Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio I. G. prašymą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys – mažoji bendrija Precision mat, T. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl baudos paskyrimo už antstolio patvarkymo nevykdymą buvo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateikiamų įrodymų (ne)priėmimo

10. Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus, pagrindžiančius jo sunkią turtinę padėtį (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. (8.28Mr) ATP-C-2024-00379), taip pat įrodymus dėl elektroninio pašto adreso VĮ „Registrų centras“ pakeitimo ir prašo šiuos įrodymus priimti.

11. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atskirojo skundo suinteresuoto asmens pateiktais įrodymais, pažymi, kad antstolio prašymas dėl baudos paskyrimo buvo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus apie nagrinėjimą suinteresuotiems asmenims, suinteresuotas asmuo pateiktais įrodymais grindžia savo atskirojo skundo argumentus, įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant ginčo klausimą, tokių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl pateikti įrodymai priimami.

Dėl teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13. Iš bylos medžiagos nustatyta, antstolio I. G. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0008/24/01912 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką Nr. (23.31-08) 467-205323 dėl 610,81 Eur išieškojimo iš skolininkės MB Precision mat. 2024 m. spalio 7 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-24-8-39203, kuriuo įpareigojo skolininkę per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti informaciją apie skolininkei priklausantį kilnojamąjį turtą, nurodant turto buvimo vietą ir likutinę vertę; turtines teises (iš trečiųjų asmenų gautinas lėšas ar turtą) ar vertybinius popierius (akcijas, vekselius, čekius, obligacijas, taupymo lakštus ir kt.); visas turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose, bendrovės kasoje esančias pinigines lėšas (nurodant bendrovės sąskaitų, kasos likučius, paskutinius bendrovės kasos pajamų ir išlaidų orderių numerius patvarkymo gavimo dienai); skolininko kasos knygą (kopiją); kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos skolininko atskaitingiems asmenims yra išmokėti pinigai ir dėl kurių nėra pateiktos avanso apyskaitos dėl jų panaudojimo, kopijas; pinigines lėšas ar turtą, esančius pas trečiuosius asmenis (pateikiant užsakovų sąrašą, debitorių sąrašą jame nurodant įsiskolinimų dydį, visų išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų, kurios nėra (pilnai/dalinai) apmokėtos, kopijas). Patvarkymas išsiųstas įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ nurodytu įmonės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir kitu antstoliui žinomu įmonės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu svetainėje (duomenys neskelbtini). Antstolis taip pat išaiškino, kad asmeniui, kuris nevykdys antstolio reikalavimo gali būti skiriama iki 500,00 Eur bauda (CPK 645 straipsnio 3 dalis). Skolininkė (jos vadovas) antstolio reikalavimų neįvykdė, dėl ko pagal antstolio kreipimąsi teismas skundžiama nutartimi paskyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkės MB Precision mat vadovui T. M.) 60,00 Eur baudą.

14. Apeliantas su teismo procesiniu sprendimu nesutinka, nurodo, kad antstolio siųstas patvarkymas jam nebuvo įteiktas tinkamai, nes antstolis patvarkymą siuntė asmeninio elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo siųstų elektroninių laiškų iš nežinomų vartotojų suinteresuotas asmuo faktiškai negauna. Antstolis patvarkymus siuntė ir kitu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) , kuris yra Amerikoje, tačiau tą darė ne pagal Hagos konvenciją, tuo tarpu neskambino jam telefono numeriu, išviešintu VĮ „Registrų centras“, nesiuntė jam dokumentų gyvenamosios vietos adresu, o tik įmonės registracijos adresu, dėl ko pareiškėjas neturėjo galimybės sužinoti apie vykdomąją bylą ir jam nustatytus įpareigojimus.

15. Pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

16. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali skirti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015, 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). CPK 645 straipsnis numato, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų.

17. Baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją: viena vertus, tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už jau įvykdytus proceso pažeidimus, kita vertus, tai yra skatinančio pobūdžio procesinė teisinė priemonė, skiriama siekiant paraginti asmenį įvykdyti antstolio reikalavimus.

