Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos mozaika“ atstovams direktoriui V. B. (V. B.), advokatui Piotrui Orlovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos mozaika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stagva“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė UAB „Medienos mozaika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB Stagva“ dėl 1 100,15 Eur skolos, 31,68 Eur delspinigių, 12 proc. palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

faktinės bylos aplinkybės

7. bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo?pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė (pardavėjas) įsipareigojo parduoti, o atsakovė (pirkėjas) pirkti medienos klijavimo paslaugas bei kitas susijusias paslaugas (sutarties 2.1 p.). Šioje sutartyje numatytų paslaugų įkainis nustatomas kiekvienu užsakymu atskirai (sutarties 4.1 p.). Šalys susitarė, kad pirkėjas sumoka už suteiktas paslaugas po pasirašytos PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos per 7 dienas, bet ne vėliau nei iki prekių išvežimo, kurioms suteikiamos paslaugos (sutarties 4.2 p.). Pirkėjas įsipareigojo (sutarties 5.1 p.): už suteiktas paslaugas sumokėti pardavėjui šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras; pirkėjas turi teisę pareikšti pretenzijas dėl paslaugų kokybės ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sąskaitos priėmimo dienos. Pardavėjas įsipareigojo (sutarties 5.2 p.): suteikti kokybiškas paslaugas pagal sutarimą, pagal sutartyje ir / ar užsakymo specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Uždelsus laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas, pardavėjas pirkėjui reikalaujant moka 0,02 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną (sutarties 6.1 p.).

8. Ieškovė 2023 m. balandžio 18 d. išrašė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 5 100,15 Eur sumai už medienos ruošinių gamybos paslaugas. Apmokėjimas iki 2023 m. balandžio 21 d.

9. 2023 m. gegužės 1 d. atsakovė ieškovei pervedė 2 000 Eur. Paskirtis ? (duomenys neskelbtini).

10. Ieškovė 2023 m. gegužės 4 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 5 100,15 Eur sumai už medienos ruošinių gamybos paslaugas. Apmokėjimas iki 2023 m. gegužės 4 d.

11. Atsakovė 2023 m. birželio 20 d. pervedė ieškovei 2 000 Eur. Paskirtis ? (duomenys neskelbtini).

Dėl ginčo esmės

14. Remiantis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais, įvertinus darbų pobūdį (produkcijos ruošiniai) bei vertę, konstatuotina, jog tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.1–6.4, 6.305 straipsniai, 6.645 straipsnio 4 dalis).

