nebuvo tinkamai atstovaujama, o teismas pažeidė savo pareigą nustatyti tikrąją jos valią. Advokatas galimai veikė priešingai pareiškėjos interesams, pareiškėja buvo galimai sąmoningai suklaidinta dėl esminių sutarties aplinkybių, sąmoningu neteisėtos informacijos pateikimu ir reikšmingos informacijos nutylėjimu. Neturėdama teisinių žinių pareiškėja neturėjo objektyvios galimybės kontroliuoti advokato, galimai veikiančio priešingos šalies naudai. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos nebuvo aiškiai ir objektyviai pagrįstos, todėl negalėjo būti teismo patvirtintos. Teismas šeimos bylose turi būti aktyvus ir išeiti už ieškinio reikalavimų ribų, ginant nepilnamečių vaikų ir pareiškėjos, kuri yra nedarbinga, paramos reikalingas asmuo, interesus. Pareiškėja augina keturis nepilnamečius vaikus, taip pat ir mažametį, todėl negali dalyvauti darbo rinkoje ir gauti pakankamas pajamas. Patikslintame prašyme nurodė, kokio teisinio rezultato atnaujinus procesą byloje ir iš naujo išnagrinėjus bylą, ji siekia: 1) santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) padidinti vaikų išlaikymą iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, lauko virtuvę, tvartą, garažą, šiltnamį ir kitus statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti A. S.; 4) priteisti A. S. iš atsakovo D. S. nuslėptas su darbo santykiais susijusias 23 602 Eur pajamas ir 7 220 Eur vaikų išlaikymui skirtas pajamas; 5) kreditorinį įsiskolinimą kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2019 m. gegužės 27 d. kredito sutartį palikti šalims vykdyti solidariai, nustatant, kad įmokas moka ta šalis, kuriai bus priteistas nekilnojamasis turtas, paskolos likutį A. S. mokėtų asmeninėmis lėšomis. Kitose dalyse sprendimą prašo palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas D. S. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš ieškovės prašymo turinio matyti, jog ji siekia ne atnaujinti teismo procesą, o pareikšti naujus reikalavimus byloje. Ieškovė dėl bylos baigties kelia tokius reikalavimus, kurių nė karto nekėlė visos bylos nagrinėjimo metu, nors aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose, davė paaiškinimus, ne vieną kartą keitė savo reikalavimus, pati pasirašė procesinius dokumentus. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes aptaria tik vieną kreditą iš dviejų. Proceso atnaujinimo tikslas nėra gavus neigiamą teismo sprendimą pakeisti reikalavimus tikintis, kad bus priimtas palankesnis teismo sprendimas. Proceso atnaujinimas yra neeilinė situacija, kuomet turi būti ištaisomos proceso klaidos. Ieškovės pareiškimo patenkinimas sukurtų beprecedentę situaciją, kada asmuo, nepatenkintas priimtu sprendimu, atnaujintų procesą ne dėl klaidų, o dėl noro kelti naujus reikalavimus. Be to, ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti. Teismo sprendimas yra motyvuotas. Ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo teismas konstatavo nustatęs, kad ji, būdama santuokoje, kol jos vyras buvo išvykęs uždirbti pinigų šeimai į užsienį, parsivedė į šeimos namus kitą vyrą ir susilaukė nuo jo vaiko. Ieškovė nepateikė jokių jos kaltės prezumpciją paneigiančių įrodymų, priešingai, teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo neištikima atsakovui, laukiasi vaiko nuo kito vyro. Šiuo metu atsakovo tėvystė ieškovės vaikui jau yra nuginčyta. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė reiškė reikalavimą priteisti vaikams išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl jei šiuo metu ji mano, kad vaikams yra reikalingas išlaikymas po 300 Eur, ji turi ne siekti atnaujinti procesą byloje, o reikšti ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovė remiasi ne vaikų poreikiais, ne savo reikštu reikalavimu, o būsimu minimaliu mėnesiniu darbo užmokesčiu, kurį skaičiuoja netinkamai. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda tik 46 Eur, pažymėjo, kad atsakovas išlaiko namą, kuriame gyvena jo nepilnamečiai vaikai, moka už jį paskolą, perka vaikams daiktus, vežasi juos atostogų, o ieškovė prie šių poreikių tenkinimo nė kiek neprisideda. Ieškovė niekada nereiškė reikalavimo nekilnojamąjį turtą padalinti taip, kad jai atitektų jo dalis. Tai yra suprantama, kadangi ji neturi lėšų ir negali mokėti paskolų bei rūpintis namu. Atsakovas per mėnesį už paskolas moka po 893 Eur, už komunalines paslaugas – dar apie 180-350 Eur. Aplinkybė, kad ieškovei teks išsikelti iš namo, jai buvo žinoma, kadangi buvo aptarta teismo posėdžio metu. Tiek ieškovė, tiek apklausta socialinė darbuotoja patvirtino, kad ieškovė ieško kito būsto. Be to ieškovės teiktame siūlyme dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu taip pat buvo aptarta tai, kad jai teks išsikelti iš gyvenamojo namo. Nuo pradinių ieškovės teismui teiktų dokumentų yra praėję beveik dveji metai ir visą šį laikotarpį ieškovė naudojasi namu už nieką nemokėdama. Be to ji name savavališkai prisiregistravo savo naująjį draugą ir jame gyvena kartu su juo ir jų bendru vaiku. Atsakovas kalbėjo su ieškove dėl išsikėlimo iš namo, kadangi jo išlaikymas jam yra per brangus, tačiau ieškovė tik pasijuokė. Nors ieškovė teigia, kad teismas pasielgė neteisingai visą turtą palikdamas atsakovui, nutyli aplinkybę, kad nutraukiant jų santuoką pirmąjį kartą, visas nekilnojamasis turtas buvo paliktas ieškovei ir ji jį pardavė, pinigus iššvaistė. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas turi gyvenamąjį plotą užsienyje, yra neatitinkanti tikrovės, kadangi Vokietijoje atsakovas nuomojasi kambarį iš darbdavio kartu su kitu darbuotoju. Atsakovas norėtų grįžti į Lietuvą, tačiau jį slegia per didelė paskolų našta, kurią jis galėtų sumažinti tik pardavęs nekilnojamąjį turtą. Išaiškinimo, kad turtas paliktas atsakovui dėl to, kad jis įgytas už jo asmenines lėšas, teismo sprendime nėra, priešingai nei nurodo ieškovė. Turtas paliktas atsakovui, nes to norėjo ieškovė, o ne dėl to, kad jis įgytas neva už asmenines lėšas. Kompensacija už turtą ieškovei nebuvo priteista, kadangi paskolų suma (apie 50 000 Eur) yra didesnė nei turto vertė. Ieškovė paskolų mokėti pati neturėtų galimybių. Atsakovas sutiktų dovanoti turtą ieškovei be jokių kompensacijų, jei ši apmokėtų turto įsigijimui paimtus kreditus. Reikalavimai dėl kompensacijų priteisimo yra absurdiški, kadangi visą santuokos laikotarpį ieškovė nedirbo, šeimą ir vaikus išlaikė atsakovas. Jis išlaikė namus, mokėjo paskolas, jokių santaupų niekada neturėjo, visus pinigus skyrė šeimos gerovei. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčo dėl turto priteisimo atsakovui, atsakovas mokėjo kreditus, tačiau turtą palikus ieškovei, ji privalėtų atlyginti atsakovui visas jo patirtas išlaidas nuo gyvenimo skyrium pradžios.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
4. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVIII skyriaus normos, iš kurių matyti, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017, 16 punktas, 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eCIK-172/2022, 10 punktas).