18. Vykdymo procese itin svarbus operatyvus ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimas. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. CPK 604 straipsnyje numatyta, kad šiame kodekse nustatytais atvejais antstolis savo patvarkymus, jeigu yra galimybė, iš karto įteikia suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčia registruotu laišku ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje nustatytus atvejus (kai skolininko buvimo vieta nežinoma). Teismų praktikoje laikomasi vertinimo, kad ši įstatymo nuostata neturėtų būti taikoma itin formaliai, turėtų būti įvertinamos ir aplinkybės, ar asmuo, kuriam įteikiamas procesinis dokumentas, turėjo galimybę susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą aiškinti kaip vienintelį leistiną ir teisėtą procesinių dokumentų įteikimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009). Antstolio procesinių dokumentų įteikimui taikytinos bendrosios CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką – CPK 122, 123 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019, Sprendimų vykdymo instrukcijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d., įsakymu Nr. 1R-352, 2 punktas, CPK 613 straipsnio 1 dalis).

19. CPK 123 straipsnio 4 dalis numato, jog, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Būtent juridiniam asmeniui tenka pareiga užtikrinti tinkamą buveinės adresu siunčiamos korespondencijos gavimą, todėl juridinių asmenų registre jis turi nurodyti teisingą buveinės adresą, o jam pasikeitus, apie tai informuoti registrą. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, nurodė, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktas).

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolis, vadovaudamasis CPK 604 straipsniu, 2024 m. spalio 7 d. patvarkymą Nr. S-24-8-39203 registruotu paštu skolininkės buveinės adresu siuntė tik vieną kartą 2024 m. spalio 7 d. ir siunta buvo grąžinta siuntėjui 2024 m. spalio 22 d. pasibaigus jos saugojimo laikui. Tiek antstolis, tiek teismas laikė, kad šis įteikimas vadovaujantis CPK 604 straipsniu laikytinas tinkamu įteikimu. Taip pat nustatyta, kad antstolis naudojosi ir kitomis galimomis patvarkymo įteikimo priemonėmis – patvarkymą išsiuntė VĮ „Registrų centras“ skolininkės nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir kitu viešoje erdvėje antstolio surastu įmonės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

21. Nors CPK 604 straipsnyje įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija, ji negali būti aiškinama atsietai nuo kitų reikšmingų aplinkybių ir neatsižvelgiant į šios normos tikslą – užkirsti kelią skolininkų piktnaudžiavimui, sąmoningai neatsiimant antstolio jiems siunčiamų dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015). CPK 605 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka. Šis dokumentų būdų įteikimo sąrašas yra baigtinis ir antstolis dokumentus gali įteikti naudodamasis tik šiais būdais. Taigi antstolio procesiniai dokumentai gali būti įteikiami: 1) pasirašytinai; 2) siunčiami registruotąja pašto siunta; 3) elektroninių ryšių priemonėmis. Dokumentų įteikimas registruotąja pašto siunta ir elektroninių ryšių priemonėmis detalizuotas CPK 605 straipsnio 2–4 dalyse. Šių antstolio procesinių dokumentų įteikimo būdų naudojimas priklauso nuo išieškomos sumos, ankstesnio dokumento įteikimo ar proceso dalyvio prašymo. Pagal dabartinį reguliavimą, prioritetas vykdymo procese teikiamas dokumentų įteikimui elektroninių ryšių priemonėmis. Tais atvejais, kai vykdymo procese išieškoma suma mažesnė nei 1 000,00 Eur, antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, nebent įstatymas nustato kitaip. Taigi piniginio pobūdžio vykdymo procese antstolio procesinių dokumentų įteikimo būdas siejamas ir su išieškoma suma.

22. Kasacinis teismas dėl procesinių dokumentų įteikimo vykdymo procese taip pat yra pasisakęs, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, jog asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti, taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009). Kartu kasacinio teismo taip pat yra pažymėta, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei savaime, nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).

