- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2A-531-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00280-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- A
- Atsakovas
- B, C, D
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,
neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A ir atsakovių B, C (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo ir 2021 m. gruodžio 2 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A ieškinį atsakovams B, C ir D dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir nutraukimo, nuostolių, patirtų atskleidus ir panaudojus komercinę paslaptį, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. priteisti solidariai iš atsakovių B ir C 134 373,37 Eur nuostolių, patirtų atskleidus ir panaudojus ieškovės komercinę paslaptį, atlyginimą;
1.2. priteisti iš atsakovo D 2 340 Eur nuostolių atlyginimą;
1.3. įpareigoti atsakoves B ir C nedelsiant nutraukti visus nesąžiningos konkurencijos su ieškove veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant, ieškovės informacijos, kuri laikoma jos komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, naudojimą, jai priklausančių dokumentų naudojimą, darbuotojų ir klientų viliojimą;
1.4. konfiskuoti ir sunaikinti priemones, kuriomis vykdomi nesąžiningos konkurencijos veiksmai, t. y. atsakovių B ir C turimus ir (ar) naudojamus, ieškovei priklausančius dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, (duomenys neskelbtini);
1.5. priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovės pagrindinė veikla yra (duomenys neskelbtini). Atsakovė C (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo paskirta ieškovės direktore, nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. gegužės 10 d. – direktoriaus pavaduotoja. Dėl bendrovėje vykusių darbo organizavimo pakeitimų buvo nuspręsta mažinti darbuotojų skaičių ir 2020 m. balandžio 10 d. atsakovė C buvo įspėta apie planuojamą atleidimą iš darbo, o 2020 m. gegužės 10 d. darbo sutartis su ja buvo nutraukta. Atsakovas D (atsakovės C sūnus) nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. dirbo vadybininku, darbo sutartis buvo nutraukta jo paties prašymu.
3. Ieškovės teigimu, atsakovė C, dar būdama jos darbuotoja, 2020 m. balandžio 2 d. įsteigė naują juridinį asmenį –B, kurį pervadino į B, vykdžiusį veiklą, analogišką ieškovės vykdomai veiklai. Atsakovė C pasisavino ieškovės informaciją, sudarančią jos komercinę paslaptį, bei ją naudojo naujai įsteigtos įmonės veikloje. Atsakovė, pasisavinusi Google Cloud elektroninėje saugykloje buvusius ieškovės (duomenys neskelbtini) ir kt., t. y. informaciją, kuri buvo konfidenciali, ją negrįžtamai sunaikino. Be to, atsakovė C pasinaudojo jai suteikta prieiga prie ieškovei priklausiusių domenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir šiuos domenus perregistravo atsakovės B vardu, bei, pasitelkdama minėtus domenus – pateikdama ieškovės atliktų (duomenys neskelbtini) informaciją, reklamavo savo pačios paslaugas. Taip pat atsakovės perviliojo ieškovės darbuotojus – D ir E. Atsakovas D, jau nebūdamas ieškovės darbuotoju, iš ieškovės klientų priėmė mokėjimus už ieškovės suteiktas (duomenys neskelbtini) paslaugas.
4. Dėl aptartų neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė patyrė 86 335,49 Eur netiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 5 d. iki 2021 m. kovo 5 d., per kurį negalėjo vykdyti (duomenys neskelbtini) veiklos. Pasak ieškovės, 2019 metais jos pajamos sudarė 94 183,03 Eur arba 7 848,59 Eur per mėnesį (94 183,03 Eur / 12 mėn.), todėl per ieškinyje nurodytą 11 mėnesių laikotarpį ji būtų gavusi 86 335,49 Eur pajamų (7 848,59 Eur x 11 mėn.). Be to, ieškovė patyrė 3 197,88 Eur išlaidas, susijusias su atsakovės ištrintų duomenų atkūrimu, kurios lygios darbuotojos, atlikusios šiuos darbus, darbo užmokesčio daliai (90 proc. darbo užmokesčio). Kadangi atsakovės pasisavintų dokumentų sukūrimas kainuotų ne mažiau kaip 44 841 Eur, šią sumą ieškovė taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovių B ir C kaip jų nepagrįstai sutaupytas lėšas. Iš viso iš atsakovių solidariai prašo priteisti 134 373,37 Eur (86 335,49 Eur + 3 197,88 Eur + 44 841 Eur) nuostolių atlyginimą, o iš atsakovo D – 2 340 Eur iš ieškovės klientų gautą ir ieškovei negrąžintą užmokestį už jos suteiktas paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškovės A ieškinį patenkino iš dalies: (1) įpareigojo atsakoves B ir C nedelsiant nutraukti visus nesąžiningos konkurencijos su ieškove veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant, ieškovės informacijos, kuri laikoma jos komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, naudojimą, jai priklausančių dokumentų naudojimą, darbuotojų ir klientų viliojimą; (2) priteisė ieškovei iš atsakovių B ir C solidariai 76 038,88 Eur nuostolių atlyginimą ir po 675 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos; (3) kitą dalį atsakovėms B ir C nukreiptų reikalavimų atmetė; (4) ieškinį atsakovui D atmetė visiškai.
