- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-13
- Bylos Nr.
- e2-2438-433/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- UAB „Mano Būstas Šiauliai“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“
- Advokatai
- Dainius Antanaitis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Mano Būstas Šiauliai“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo ieškinyje nurodoma, kad UAB „Mano Būstas Šiauliai“ (toliau – Ieškovas) teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas veikdamas CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimto 2002 m. gegužės 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimo dėl daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus patvirtinimo ir skyrimo Nr. 141 pagrindu (buvęs UAB „Šiaulių būstas“) ir 2002 m. gegužės 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimo dėl daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus patvirtinimo ir skyrimo Nr. 141 (toliau – sprendimas) pagrindu (buvęs UAB „Pietinis būstas“). 2019 m. birželio 27 d. buvo baigta UAB „Pietinis būstas“ ir UAB „Šiaulių būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Pietinis būstas“ buvo prijungta prie UAB „Šiaulių būstas“. UAB „Pietinis būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Šiaulių būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Šiauliai“ pavadinimu. Lietuvos Respublika (toliau – Atsakovas), yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, savininkė. UAB „Mano Būstas Šiauliai“ suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kuriame atsakovė nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą ir jai taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas Nekilnojamo turto registre nėra registruojamas. Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra neindividualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji išreikština tik skaičiais (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Kuo didesnio ploto yra butas ar patalpa, tuo didesnė yra šio buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tuo atitinkamai daugiau savininkas turi prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4 dalis ir 4.84 straipsnio 9 dalis). Administravimo nuostatai (IV skyrius „Patalpų savininkų mėnesinių mokesčių apskaičiavimas“) nustato, kaip kiekvieną mėnesį ieškovas patalpų savininkams, taip pat ir atsakovei butui, apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas. Atsakovės skola už per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 metų sausio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso yra 534,38 Eur. Skolos laikotarpis yra apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017. Nagrinėjamoje situacijoje šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovo įmokas į jo turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. Ieškovas negali identifikuoti konkretaus atsakovo mokėjusio už paslaugas skolos laikotarpiu, kadangi ieškovas iš gautų įmokų neturėjo jokios galimybės nustatyti, kokia skola apmokama ir kuris iš atsakovų skolą apmoka (atsakovė turėtų pateikti dokumentus), o atsakovams atlikus mokėjimus iš paslaugos teikėjo gaudavo tik ataskaitą, kurioje matydavosi tik mokėtojo rekvizitai ir sumokėta suma. Jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kokia skola apmokama, bei kuris iš atsakovų mokėdavo nebūdavo pateikiami. Remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.54 straipsnio 1 dalimi ir 6.57 straipsnis. UAB „Mano Būstas Šiauliai“ skaičiuoja 5 procentų metines palūkanas už sumą, kurią atsakovė vėluoja sumokėti. Prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ 534,38 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, bei kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovės VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad VĮ „Turto bankas“ turimais duomenimis, ieškovas administravimo paslaugas namui, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pradėjo teikti nuo 2019 m. birželio 27 d., kai iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota UAB „Šiaulių būstas“. Dėl to ieškovas savo ieškinio reikalavimų pagrįstumui užtikrinti, turi pateikti dokumentus, kuriuos jis perėmė iš UAB „Šiaulių būstas“. VĮ „Turto bankas“ negali pagal ieškovo pateiktą ieškinį apmokėti nuo (duomenys neskelbtini) jo apskaičiuotų mokesčių, kurie nėra pagrįsti mokestiniais dokumentais. Be to, valstybei paveldėjus minėtą nekilnojamąjį turtą, mokesčiai už jame suteiktas administravimo paslaugas buvo mokami UAB „Šiaulių būstas“, todėl ieškovas turėtų pateikti informaciją, kaip jis užskaitė ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovės atliktus mokėjimus. Susidariusioje ginčo situacijoje yra kaltas ieškovas. CK 6.64 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę. Vienas iš tokių atvejų - kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo (CK 6.64 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad CK 6.64 straipsnis taikytinas ne tik civilinės atsakomybės atveju, bet ir sprendžiant dėl skolininko pareigos vykdyti prievolę. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, taikant minėtą normą, skolininko negalėjimas vykdyti prievolę sietinas ir su jo prievolės nepagrįsta apimtimi, kai tai įvyksta dėl kreditoriaus kaltės. Be to, ieškovas nepateikė savo patvirtintų paslaugų įkainių, kuriais vadovaudamasis apskaičiavo susidariusį įsiskolinimą, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kai jis pradėjo administruoti ieškinyje nurodytą nekilnojamojo turto objektą. Paveldėjusi mirusiojo turtą, valstybė neperėmė prievolės mokėti ieškovo prašomas priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bendrieji įstatyminiai civilinių teisinių santykių principai: protingumo, sąžiningumo (CK 1.5 straipsnis) ir kiti, sukuria civilinių teisinių santykių dalyviams pareigą įgyjant ir įgyvendinant civilines teises ir pareigas elgtis pakankamai apdairiai, rūpestingai, t. y. patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidaujamų neigiamų pasekmių, ir kad nepasunkėtų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos skirtos kompensuoti būsimus, nuo teismo proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius bei skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Kreditoriaus nuostolių kompensavimas galimas tuo atveju, jei yra skolininko kaltė dėl prievolės nevykdymo laiku (kaltė - būtina civilinės atsakomybės sąlyga), tad nesant valstybės kaltės dėl susidariusio įsiskolinimo ir ieškovui neteikiant atsakovei skolos apskaičiavimo detalizacijos, mokestinių dokumentų, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas. Valstybė, gavusi informaciją apie galimai jai paveldėjimo teise pereisiantį palikimą, nevengė pareigos jį priimti ir išlaikyti, geranoriškai išspręsti susidariusį ginčą. Reikalavimas išieškoti iš valstybės bylinėjimosi išlaidas yra atmestinas, nes, valstybės kaltės, kaip jau buvo minėta, dėl susidariusių įsiskolinimų nėra (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Prašo ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytus argumentus ir motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. gegužės 16 d. išrašo nustatyta, kad Lietuvos Respublikai (toliau – Atsakovė), 2018 m. sausio 31 d. Palikimo perėjimo valstybės liudijimo Nr. NM-511 ir 2019 m. gegužės 6 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijo Nr. NM-3062 pagrindu nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į visą aukščiau minėtą butą įregistruotos nuo 2019 m. gegužės 28 d., nurodant, kad butą patikėjimo teise valdo VĮ „Turto bankas“.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovės kaip butų ir kitų patalpų savininkės prievolės proporcingai savo daliai apmokėti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, tiek ir atsakovės prievoles.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 3 dalis). Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Vadovaujantis CK 5.52 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles. Atsakovei priėmus palikimą, kartu ji paveldėjo ir palikėjo turtines prievoles, t. y. jai atsirado pareiga padengti palikėjo skolas, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Teismas sprendžia, kad nuo palikėjo mirties momento atsakovei kilo prievolė atsiskaityti su ieškove už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas paveldėtam butui tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, tiek ir atsakovės prievoles paveldėjus butą.
Žemesnės instancijos teismas
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinis teismas konstatavęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis; pasisakė, jog greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
Kasacinis teismas, keisdamas iki 2014 metų formuotą praktiką, yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Taigi, ginčo butui (patalpai) po savininko mirties perėjus valstybei, ieškovė nėra atleista nuo pareigos apie savo kreditorinį reikalavimą turto perėmėjai pareikšti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais per minėtoje normoje nustatytą terminą. Nagrinėjamos bylos atveju duomenų, kad ieškovas po palikėjo mirties būtų pareiškęs savo kreditorinį reikalavimą atsakovei, per įstatymo nustatytą terminą, nėra (CK 5.63 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Atsakovė ieškinio senaties taikyti neprašo. Byloje ginčo, dėl to, kad atsakovė privalo mokėti už jai suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, nėra (CPK 178 straipsnis).
Byloje ginčas iš esmės kilo dėl skolos apskaičiavimo teisėtumo. Atsakovė su skola nesutinka, nes jos manymu, skola nėra pagrįsta mokestiniais dokumentais, be to, atsakovė paveldėjus nekilnojamąjį turtą, mokesčius už suteiktas administravimo paslaugas mokėdavo UAB „Šiaulių būstas“, todėl nėra aiškus atsakovės mokėtų mokėjimų įskaitymas, įkainiai. Be to, kad atsakovė apie siunčiamas sąskaitas bei jų turinį nėra informuota.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 515/2009). CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija.
