Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 17 d., 11.05 val., vairuodamas transporto priemonę „Solaris Urbino 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Šauklių g., išvažiuodamas iš pažymėtos autobusų sustojimo vietos, neįsitikino saugumu ir nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio „VW Golf“, taip sukeldamas pavojingą situaciją, t. y. priversdamas automobilio „VW Golf“ vairuotoją staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, važiavo toliau ir, Šauklių-Jonavos-Jurbarko gatvių žiedinėje sankryžoje persirikiuodamas į kairiąją eismo juostą, neįsitikino, kad tai niekam nekliudys, nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio „VW Golf“ ir su juo susidūrė.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimu V. P. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 173 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

V. P. apskundė Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimą Kauno apylinkės teismui, kuris 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi pažeidėjo skundo netenkino ir nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad būtent maršrutinio autobuso, vairuojamo V. P., veiksmai – išvažiuodamas iš pažymėtos autobusų sustojimo vietos neįsitikino saugumu ir nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip sukeldamas pavojingą situaciją, t. y. priversdamas automobilio „VW Golf“ vairuotoją staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, važiavo toliau, ir Šauklių-Jonavos-Jurbarko gatvių žiedinėje sankryžoje persirikiuodamas į kairiąją eismo juostą, neįsitikino, kad tai niekam nekliudys, nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio VW Golf ir su juo susidūrė – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo susiję priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu ir LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodytų pasekmių atsiradimu, taigi V. P. veika buvo teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, todėl bylą jo atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo.

V. P. apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai atmetė jo skundą, o nutartyje nagrinėjo tik aplinkybes, susijusias su pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Aplinkybių, susijusių su galimai padarytu administraciniu teisės pažeidimu, numatytu LR ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, t. y. objektyviųjų ir subjektyviųjų pažeidimo požymių pirmosios instancijos teismas netyrė, nenagrinėjo ir dėl šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje nepasisakė.

Skunde taip pat nurodoma, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nenurodė jokios objektyvios priežasties, kuri galėtų būti vertinama kaip pagrįstas motyvas, kurio pagrindu, vadovaujantis LR ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, 282 straipsnio 3 dalimi, teisėtai būtų galima pratęsti terminą administracinės nuobaudos skyrimui. Institucija iki 2015-12-04 byloje neatliko jokių veiksmų, nepapildė bylos jokiomis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių šią bylą buvo prašoma grąžinti, t. y. nei per laikotarpį nuo 2015-03-31 (nutarimas bylą grąžinti institucijai) iki 2015-06-16 (priimtas nutarimas pratęsti terminą), nei per laikotarpį nuo 2015-06-17 iki 2015-12-04 (priimtas nutarimas) neatliko nė vieno veiksmo, išskyrus nutarimo surašymą. Tokiu būdu institucijos neveikimas negali būti laikomas objektyvia priežastimi administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimui.

Apeliantas teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytojas G. K. nurodė, kad „ten tik susilietimas buvo šonais, netgi nesubraižyta mašina nei mano, nei jo“. UAB „Kauno autobusai“ 2014-12-17 avarinis aktas patvirtina tą faktą, kad autobusas po tariamo eismo įvykio nebuvo apgadintas. Nesant duomenų apie transporto priemonių apgadinimus, pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, ar iš tikrųjų buvo apgadintos transporto priemonės, t. y. paskirti autotechninį tyrimą, kurio metu būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybes, nustatyta galima automobilių susidūrimo vieta, įvertinti vairuotojų veiksmai techniniu požiūriu, nustatytos eismo įvykio priežastys, nustatyta, ar buvo padaryti automobilių apgadinimai, ar apgadinimai (jei jie tokie buvo) padaryti būtent to eismo įvykio metu ir pan.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas asmuo, tiesiogiai nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, t. y. policijos pareigūnas A. M.. 2015-01-09 tarnybiniame pranešime liudytojas A. M. nurodė, kad „Po to, įvykus eismo įvykiui bendravau su „VW Golf“ vairuotoju, pastarasis man pasakė, kad taip važiavo, neleisdamas persirikiuoti, iš principo, nes nemėgsta autobusų vairuotojų“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, jų nepakeičia; neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, liudytojas L. Č. nurodė, kad „VW Golf“ vairuotojas visą laiką jį stūmė į dešinę, autobusas negalėjo persirikiuoti, traukėsi į šoną, kad nesusidurtų su „VW Golf“, nes taip ir gavosi, kad jis net iš savo juostos išvažiavo arba jis turėjo nusukti ne savo maršrutu, arba būtų turėjęs važiuoti ant salos, autobusas traukėsi, kad nebūtų susidūrimo, bet nebebuvo jam galiausiai ką daryti ir tuomet mašinos susilietė. „VW Golf“ norėjo aplenkti, jie abu susilygino, kad matytų vienas kitą, ir tada „VW Golf“ vairuotojas suko į dešinę, taip provokavo autobuso vairuotoją. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, o nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą šių aplinkybių iš viso nesiaiškino ir liudytojo parodymų prieštaravimų nepašalino.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

V. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantas teigia, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą nenurodė jokios objektyvios priežasties, kuri galėtų būti vertinama kaip pagrįstas motyvas, kurio pagrindu teisėtai būtų galima pratęsti terminą administracinės nuobaudos skyrimui.

LR ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16-1491/2007).

Pagal LR ATPK 35 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Vadovaujantis LR ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą priėmimo dienos. Pagal teismų praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos, o motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus LR ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarimas byloje Nr. N575-761/2010).

Administraciniai teisės pažeidimai, kurių padarymu buvo kaltinamas V. P., buvo padaryti 2014 m. gruodžio 17 d., taigi administracinė nuobauda galėjo būti skiriama ne vėliau nei 2015 m. birželio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiasis specialistas 2015 m. birželio 16 d. nutarimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminus vieneriems metams nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo dienos, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d. Nutarime nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byla dėl V. P. veiksmų 2015 m. gegužės 29 d. buvo grąžinta iš Kauno apylinkės teismo, o tyrimo metu susipažinus su G. K. 2015 m. kovo 3 d. paaiškinimu ir peržiūrėjus vaizdo medžiagą matyti, kad prieš įvykstant eismo įvykiui autobuso vairuotojas, išvažiuodamas iš stotelės, nepraleido pirmąja eismo juosta važiavusio automobilio „VW Golf“, taip sukeldamas pavojingą situaciją ir priversdamas šio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, todėl per LR ATPK 35 straipsnio 1 dalies nustatytą terminą nėra galimybės atlikti tyrimą ir nubausti teisės pažeidimą padariusį asmenį, kadangi tyrimo metu informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį nebuvo gauta (b. l. 3). Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiasis specialistas tinkamai motyvavo savo sprendimą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, nurodė objektyvias priežastis, dėl kurių bylos neįmanoma išnagrinėti per nustatytą terminą, ir, vadovaudamasis LR ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, dar nepasibaigus nuobaudos skyrimo terminui pratęsė administracinės nuobaudos V. P. skyrimo terminą iki 2015 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nutarimą skirti V. P. administracinę nuobaudą priėmė 2015 m. gruodžio 4 d., nepraleisdama nustatyto nuobaudos skyrimo termino, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­ti­nami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vi­seto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuosek­lu­mas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šal­ti­nių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuo­jauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikš­mingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl ši teismo nutarties dalis laikoma pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apy­linkės teismo padarytoms išvadoms, jog V. P. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 124² straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje.

Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai atmetė jo skundą, o nutartyje nurodė tik aplinkybes, susijusias su pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Aplinkybių, susijusių su galimai padarytu administraciniu teisės pažeidimu, numatytu LR ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, t. y. objektyviųjų ir subjektyviųjų pažeidimo požymių pirmosios instancijos teismas netyrė, nenagrinėjo ir dėl šių aplinkybių skundžiamojoje nutartyje nepasisakė. Tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimu V. P. buvo pagrįstai nubaustas ir dėl LR ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

LR ATPK 124² straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Kelių eismo taisyklių 180 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, maršrutinio transporto vairuotojas turi įsitikinti, kad jam duodamas kelias.

Byloje surinkti duomenys visiškai patvirtina, kad būtent dėl apelianto veiksmų – KET 180 punkto, įtvirtinančio, jog prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, maršrutinio transporto vairuotojas turi įsitikinti, kad jam duodamas kelias, pažeidimo buvo sukelta pavojinga situacija, kuomet automobilio „VW Golf“ vairuotojas, siekdamas užtikrinti savo ir kitų asmenų saugumą, turėjo staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį. Taigi būtent V. P. veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su LR APTK 124² straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytomis pasekmėmis. Asmuo, naudojantis padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo laikytis nustatytų Kelių eismo taisyklių, kurių bendruosiuose nuostatuose nurodyta, kad „Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 p.), eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis“ (KET 5 p.). Taigi, V. P. vairuodamas autobusą ir besiruošdamas pajudėti iš stotelės, privalėjo įsitikinti, kad daryti šį manevrą jam nėra jokių kliūčių. Nors KET 179 punkte taip pat nurodoma, kad gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės, ši nuostata nepaneigia KET 180 punkte numatytos maršrutinio transporto vairuotojo pareigos. Veiksmai, kuomet vairuotojai neduoda kelio maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės, yra traktuojami kaip atskiras pažeidimas, už kurį asmenys taip pat yra traukiami administracinėn atsakomybėn. Vis tik kitiems vairuotojams, pažeidus KET 179 punkte numatytą pareigą ir nedavus kelio maršrutiniam transportui, maršrutinio transporto vairuotojui nesuteikiama teisė nepaisyti jam kliudančių, pirmoje eismo juostoje važiuojančių, transporto priemonių ir nesaugiai, sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams, išvažiuoti iš stotelės.

Įvertinus byloje esančių duomenų visumą darytina išvada, kad būtent maršrutinio autobuso vairuotojo V. P. veiksmai, kuomet jis išvažiuodamas iš pažymėtos autobusų sustojimo vietos neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nepraleido tiesiai pirmąja eismo juosta važiuojančio automobilio „VW Golf“, taip sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė automobilio „VW Golf“ vairuotoją staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, todėl V. P. veika pagal LR ATPK 124² straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. P. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 124² straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o ape­lia­ci­nis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.