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriame: (1) ištaisė 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 74 punkte padarytas aritmetines klaidas, vietoje priteistinos žalos 76 038,88 Eur dydžio nurodant 48 038,88 Eur; (2) ištaisė 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 88, 90 ir 91 punktus, nurodydamas kitokias patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, atitinkamai, ir kitokius iš šalių priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydžius, taip pat nurodęs apie atliekamą ieškovės ir atsakovės B priešpriešinių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą; (3) išsprendė atsakovo D patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą; (4) naujai išdėstė visą 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo rezoliucinę dalį taip: „Ieškinį patenkinti iš dalies. Įpareigoti atsakoves B ir C nedelsiant nutraukti visus nesąžiningos konkurencijos su A veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant, (i) A informacijos, kuri laikoma A komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, naudojimą, (ii) A priklausančių dokumentų naudojimą, (iii) A darbuotojų ir klientų viliojimą. Priteisti iš atsakovų B ir C solidariai 48 038,88 Eur žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškovės A ieškinį atsakovų B ir C atžvilgiu atmesti. Ieškovės A ieškinį atsakovo D atžvilgiu atmesti visiškai. Priteisti atsakovei B iš ieškovės ieškovei A 735 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovui D iš ieškovės A 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų“.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės sukurtų (duomenys neskelbtini) dokumentai atitiko komercinę paslaptį sudarančios informacijos požymius, nes yra dalis bendrovės know-how (praktinė patirtis, technologinės naujovės) informacijos. Komercinės paslapties požymius taip pat atitiko ir duomenys apie bendrovės klientus. Atsakovė buvo pasirašiusi akcininkų protokolą, kuriuo patvirtinamas bendrovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąrašas, be to, prisidėjo prie komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąrašo kūrimo, pasirašė darbo sutarties priedą – 2018 m. rugsėjo 3 d. konfidencialumo sutartį. Atsakovė žinojo, kokia informacija sudarė konfidencialią informaciją, ir buvo įsipareigojusi šios informacijos neatskleisti tretiesiems asmenims ir (ar) naudoti jokiais kitais tikslais, išskyrus darbo funkcijų bendrovėje vykdymui.
8. Įvertinęs byloje esančią ieškovės užsakymu UAB ,,Komparsa“ pateiktą ieškovei priklausančios Google G-Suite paskyros tyrimo medžiagą, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad vartotojas (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 3 d. apribojo kitų darbuotojų prieigą prie aplanko, esančio diske ,,(duomenys neskelbtini)“ bei prieigą prie 10 elementų, iš jų ir prieigą prie (duomenys neskelbtini) medžiagos, kad 2020 m. balandžio 5 d. apribojo prieigą prie 2020 metų (duomenys neskelbtini), visam laikui ištrynė 16 elementų (failų ir aplankų), buvusių diske, ir 93 elementus perkėlė į šiukšliadėžę, kuri buvo išvalyta, todėl duomenų atstatyti nepavyko, teismas padarė išvadą, kad atsakovė C nukopijavo konfidencialią ieškovės informaciją, o dalį jos negrįžtamai ištrynė.
9. Teismas, įvertinęs įrodymų užtikrinimo metu gautus duomenis, taip pat nurodė, kad atsakovė C 2020 m. balandžio 27 d., t. y. dar nepasibaigus darbo santykiams su ieškove, teikė prašymą Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (toliau – VERT) dėl (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kurias atsakovė prašė suderinti, yra identiškos toms, kurios buvo negrįžtamai ištrintos iš ieškovės platformos – visos šios (duomenys neskelbtini) turėjo tokius pačius pavadinimus. Be to, prie atsakovės B ir F 2020 m. lapkričio 10 d. sudarytos (duomenys neskelbtini) sutarties buvo pridėtos identiškos ieškovės turėtoms (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įrodymų užtikrinimo metu pas atsakovę B nebuvo rasta jokios informacijos, pagrindžiančios jos turimų (duomenys neskelbtini) įsigijimą.
10. Teismo vertinimu, ieškovės veikloje naudota (duomenys neskelbtini) medžiaga buvo originali (paruošta panaudojant ieškovės išteklius, turinti individualius požymius) ir vertinga, todėl nėra pagrindo ją pripažinti visuotinai prieinama vieša informacija ar vertinti kaip asmenines atsakovės C žinias. Ieškovės valdyti (duomenys neskelbtini) dokumentai atitinka komercinės paslapties požymius ir buvo ieškovės nuosavybės objektas, svarbi konkuravimo rinkoje priemonė, o neteisėtas jos pasisavinimas pripažįstamas nesąžininga konkurencija.
11. Teismas sutiko su ieškove, kad jos konfidenciali informacija turėjo tikrąją komercinę vertę, slaptumą, o ieškovės pastangos saugoti esminę ir komerciškai vertingą informaciją buvo pakankamos bei protingos. Atsakovė C neneigė, kad prie platformos buvo prisijungta, kopijuota, o esminė ir komerciškai ieškovei vertinga informacija buvo panaikinta. Teismas sprendė, kad informaciją, kurią pasisavino atsakovės iš ieškovės, atsakovės gavo turėdamos neteisėtą tikslą – siekdamos nesąžiningai konkuruoti su ieškove.
12. Iš svetainės domerg.lt išrašo teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 8 d. atsakovė prisijungė prie ieškovės valdytų domenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), juos perregistravo atsakovės, kurios tuometinis pavadinimas buvo B“, vardu bei paskelbė informaciją apie naujai įsteigtą įmonę – B. Be to, atsakovė ne tik įregistravo iš esmės identišką ieškovės pavadinimui bendrovę, bet ir nurodė, kad ji yra ieškovės dukterinė bendrovė. Atsakovė perviliojo ir du ieškovė darbuotojus – D ir E, bei perėmė ieškovės klientus, kurie buvo suklaidinti, kad paslaugas jiems teikia dukterinė ieškovės bendrovė.
13. Teismas konstatavo, kad atsakovės B ir C atliko neteisėtus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktuose nurodytus draudžiamus neteisėtos konkurencijos veiksmus, todėl yra pagrindas spręsti dėl turtinės atsakovių atsakomybės už ieškovei padarytą žalą.