Ieškovas nurodo, kad atsakovė savo prievolės neįvykdė, todėl už laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 metų sausio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas susidarė 534,38 Eur skola. Byloje yra pateiktos ieškovo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. sausio 31 d. išrašytos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sąskaitos. Kiekvienoje sąskaitos konkrečiai nurodytos mokėtinų sumų detalizacijos (ploto kvadratūra, įkainiai, laikotarpis ir pan.). Minėtos sąskaitos teismui nekelia abejonių dėl jų patikimumo. Be to, ieškovė nurodo, kad butų savininkai informuojami į asmenines pašto dėžutes pateikiant sąskaitas su suteiktų paslaugų už atitinkamą mėnesį detalizacija, t. y. tokia informavimo praktika yra susiklosčiusi tarp ieškovo ir namo butų savininkų. Teismas pažymi, kad ieškovė per ginčo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. sausio 31 d. išrašė ginčo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilnius, sąskaitas, atsakovė per ginčo laikotarpį kitokiu būdu įteikti sąskaitų neprašė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad pakankamai rūpestingas ir apdairus asmuo turėjo ir galėjo reikalauti, kad jam sąskaitos būtų įteikiamos registruota pašto siunta ar kt. jam patogiu būdu.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės į bylą pateiktų sąskaitų ir jose nurodytų dydžio iš esmės neginčijo, t. y. atsakovė į bylą pateikė „Medžiagų likučiai pagal objektus“, kuriuos teismas vertina kritiškai ir kurie, teismo manymu, negali būti vertintini kaip tinkami rašytiniai įrodymai - neaišku, nei koks konkretus asmuo, nei kada, nei kokiais tikslais šią ataskaitą sudarė, pateikta ataskaita yra nepasirašyta jokio asmens (CPK 111 straipsnis). Tokios pat praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1846-794/2020).
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovei nuo palikėjų mirties momento kilo prievolė atsiskaityti su ieškovu už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas paveldėtam butui tiek iki palikėjų mirties atsiradusias prievoles, tiek ir atsakovės prievoles paveldėjus butą, ieškovui pagrindžius savo reikalavimą leistinais rašytiniai įrodymais, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 534,38 Eus skola.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal kasacinio teismo praktiką palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013).
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (534,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas.
Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinas sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis). Ieškovas taip pat patyrė 2,64 Eur išlaidų už duomenų patikrą valstybės registruose, todėl jos priteisiamos iš atsakovės.
Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas prašo priteisti 1326,17 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovo atstovas už teisines paslaugas ieškovui išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2022 m. vasario 10 d. Nr. AVC 22-188 – 580,20 Eur, apraše nurodyta „Susipažinimas su c. b. Nr. e2-2438-433/2022 medžiaga, jos įvertinimas, pasiruošimas 2022-02-15 14 val. teismo posėdžiui, vykimas į teismo posėdį bei atstovavimas teismo posėdyje“; 2022 m. balandžio 22 d. Nr. AVC 22-493 – 414,43 Eur – „Pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas teismo posėdyje (civ. Bylos Nr. e2-2438-433/2022, teismo posėdžio data ir laikas - 2022-04-26 13:00)“; 2022 m. gegužės 19 d. Nr. AVC 22-602 – 331,54 Eur „Pasirengimas teismo posėdžiui, kliento atstovavimas teismo posėdyje 2022-05-24 d.“.
Teismas daro išvadą, kad nors nagrinėjamu atveju prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija advokato teisinei pagalbai apmokėti maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau teismo manymu, byloje ieškinio parengimo procesas nebuvo sudėtingas, nedidelės apimties, nereikalavo specialių žinių, todėl pasiruošimas bylos nagrinėjimui nereikalavo didelių laiko sąnaudų. Be to, atsižvelgiant į teismo posėdžių skaičių bei jų trukmę, atstovavimo byloje sudėtingumą (byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra mažintinos ir iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistinos 1000,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės valstybei nepriteisiamos.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Šiauliai“, juridinio asmens kodas 144619514, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042, 534,38 Eur (penki šimtai trisdešimt keturi eurai 38 ct) skolą, 5 (penkių) proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą (534,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,64 Eur (septyniolika eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidų bei 1000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) už advokato teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.