23. Kaip jau nurodyta, šiuo atveju skolininkės MB Precision mat elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo išsiųsti patvarkymai, buvo nurodytas Juridinių asmenų registre, taigi siuntimas šiuo adresu laikytinas teisėtu nepaisant to, dėl kokių priežasčių (juridinio asmens vadovo klaidos, ar VĮ „Registrų centras“ klaidos – juridinis asmuo turi pareigą teikti teisingus duomenis, taip pat stebėti, tikrinti duomenų teisingumą), jis buvo nurodytas Juridinių asmenų registre. Apeliantas, be to, neneigia, kad šis elektroninio pašto adresas yra jo naudojamas, tik argumentuoja, kad šiuo elektroniniu paštu gaunami laiškai esą yra filtruojami ir gavėjui nerodomi nežinomų siuntėjų atsiųsti elektroniniai laiškai. Tačiau, įvertinus tas aplinkybes, kad aptariamas elektroninio pašto adresas buvo išviešintas kaip juridinio asmens elektroninio pašto adresas, be to ir pats apeliantas paliudijo, kad šis elektroninio pašto adresas yra veikiantis ir jis juo naudojasi, nėra pagrindo teigti, kad informavimas šiuo elektroninio pašto adresu būtų netinkamas, nes nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad asmuo, kuriam įteikiamas procesinis dokumentas, neturėjo galimybės susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus. Kaip jau nurodyta, už teisingų duomenų pateikimą/atnaujinimą Juridinių asmenų registrui yra atsakingas skolininkės vadovas (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 6¹ straipsnio 3 dalies 1 punktas), todėl dėl pareigos pateikti (išviešinti) tikslius skolininkės kontaktinius duomenis tinkamo nevykdymo kylančių pasekmių rizika tenka pačiai skolininkei. Skolininkei tinkamai nevykdant šios pareigos, ji praranda teisę remtis šia aplinkybe kaip pateisinančia jai numatytų įpareigojimų nevykdymą.

24. Apeliantas taip pat nurodo, kad antstolis nepagrįstai nebandė procesinių dokumentų įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolio patvarkymas yra adresuotas vykdymo proceso šaliai – skolininkei MB Precision mat, ir būtent jai numatytas įpareigojimas pateikti duomenis apie turimą turtą. Šiuo atveju įmonės vadovas veikia ne kaip tiesiogiai įpareigojimą turintis įgyvendinti asmuo vykdymo proceso šalies statusu, tačiau kaip skolininkės atstovas, todėl antstolis, nors ir galėjo, tačiau neturėjo įstatyme numatytos pareigos procesinių dokumentų skolininkei įteikti papildomai juos siunčiant ir skolininkės vadovo gyvenamosios vietos adresu. Tokia išvada darytina įvertinus ir tai, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti jos pačios išviešintu elektroninio pašto adresu, kas laikytina tinkamu įteikimu.

25. Įvertinus apelianto argumentus apie netinkamą jo informavimą apie vykdomąją bylą ir joje nustatytus įpareigojimus, atsižvelgtina į jau nurodytas aplinkybes, kad juridiniam asmeniui pačiam tenka pareiga tinkamai išviešinti savo tiek realų buveinės adresą, tiek ir elektroninio pašto adresą, taip pat ir užtikrinti korespondencijos priėmimą nurodytais adresais. Šiuo atveju apeliantas nenurodo absoliučiai jokių aplinkybių, kodėl nebuvo sudarytos galimybės skolininkės vardu siunčiamų dokumentų gauti juridinio asmens buveinės adresu, kaip ir neįrodo aplinkybės, kad jis faktiškai dokumentų, siųstų išviešintu elektroniniu paštu, negavo. Visa tai kelia abejones dėl apelianto sąžiningumo bendradarbiauti išieškojimo procese, kadangi faktiškai jis pradėjo veikti tik paskyrus jam baudą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, šiuo atveju laikytina, kad apie vykdomąjį procesą ir paskirtus įpareigojimus skolininkė buvo informuota tinkamai, taikant taisyklę, kad dokumentai laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos (CPK 604 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog visi antstolio siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, laikytina pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad antstolio patvarkymai, juos išsiunčiant tiek juridinio asmens buveinės adresu, tiek ir Juridinių asmenų registre išviešintu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), skolininkei MB Precision mat buvo įteikti netinkamai.