14. Spręsdamas dėl iš atsakovių B ir C priteistinos žalos bei jos dydžio, teismas nurodė, kad 86 334,49 Eur netiesioginių nuostolių sumą sudaro ieškovės negautos grynosios pajamos laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 5 d. iki 2021 m. kovo 5 d., iš kurių nėra išskaitytos veiklos sąnaudos, todėl šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Tiesioginius 3 197,88 Eur nuostolius, kuriuos sudaro ieškovės išlaidos, patirtos atkuriant sunaikintas (duomenys neskelbtini), bei 44 841 Eur, kuriuos atsakovė B būtų patyrusi, jei būtų nepasisavinusi, o nupirkusi pas (duomenys neskelbtini) paslaugas teikiančius specialistus, teismas pripažino pagrįstais ir įrodytais. Teismas pažymėjo, kad yra pagrindas atsakovėms B ir C taikyti solidarią atsakomybę, nes C yra vienintelė B steigėja, dalyvė ir vadovė, t. y. galutinė naudos gavėja.
15. Atsakovui D pareikštą reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi ieškovė neįrodė, kad šis atsakovas gavo iš ieškovės klientų 2 340 Eur užmokestį už jos suteiktas paslaugas ir jo neperdavė ieškovei. Teismas nurodė, kad vienintelis įrodymas, kuriuo yra grindžiamos tokios aplinkybės, yra pačios ieškovės surašyta pažyma, nepagrįsta jokiais kitais įrodymais.
16. Kaip nepagrįstą teismas atmetė taip pat ir reikalavimą konfiskuoti bei sunaikinti priemones, kuriomis buvo vykdomi nesąžiningos konkurencijos veiksmai, pažymėjęs, kad šis reikalavimas neatitinka teismo sprendimo vykdytinumo kriterijų. Visgi nustatęs nesąžiningo konkuravimo veiksmus, teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl jų uždraudimo.
17. Papildomo teismo sprendimo priėmimo poreikį teismas motyvavo tuo, kad sprendime priteisiant iš atsakovių B ir C solidariai 76 038,88 Eur žalos atlyginimą yra padaryta aiški aritmetinė klaida, nes 3 197,88 Eur + 44 841 Eur = 48 038,88 Eur, bet ne teismo sprendime nurodyta 76 038,88 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, būtina perskaičiuoti ir bylinėjimosi išlaidas, nes keičiasi patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykis – patenkinta 35 proc. turtinių ieškinio reikalavimų dalis. Be to, atmetus atsakovui D pareikštą ieškinį ir sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodžius, kad jis patyrė 1 600 Eur atstovavimo išlaidų, kurios jam turi būti priteistos, dėl šių išlaidų priteisimo atsakovui D iš ieškovės nepasisakyta sprendimo rezoliucinėje dalyje.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
18. Ieškovė A apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas dėl 86 334,49 Eur žalos atlyginimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – reikalavimą patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Teismas, konstatavęs sąlygų visumą atsakovių atsakomybei kilti, privalėjo pats nustatyti atlygintinių nuostolių dydį, o ne vien formaliu pagrindu reikalavimą dėl 86 334,49 Eur žalos atlyginimo atmesti. Juo labiau kad ir kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad vien tai, kad nebuvo tinkamai įrodytas nuostolių dydis, negali būti pagrindu reikalavimui visiškai atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019).
18.2. Ieškinio pateikimo metu ieškovė neturėjo galimybės gauti atsakovės finansinių dokumentų ir duomenų. Iš Juridinių asmenų registrui jau po bylos iškėlimo pateiktų finansinių duomenų matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. gavo 266 679 Eur pajamų, o jos grynasis pelnas sudarė 66 573 Eur. Preliminariais skaičiavimais, atsakovė per mėnesį gavo ne mažiau nei 29 631 Eur pajamų (266 679 Eur / 9 mėn.) bei ne mažiau kaip 7 397 Eur (66 573 Eur / 9 mėn.) grynojo pelno. Vadinasi, netiesioginiai nuostoliai sudarytų ne mažiau kaip 81 367 Eur (7 397 Eur x 11 mėn.). Tačiau teismas į tokius viešai prieinamus duomenis neatsižvelgė, o reikalavimą dėl negautų pajamų atmetė remdamasis vien formaliais motyvais.
18.3. Skundžiama sprendimo dalis yra nemotyvuota. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina negautų pajamų dydį. Teismas reikalavimą dėl negautų pajamų atmetė remdamasis vieninteliu motyvu – kad ieškovė neva neįrodinėjo sąnaudų ir negauto pelno. Jokie kiti reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo atmetimo motyvai skundžiamoje sprendimo dalyje nebuvo nurodyti.
18.4. Skundžiama sprendimo dalis nėra aiški, surašyta skubotai, iš skundžiamos sprendimo dalies nėra galimybės suprasti, kokios bylai reikšmingos aplinkybės iš tikrųjų yra teismo nustatytos, o kokios – ne. Skubotą skundžiamo sprendimo dalies surašymą patvirtina ir akivaizdžios aritmetinės klaidos sprendime, kurios buvo ištaisytos tik priėmus papildomą sprendimą. Teismas visapusiškai išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimo dalį.
19. Atsakovės B ir C apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą bei 2021 m. gruodžio 2 d. papildomą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują spendimą – ieškinį atmesti; priimti naujus įrodymus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi teismas visiškai netyrė ir nevertino atsakovių pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl jų teikiamų argumentų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Teismas tik perrašė (nukopijavo) ieškovės ieškinio argumentus, o dėl kitos šalies pateiktų argumentų ir dokumentų išvadų ar savo nuomonės nepateikė, todėl dalis bylos medžiagos iš viso nebuvo ištirta ir įvertinta. Teismo sprendimas neatitinka jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268, 270 straipsniai).