19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

20. Pasisakant dėl atsakovės teiginių, jog 2023 m. gegužės 4 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pilnai apmokėta, nes produkcija buvo brokuota, teismas pastebi, jog atsakovė į bylą nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima konstatuoti darbų broką, jų apimtį bei pagrindą neapmokėti pagal sąskaitą faktūrą būtent 1 100,15 Eur (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Bylos duomenimis, sutarties 5.2 punktu šalys susitarė, jog atsakovė turi teisę pareikšti pretenzijas dėl paslaugų kokybės ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sąskaitos priėmimo dienos. Šiuo atveju ginčo sąskaita faktūra atsakovei pateikta jos išrašymo dieną, t. y. 2023 m. gegužės 4 d. Kaip minėta, atsakovė neginčija priėmusi sąskaitą, vadinasi, jei, atsakovės vertinimu, produkcija buvo brokuota, atsakovė iki 2023 m. gegužės 12 d. turėjo teisę pareikšti pretenzijas dėl paslaugų kokybės. Byloje neginčytinų duomenų, jog sutartyje nustatytu terminu atsakovė būtų reiškusi pretenzijas, nėra. Bylos duomenimis, susirašinėjimas tarp šalių dėl gaminių broko vyko nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. Be to, pastebėtina, kad šis susirašinėjimas tarp šalių prasidėjo po to, kai ieškovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. išsiuntė atsakovei 2023 m. rugpjūčio 8 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sutartinių įsipareigojimų pabaigos. Iš šalių 2023 rugpjūčio 17 d. susirašinėjimo matyti, jog ieškovė rašė atsakovei: „Gavome jūsų žodinę pretenziją dėl galimai nekokybiškai atliktų paslaugų. Apgailestauju, tačiau artimiausiu metu negalime su jumis susitikti, tam kad aptarti šį klausimą gyvai. Prašome pateikite mums išsamesnę informaciją apie aptiktus trukumus. Informaciją galite atsiusti el. paštu (duomenys neskelbtini) arba telefonu (duomenys neskelbtini)“. Iš paminėto galima daryti išvadą, jog tarp šalių buvo pokalbis dėl galimo gaminių broko, tačiau objektyvių duomenų, kada šis pokalbis vyko tarp šalių, dėl kokio broko ir kokios apimties, nėra. Pažymėtina ir tai, kad tarp šalių nebuvo pasirašytas joks dokumentas, kuriame būtų konstatuotas gaminių brokas, jų pobūdis, apimtis, kuri pagrįstų neapmokėtos sąskaitos dydį. Remiantis šalių susirašinėjimu, nustatyta, jog atsakovas bendro pobūdžio fraze rašo apie „gaminių brokas“, bet niekur nėra įvardytas jų kiekis. 2023 m. rugpjūčio 17 d. elektroniniame laiške atsakovas rašė, jog „<...skydus skylusius atvesime, kaip ir minėjau perklijuosi juos mums...>“, tačiau vėlgi jokios informacijos apie galimą broko apimtį nėra nurodoma. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 31 d. įvardijo konkretesnį gaminių broką: „<...Stalviršiai foto pažymėti darbo brokas, įskilimai per klijuotas jūsų vietas skyde; Mozaika darbo brokas, nevienodas kaladėlių aukštis, darbo metu pažeistos kaladėles, nevienodai ir nelygiai nušlifuotos kaladėlių briaunos...>“ bei pridėjo foto nuotraukas, tačiau nei iš elektroninio laiško turinio, nei iš prie jo pateiktų foto nuotraukų nėra galimybės nustatyti gaminių broko apimties bei jų šalinimo kaštų. Taigi, atsakovė iš esmės nepagrindė, kokie konkrečiai pagal 2023 m. gegužės 4 d. pažymą prie sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti ruošiniai yra su trūkumais, kokia tų trūkumų apimtis. Dėl atsakovės teiginių, kad ji vežė gaminius ieškovei, kad pastaroji atsisakė priimti gaminius, atskirai pažymėtina, kad tokie atsakovės teiginiai yra nepagrįsti jokiais duomenimis, o atsakovė, būdama juridinis asmuo, užsiimanti verslu, turėjo suvokti, kad tokiu neveikimu (duomenų nefiksavimas, neaktavimas ir pan.) prisiima riziką. Be to, nors atsakovė parengiamuosiuose teismo posėdžiuose nurodė, jog byloje bus teikiamas priešieškinis, tačiau priešpriešiniai reikalavimai ieškovei pareikšti nebuvo, t. y. atsakovė nereiškė priešpriešinio reikalavimo dėl priimtų ruošinių kokybės, jų trūkumų šalinimo, dėl kainos sumažinimo, dėl produkcijos grąžinimo / atsisakymo priimti. Taigi, atsakovė nepasinaudojo teise paneigti pareigą atsiskaityti pagal 2023 m. gegužės 4 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), remiantis pateiktos produkcijos trūkumu. Pastebėtina ir tai, kad atsakovė viso proceso metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo, ? todėl ji turėjo suvokti ir jai buvo sudarytos galimybės tinkamai įgyvendinti savo teises procese.

22. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 2024 m. balandžio 3 d. pasirašė pinigų perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog 1. 2023 m. sausio 16 d. UAB „Stagva“ atstovas P. P. perdavė UAB „Medienos mozaika“ nuo UAB „Stagva“ grynuosius pinigus – 2 000 Eur, pinigų paskirtis – avansas už tiko kėdžių ir stalų gamybą. 2. 2023 m. kovo 20 d. UAB „Stagva“ atstovas P. P. perdavė UAB „Medienos mozaika“ nuo UAB „Stagva“ grynuosius pinigus – 2 000 Eur, pinigų paskirtis – avansas už tiko kėdžių ir stalų gamybą. 3. Šis Aktas buvo parengtas pastebėjus, kad Šalių buhalterijose buvo prarasti pinigų priėmimo–perdavimo kvitai. 4. P. P. įmonei UAB „Medienos mozaika“ 2024 m. kovo 2 d. pateikė UAB „Stagva“ vadovo ir P. P. pasirašytas „trišales sutartys“ dėl aukščiau paminėtų pinigų perdavimo–priėmimo. Šios sutartis laikytinos negaliojančiomis, nes surašytos atbuline data ir neteisingai nurodytais terminais. 5. Šis Aktas sudarytas dviem egzemplioriais – po vieną kiekvienai šaliai. Abu egzemplioriai turi vienodą juridinę galią.