26. Apeliantas teigia, kad jis antstolio įpareigojimą įvykdė nedelsiant apie jį sužinojęs – susisiekė su antstoliu ir nurodė, kad jokių reikalaujamų duomenų negali pateikti, nes įmonė jokių skolininkų, pajamų ir turto neturi. Su šiais teiginiais taip pat nėra pagrindo sutikti. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 30 d. suinteresuotas asmuo elektroniniu laišku kreipėsi į antstolį pažymėdamas, kad nelabai supranta, ko antstolis reikalauja, be to viešuosiuose registruose ir ataskaitose nurodyta, kad MB Precision mat jokio turto neturi, pajamų neturi, todėl esą antstolis gali duomenis susirinkti pats. Antstolis 2024 m. gruodžio 2 d. elektroniniu laišku atsakė, kad skolininkės vadovas visus duomenis, t. y. ir tuos, kurie patvirtintų, kad juridinis asmuo neturi turto, neturi dokumentų, pateiktų raštu. 2024 m. gruodžio 4 d. skolininkės vadovas pakartotinai nurodė, kad nieko neteiks, nes turto nėra, skolininkų nėra, pajamų nėra, sąskaitoje pinigų nėra, įmonė veiklos nevykdo, jokie pinigai niekam neišmokami ir kasos orderių nėra. Taip pat nurodė, kad jei antstolis turi papildomų klausimų, gali kreiptis į VĮ „Registrų centras“, arba paskambinti suinteresuotam asmeniui. Antstolis atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat patvirtino, kad įpareigojimas iki šios dienos nėra įvykdytas.

27. CPK 645 straipsnyje įtvirtinta skolininko pareiga pateikti informaciją apie turimą turtą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose ir kitus reikalingus duomenis. Teisės aktai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81, 2.82 straipsniai, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 10 ir straipsniai, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 10 dalis, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis, 12 straipsnio 2 dalis įpareigoja juridinio asmens vadovą tvarkyti ir saugoti įmonės dokumentus. Šiuo atveju duomenų pateikimas žodžiu nurodant, kad dokumentų, turto, lėšų, skolininkų ir kt. nėra, neatitinka reikalavimo pateikti konkrečius nurodytas aplinkybes patvirtinančius duomenis, kurie reikalingi sklandžiam vykdymo procesui užtikrinti. Pažymėtina, kad antstolio patvarkymų, raginimų, kitų dokumentų siuntimo skolininkui tikslas, be skolininko tinkamo informavimo, taip pat yra aktyvus skolininko dalyvavimas vykdymo procese. Antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę galimybės vykdymo procese, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021). Šiuo atveju nesant duomenų apie tai, kad skolininkės vadovas bent iš dalies įvykdė antstolio patvarkyme nustatytus įpareigojimus, yra pagrindas konstatuoti, kad toks skolininkės ir jos vadovo elgesys yra nukreiptas prieš greitą vykdymo procesą ir pažeidžia išieškotojos teises ir teisėtus interesus.

28. Apeliantas atskiruoju skundu reiškia alternatyvius prašymus panaikinti jam paskirtą baudą, ją sumažinti iki 0,00 Eur atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį pakeisti įspėjimu. Kartu su skundu apeliantas pateikė vienintelį įrodymą, pagrindžiantį jo turtinę padėtį – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (8.28Mr) ATP-C-2024-00379), iš kurio matyti, kad suinteresuotas asmuo turi vieną nepilnametį išlaikytinį, jo visas turtas suvaržytas. Iš šio sprendimo matyti, kad suinteresuotam asmeniui buvo skirta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba įvertinus 2024 m. sausio 14 d. metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Sprendime taip pat pažymėta, kad tuo atveju, jeigu antrinė teisinė pagalba bus teikiama ilgiau nei metus, asmuo, kuriam skirta pagalba privalo pateikti Tarnybai metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo galiojimo pabaigos dienos. Šiuo atveju apeliantas naujesnių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, todėl teismui nėra galimybės vertinti apelianto argumentų dėl jo turtinės padėties, kuri pagrįsta tik duomenimis už 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Be to, apelianto argumentai dėl jo atžvilgiu taikytų turtinių apribojimų, jo turtinės padėties, nėra tos aplinkybės, kurios galėtų pateisinti antstolio teisėto privalomo įpareigojimo pateikti duomenis nevykdymą.

29. Antstolis I. G. prašė MB Precision mat vadovui skirti vienkartinę 100,00 Eur baudą. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis jau aptartomis bylos aplinkybėmis, paskirtos baudos dydis susiklosčiusioje situacijoje vertintinas kaip proporcingas, teisingas ir pagrįstas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.