19.2. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) turėjo komercinės informacijos statusą. Atsakovių pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad dalis (duomenys neskelbtini) yra tiesiogiai susijusios su viešai skelbiama informacija, nurodoma valstybės įstaigų elektroninėse svetainėse, dalis jų yra viešai skelbiamos internete ir (ar) yra pačios atsakovės C profesinė patirtis bei archyvas, nes ši yra monografinės knygos autorė, pagal kurią nesudėtinga ją adaptuoti konkrečiai tikslinei (duomenys neskelbtini), teismas netyrė ir nevertino. Ieškovės nurodyti dokumentai yra išimtinai atsakovės darbo veiklos, jos turimų žinių rezultatas.
19.3. Ieškovė apsiribojo abstrakčiu informacijos, ką ji laiko komercine paslaptimi, nurodymu, t. y. (duomenys neskelbtini) pavadinimais, tačiau nenurodė ir nepateikė šių (duomenys neskelbtini) turinio. (duomenys neskelbtini) nėra laikomi nei komercine, nei konfidencialia paslaptimi.
19.4. Teismas netyrė ir nevertino, ar ieškovės pasirinktas komercinės ir konfidencialios informacijos apsaugos modelis buvo pakankamas ir ar jis sudarė pagrindą spręsti, kad informacija yra konfidenciali. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad atsakovė pasirašė konfidencialumo sutartį. Priešingai, aplinkybę, kad tokia sutartis nebuvo pasirašyta, patvirtino liudytoja G, kurios paaiškinimų teismas taip pat nepagrįstai netyrė ir nevertino.
19.5. Konstatuodamas, kad ieškovės reikalavimas konfiskuoti ir sunaikinti priemones, kuriomis vykdomi nesąžiningos konkurencijos veiksmai, negali būti tenkinamas, kadangi jis yra abstraktus ir jo patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas nebūtų aiškus, bet patenkindamas lygiai tokį patį abstraktų reikalavimą nedelsiant nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, teismas priėmė vienas kitam prieštaraujančius sprendimus.
19.6. Teismo išvada, kad atsakovė perviliojo ieškovės darbuotojus, nepagrįsta jokiais motyvais, įrodymų įvertinimu ir ištyrimu. Teismas nepagrįstai vertino ieškovės neteisėtai surinktus įrodymus – savo darbuotojų asmeninio elektroninio pašto turinį bei susirašinėjimą. Teismo išvada dėl klientų perviliojimo taip pat nepagrįsta jokiais įrodymais, juolab kad ieškovė neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti tokius įrodymus. Todėl šie jos argumentai turėjo būti atmesti kaip nepagrįsti.
19.7. Išvadą, kad ieškovė patyrė 3 197,88 Eur tiesioginius nuostolius, susijusius su (duomenys neskelbtini) atkūrimu, teismas padarė neįvertinęs atsakovių į bylą pateiktų įrodymų ir vien perrašydamas ieškinį. Atsakovės į bylą pateikė priešingus įrodymus – išrašą iš Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuris patvirtina, kad ieškinyje nurodytu laiku ieškovės darbuotoja H buvo prastovose, taip pat antstolio V. Milevičiaus 2021 m. gegužės 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuoti tokie H paaiškinimai, kad ji niekada nerengė ir neatkūrinėjo (duomenys neskelbtini).
19.8. Jokiais patikimais ir leistinais įrodymais nepagrįsta ir teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei būtų kainavęs 44 841 Eur ir kad ši suma sudaro ieškovės netiesioginius nuostolius. Ieškovės su ieškiniu pateikti priedai Nr. 46-1 ir Nr. 46-2 yra susiję su kitos Europos Sąjungos valstybės verslo subjekto vykdytų (duomenys neskelbtini) paslaugų apmokėjimu, šis dokumentas neturi jokio ryšio su neva ieškovės sunaikintomis (duomenys neskelbtini) ar kita medžiaga, nebuvo pateikti šių įrodymų vertimai į lietuvių kalbą.
Atsiliepimas
20. Ieškovė A atsiliepime į atsakovių B ir C apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti, nepriimti naujų įrodymų, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
20.1. Nepagrįsti atsakovių teiginiai dėl to, kad ieškovė neva nesiėmė priemonių tam, kad jai priklausanti konfidenciali informacija būtų apsaugota. Šių teiginių nepagrįstumą patvirtina tokios faktinės aplinkybės, kad buvo parengtas konfidencialios informacijos sąrašas, prie kurio rengimo prisidėjo ir atsakovė C. Be to, ieškovė su atsakove buvo pasirašiusios konfidencialumo sutartį. Taigi atsakovė suvokė, kad (duomenys neskelbtini) yra suteiktas konfidencialios informacijos statusas, ypač atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra reikšmingiausias ieškovės turtas.
20.2. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jos darbuotojas E 2020 m. birželio 17 d. nutraukė darbo santykius su ja ir pradėjo bendradarbiauti su atsakove bei įrodymus, patvirtinančius atsakovo D perviliojimą dirbti pas atsakovę.
20.3. Atsakovių nurodyti teiginiai dėl tariamo asmens duomenų apsaugos pažeidimo ne tik nėra užfiksuoti, kadangi nėra jokio šiuos tariamus pažeidimus fiksuojančio institucijos sprendimo, tačiau taip pat yra nesusiję su šiuo ginču ir nėra ginčo dalyku, todėl neturėtų būti vertinami apeliacinės instancijos teismo.
20.4. Atsakovių apeliacinio skundo argumentai dėl H prastovų neatitinka tikrovės. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovė patyrė nuostolius, mokėdama atlyginimą į H sąskaitą ir atsakovių nurodytu laikotarpiu.