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino
5. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
6. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovė praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, pažymėtina, kad ji prašydama atnaujinti procesą byloje į teismą kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 26 d., t. y. nepraėjus 3 mėnesiams nuo teismo sprendimo paskelbimo. 2022 m. rugpjūčio 30 d. teismo nutarti šį prašymą buvo atsisakyta priimti, tačiau nutartis Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi buvo panaikinta, klausimas perduotas nagrinėti iš naujo kitos sudėties teismui. Vėliau 2022 m. lapkričio 3 d. ir 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimis pareiškėjai buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti, prašymas priimtas ištaisius trūkumus 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad terminas pareikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo šiuo atveju nebuvo praleistas.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu
7. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
8. Pareiškėja procesą byloje prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
9. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
10. Pirmiausiai pareiškėja nurodo, kad teismas 2022 m. birželio 20 d. sprendimu neteisingai pripažino jos kaltę dėl santuokos iširimo, kadangi vadovavosi išimtinai atsakovo paaiškinimais. Šis teiginys yra nepagrįstas. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo teiginius apie santuokos iširimo priežastį bei tokius teiginius pagrindžiančius įrodymus. Įvertinęs rašytiniais įrodymais patvirtintas aplinkybes, kad ieškovė šeimos namuose gyveno su nauju sugyventiniu, namuose deklaravo sugyventinio gyvenamąją vietą, kad šis naudojo smurtą atsakovo atžvilgiu, teismas padarė išvadą, kad būtent dėl ieškovės kaltės, neištikimybės iširo šalių santuoka. Jokia teisės aiškinimo klaida šioje dalyje teismo nebuvo padaryta, priešingai, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas.
11. Taip pat ieškovė prašo atnaujinti civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė tokio reikalavimo pareiškusi nebuvo. 2022 m. balandžio 26 d. paskutinį kartą patikslinusi ieškinio dalyką ir pagrindą, ieškovė reikalavo vaikų išlaikymo sąlygas palikti tokias pačias kaip nustatyta 2014 m. gruodžio 2 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendime. Teismo posėdžio metu šį reikalavimą palaikė, kas buvo pažymėta ir 2022 m. birželio 22 d. teismo sprendime. Nagrinėjant bylą teismas nustatė, kad atsakovas savo iniciatyva didesne dalimi prisideda prie vaikų išlaikymo, moka būsto paskolas, jo išlaikymo mokesčius, todėl nesant šalių ginčo, paliko 2014 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikams. Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė nagrinėjant bylą pripažino, kad būsto paskolas mokėjo išimtinai atsakovas, taip pat siuntė pinigus būsto išlaikymui, vaikų išlaikymui, 2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas vaikams papildomai perka ir daiktus (teismo posėdžio garso įrašo 11 val. 58 min.). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad teisės aiškinimo klaida nebuvo padaryta ir šioje sprendimo dalyje. Ieškovei išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus situacijai (šalių turtinei padėčiai, vaikų poreikiams), ji gali kreiptis į teismą ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
12. Nors ieškovė prašo atnaujinti procesą dalyje dėl nekilnojamojo turto padalinimo, siekdama, kad šis turtas būtų priteistas jai, atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu ji tokio reikalavimo taip pat nekėlė. Ieškinyje ir visuose jo patikslinimuose ieškovė prašė teismo nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovui, jam priteisiant ir prievolę mokėti kreditą, paimtą būsto įsigijimui. Ieškovė nurodė, kad neturi už ką mokėti būsto paskolos, kurią visą laiką mokėjo atsakovas. Teismas patenkino ieškovės reikalavimą, priteisdamas nekilnojamąjį turtą atsakovui, kreditą kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ paliko šalims vykdyti solidariai, nustatant, kad įmokas privalo mokėti atsakovas. Kitą kreditą teismas pripažino asmenine atsakovo prievole. Atsižvelgiant į tai, kad teismas įpareigojo atsakovą vienašališkai mokėti būsto kredito įmokas, nekilnojamojo turto priteisimas jam nelaikytinas nukrypimu nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors ieškovė, reikalaudama atnaujinti procesą ir nekilnojamąjį turtą priteisti jai, prašo jai pavesti mokėti ir būsto kredito įmokas, tuo pačiu ji pati nurodo, kad negali dirbti, pajamų negauna, yra paramos reikalingas asmuo, todėl tikėtina, kad ji nesugebėtų tinkamai vykdyti kreditorinių įsipareigojimų, kas lemtų, jog turtas nuosavybės teise atitektų vienai šaliai, o būsto paskolą turėtų mokėti kita šalis. Būtent toks sprendimas galėtų būti vertinamas kaip nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