23. Vertinant į bylą pateiktą šalių pinigų perdavimo–priėmimo aktą, darytina išvada, jog akte aiškiai apibrėžta 4 000 Eur avanso paskirtis, t. y. avansas už tiko kėdžių ir stalų gamybą. Tuo tarpu, pagal 2023 m. gegužės 4 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) buvo atliekami tiko skydų bei tiko mozaikos klijavimo darbai. Nors atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad aktas buvo pasirašytas toks, kokį parengė ieškovė, kad tai padarė, kad tik turėtų bet kokį įrodymą, jog buvo perduoti 4 000 Eur grynais, bet akte nurodyta pinigų paskirtis buvo ne tokia, kaip nurodoma akte, tačiau teismas pastebi, jog atsakovė neginčijo akto teisėtumo, neprašė jo pripažinti negaliojančiu, nenurodė jokių aplinkybių, kad buvo priversta pasirašyti aktą. Priešingai, atsakovės vadovas teismo posėdyje patvirtino, kad aktą skaitė, su juo susipažino, kad ant akto yra jo parašas. Šiuo atveju teismas pastebi ir tai, kad aktą pasirašė dviejų juridinių asmenų vadovai, atitinkamai profesionalūs verslo srities atstovai, kurie turėjo aiškiai suprasti pasirašomo akto įtaką jų įmonėms. Taigi, teismas neturi pagrindo šalių pasirašyto akto vertinti kitaip, nei buvo pačių šalių nurodyta pinigų perdavimo priėmimo paskirtyje. Pažymėtina ir tai, kad akto turinį vertinant su kitais bylos įrodymais, teismui taip pat nekyla abejonių dėl 4 000 Eur grynaisiais perduotų pinigų paskirties. Remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, jog šalys buvo sutarusios dėl stalų ir kėdžių gamybos. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik šalių paaiškinimai, tačiau ir elektroniniai susirašinėjimai. Nors atsakovė 2023 m. rugpjūčio 31 d. elektroniniame laiške rašė: „Nesutinkame su šia sąskaitą- faktūra, nepriimame mes jos, nes sutartyje nėra nurodyta, kad užakinėjome ruošinius kėdėms ir stalams, mes jų net nematėme, kad yra tokios pagamintos, jūs atsisakėte parodytu mums, sutartyje pas mus yra kėdės ir stalai, kiek stalų ir kėdžių esate pagaminę?“, tačiau jau 2023 m. rugsėjo 14 d. elektroniniame laiške atsakovė rašė „<...> mes siūlome užbaigti taikiai mūsų bendradarbiavimą, užskaityti paimta avansą 4000 eur.( keturi tūkstančiai euru), jau paimta iš mūsų ir užbaigti kedės ir stalus iki galo ir gražinti viska užsakovui“. Vertinant atsakovės susirašinėjime nurodomą aplinkybę, jog yra siūloma iki galo užbaigti kėdes ir stalus, darytina išvada, kad šalys buvo sutarusios dėl šių darbų gamybos. Be to, iš pastarojo atsakovės elektroninio laiško nustatyta, kad atsakovė ne tik siūlo iki galo užbaigti kėdes ir stalus, bet ir įskaityti jau paimtą avansą ir užbaigti darbus. Iš paminėto seka, jog 4 000 Eur avansas ir buvo skirtas kėdžių bei stalų gamybai, kas neapima 2023 m. gegužės 4 d. ginčo sąskaitos (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

24. Atsakovės teigimu, ji nepriėmė 2023 m. rugpjūčio 28 sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra padengta 4 000 Eur avansu, kad pagal šią sąskaitą ji negavo ruošinių (kėdės ir stalai), tačiau teismas pastebi, jog šios aplinkybės neapima byloje nagrinėjamo ginčo ir pažymi, kad atsakovė įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sąskaitos ginčijimo, produkcijos nepateikimo ir / ar kokybės.

25. Vertindamas atsakovės teiginius, jog 2023 m. gegužės 4 d. sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) neapmokėjo todėl, kad ir taip ieškovei buvo sumokėta daugiau, t. y. 4 000 Eur sumokant grynais, teismas akcentuoja ir kitas byloje nustatytas aplinkybes. Remiantis bylos duomenimis, ginčo sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2023 m. gegužės 4 d. Atsakovė 2023 m. gegužės 1 d. bei 2023 m. birželio 20 d. mokėjimais už sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) pervedė ieškovei po 2 000 Eur, iš viso ? 4 000 Eur. Iš atsakovės pateiktų kasos išlaidų orderių bei atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad iš įmonės sąskaitos grynieji pinigai, po 2 000 Eur skirti avansui, buvo paimti 2023 kovo 14 d. ir 2023 m. balandžio 11 d. Taigi, jeigu, kaip teigia atsakovė, ji jau iki 2023 m. gegužės 4 d. buvo sumokėjusi 4 000 Eur avansą už ruošinius pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), tai kokiu pagrindu, vietoj likusių sumokėti 1 100, 15 Eur, atsakovė pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dviem pavedimais po 2 000 Eur iš viso dar sumokėjo 4 000 Eur. Aplinkybių, kodėl, vietoj likusių sumokėti 1 100, 15 Eur, buvo pervesti 4 000 Eur, teismo posėdyje negalėjo paaiškinti ir atsakovės vadovas.