20.5. Atsakovių argumentai dėl to, kad nėra aišku, kokie išorės konsultantai pateikė skaičiavimus ar kiek kainuotų parengti atsakovių pasisavintas ieškovės (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti. Išorės konsultantas I veda (duomenys neskelbtini), jo kvalifikaciją patvirtina gyvenimo aprašymas, kuris pridedamas prie šio atsiliepimo į apeliacinį skundą.
21. Atsakovai B, C ir D atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti, nepriimti naujų įrodymų, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
Šalies argumentai
21.1. Su ieškiniu į teismą ieškovė kreipėsi 2021 m. kovo 17 d., sprendimas buvo priimtas 2021 m. lapkričio 29 d., ieškovė CPK nustatyta tvarka turėjo teisę teikti įrodymus ir kitą informaciją iki 2021 m. lapkričio 9 d. Su apeliaciniu skundu teikiami išrašai iš Juridinių asmenų registro ieškovei buvo prieinami nuo 2021 m. gegužės 14 d., todėl ji juos turėjo ir galėjo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė netinkamai vykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą ir turi prisiimti tokio savo elgesio neigiamus procesinius padarinius.
21.2. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti netiesioginius nuostolius, pagrįstai pritaikė contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpciją bei konstatavo, kad ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo patirtų netiesioginių nuostolių pagrįstumo.
21.3. Ieškovė savarankiškai, laisva valia pasirinko tokį procesinį elgesį, ieškovė yra visiškai atsakinga dėl teismo sprendimu susidariusių teisinių pasekmių jos atžvilgiu, o nepagrįsta kritika teismo veiksmams nesudaro teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti jos reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo ypatumų bylose dėl civilinės atsakomybės už nesąžiningos konkurencijos veiksmus
22. Ieškovė A pareikštu ieškiniu įrodinėjo atsakovų, savo buvusių darbuotojų D ir C bei jos įsteigtos B, nesąžiningą konkuravimą (duomenys neskelbtini) srityse ir dėl šių neteisėtų veiksmų patirtą žalą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo teismo sprendimo dalies, kuria ieškinys D atžvilgiu atmestas kaip nepagrįstas ir jam iš ieškovės priteistos 1 600 Eur atstovavimo išlaidos, bei teismo sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas konfiskuoti ir sunaikinti priemones, kuriomis buvo vykdomi nesąžiningos konkurencijos veiksmai, nė viena bylos šalis neskundžia, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320 straipsnio nuostatomis, šios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo instancine tvarka netikrina.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pagal KĮ 15 straipsnį ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant, savavališką naudojimą registruotu prekės ženklu, informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims.
24. Civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus tam tikras įstatyme nustatytas išimtis, turi įrodyti tokį ginčą inicijavęs asmuo (ieškovas) (CPK 12, 178 straipsniai). Tokia pati pareiga tenka ir ieškinį dėl nesąžiningo konkuravimo pareiškusiam asmeniui, tačiau tokio pobūdžio ginčuose ši pareiga turi ir tam tikrų ypatumų, kuriuos savo jurisprudencijoje yra aptaręs kasacinis teismas, pažymėjęs, kad sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ar priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos buvimo, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjant šios kategorijos bylas yra būtina atsižvelgti į įrodinėjimo specifiką, kitaip (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020, 79 punktas).
25. Kita vertus, net ir esant žemesniam įrodinėjimo standartui, kuris suteikia galimybę šalims ir teismui didžia dalimi remtis netiesioginiais įrodymais, tokio pobūdžio ginčą nagrinėjantis teismas visgi turi procesinę pareigą įvertinti kiekvienos šalies pateiktus įrodymus, nes išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tik vienos iš šalių argumentų bei įrodymų vertinimas neatitiktų ir bendrųjų proceso principų – teisingumo ir asmenų lygybės įstatymui bei teismui (CPK 6 straipsnis), betarpiškumo (CPK 14 straipsnio 1 dalis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis). Kitaip tariant, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą arba, priešingai, nebuvimą.
26. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje buvo sprendžiami ginčai dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taip pat akcentuojama visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo ir joje surinktų įrodymų visumos, tarpusavio sąsajų vertinimo svarba bei ypatingo dėmesio skyrimas racionaliai, atsižvelgiant į nagrinėjamos kategorijos bylų specifiką, taikomam įrodinėjimo standartui (įrodinėjimo naštos paskirstymui), netiesioginių įrodymų pakankamam ištyrimui, faktinių aplinkybių visumos, jų sekos vertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-527-916/2018, 44 punktas; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-684/2020, 52 punktas).
27. Vadinasi, tokios kategorijos bylose įrodinėjimo (įrodymų tyrimo bei vertinimo) specifika lemia teismo pareigą skirti ypatingą dėmesį kiekvienos šalies teikiamiems visų rūšių įrodymams, juos įvertinti visų bylos įrodymų (duomenų) kontekste. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka ir su ieškovės, ir su atsakovių apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Tai, atitinkamai, leidžia padaryti išvadą, kad dėl šio procesinio pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
28. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė tokias aplinkybes, kurios, jos manymu, patvirtina neteisėtų atsakovių veiksmų, neteisėtai pasinaudojus įmonės komercine paslaptimi faktą: atsakovė C nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. gegužės 10 d. buvo ieškovės direktore, vėliau – direktoriaus pavaduotoja, kuri 2020 m. balandžio 2 d. įsteigė su ieškove tiesiogiai konkuruojančią, analogiškas (duomenys neskelbtini) paslaugas teikiančią atsakovę B, kurią po 14 dienų nuo įsteigimo pervadino į B; B veikloje buvo naudojama atsakovės C neteisėtai pasisavinta ir negrįžtamai iš ieškovės duomenų saugyklų ištrinta konfidenciali, komercinę vertę turinti informacija – (duomenys neskelbtini); kiti neteisėti ir nesąžiningi atsakovių veiksmai, kuriuos įrodinėjo ieškovė – jos darbuotojų perviliojimas, neteisėtos ir nepagrįstos informacijos apie save pateikimas, t. y. savo veiklos reklamavimas, nurodant ieškovų atliktus (duomenys neskelbtini), jos domenų pasisavinimas, klientų perviliojimas.
