Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės įmonės „Turto bankas“, skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis ir išieškotoja akcinė bendrovė „SEB bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

2018 m. birželio 29 d. antstolis Irmantas Gaidelis vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/04110 priėmė patvarkymą Nr. S-18-8-11725 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo į skolininkę Lietuvos Respubliką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės analogiškoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas skolininko vykdymo procese pakeitimo klausimas, kai mirusio skolininko turtą paveldėjo valstybė, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, pateiktais išaiškinimais, nurodė, kad, nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 20, 21 punktai). Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Vadovaujantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir jo aiškinimo bei taikymo praktika, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad suinteresuotas AB „SEB bankas“ (išieškotoja vykdymo procese), (duomenys neskelbtini) mirus skolininkei E. T., apie 195,64 Eur dydžio reikalavimą, kurio priverstinis išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/04110 turėjo pareikšti mirusio skolininko įpėdinei, t. y. valstybei, CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka bei terminais.

Kaip yra nurodoma teismo praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1039-910/2018), išieškojimą suinteresuoto asmens naudai vykdantis antstolis, kaip valstybės įgaliotas vykdomiesiems dokumentams vykdyti subjektas, turi pareigą periodiškai tikrinti Gyventojų registro tarnybos duomenis ir, sužinojęs, jog skolininkas mirė, nedelsdamas pranešti apie tai išieškotojui, kad šis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareikštų savo reikalavimus skolininko įpėdiniams, arba gali pats pranešti palikimo atsiradimo vietos notarui apie reikalavimus vykdomojoje byloje (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad antstolis veiksmų, susijusių su pareiga imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojos interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų, neįvykdė.

Antstolio argumentai, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino tikslas yra tik vienas – suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas, kad tokia informacija padėtų įpėdiniui apsispręsti, ar apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu, atmestini kaip nepagrįsti.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Ši įstatymo nuostata ir įtvirtinti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas skatina skolininko kreditorius domėtis skolos išieškojimo eiga ir nedelsti apie savo reikalavimus pranešti skolininko įpėdiniams, kai tik sužinoma apie skolininko mirtį. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 straipsnis), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to sekančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog mirusio skolininko turtą paveldi valstybė tik tam, kad iš jo būtų tenkinami mirusiojo kreditorių reikalavimai. CK 5.62 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, visų pirma, nustatytas tam, kad nebūtų bešeimininkio turto, kuris liktų neprižiūrimas ir netvarkomas. Valstybė, paveldėjusi mirusio asmens turtą, tampa visateise šio turto savininke, ir gali įgyvendinti savo nuosavybės teisę tokį turtą valdydama, jį naudodama bei juo disponuodama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka, užtikrindama šiuo turtu visuomenės interesų tenkinimą, siekdama iš šio turto maksimalios naudos visuomenei (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis; Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių, radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės).

Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, paveldint mirusio asmens turtą, svarbu žinoti, kiek palikėjo kreditorių įgyvendins reikalavimus į palikimą sudarantį turtą. Atitinkamai valstybė, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad reikalavimus dėl palikėjo prievolių šio kreditoriai valstybei, kaip įpėdiniui, pareikš CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais bei tvarka.

Taigi CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas terminas, per kurį mirusio skolininko kreditoriai turi pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams, tarp jų – ir valstybei, itin svarbus teisiniam apibrėžtumui, civilinių santykių stabilumui užtikrinti. Dėl to įstatymo nustatyta, kad šis terminas gali būti pratęstas tik dėl svarbių priežasčių ir tik tuo atveju, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Valstybė, paveldėdama tam tikro skolininko turtą, negavusi kreditorių reikalavimų per įstatymo nustatytą terminą, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad kreditorių nėra arba jie nesiekia įgyvendinti teisės išsiieškoti skolą, ir todėl valstybė, tapusi šio turto savininke, turi teisę paveldėtą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti savo nuožiūra, tik laikydamasi valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo reglamentuojančių teisės aktų.

Įstatyme nenustatyta galimybės perduoti palikėjo įpėdiniams reikalavimus, apie kuriuos nebuvo pareikšta per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, nepratęsus šio termino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti pratęsimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014), bet ne dėl CK 5.63 straipsnyje nustatyto palikėjo kreditorių teisių ribojimo netaikymo. Pabrėžtina, kad teisė vertinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pažeidimo priežasčių svarbą ir spręsti, ar yra pagrindas pratęsti pažeistą terminą, įstatymų leidėjo suteikta teismui (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). To negali daryti antstolis, spręsdamas mirusio skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą CPK 596 straipsnio tvarka.

Nagrinėjamu atveju reikalavimas, kad dėl vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/04110 vykdomo kreditoriaus reikalavimo būtų laikomasi CK 5.63 straipsnio nuostatų, nepaneigia suinteresuoto asmens (išieškotojos vykdymo procese) teisės išsiieškoti nurodytą skolą, tik reiškia, jog suinteresuotas asmuo turi laikytis įstatymo nustatytos jo, kaip mirusio skolininko kreditoriaus, teisių įgyvendinimo tvarkos, kuri vienoda visiems, nesant įstatyme įtvirtintų išimčių tiems atvejams, kai skolininko turtą paveldi valstybė, už palikėjo skolas atsakanti tik jai perėjusio paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, tačiau laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinis teismas, plėtodamas šio kreditorių reikalavimų pareiškimo būdo aiškinimo ir taikymo praktiką, suformulavo taisyklę, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Kadangi nagrinėjamu atveju Turto arešto aktų registre turto areštas buvo įregistruotas 2017 m. birželio 1 d., t. y. praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, išieškotoja negali būti laikoma tinkamai pareiškusia reikalavimą CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme. Dėl šios priežasties vykdomojoje byloje skolininko pakeitimo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik po to, kai (jei) mirusio skolininko kreditorė (išieškotoja vykdymo procese) įgyvendins teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pratęsimo CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pareiškėjos skundas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu, o antstolio Irmanto Gaidelio 2018 m. birželio 29 d. patvarkymas Nr. S-18-8-11725 naikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės įmonės „Turto bankas“, skundą dėl antstolio veiksmų, tenkinti.

Panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2018 m. birželio 29 d. patvarkymą Nr. S-18-8-11725 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.