Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2. S. M. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartį, prašo ją panaikinti, administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

2.1 Nurodo, kad pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta nuobauda, padarė 2015 m. gruodžio 19 d. tuo tarpu skundžiamas nutarimas priimtas 2016 m. liepos 12 d. t.y. nuobauda paskirta praėjus ATPK 35 straipsnyje numatytam šešių mėnesių terminui, per kurį gali būti skiriama administracinė nuobauda. Tokiu būdu, administracinė byla turi būti nutraukiama ATPK 250 straipsnio 7 dalies pagrindu.

2.2 Nesutinka ir su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad jis turi atlyginti 250 eurų turtinę žalą nukentėjusiajai F. J., nes jai padarytą žalą jis atlyginęs, todėl tokia nutarimo išvada perteklinė ir neatitinka bylos aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

5.1 Ginčo dėl veikų kvalifikavimo ir įrodymų šiuo atveju nėra, todėl skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Tačiau pažeidėjas nurodo, kad jam administracinė nuobauda paskirta pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam šešių mėnesių terminui, be to jis nepagrįstai įpareigotas atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajai.

6. ATPK 35 straipsnis nustato administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Minėto straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Svarbu, kad motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (pvz. nutartis Nr. 2AT-2-2012).

6.1 Skundžiamu nutarimu S. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už 2015 m. gruodžio 19 d. padarytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas baigėsi 2016 m. birželio 19 d. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimu (b. l. 87), dar nesuėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, administracinės nuobaudos skyrimo terminas šioje byloje buvo pratęstas vieneriems metams - iki 2016 m. gruodžio 19 d., motyvuojant tuo, kad administracinės bylos nesuėjus 6 mėnesių terminui išnagrinėti nėra galimybės dėl jos sudėtingumo. Iš tiesų, byloje yra duomenys apie tai, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo kviečiami ir apklausiami liudytojai, nukentėjusiosios, bei pažeidimą padaręs asmuo, o bylos nagrinėjimas ne kartą atidedamas pažeidėjo prašymu dėl jo ligos. Tokiu būdu skundžiamas nutarimas priimtas iki pasibaigiant pratęstam nuobaudos skyrimo terminui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administracinė nuobauda S. M. paskirta nepažeidžiant ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų.

7. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu S. M. taip pat įpareigotas atlyginti turtinį nuostolį – sumokėti 250 eurų nukentėjusiajai, tačiau nutarime toks sprendimas visiškai nemotyvuotas. ATPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu asmeniui padarytas turtinis nuostolis, apylinkės teismo teisėjas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo, turi teisę kartu spręsti klausimą, kad kaltininkas atlygintų ir turtinį nuostolį. Tačiau teismų praktikoje asmeniui, kuriam skiriama administracinė nuobauda, įpareigojimas atlyginti turtinį nuostolį gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai dėl turtinio nuostolio padarymo fakto bei jo dydžio apskaičiavimo, dėl civilinės atsakomybės subjekto nekyla jokių abejonių.

7.1 Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad S. M. administraciniais teisės pažeidimais yra padaryti nuostoliai, tačiau šiuo atveju prašoma atlyginti turtinė žala padaryta eismo įvykiu, valdant transporto priemonę.

7.2 Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas ( toliau Įstatymas) nustato privalomą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. Taigi eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiajam asmeniui turi atlyginti ne vairuotojas ar transporto priemonės savininkas, o atsakingas draudikas arba tam tikrais atvejais Nacionalinis draudikų biuras.

7.3 Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra duomenys apie tai, kad transporto priemonė, kuria S. M. padarė aptariamą eismo įvykį, buvo apdrausta AAS “G. B.“ (b.l. 58,59 ), todėl ši draudimo bendrovė ir turi atlyginti S. M., vairavusio transporto priemonę ir sukėlusio eismo įvykį, tretiesiems asmenims padarytą žalą. Teismo posėdyje nukentėjusioji F. J. nurodė, kad eismo įvykio metu buvo išlaužyta jos sodo gyvatvorė, išardyta veja, dalį padarytos žalos atlygino draudimo bendrovė, liko neatlyginta 250 eurų turtinė žala. Tačiau byloje nėra duomenų, kad draudimo bendrovė viršijo Įstatymo 11 straipsnyje nustatytą išmokėtiną pinigų sumą tretiesiems asmenims dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, neaišku, ar nukentėjusioji kreipėsi į draudimo bendrovę dėl jai neatlygintos likusios turtinės žalos, jei ne, tai dėl kokių priežasčių, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad apylinkės teismas nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje neturėjo teisinio pagrindo spręsti žalos priteisimo iš S. M. klausimo. Šiuo atveju žalos atlyginimo klausimas, iškilus ginčui, turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka tarp nukentėjusiosios ir draudimo bendrovės, o S. M. šiame ginče būtų tik tretysis asmuo.

8. Tokiu būdu skundžiamas nutarimas šioje dalyje keičiamas, naikinant nutarimo dalį, kuria S. M. įpareigotas atlyginti F. J. 250 eurų turtinę žalą, pažymint, kad toks sprendimas neužkerta kelio nukentėjusiajai įrodinėti savo teisę į nuostolių atlyginimą civilinio proceso tvarka, jei žala nebus atlyginta geranoriškai (ATPK 37 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarimą pakeisti:

panaikinti nutarimo dalį, kuria S. M. įpareigotas atlyginti turtinį nuostolį – sumokėti 250 eurų nukentėjusiajai F. J..

F. J. prašymą dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutarimas neskundžiamas.