29. Atsakovės, nesutikdamos su joms pareikštu ieškiniu, nurodė tokias faktines aplinkybes: tai ne pirmas šalių ginčas, jų santykiai su ieškove yra konfliktiški ir tai lėmė atsakovės C atleidimą iš pareigų; ieškovė neįrodė nei kokią konkrečiai informaciją pasisavino atsakovės, nei tos informacijos komercinės vertės, jos tinkamo apsaugojimo; atsakovė C informacija, esančia platformoje Google Cloud, naudojosi teisėtai ir pagrįstai, kadangi ji buvo ne tik jos administratore, bet ir inicijavo jos sukūrimą; visa informacija buvo išspausdinta bei laikoma ieškovės patalpose; nors atsakovė B teikia analogiškas ieškovės teikiamoms paslaugas, tai yra išimtinai atsakovės C didelės patirties, intelektinės veiklos rezultatas; įrodymų, susijusių su darbuotojų perviliojimu, ieškovė nėra pateikusi, juolab kad jų pasitraukimo priežastimi buvo konfliktiški santykiai su ieškovės valdymo organais.
30. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė (iš esmės perrašė) tik vienos šalies – ieškovės – ieškinyje ir dubike išdėstytas faktines aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas jos reikalavimas, o dėl antrosios šalies (atsakovių) argumentų, išdėstytų procesiniuose dokumentuose, bei įrodymų iš viso nepasisakė ir jų teisinio vertinimo neatliko. Todėl apeliacinės instancijos teisme apskritai nėra galimybės identifikuoti pirmosios instancijos teismo pozicijos dėl atsakovių pateiktų atsikirtimų į ieškinį ir įvertinti šios pozicijos pagrįstumo.
31. Be to, ieškovė įrodinėjo ne vieną atsakovių atliktą ir ieškovės vertinamą kaip nesąžiningas konkuravimas veiksmą, be kita ko – ieškovės komercinę paslaptį sudarančių (duomenys neskelbtini) pasisavinimą ir sunaikinimą.
32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Komercinės paslaptys, kaip pramoninės nuosavybės objektas, yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 35 punktas; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 54 punktas), tačiau tam, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti šiuos požymius: 1) ji turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).
33. Plėtodamas savo praktiką, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas).
34. Ir nors bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas – įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 52 punktas; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017, 37 punktas), nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir tokios analizės neatliko. Konstatuodamas, kad ieškovės nurodyta (duomenys neskelbtini) ir kita su ja susijusi informacija yra komerciškai vertinga bei sudarė ieškovės komercinę paslaptį, teismas vien perrašė ieškinyje ieškovės pateiktą subjektyvų susiklosčiusios situacijos įvertinimą (žr. ieškinio 6 punktą, teismo sprendimo 38 punktą). Pačios (duomenys neskelbtini) medžiagos turinio teismas nevertino, nors atsakovės teikė argumentus ir įrodymus, kad dalis (duomenys neskelbtini) yra tiesiogiai susijusios su viešai skelbiama informacija valstybės įstaigų elektroninėse svetainėse, t. y. dalis jų skelbiama ir prieinama viešai.
35. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime neaptaręs byloje esančių įrodymų visumos, padarė ir tokią išvadą, kad atsakovė C 2018 m. rugsėjo 3 d. pasirašė konfidencialumo sutartį. Tačiau atsakovė C nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. konfidencialumo sutarties ji nebuvo pasirašiusi (tokia sutartis į bylą nepateikta) ir šią aplinkybę įrodinėjo G, kuri 2021 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje buvo apklausta liudytoja, paaiškinimais dėl konfidencialumo sutarties pasirašymo. Dėl šių įrodymų įrodomosios reikšmės pirmosios instancijos teismas nepasisakė, padaręs prielaidą, kad minėta sutartis buvo pasirašyta.
36. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad vien konfidencialios informacijos sąrašo buvimas yra savaime pakankamas pagrindas konstatavimui, jog bendrovės darbuotojams buvo suformuotas žinojimas, kokia informacija atitinkamo ūkio subjekto laikoma komerciškai vertinga. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad konfidencialios informacijos sąrašo egzistavimas bendrovėje rodo, kad darbuotojams buvo suformuotas žinojimas, kokia informacija yra atitinkamo ūkio subjekto laikoma komerciškai vertinga, ir tam tikru mastu imtasi teisinių priemonių jai apsaugoti. Tačiau tik pats sąrašas, nesant kitų priemonių, savaime nereiškia pakankamos tokios informacijos apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017, 41 punktas). Nepaisant tokios kasacinio teismo pozicijos, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovių atsikirtimų, kad ieškovė nėra nei nurodžiusi, nei įrodžiusi, kokiomis priemonėmis ji buvo užtikrinusi ginčo informacijos apsaugą ir ar informacijos apsauga atitiko jos vertę, be kita ko, įrodinėjusių byloje priešingas aplinkybes (t. y. kad ieškovė jokių priemonių informacijai kaupti ir saugoti nesiėmė). Liko teisiškai neįvertintas net su ieškiniu pateikto komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašo turinys – ar jame yra ieškovės nurodomi kaip atsakovės pasisavinti duomenys.
37. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau buvo aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos įrodymų analize nepagrindžiama pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės (duomenys neskelbtini) laikytini komercine ieškovės paslaptimi, yra abejotina. Toks klausimas teisingai gali būti išspręstas tik ištyrus ir įvertinus abiejų šalių pateiktus į bylą įrodymus.
38. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo visapusiškai ištirtos bei įvertintos taip pat ir aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) sunaikinimu, ir dėl to žalos ieškovei padarymu. Teismas, vien nurašydamas ieškinio argumentus (žr. ieškinio 12 punktą, teismo sprendimo 44 punktą), atsakovių atsikirtimų dėl šios informacijos sukūrimo ir susisteminimo netyrė ir nevertino (dėl jų iš viso nepasisakė). Taip pat neištirti ir neįvertinti liko ir tokie atsakovės atsikirtimų argumentai, kad visa ieškinyje nurodyta (duomenys neskelbtini) medžiaga buvo laikoma ne tik platformoje Google Cloud, bet ir ieškovės buveinėje, išspausdinta ir surūšiuota į segtuvus, kurie, be kita ko, įrodinėti taip pat ir liudytojos G paaiškinimais.
39. Kitas epizodas, su kuriuo ieškovė siejo nesąžiningos konkurencijos veiksmų jos atžvilgiu atlikimą ir kurį teismas konstatavo esant įrodytą – darbuotojų D ir E perviliojimas. Nesąžiningos konkurencijos veiksmai, perviliojant darbuotojus, nustatomi atsižvelgiant į darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvaciją dirbti buvusioje ir naujoje darbovietėje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo sutarties šalių ketinimai gali būti nustatyti pagal tai, kaip šalys elgėsi iki ir po sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad vien faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018, 34 punktas).
40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neanalizavo, kokios aplinkybės ar priežastys lėmė ieškinyje nurodytų darbuotojų sprendimą nutraukti su ieškove darbo sutartis. Kaip minėta, atsakovės nesutikimą su ieškiniu grindė ir aplinkybėmis, susijusiomis su tarp ieškovės akcininko J ir atsakovės C, kuriai taip pat priklauso dalis ieškovės akcijų, kilusių nesutarimų dėl akcijų kiekio, informacijos akcininkams neteikimo bei jos giminystės ryšiu su, kaip teigia ieškovė, perviliotu darbuotoju D (šis yra atsakovės sūnus). Aplinkybę, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas, atsakovai, be kita ko, grindė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato raštu dėl informacijos pateikimo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, atsakovo D atžvilgiu ieškovės inicijuotu ikiteisminiu tyrimu dėl jos lėšų pasisavinimo. Visgi pirmosios instancijos teismas nė vienos iš aptartų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų neįvertino ir darbuotojų perviliojimo faktą pripažino neteisėtu vien tuo pagrindu, kad D, nutraukęs darbo sutartį su ieškove, įsidarbino atsakovės naujai įsteigtoje įmonėje.
41. Išvadą, kad buvo perviliotas ir kitas ieškovės buvęs darbuotojas E, pirmosios instancijos teismas taip pat padarė tik įvertinęs įrodymų užtikrinimo metu gautus duomenis apie atsakovės B ir E sudarytas autorinio kūrinio užsakymo sutartis, tačiau nei šių sutarčių turinio (jos šalių susitarimo), nei paties E paaiškinimų, duotų 2021 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje, teismas neaptarė ir ginčo kontekste neįvertino. Kitaip tariant, teismas nenustatė, kas lėmė darbo santykių su ieškove nutraukimą, vien padaręs išvadą dėl darbuotojų perviliojimo.
42. Abiejų šalių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo parengimo (surašymo) ydingumą, akivaizdžius teismo išvadų motyvavimo trūkumus patvirtina ir tokios teisėjų kolegijos nustatytos aplinkybės. Ginčo epizode, susijusiame su ieškovės klientų perviliojimu, skundžiamame sprendime (63–65 punktai) teismo pozicija yra pažodinis ieškovės dubliko 45–46 punktų atkartojimas. Kaip pasireiškė klientų perviliojimas ar kas lėmė jų perėjimą, jeigu jie perėjo pas atsakovę, pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė, apsiribojęs vien dublike išdėstytos ieškovės pozicijos perrašymu į sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovės savo procesiniuose dokumentuos akcentavo ir tokias faktines aplinkybes, kad atsakovė C turi ilgalaikę patirtį (duomenys neskelbtini) srityje, ji yra sukaupusi profesinių žinių, kurios yra neatskiriamai susijusios su atsakovės asmeniu, tačiau teismas ir dėl tokių atsikirtimų argumentų nepasisakė.
43. Dar vienas epizodas, su kuriuo ieškovė siejo jai žalos padarymą – domenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasisavinimas, t. y. jų perregistravimu atsakovės B vardu. Pirmosios instancijos teismas, sprendimo 53–54 punktuose perrašydamas ieškovės ieškinio 15–16 punktuose išdėstytas faktines aplinkybes, susijusias su šių domenų registracija ieškovės vardu, o vėliau perregistravimą atsakovės B vardu, savarankiškos atsakovių veiksmų teisėtumo analizės taip pat neatliko, dėl atsakovių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų – Kauno technologijos universiteto antro lygio domenų vardų registro archyvinės pažymos – nepasisakė.
44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės C ir B atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, padaryta pažeidus įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, o tai galėjo lemti, kad ginčas buvo išnagrinėtas neteisingai. Tik ištaisius šias proceso teisės klaidas būtų galima pasisakyti, ar ieškinys yra pagrįstas, jei taip, kokia dalimi.
