Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. K. atstovo advokato R. U. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarimo O. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. K. nubaustas už tai, kad 2015 m. liepos 24 d., apie 00 val. 55 min., (, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šiais savo veiksmais pažeidė KET 16 punkto reikalavimus. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. nutarimu pripažino, kad O. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketverių) metų laikotarpiui. Nesutikdamas su priimtu nutarimu O. K. atstovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6-26-567/2016 ir bylą O. K. atžvilgiu nutraukti. Skunde išreiškė nuomonę, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartimi nepagrįstai pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą 6 (šešiems) mėnesiams šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 22 d., kadangi pažeidimas buvo nustatytas 2015 m. liepos 24 d., todėl pratęsimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2016 m. sausio 24 d., o ne nuo 2016 m. sausio 22 d., be to, advokato nedalyvavimas 2016 m. sausio 8 d. posėdyje dėl pateisinamos priežasties - ligos- netrukdė teismui surengti sekantį teismo posėdį iki 2016 m. sausio 24 d. ir tada spręsti termino pratęsimo klausimą. Tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių terminą pratęsė jam net nepasibaigus bei nesant pakankamam pagrindui. Skundžiama nutartis buvo priimta 2016 m. sausio 8 d., t. y. kai terminas skirti nuobaudą dar nebuvo pasibaigęs, tačiau ji buvo nepakankamai motyvuota. Teismas nurodė vienintelę priežastį nuobaudos skyrimo terminui pratęsti iki vienerių metų tai, kad į teismo posėdį neatvyko atstovas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad advokato liga (vienkartinis atvejis) nebuvo ta priežastis, dėl kurios bylos nagrinėjimas nepateisinamai ilgai užsitęsė. Atstovo liga nėra nurodyta tarp ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytų termino pratęsimo pagrindų. Kad nebuvo pagrindo pratęsti bylos nagrinėjimo terminą, atstovas tai grindžia aplinkybe, jog pats O. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų buvęs bylos nagrinėjimo metu ilgam išvykęs į užsienį, priešingai proceso dalyviai nurodė, kad jį nuolat mato tame pačiame kaime, taip pat byloje nėra duomenų, jog jis būtų sirgęs. Mano, kad 2016 m. sausio 24 d. suėjus 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminui, o pirmosios instancijos teismui nepagrįstai pratęsus terminą, administracinė byla O. K. atžvilgiu turėjo būti nutraukta.Skunde nesutinka, kad teismas skundžiamą nutarimą grindė įrodymų visuma, kadangi įrodymų visumos teisminio nagrinėjimo metu nepavyko surinkti. Negalimą įrodymų visumos grįsti vien tyrimo sėkme suinteresuotų dviejų pareigūnų parodymais, tuo labiau, kai jie patys teigia nematę, jog vairavo būtent O. K., galimai bandančio išvengti atsakomybės A. B. parodymais, kurie nebuvo patikrinti teisme, kitų liudytojų parodymais, nepatikrintais teismo posėdžio metu ir liudytojos L. V. parodymais, kuri teisme nurodė, kad parodymus duoti prašė A. B.. Pažeistas rungimosi principas, neapklausiant kaltininko nurodytų liudytojų, kai šaukimo neįteikimo priežastys liko neaiškios, o gynybos prašymas kviesti juos papildomai buvo atmestas. Taip pat pažymi, kad visi gynybos prašymu kviesti liudytojai G. M., E. K. teismo šaukimų negavo, o jų adresai teismui buvo iš anksto pateikti elektroniniu paštu. Nesuprantamas ir visiškai nepagrįstas skundžiamo nutarimo motyvas, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatvykimas į teismo posėdį teismui rodo O. K. pateiktos įvykio versijos melagingumą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

O. K. atstovo advokato R. U. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo

Apelianto atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartimi nepagrįstai pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 22 d. ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16-1491/2007).Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą priėmimo dienos. Pagal teismų praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos, o motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarimas byloje Nr. N575-761/2010).Administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu buvo kaltinamas O. K., buvo padarytas 2015 m. liepos 24 d., taigi administracinė nuobauda administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turėjo būti paskirta iki 2016 m. sausio 24 d. Tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 22 d. Apelianto atstovas išreiškė nuomonę, jog šis terminas nepagrįstai pratęstas nuo 2016 m. sausio 22 d., nes pažeidimas padarytas 2015 m. liepos 24 d., todėl terminas turėjo būti pratęstas nuo 2016 m. sausio 24 d. Pažymėtina, jog esminė sąlyga nuobaudos skyrimo terminui pratęsti yra tai, jog terminas jo pratęsimo momentu neturi būti pasibaigęs, nes kaip teisingai pažymėjo ir atstovas apeliaciniame skunde, ATPK 35 straipsnyje nurodyti terminai yra naikinamieji. Tai, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą, nuo 2016 m. sausio 22 d., o ne nuo 2016 m. sausio 24 d. pirmosios instancijos teismo nutarties nedaro neteisėta, nes kaip minėta, būtina sąlyga terminui pratęsti – jo galiojimas. Aukštesnysis teismas taip pat nesutinka su atstovo skundo argumentais, jog terminas pratęstas, nesant tam objektyvių priežasčių. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog O. K. teismo šaukimų neatsiimdavo, o vadovaujantis ATPK 300 straipsnio 1 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas gali vykti tik pranešus apie bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims. Taigi, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui apie bylos nagrinėjimą nebuvo tinkamai, pranešta, o jo atstovas advokatas R. U. pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti dėl ligos (T.1, b. l. 61-62), todėl teismas pagrįstai, įvertinęs minėtąsias aplinkybes, atidėjo bylos nagrinėjimą ir pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą, atsižvelgiant ir į tai, jog O. K., žinodamas apie jo atžvilgiu vykstantį administracinį procesą (tokia išvada darytina, nes pasirašė atstovavimo sutartį) elgėsi ypač nerūpestingai ir neatsakingai, nes visiškai ne tik kad nesidomėjo proceso eiga, bet ir ją ignoravo. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir motyvuotai pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą, juolab, jog ir ATPK 35 straipsnio 3 dalis nenumato baigtinio sąrašo aplinkybių, kurioms esant terminas gali būti pratęstas, kas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju šios priežastys vertintinos individualiai. Šioje vietoje taip pat pastebėtina, jog teisiškai nėra reikšmingi advokato pasvarstymai, kokiai datai pirmosios instancijos teismas turėjo atidėti 2016 m. sausio 8 d. teismo posėdį, kadangi atidedant teismo posėdį, ypač svarbią vietą, be kita ko, užima ir teisėjo darbo krūvis.Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas tinkamai motyvavo savo sprendimą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, nurodė objektyvias priežastis, dėl kurių bylos neįmanoma išnagrinėti per nustatytą terminą, ir, vadovaudamasis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, dar nepasibaigus nuobaudos skyrimo terminui pratęsė administracinės nuobaudos O. K. skyrimo terminą 6 (šešiems) mėnesiams. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti.

Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsnis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas O. K. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą. Priimdamas nutarimą dėl O. K. kaltės, padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, apylinkės teismas nesiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų.Kaip jau minėta, O. K. nubaustas už tai, kad 2015 m. liepos 24 d. nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas konstatavo, jog įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens O. K. kaltė įrodyta visiškai ir jo veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėtį. Tačiau kaip matyti iš skundo, O. K. atstovas su tuo nesutinka.Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant šią administracinę bylą į teismo posėdžius vengė atvykti ne tik pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau ir asmenys, kuriuos byloje nutarta apklausti liudytojais: A. B. ir V. B. asmeniškai teismo šaukimai nebuvo įteikti, juos priėmė minėtųjų liudytojų motina. Teismui skyrus atvesdinimą, liudytojų motina I. B. paaiškino, jog minėtieji liudytojai yra išvykę dirbti į Daniją. Liudytojas E. K. teismo šaukimo neatsiėmė (T.1, b. l. 164), liudytojai I. J. (T.1, b. l. 167) teismo šaukimas nors buvo įteiktas, tačiau į teismo posėdį liudytoja neatvyko. Teismas priėmė protokolinę nutartį bylą nagrinėti liudytojams nedalyvaujant (T.1, b. l. 169). Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir mano, jog šiuo atveju dar nebuvo išnaudotos visos galimybės teismo posėdyje apklausti liudytojus I. J. ir E. K., kadangi patikslintu adresu minėtiems liudytojams buvo siunčiami tik teismo šaukimai, kai ATPK 276 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog liudytojui be svarbios priežasties neatvykus į teismą, teismas gali priimti nutartį jį atvesdinti. Pastebėtina, jog minėtiems liudytojams teismas buvo skyręs atvesdinimą (T.1, b.l.139), tačiau teismo nutartis nebuvo įvykdyta, kadangi teismo turėtais adresais liudytojai I. J. ir E. K. nebegyveno. Tuo tarpu patikslintais liudytojų I. J. ir E. K. adresais atvesdinimas nebuvo skirtas (T.1, b. l. 159, 160) . Tuo tarpu, vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 248 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šiuo atveju konstatuotina, jog nėra išnaudotos visos procesinės galimybės liudytojais apklausti I. J. ir E. K..Nesutiktina su skundo argumentu, jog nebuvo tenkintas gynybos prašymas dėl liudytojo G. M. apklausos, nes pats advokatas R. U. buvo įpareigotas pateikti minėto liudytojo adresą (T.1, b. l. 155), tačiau šio įpareigojimo neįvykdė, nurodydamas, jog liudytojo adreso nepavyko nustatyti (T.1, b. l. 159, 168). Todėl teismas neturėjo galimybės įstatymo nustatyta tvarka iškviesti advokato prašytą apklausti liudytoją.Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė adminis­tracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą. Kadangi apeliantas prašė nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

O. K. atstovo advokato R. U. skundą tenkinti iš dalies.

panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.