Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyve­nančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal 1984 m. Lietuvos Respub­li­kos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159¹ straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. 2017 m. rugpjūčio 25 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo proto­kolas dėl to, kad atlikus reidą Veisiejų regioninio parko teritorijoje 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2347-(14.53), kuriuo konstatuota, kad statytojas T. K. (duomenys neskelbtini), Veisiejų regio­ni­nio parko teritorijoje, savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka parengto projek­to ir leidimo vykdy­ti rekonstravimo darbus, kuris yra privalomas, vykdė neypatingo statinio – gyvena­mo­­jo namo, unikalus Nr. 5995-6015-9011, rekonstra­vi­mą, pristatydamas 2,82 x 7,20 m dydžio priestatą, pakeis­damas namo stogo dangą bei pakeisdamas laikančias namo stogo konstrukcijas naujomis. Tuo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 23 straipsnio 28 dalies reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio 1984 m. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159¹ straipsnio 7 dalyje (b. l. 3–4).

T. K. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad gyvena­mo­­jo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus pradėjo neturėdamas projekto ir leidi­­mo, nes buvo nusipirkę statybines medžiagas, sutaręs su statybos meistru ir turėjo nedaug laiko iki išvykimo į užsienį. Projektuotojas nespėjo parengti projekto iki jų sutarto laiko, todėl ji negalėjo palikti statybinių medžiagų ir išvažiuoti į užsienį. Dabar projektą jau turi, gailisi dėl savo veiksmų.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas K. J. prašė nubausti T. K. pagal ATPK 159¹ straipsnio 7 dalį, nes gyvenamojo namo rekonstrukciją jis vykdė be privalomo leidimo saugomoje teritorijoje. Paaiškino, kad šio teisės pažeidimo paaiškėjimo data laiko savavališkos statybos aktos surašymo datą - 2016-11-29, nes tik tuomet paaiškėjo kas yra statytojas.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad T. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–17). 2016 m. rugsėjo 26 d. fakti­nių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2347-(14.53) ir 2016 m. lapkričio 29 d. sava­va­liškos statybos aktas Nr. SSA-10-161129-00031-(14.51) patvirtina, kad minėtas gyvenama­sis namas yra saugomoje Veisiejų regioninio parko teritorijoje; priski­­riamas neypa­tin­gų statinių kate­­­gorijai; staty­to­jas T. K. savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka parengto projek­to ir leidi­mo, vykdė šio gyvena­mo­­jo namo rekonstra­vi­mo darbus: pristaty­tas 2,82 x 7,20 m dydžio priesta­­tas, pakeis­ta pastato stogo danga (b. l. 7–13, 35–36, 39–40). T. K. 2016 m. gruodžio 12 d. surašytas privalomasis nuro­dymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-10-161212-00031, kuriame nurodyta iki 2017 m. birželio 12 d. pašalinti savavališkos statybos padari­nius – išar­­­dyti sava­va­liškai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas stati­nio dalis (išar­dyti gyve­namojo namo priestatą) (b. l. 42–43). Valsty­­binės teritorijų plana­­­vimo ir staty­bos inspek­cijos prie Aplinkos minis­terijos 2017 m. gegužės 26 d. nutarimu dėl administracinės nuobau­dos skyrimo termi­no pratę­si­mo Nr. NSA-13-(15.11) T. K. administracinės nuobau­­dos skyrimo terminas pratęs­tas iki 2017 m. lapkričio 29 d. (b. l. 54–56).

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad T. K. savavališkai atliko gyve­na­mo­­jo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Veisiejų regioninio parko terito­ri­joje, rekonstra­vi­mo darbus, nes jis gyvenamąjį namą saugomoje teritorijoje, priskiriamą neypatingų statinių kategorijai, rekonstravo be leidimo, todėl šie jo veiksmai atitinka ATPK 159¹ straipsnio 7 dalį.

Admi­nis­t­ra­cinių teisės pažeidimų, dėl kurių proto­kolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju proto­ko­las surašytas 2017 m. rugpjūčio 25 d., todėl proceso teisena turi vykti pagal ANK. Tačiau Įsta­ty­mo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkva­­lifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį tik tada, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsa­­komybė. Perkvalifikuojant veiką, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuo atveju, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, T. K. pagal ATPK 159¹ straipsnio 7 dalį inkriminuota veika neperkva­li­fi­kuo­tina pagal naująjį ANK, kadangi šią veiką atitinkan­čio­je ANK 352 straipsnio 7 dalyje nustatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra tik šešiais eurais mažesnis negu ATPK (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 8 dalis). Todėl nuobauda turi būti skiriama pagal ATPK normas.

ATPK 35 straips­nio 1 dalis nustatė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėne­sius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalis numatė, kad jeigu admi­­nis­­tracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvy­kęs ar gy­vena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų prie­žas­­čių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje da­ly­se nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukia­mam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vie­ne­riems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sank­ciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asme­niui adminis­tra­ci­nę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teis­mo nuospren­džio priėmimo dienos.

Pagal nurodytą nor­mą, administracinę nuobaudą skiriantis orga­nas, nusta­tęs nors vie­ną iš nurodytų aplinkybių ir turė­da­mas pagrindo manyti, kad administracinė nuo­­bauda nega­lės būti paskirta (administracinė byla ne­galės būti išnagrinėta) per ATPK 35 straips­nio 1 dalyje nustatytą ter­­­miną, iki šio termino pasi­bai­gimo priva­lo jį pratęsti. Tačiau administracinės nuo­bau­dos skyrimo termi­nas gali būti pratęstas tik tuo atveju, kai jis dar nėra suėjęs.

Pagal teismų formuojamą praktiką ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios admi­nis­­tracinės nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimo taisyklės, o ATPK 35 straipsnio 2 dalyje nusta­ty­ti specialūs administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Iš nurodytų ATPK nuostatų maty­ti, kad pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigia­­si. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienin­­telis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežas­tys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Sprendimą dėl termino admi­nistracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažei­dimo bylos teisena tampa negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutar­tis administraci­nio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-52/2014; 2015 m. birželio 16 d. nutar­tis admi­nis­t­raci­nio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-47-511/2015; 2016 m. kovo 15 d. nutar­tis admi­nis­traci­nio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-222/2016; 2016 m. gegužės 31 d. nutartys administra­ci­nio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-45-895/2016, Nr. 2AT-46-895/2016, Nr. 2AT-47-895/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis adminis­t­ra­ci­nio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-455-238/2016; 2016 m. liepos 15 d. nutarimas administ­ra­ci­­nio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-661-485/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimas adminis­tra­ci­­nio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-981-383/2016; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis administraci­nio teisės pažei­di­mo byloje Nr. ATP-428-350/2016; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutari­mas admi­nis­traci­nio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-467-519/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutarimas admi­nis­t­ra­­ci­nio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-15-519/2017).

Teisės pažeidimas, dėl kurio T. K. surašytas administra­ci­nio teisės pažeidimo protokolas, pagal savo pobūdį yra trunkamasis, todėl nuobaudos skyrimo termin­o eiga prasidėjo nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog adminis­t­ra­cinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus sura­šyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažei­­di­mą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinio teisės pažei­­di­mo byloje Nr. 2AT-33-648/2015, 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinio teisės pažei­di­mo bylo­je Nr. 2AT-33-648/2015, 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo bylo­je Nr. 2AT-67-699/2015, 2016 m. vasario 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-746/2016).

Nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo paaiškėjimas buvo užfiksuotas 2016 m. rugsėjo 26 d. kai Valsty­­binės teritorijų plana­­­vimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos minis­te­ri­jos pareigūnas surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kurio 2 punkte konstatavo, kad rekonstravimo projektas neparengtas ir statybą leidžiantis dokumentas neišduotas (b. l. 7). Tai reiškia, kad nuo šios dienos ir turi būti skaičiuo­­jamas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių admi­nist­ra­ci­nės nuobaudos skyri­mo terminas, kuris suėjo 2017 m. kovo 27 d. Tai, kad savavališkos statybos vykdytojas institucijai, atliekančiai tyrimą ir turinčiai teisę surašyti protokolą paaiškėjo vėliau, nereiškia, kad pats pažeidimas nebuvo žinomas jau nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. Admi­nis­t­ra­­­ci­­nės nuobau­dos skyrimo terminas šioje byloje protokolą surašiusio pareigūno buvo pratęstas praleidus įstatymo nustatytą terminą, t. y. ne iki 2017 m. kovo 27 d. kol jis buvo nepasibaigęs, o tik 2017 m. gegužės 26 d., nes nepagrįstai teisės pažeidimo paaiškėjimo diena buvo laikoma ne faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto surašymo diena - 2016 m. rugsėjo 26 d., o savavališkos statybos akto surašymo diena - 2016 m. lapkričio 29 d. Šiuo atveju apie pažeidimą institucija, turinti teisęs surašyti protokolą, žinojo nuo 2016 m. rugsėjo 26 d., nes tą dieną pati konstatavo, kad rekonstrukcija atliekama be privalomo projekto ir statybą leidžiančio dokumento, todėl laikas nuo šios datos iki savavališkos statybos akto surašymo jau yra pažeidimo tyrimo laikas, o ne laikotarpis kai pažeidimas dar nėra paaiškėjęs. Statytojo nustatymas ir yra pažeidimo tyrimo, kuris turi būti atliekamas per ATPK 35 straipsnyje nustatytą terminą, sudedamoji dalis, todėl pažeidimo paaiškėjimo dienos negalima tapatinti su pažeidėjo identifikavimo diena.

Atsižvelgiant į nustatyta aplinkybes teismas konstatuoja, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių admi­nist­ra­ci­nės nuobaudos skyri­mo terminas šiuo atveju baigėsi 2017 m. kovo 27 d., nes iki to laiko jis nebuvo pratęstas. Kadangi administracinio teisės pažei­dimo proto­kolas surašytas praleidus ATPK 35 straipsnyje numatytą terminą kai buvo gali­ma spręsti asmens patraukimo administraci­nėn atsakomybėn ir nuobaudos skyrimo klausimus arba šį terminą pratęsti, admi­nis­t­ra­cinė nuobauda T. K. negali būti paskirta.

Atsižvelgiant į nuro­­­­dy­tą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplin­kybes, admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nu­ma­ty­tam admi­nis­t­ra­ci­nės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 250 straips­nio 7 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2, 4 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.7-208-780/2017 (teisminio proceso Nr. 4-27-3-00085-2017-9) teiseną T. K. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numa­tyto ATPK 159¹ straipsnio 7 dalyje, nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.