13. Ieškovė siekia atnaujinti procesą ir bylos dalyje dėl piniginės kompensacijos jai priteisimo, reikalaudama jai priteisti iš atsakovo nuo šeimos nuslėptas 23 602 Eur pajamas ir 7 220 Eur vaikų išlaikymui skirtas pajamas. Teismas, priimdamas sprendimą pažymėjo, kad „iš pateiktų banko sąskaitų išrašų, liudytojos S. I. parodymų matyti, kad atsakovas iš savo uždarbio sumokėdavo visas su bendro būsto išlaikymu susijusias išlaidas, siųsdavo pinigus vaikų išlaikymui, taip pat ir ieškovės dukrai, maistui, sumokėdavo kreditus, byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad atsakovas būtų nuslėpęs su darbo santykiais susijusias pajamas ar skirtas vaikų išlaikymui“, todėl reikalavimo dėl kompensacijų priteisimo netenkino. Teismui nustačius, kad ieškovė neįrodė atsakovo nuslėptų pajamų fakto, kad atsakovas siųsdavo ieškovei pinigus vaikų išlaikymui, mokesčiams, papildomas lėšas (pvz. 2019 m. spalio 15 d. siuntė 101 Eur akiniams, 2019 m. lapkričio 15 d. siuntė 151 Eur akiniams, 2019 m. lapkričio 28 d. siuntė 251 Eur elektrai, 2019 m. gruodžio 5 d. siuntė 999 Eur kondicionieriui, 2019 m. gruodžio 17 d. siuntė 105 Eur šventei, 2020 m. vasario 14 d. siuntė 331 Eur kaip paramą (3 t., b. l. 137-167)), konstatuotina, kad atsisakydamas ieškovei iš atsakovo priteisti kompensaciją, teismas nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų ir nepadarė teisės aiškinimo klaidos. Pažymėtina, kad ir pati ieškovė pripažino, jog santuokos metu nedirbo, augino vaikus, todėl šeimos išlaikymo pareiga išimtinai teko atsakovui, kuris ne tik mokėjo kreditų įmokas, tačiau ir siuntė lėšas ieškovei vaikų bei, būsto išlaikymui, papildomoms išlaidoms. Taip pat 2022 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad nedirba ir jos sugyventinis. Atsižvelgiant į visas aplinkybes sutiktina, kad atsakovas gautas pajamas leisdavo šeimos poreikiams tenkinti, gyvenamajame name iki šiol gyvena ieškovė, todėl nėra teisinio pagrindo jai iš atsakovo priteisti kompensaciją už atsakovo gautą darbo užmokestį ir vaikų išlaikymui skirtas pajamas.
14. Atsakovės teiginys, kad ji proceso metu buvo netinkamai atstovaujama, kad jos atstovas galimai veikė priešingos šalies naudai, nelaikytinas pagrįstu. Pažymėtina, kad ieškovei proceso metu atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas R. B., kurį ieškovė pasirinko pati ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. sudarė su juo atstovavimo sutartį. Proceso metu ieškovė nei karto nekėlė abejonių dėl jos atstovavimo tinkamumo, nepageidavo pakeisti atstovo, eilę kartų tikslino ieškinio reikalavimus, pati tiesiogiai dalyvavo teismo posėdžiuose, davė paaiškinimus, palaikė savo reikalavimus.
15. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, todėl atnaujinti procesą byloje atsisakytina. Konstatuotina, kad priimdamas 2022 m. birželio 20 d. sprendimą teismas nepadarė aiškių ir esminių teisės normų taikymo klaidų, todėl sprendimas yra teisėtas.
16. Netenkinus A. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo, panaikintinas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikytas 2022 m. birželio 20 d. teismo sprendimo vykdymo sustabdymas.
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo parengimą patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios yra realios ir pagrįstos, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetus, priteistinos iš atsakovui iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
netenkinti pareiškėjos A. S. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-49-766/2022 dalyse dėl nekilnojamojo turto padalinimo, kaltės nustatymo, kompensacijos priteisimo, vaikų išlaikymo, kreditorinių įsipareigojimų padalinimo.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikytą 2022 m. birželio 20 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-49-766/2022, vykdymo sustabdymą.
Priteisti iš pareiškėjos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaidas už suteiktą advokato padėjėjo pagalbą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.