26. Dėl atsakovės teiginių, kad ieškovė norėjo nuslėpti grynųjų pinigų paėmimą, teismas pastebi, jog tai yra deklaratyvūs atsakovės samprotavimai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovė nurodė, jog P. P. nėra jos darbuotojas. Ieškovė nurodė, kad P. P. buvo atvykęs pas juos reikalauti grąžinti pinigus, todėl nebuvo aišku, kaip užfiksuoti grynųjų pinigų perdavimą. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog tikėtina, kad buvo iškilęs grynųjų pinigų perdavimo užfiksavimo bei įskaitymo klausimas, kuris buvo išspręstas 2024 m. balandžio 3 d. pinigų perdavimo–priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Apibendrinant tai, kas paminėta, vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, konstatuotina, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo bei priteisti ieškovei iš atsakovės 1 100,15 Eur skolą (CK 6.1–6.4, 6.305 straipsniai, 6.645 straipsnio 4 dalis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

28. CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Bylos duomenimis, sutarties 6.1 p. šalys susitarė, jog uždelsus laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas, pirkėjas pardavėjui reikalaujant moka 0,02 proc. delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną (sutarties 6.1 p.).

29. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 31,68 Eur delspinigius. Atsakovė nei delspinigių paskaičiavimo pagrindo, nei jų dydžio, neginčija. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, į šalių sudarytą sutartį, yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 31,68 Eur delspinigius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis. CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų

30. Bylos duomenimis, tiek ieškovė, tiek atsakovė yra juridiniai asmenys, verslininkai (CK 2.4 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau MAPKSVPĮ) 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį komercinė sutartis – tai ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina pagrįsta išvada, kad sutarties pagrindu ieškovę ir atsakovę siejo komerciniai teisiniai santykiai.

31. MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 2 dalis). Taigi kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

32. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ieškovei iš atsakovės priteista 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų (MAPKSVPĮ 7 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų

33. CK 6.261 straipsnis numato, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ir įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda įstatymo pagrindu. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-151-372/2020; kt.).

35. Minėta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra juridiniai asmenys, verslininkai (CK 2.4 straipsnio 2 dalis). Taip pat minėta, kad pagal MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį komercinė sutartis – tai ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 4 dalis, 5 dalis, 3 straipsnis). Tai specialus įstatymas CK 6.210 straipsnio 2 dalies atžvilgiu ir taikomas, jeigu to prašo kreditorius ir šalių sudarytas komercinis sandoris atitinka įstatyme numatytus požymius. Taigi šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

36. MAPKSVPĮ 3 straipsnis numato, kad pasibaigus šio įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius: 1) ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas, 2) ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.

37. Kadangi ieškovę ir atsakovę siejo komerciniai teisiniai santykiai, buvo sudaryta rašytinė komercinė sutartis, t. y. sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, ko neginčijo atsakovė, palūkanos ar palūkanų dydis tarp šalių nebuvo nustatytas, ieškovė pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį įgijo teisę gauti palūkanas, kurios apskaičiuojamos pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje ir 3 straipsnyje nurodytas taisykles. Remiantis http://www.euribor-rates.eu/ecb-refinancing-rate.asp. pateikiama informacija apie pagrindines Europos centrinio banko refinansavimo operacijoms taikomas fiksuotąsias palūkanų normas, įstatyme numatyti palūkanų dydžiai skaičiavimams atlikti yra 12 procentų. Kadangi sutartyje nėra nurodytos šalių sutartos palūkanos, konstatuotina, jog ieškovė pagrįstai palūkanas skaičiuoja ir prašo priteisti iš atsakovės pagal MAPKSVPĮ (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1211-567/2019; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-741-357/2019.). Be to, atsakovė tokio palūkanų skaičiavimo neginčija. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 12 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6 MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dėl kitų ieškovės bei atsakovo argumentų

38. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

39. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio, atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Visiškai tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 251 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 26 Eur žyminis mokestis bei 1 225 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Medienos mozaika“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stagva“ 1 100,15 Eur skolą, 31,68 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 12 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 171,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. spalio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 251 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.