45. Teisėjų kolegija sutinka ir su ieškovės bei atsakovių apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės patirtos žalos ir jos dydžio, neatskleidė bylos esmės. Spręsdamas dėl 3 197,88 Eur nuostolių, kuriuos sudaro ieškovės patirtos išlaidos prarastoms (duomenys neskelbtini) atkurti, bei dėl 44 841 Eur nuostolių, kurie lygūs atsakovės sutaupytoms lėšoms šių (duomenys neskelbtini) (sprendimo 71–72 punktai), atlyginimo teismas taip pat byloje esančių įrodymų neištyrė ir nepateikė jų vertinimo, vien perrašęs ieškinio 50, 54 punktus. Dėl atsakovių atsikirtimų ir jų pateiktų įrodymų, kad ieškovės nurodyta darbuotoja H, kuri, ieškovės teigimu, buvo atsakinga už (duomenys neskelbtini) atkūrimą ir su kuriai skirto darbo užmokesčio padidėjimu buvo siejami 3 197,88 Eur nuostoliai, yra nurodžiusi, jog jokių (duomenys neskelbtini) atkūrimo darbų nėra atlikusi (jos paaiškinimai užfiksuoti garso įraše, kurio autentiškumas patvirtintas antstolio V. Milevičiaus 2021 m. gegužės 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu), bylą nagrinėjęs teismas nepasisakė. Pažymėtina, kad šiuo atveju būtų tikslinga pačiam teismui betarpiškai apklausti minėtą asmenį (CPK 14 straipsnis).
46. Teismo sprendime nurodytos 44 841 Eur išlaidos, kurias atsakovė būtų patyrusi tuo atveju, jeigu jai būtų reikėję samdyti (duomenys neskelbtini) kūrėjus, grindžiamos įrodymais, kurių patikimumas vėlgi kelia pagrįstų abejonių. K 2020 m. sausio 18 d. komercinis pasiūlymas patvirtintas tik įmonės direktoriaus parašu, tačiau įstaigos antspaudo ant jo nėra, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl šio įrodymo autentiškumo ir jame nurodytų duomenų teisingumo. Analogiška išvada darytina ir dėl kitų įrodymų, t. y. elektroniniu laišku gauto I atsakymo bei L vardu anglų kalba surašytų pasiūlymų, kurie, be kita ko, neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalyje nurodyto valstybinės kalbos reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių šių įrodymų trūkumams pašalinti, neįvertino ir antrosios ginčo šalies – atsakovių argumentų, susijusių su atsakovės C gebėjimu sukurti šias (duomenys neskelbtini).
47. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka ir su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negalėtų būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-915/2018, 28 punktas). Visgi pažymėtina, kad šie išaiškinimai nereiškia, kad tam tikrų aplinkybių įrodinėjimo pareigą turinti šalis gali nusišalinti nuo tokios savo pareigos vykdymo ir neteikti įrodymų, kurių reikalauja teismas, siekdamas teisingai nustatyti žalos dydį, jeigu nustatomos ir kitos sąlygos civilinės atsakomybės institutui taikyti.
48. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl jos netiesioginių 86 334,49 Eur nuostolių, kurie lygūs laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 5 d. iki 2021 m. kovo 5 d. jos negautoms veiklos pajamoms, atmetė kaip nepagrįstą tuo pagrindu, kad ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo veiklos sąnaudų, kitaip tariant, tinkamai neįrodė žalos dydžio. Viena vertus, teismas tam tikrais atvejais turi diskreciją nustatyti nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, kreditoriaus nuostoliais gali būti pripažinta ir atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gauta nauda (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad esant pareikštam reikalavimui priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautą naudą netiesioginiai nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami ir jų atlyginimas priteisiamas ir pagal tai, kiek pajamų konkrečiai iš naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas, t. y. iš pažeidėjo išreikalautina ta naudos dalis, kurią jis gavo dėl neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018). Ieškovui, reiškiančiam reikalavimą priteisti neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens neteisėtai gautą naudą, tenka pareiga įrodyti atsakovo gautą bendrąjį pelną, o atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu, turi pareigą įrodyti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 90 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 68 punktas).
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra ir negali virsti bylos nagrinėjimas iš naujo.
51. Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia teisiškai ydinga situacija, kad pirmosios instancijos teismas savarankiškai neatliko nei tos šalies, kurios poziciją jis pripažino pagrįsta, t. y. ieškovės, argumentų bei pateiktų įrodymų analizės, apsiribodamas vien ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomų teiginių perkėlimu į teismo sprendimą, nei antrosios šalies (t. y. atsakovių) argumentų bei pateiktų įrodymų tyrimo ir įvertinimo. Tokie proceso trūkumai apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisyti, antraip byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo, renkami nauji įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas nerinko, netyrė ir nevertino. Siekiant teisingai išnagrinėti šalių ginčą, būtina ne tik ištirti ir įvertinti jau byloje esančius ir teismo iš viso netirtus atsakovių įrodymus, bet ir suteikti šalims galimybę pašalinti esamų įrodymų trūkumus, dėl kurių teisėjų kolegija pasisakė, pateikti įrodymus ir atsikirtimus dėl įrodinėjamos žalos bei jos dydžio, apklausti liudytojus. Bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos paskirties.
52. Todėl šiuo konkrečiu atveju bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisytas, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis ir papildomo sprendimo dalis (žr. šios nutarties 22 punktą) panaikinamos, o ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
53. Nustačiusi apskųstų teismo sprendimo ir papildomo teismo sprendimo dalių panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pagrindą, dėl kitų apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, naujų įrodymų priėmimo, nes šie klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. papildomo sprendimo dalis, kuriomis buvo atmesta ieškovės A ieškinio dalis dėl 86 334,49 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovių B ir C, patenkinta ieškovės ieškinio dalis dėl 48 038,88 Eur nuostolių iš solidarių atsakovių B ir C priteisimo, taip pat sprendimų dalis dėl įpareigojimo atsakovėms nedelsiant nutraukti visus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, paskirstytos ieškovės ir šių atsakovių bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo ir 2021 m. gruodžio 2 d. papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą.