Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A ieškinį atsakovėms C ir B dėl nuostolių, patirtų atskleidus ir panaudojus komercinę paslaptį, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Teismas vertino, kad ieškovės nurodyta informacija nebuvo slapta, ją buvo galima lengvai gauti ir ji neturėjo komercinės vertės. Pirmiausia, daugumos mokymo programų pavadinimai yra patvirtinti teisės aktais, reguliuojančias atitinkamas energetikos, elektros ir kitas pramonės šakas arba nurodytas programas galima rasti kai kurių valstybės įstaigų viešai prieinamojoje informacijoje. Mokymo programų pavadinimai paprastai yra nustatomi pagal poreikį tam tikrų valstybės įstaigų, todėl jų pavadinimai negali sudaryti komercinės paslapties, nes yra visiems prieinami. Antra, teismas įvertinęs byloje pateiktas atskiras programas, nusprendė, kad ir jų turinys nesudaro komercinės paslapties, nes jis visiškai nesudėtingas, yra labai panašus. Mokymo programas paprastai sudaro 6–8 puslapiai, kuriuose nurodytas mokymų tikslas, trukmė, reikalavimai mokymo personalui, mokymo programa, t. y. kas bus dėstoma, norminiai aktai ir literatūra, reikalavimai mokymo bazei (kokios auditorijos ir priemonių reikės), informacija apie mokymų viešinimą, t. y., kur bus paskelbta informacija apie organizuojamus mokymus (paprastai tinklapio adresas), kaip bus atliekamas įgytų žinių patikrinimas bei išduodami atestatai. Jose nėra jokios specifinės informacijos, kuri leistų tokią informaciją valdančiam ūkio subjektui užimti rinkoje geresnę padėtį nei kitiems (žr. dok. Nr. 14278 23 ir 24 priedus). Trečia, programų turinį paprastai apsprendžia teisės aktai, kuriuose nurodyti reikalavimai programoms, kokių naujų teisės aktų normos turi būti išdėstomos rengiant mokymus ir pan. Šias programas tvirtina atitinkamos valstybės institucijos. Taigi, jos nėra unikalios ir privalo būti nuolat atnaujinamos pagal teisės aktų reikalavimus. Ketvirta, programose tik numatomos temos, kurios turi būti išdėstytos pagal tam tikrą programą, tačiau visą mokomąją medžiagą pagal jas paruošia lektoriai. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs byloje esančias Autorinių kūrinių užsakymo sutartis, kuriose nurodyta, jog užsakovė MB Mokymų energija užsakė, o autorius įsipareigojo paruošti mokomąją medžiagą ir organizuoti mokymus pagal nurodytą konkrečią programą. Mokomoji medžiaga ir programos yra nesudėtingos, nes už mokymo medžiagos parengimą ir seminaro organizavimą lektoriams mokama nuo 100 iki 200 Eur.

11. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės mokymų ar dalomoji medžiaga nėra jos komercinė paslaptis, nes iš nurodytų Autorinių kūrinių užsakymo sutarčių galima nuspręsti, kad jas parengia lektoriai prieš skaitydami seminarus, t. y. mokymų medžiaga parengta pagal literatūros sąrašą, kurio privaloma dalis dažnai nurodoma net ir teisės aktuose. Tokia mokymo medžiaga nesukuria konkurencinio pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius. Negalima pripažinti komercine paslaptimi ir mokymų testų bei pasiūlymų klientams šablonų, nes jie nelaikytini slaptais, jie naudojami teikiant klientams mokymo paslaugas, siūlant jas įsigyti bei juose nėra jokios svarbios informacijos, kurią būtų galima vertinti kaip komercinę paslaptį.

12. Teismas, susipažinęs su atsakovės1 pasirašytais ieškovės akcininkų protokolu, konfidencialumo sutartimi, nusprendė, kad juose nėra nurodytos mokymo programos, dalomoji informacija, mokymo testai ir pasiūlymų klientams šablonai.

13. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė mokymo programų, kurias laiko savo komercine paslaptimi, o tai apsunkina įrodymų vertinimą byloje, nes teismas neturi galimybės įsitikinti, ar atsakovės naudoja analogiškas programas ir mokomąją medžiagą.

14. Teismas vertino, kad atsakovė 1 nesunaikino ieškovės mokymo programų ir tokiu būdu neatėmė iš jos galimybės toliau teikti mokymo paslaugas energetikos srityje, juolab kad visos ankstesnės mokymo programos buvo derinamos su atsakingomis institucijomis, todėl ieškovė galėjo kreiptis į jas ir pasidaryti mokymo programų kopijas. Ieškovė nurodė, jog visą savo veikloje naudotą informaciją ir dokumentus kaupė bei saugojo tik platformoje „Google Cloud“ ir atsakovė 1 visą informaciją pirmiausia nukopijavo, o po to ištrynė visam laikui. Teismas iš liudytojų (ieškovės buvusių darbuotojų) R ir S bei atsakovės B parodymų nustatė, kad mokymo programos ir mokymo medžiaga buvo kaupiama ir popierine forma segtuvuose ir ši informacija liko pas ieškovę. Vietoje atsakovės 1 buvo priimta dirbti vadybininkė S, parduoti mokymus energetikos srityje, kuri nurodė, kad pas ieškovę buvo likę mokymų programos segtuvuose, o taip pat ji naudojosi el. paštu (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat rado keletą programų.

15. Teismas akcentavo, kad ieškovė teikė teismui atrinktus (selektyvius) įrodymus ir turimų mokymo programų (popieriniame ar elektroniniame variante) nepateikė, dėl to teismas negalėjo palyginti, ar ieškovės ir atsakovės 2 naudojamos mokymo programos yra identiškos. Vien tai, kad sutampa mokymo programų pavadinimai nesudarė teismui pagrįsto pagrindo nuspręsti, kad jos analogiškos, nes konkrečių pavadinimų programų poreikį apsprendžia reikiamų sertifikatų poreikis, o pavadinimus dažnai nustato atsakingos institucijos.

16. Teismas nesutiko su ieškove, jog mokymo programoms sukurti reikia daug laiko ir atsakovė 1 negalėjo greitai pati parengti mokymo programų. Byloje nėra ginčo, kad B turi ilgametę mokymų organizavimo, programų kūrimo patirtį energetikos srityje, ji yra vadovėlio „(duomenys neskelbtini)“ bendraautorė.

17. Atsižvelgęs į atsakovės 1 patirtį, mokymo programų sudėtingumą, jų apimtį, taip pat į tai, kad dalis programų yra lengvai prieinamos internete, teismas padarė išvadą, jog atsakovė 1 galėjo nesunkiai parengti mokymo programas atsakovei 2. Nesant pateiktų ieškovės programų, priešingos išvados teismas padaryti neturėjo pagrindo.

18. Ieškovė nepateikė teismui duomenų kaip pasikeitė jos vykdoma veikla atleidus atsakovę 1 iš darbo. Be to, galimą mokymų energetikos srityje sumažėjimą lėmė ieškovės kompetentingų darbuotojų nebuvimas, kadangi ieškovės mokymus energetikos srityje organizavusi B iš darbo A buvo atleista nuo 2020 m. gegužės 11 d. ir į jos darbo vietą tik 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo priimta S, kuri neturėjo patirties energetikos srityje bei nurodė, kad jai atėjus dirbti pas ieškovę energetikos sritis buvo visiškai apleista.

19. Teismas nustatė, kad atsakovė B nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo vienintelė ieškovės A akcininkė: nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. valdė 50 proc., o nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. valdė 33 proc. akcijų.

20. Iš atsakovės 2 ir apklaustų liudytojų parodymų teismas nustatė, kad B įdėjo labai daug pastangų į ieškovės veiklą, turėjo didelį mokymų organizavimo įdirbį energetikos srityje, kūrė ieškovės mokymo programas ir t. t., 2020 m. gegužės 11 d. buvo atleista pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą (darbdavio iniciatyva, kuomet darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla).

21. Teismas vertino, kad ilgą laiką ir gerai dirbusios ieškovės buvusios darbuotojos B atleidimą lėmė nesutarimai su ieškovės bendraturčiu (akcininku) F. dėl A akcijų kiekio, informacijos akcininkei B neteikimo. Akcininkų konflikto aplinkybę patvirtina atsakovės 1 atleidimo aplinkybės: A darbo metu 2020 m. gegužės 8 d. (atleista 2020 m. gegužės 11 d.) negalėjo patekti į savo darbo vietą, siekdama atgauti savo daiktus kvietė policijos pareigūnus, vėliau atleidimo iš darbo klausimus ieškovė ir atsakovė 1 sprendė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo ginčų komisijoje. Be to, ieškovė buvo inicijavusi ikiteisminį tyrimą atsakovės 1 sūnui H dėl lėšų pasisavinimo, kuris buvo nutrauktas.

22. H dirbo A pardavimų vadybininku nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. Taigi, iš darbo A išėjo po dešimties dienų nuo atsakovės 1 įspėjimo apie atleidimą iš darbo. Teismo posėdžio metu liudytojas H nurodė, kad išėjęs iš darbo A kelis mėnesius (duomenys neskelbtini) įmonėje, o vėliau mama pasiūlė dirbti pas ją ir jis įsidarbino C. Teismas vertino, kad visiškai normalu, jog buvęs ieškovės darbuotojas H įsidarbino pas savo mamą, dėl konfliktinės situacijos toliau nedirbo A. Šios aplinkybės teismas nevertino kaip pažeidžiančios sąžiningos konkurencijos reikalavimus.

23. Liudytojas O teismo posėdžio nurodė, kad po atsakovės 1 atleidimo dirbo pas ieškovę, tačiau pablogėjus darbo sąlygoms, nusprendė A nedirbti. Jis yra pensininkas, todėl laisvai renkasi kur dirbti. Palaikė draugiškus santykius su atsakove 1, nes ilgą laiką kartu dirbo, sudarinėjo programas, todėl atsakovei 1 pasiūlius, pagal autorines sutartis rengė mokymus. Teismas iš Autorinių kūrinio užsakymo sutarčių (žr. dok. Nr. 14278 6 ir 8 priedus) nustatė, kad su O buvo sudarytos trumpalaikės (vienos–dviejų dienų) sutartys mokomajai medžiagai paruošti ir mokymams rengti pagal tam tikras programas. Analogiškos autorinės kūrinio užsakymo sutartys buvo sudarytos ir su kitais lektoriais, pavyzdžiui, X1, X2, X3, X4, X5 ir X6. Visi šie asmenys dirbo (už mokestį parengdavo mokymo medžiagą ir rengdavo mokymus) pagal trumpalaikes sutartis.

25. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės perviliojo A ilgamečius klientus. Pirmiausia, byloje nėra patikimų įrodymų, kad atsakovė 1 nukopijavo ieškovės klientų sąrašą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad labai tikėtina, jog atsakovė 1 nukopijavo ieškovės klientų duomenis, t. y. pripažįsta, kad byloje tokių įrodymų nėra. Antra, ieškovė nepateikė nė vienos ilgalaikės paslaugų teikimo sutarties su jokiu klientu. Jeigu tokias sutartis ieškovė būtų turėjusi, ji būtų pateikusi, nes žinojo visus atsakovės C klientus. Trečia, byloje nustatyta, kad ieškovės programos ir mokymo medžiaga nebuvo sunaikinta, nes buvo popierinės jos kopijos, todėl ieškovė galėjo teikti mokymus energetikos srityje, tačiau to nedarė, nes neturėjo šios srities specialistų. Dirbti su mokymais energetikos srityje darbuotoja S buvo priimta tik 2020 m. rugsėjo 1 d. ir ji neturėjo patirties energetikos srityje, be to, S nurodė, kad ieškovės energetikos sritis buvo visiškai apleista, 2020 m. gruodžio 18 d. išėjo iš darbo A; ieškovės darbuotojai nuo 2020 m. gruodžio mėn. pradžios buvo prastovose dėl pandemijos. Taigi, ne atsakovė 2 perviliojo ieškovės klientus, o pati ieškovė nedėjo pastangų jiems (klientams) suteikti reikiamas paslaugas. Energetikos sektorius yra pakankamai mažas ir įmonės besinaudojančios mokymo paslaugomis gerai žino subjektus (tiek fizinius, tiek juridinius), kurie teikia jiems reikiamas paslaugas, todėl natūralu, kad atsakovė 1, daugelį metų dirbanti tik šioje srityje, išleidusi mokomąją knygą energetikos tema, yra gerai žinoma. Be kita ko, ieškovė nepateikė teismui savo klientų sąrašo, iš kurio būtų galima spręsti, ar ieškovės nurodyti kaip atsakovės 2 pervilioti klientai šiuo metu nėra ir ieškovės klientai.

26. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė Č yra ieškovės dukterinė įmonė. Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovės 2 pradinis pavadinimas „Č“ galėjo asocijuotis su ieškovės pavadinimu „A“ ir tokiu būdu klaidinti klientus, tačiau atsakovės 2 po keturiolikos dienų nuo įsteigimo pavadinimas buvo pakeistas į „C“. Per labai trumpą laiką atsakovė 2 negalėjo padaryti žalos ieškovei, juolab kad nuo įsteigimo momento Č ūkinės komercinės veiklos beveik nevykdė.

27. Teismas nesutiko su ieškove, kad C internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) skleidė neteisingą ir nepagrįstą informaciją apie parengtą dokumentaciją (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atestatams gauti; parengtą (duomenys neskelbtini) dokumentaciją ir apmokytus šešis šimtus dvidešimt penkis darbuotojus, t. y. faktiškai pasisavino ieškovės pasiekimus jos veiklos srityje. Atsakovės tinklapyje nėra jokios nuorodos į ieškovės veiklą, o atsakovės teikiamą neteisingą informaciją galima vertinti tik kaip klientų klaidinimą, tačiau tai niekaip nesusiję su ieškove ar jos veikla.

28. Teismas nustatė, kad domenas xxx niekuomet nepriklausė ieškovei, o domenas yyy buvo perleistas Č. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė gina savo nuosavybės teises į nurodytus domenus, ar reiškė pretenzijas UAB „Interneto vizija“ dėl jų perleidimo atsakovei 2.

29. Teismas konstatavo, kad atsakovės neatliko Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktuose nurodytų draudžiamų neteisėtos konkurencijos veiksmų, todėl neturėjo teisinio ir faktinio pagrindų spręsti dėl jų turtinės atsakomybės už padarytą žalą. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė 1 pasisavino ieškovės mokymo programas ir mokymo medžiagą ir tokiu būdu sutaupė 35 950 Eur. Teismo vertinimu, mokymo programas sudarė didelę patirtį turinti B. Taip pat byloje neįrodyta, jog ieškovės programų sudarymas kainuotų 35 950 Eur. Teismas pripažino nepatikimais ieškovės pateiktus (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) komercinius pasiūlymus, kurie, nors parengti skirtingų įstaigų ir pakankamai didelės apimties, yra visiškai identiški. Atsakovės 2 su lektoriais sudarytos autorinės sutartys yra dėl daug mažesnių atlyginimų (nuo 100 iki 200 Eur), už kuriuos užsakytomis temomis lektoriai ruošė mokymo medžiagą ir rengė seminarus.

30. Kadangi ieškovės ieškinio reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo nepagrįsti, teismas netenkino ieškinio reikalavimų dėl nuostolių bei procesinių palūkanų priteisimo.

31. Teismas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė ar atsakovės procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl netenkino šalių prašymų dėl baudų už piktnaudžiavimą procesu skyrimo. Teismas pažymėjo, kad, nors atsakovės nepateikė duomenų apie atsakovės 2 gautą bendrąjį pelną nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau ieškovė rėmėsi viešai paskelbtais duomenimis apie C gautą pelną ir jų pagrindu ieškinį patikslino. Taip pat byloje nėra patikimų įrodymų, jog ieškovės pateikti dokumentai yra suklastoti. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, prieiga prie bylos M yra panaikinta ir tai niekaip nesusiję su ieškovės sąmoningu veikimu prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

32. Ieškovė A apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

32.1. Nuo pat atsakovės 2 įsisteigimo pradžios buvo akivaizdūs atsakovių nesąžiningos konkurencijos veiksmai (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dirbdama A atsakovė 1 sąmoningai siekė klaidinti ieškovės esamus ir potencialius klientus, tokiu būdu perviliojant į naujai įsteigtą Č, kuri nuo ieškovės pavadinimo „A“ skyrėsi tik vienu žodžiu. Prie patikslinto ieškinio (priedas Nr. 32) yra pridėti duomenys, kad domenas xxx anksčiau priklausė ieškovei. Taigi, atsakovė 1 įsteigtą konkuruojantį juridinį asmenį ne atsitiktinai pavadino „Č“, bet siekdama kuo didesnio panašumo į ieškovę. Naudojimasis kito ūkio subjekto reputacija ar jo naudojamos ženklo silpninimas laikomas nesąžininga konkurencija. Daliai asmenų (klientų) atsakovės 2 pavadinimas „Č“ dėl klaidinamo panašumo į ieškovės pavadinimą „A“ sudarė įspūdį, jog tai tas pats arba susijęs juridinis asmuo, iš kuriuo jie jau pirko paslaugas. Nuo atsakovės 2 įsisteigimo ir atsakovei 1 dirbant pas ieškovę, buvo teikiamos paslaugos Č vardu (žr. patikslinto ieškinio priedą Nr. 23).

32.2. Atsakovės C įsteigimo aplinkybės buvo tik atsakovių atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų pradžia. Atsakovė 1 naudojo ieškovės komercines paslaptis atsakovės 2 veikloje: pirmiausiai, ginčo laikotarpiu ieškovė visą savo veikloje naudojamą informaciją ir dokumentus (įskaitant sudarančius komercinę paslaptį) kaupė ir saugojo platformoje „Google Cloud“ . Atsakovė 1 nuo 2020 m. balandžio 2 d. (atsakovės 2 įsteigimo) iki 2020 m. balandžio 5 d. iš savo paskyros (duomenys neskelbtini) kelis kartus buvo prisijungusi prie platformos „Google Cloud“ ir joje atliko kopijavimo veiksmus (ir su sūnaus H. pagalba). Tai patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas (žr. ieškinio priedą Nr. 4). Antra, atsakovės naudojo ieškovės komercine paslaptimi pripažintą informaciją apie A klientus. Atsakovė C teikia paslaugas ieškovės klientams ir tai patvirtinta klientų palyginimas (žr. apeliacinio skundo 9.2 papunkčio lentelę). Po C įsteigimo šioje bendrijoje buvo tik viena darbuotoja (B), tačiau atsakovė 2 jau turėjo daug parengtų ir suderintų mokymo programų, medžiagos ir iškart teikė paslaugas klientams.

32.3. Atsakovė 1 iš ieškovės platformos „Google Cloud“ ištrynė mokymų medžiagą tema „0, (duomenys neskelbtini)“. Įrodymų užtikrinimo metu analogiški mokymai (medžiaga) buvo surasti pas atsakovę 2, kurie buvo patvirtinti vos po dviejų savaičių nuo atsakovės 2 įsteigimo ir atsakovei 1 dirbant pas ieškovę (žr. patikslinto ieškinio 14 priedą). Ieškovė pažymi, kad prie šios mokymų programos per dvi savaites ir B darbo pas ieškovę metu jau buvo parengta ir mokymų dalomoji medžiaga bei testai mokymų dalyviams.

32.4. Byloje yra duomenys, kad ieškovė buvo parengusi ir turėjo Vartotojų žemos įtampos (duomenys neskelbtini) programą. Analogiška programa 2020 m. balandžio 17 d., t. y. nepraėjus dviem savaitėm nuo C įsteigimo ir B dirbant pas ieškovę, buvo patvirtinta atsakovės 2. Priešingai, nei teigė atsakovės, informacija programai parengti nebuvo vieša. Programoje aiškiai nurodyta, kokie duomenys naudoti jos parengimui ir, kad buvo naudojama iš privačių asmenų gauta informacija, kurios vos savaitę veikianti atsakovė 2, o vienintelis darbuotojas tebedirbo pas ieškovę, objektyviai savo pajėgumais negalėjo nei gauti, nei parengti programos, išskyrus programą nusikopijavusi iš ieškovės (žr. patikslinto ieškinio priedo Nr. 10 31 puslapį).

32.5. Per tris atsakovės 2 veiklos savaites vienintelė darbuotoja ir tuometinė (iki 2020 m. gegužės 10 d.) ieškovės darbuotoja B jau buvo parengusi ir teikė Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai suderinimui septynias mokymų programas (žr. patikslinto ieškinio priedo Nr. 17 29 puslapį). Ieškovės pozicija – pirmas veiklos savaites atsakovė 2 objektyviai negalėjo parengti tokių dokumentų bei sąžiningai sukaupti resursų jų parengimui.

32.6. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo aspektu suformuotos praktikos. Atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu, turi pareigą įrodyti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 90 punktas). Su komercinės paslapties atskleidimu susijusiose bylose reikšmingi yra netiesioginiai įrodymai ir jų visapusiškas bei objektyvus vertinimas, nes gauti tiesioginių įrodymų apie paslapties atskleidimą patvirtinančius veiksmus ar neveikimą yra sunku. Tokiose bylose teismai dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, jų tarpusavio ryšio turi spręsti vertindami byloje esančių įrodymų, tarp jų – ir netiesioginių, viseto duomenis. Skundžiamame teismo sprendime išvados dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų yra grindžiamos tuo, jog ieškovė neįrodė atsakovių nesąžiningos konkurencijos veiksmų, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad to padaryti tokio pobūdžio bylose neįmanoma. Būtent dėl šios priežasties atsakovams tenka įrodinėjimo našta pagrįsti, kad jie veikė teisėtai ir sąžiningai. Šioje byloje atsakovės neįrodinėjo, kad veikė teisėtai ir sąžiningai ir teismas tokių aplinkybių nenustatė. Dėl to neturėjo pagrindo nuspręsti, jog atsakovės neteisėtų veiksmų neatliko.

32.7. Skundžiamame teismo sprendime konstatuota, kad klientų duomenys yra ieškovės komercinė paslaptis. Ieškovė pateikė įrodymus, kad po C įsteigimo didelė dalis ieškovės klientų tapo atsakovės 2 klientais. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ieškovo klientų perėjimas pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, yra pakankamas įrodymas, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus.

32.8. Teismo padaryta išvada, kad atsakovės nenaudoja ieškovės komercinių paslapčių (klientų duomenų) yra akivaizdžiai nepagrįsta. Vienas įrodytas nesąžiningos konkurencijos faktas pakankamas ieškiniui patenkinti, kadangi nei kasacinio teismo praktika, nei įstatymai nenumato pareigos įrodinėti tam tikrą skaičių nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Be to, ieškovei įrodžius jos komercinės paslapties naudojimosi faktą, atsakovėms teko pareiga įrodinėti, jog ieškovės klientų duomenis gavo sąžiningai, o ne nusikopijavo iš ieškovės platformos.

32.9. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad mokymų medžiaga nėra ieškovės komercinė paslaptis, nes ją ruošė samdyti lektoriai. Pirmiausia, tokių įrodymų byloje nėra, o liudytojas O patvirtino, kad ieškovės mokymų programas kūrė jis ir B, dirbdami pas ieškovę; sukurtos mokymų programos turi komercinį pranašumą prieš kitus paslaugų tiekėjus, kadangi kiekvienas paslaugų teikėjas pats kuria mokymų medžiagą ir medžiaga yra nesutampanti. Vadinasi, vien resursų skyrimas tokios medžiagos kūrimui patvirtina komercinę vertę bei pranašumą prieš konkurentus, nes niekas nemokamai tokios mokymų medžiagos gauti negali.

32.10. Teismas padarė įrodymų vertinimo pažeidimus: i) dalį aplinkybių teismas nustatė be (nesant) jas patvirtinančių įrodymų, pvz. medžiaga buvo popierinė, tačiau liudytoja nurodė, kad pati turėjo medžiagą sukurti; ii) nurodė, kad nėra tam tikras aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nors įrodymų yra net keletas, pvz. teismas nurodė, kad nėra klientų sąrašo, bet jis yra pateiktas tiek ieškovės, tiek atsakovių (ir nebuvo kvestionuojamas); iii) teismas nusprendė, kad ieškovė nepateikė mokymų programos ir medžiagų pavyzdžių, todėl negalėjo įvertinti jų turinio, tačiau byloje nustatė, kad atsakovė B šią medžiagą ištrynė. Todėl ieškovė objektyviai neegzistuojančios (ištrintos) medžiagos pateikti ir negalėjo.

32.11. Ieškovė, be kita ko, įrodinėjo šias aplinkybes: i) pasinaudojimą komercinę paslaptį sudarančiais ieškovės klientų duomenimis; ii) pasinaudojimą komercinę paslaptį sudarančia mokymų medžiaga; iii) neteisėto pasinaudojimo ieškovės reputacija faktą. Kadangi įrodinėjimo standartas nesąžiningos konkurencijos bylose nereikalauja iš ieškovės įrodyti šių aplinkybių objektyvaus egzistavimo, todėl ieškovei teko pareiga įrodyti, kad yra labiau tikėtina, jog egzistavo jos nurodytos faktinės aplinkybės.

32.12. Ieškovė įrodė, kad atsakovės atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus: 1) pirminis atsakovės 2 pavadinimas „Č“ iki 2020 m. balandžio 16 d. buvo klaidinamai panašus į ieškovės pavadinimą „A“; 2) atsakovės 2 steigimo metu atsakovė 1 bei jos sūnus, dirbdami pas ieškovę, nukopijavo iš ieškovės platformos klientų duomenis ir mokymų medžiagą; 3) atsakovė 2, naudodama klaidingai panašų pavadinimą ir turėdama vienintelę darbuotoją (atsakovę 1), dirbusią pas ieškovę, per savaitę nuo įsisteigimo jau turėjo mokymo medžiagą, mokymus perkančius klientus ir po dviejų savaičių nuo įsteigimo, atsakovei 1 tebedirbat pas ieškovę, teikė paslaugas, įsikaitant 2020 m. balandžio 27 d. teiktas suderinimui septynias programas. B ne tik naudojo ieškovės komercines paslaptis, bet ir ištrynė ieškovės platformos turinį (visam laikui 16 failų ir aplankalų, buvusių diske, bei 92 failus ir aplankalus įkėlė į šiukšliadėžę bei ją išvalė, todėl nėra galimybių duomenis atstatyti), t. y. eliminavo ieškovės tolimesnę galimybę naudoti platformoje buvusius (nukopijuotus) duomenis (komercines paslaptis) ir tokiu būdu neteisėtai sukūrė atsakovės 2 konkurencinį pranašumą specifinėje rinkoje.

32.13. Atsakovių pasisavinta ieškovės informacija atitinka komercinės paslapties požymius, kadangi klientų sąrašai yra įtraukti į komercinių paslapčių sąrašą (žr. ieškinio priedą Nr. 43) ir buvusiai ieškovės direktoriaus pavaduotojai B buvo žinomi klientų poreikiai energetikos sektoriaus mokymų srityje, t. y. atsakovė 1 žinojo, kokia veikla įmonės (ieškovės klientės) verčiasi ir kokios kategorijos darbuotojus turi, atitinkamai žinojo, ar joms (ne) reikės mokymų.

32.14. Ieškovei įrodžius, kokia informacija yra komercinė paslaptis (mokymų medžiaga, programos bei duomenys apie klientus) ir teismui šią informaciją pripažinus įrodyta, ieškovei užteko netiesioginių įrodymų pagalba įrodyti, kad atsakovės informaciją apie ieškovės klientus panaudojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014).

32.15. Teismo pateikti argumentai, kad ieškovė nedėjo pakankamai pastangų klientams išsaugoti yra ne tik nepagrįsti įrodymais, bet nesusiję su atsakovėms kylančia civiline atsakomybe. Atsakovių veiksmų neteisėtumas nustatomas nepriklausomai nuo to, ką darė ieškovė. Ieškovei įrodžius klientų perėjimo pas atsakovę 2 faktą, atsakovėms teko pareiga įrodinėti darbuotojų perėjimo priežastis. Teismas tokią aplinkybių įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė Ieškovei, todėl priėmė neteisingą skundžiamą sprendimą.

32.16. Atsakovės gavo ne tik konfidencialius, bet ir itin vertingus ieškovės duomenis – parengtas ir patvirtintas mokymo programas bei mokymų metodinę medžiagą. Be šių dokumentų atsakovė 2 nebūtų galėjusi vykdyti mokymų organizavimo veiklos. Nurodytų duomenų parengimas buvo ilgas ir ieškovės apmokėtas procesas. Tai patvirtino S ir pasamdytų specialistų, sukūrusių dalį ieškovės veiklos dokumentų, išrašytos sąskaitos. Atsakovė 2 savo veikloje neatlygintinai naudoja ieškovės nukopijuotus iš platformos duomenis (yra įgijusi konkurencinį pranašumą). Ieškovė protingomis pastangomis siekė išsaugoti savo informacijos slaptumą, t. y. akcininkai yra patvirtinę didelės apimties ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąrašą (žr. patikslinto ieškinio priedą Nr. 42 ir Nr. 43). Komercinių paslapčių sąraše expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyta, kokia konkreti (šio ginčo dalyku esanti) informacija, t. y. klientai, duomenų bazės, teikiamos paslaugos (taigi, mokymo programos, testai, pasiūlymai klientams) yra konfidenciali ir atitinka komercinės paslapties požymius. B yra pasirašiusi akcininkų protokolą, kuriuo patvirtintas ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąrašas, taip pat yra pasirašiusi darbo sutartį, kuriuos priedas Nr. 6 yra 2018 m. rugsėjo 3 d. konfidencialumo sutartis. Konfidencialumo sutartis nėra išlikusi, bet ji yra atsakovės 1 pasirašytos darbo sutarties priedas, dėl to atsakovei 1 buvo žinomi įsipareigojimai neatskleisti tretiesiems asmenims ir (ar) naudoti jokiais kitais tikslais ieškovės konfidencialios informacijos. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Aptartas įsipareigojimas atsakovės 2 pažeistas – dirbdama pas ieškovę įsteigė atsakovę 2 ir pradėjo naudoti ieškovės komercines paslaptis, o po darbo sutarties nutraukimo pradėjo vykdyti atsakovės 2 konkuruojančią veiklą.

32.17. Ieškovė nesutinka, kad mokymų programose nėra jokios specifinės informacijos, kuri leistų tokią informaciją valdančiam ūkio subjektui užimti rinkoje geresnę padėtį nei kitiems; programų turinį paprastai apsprendžia teisės aktai, kuriuose nurodomi reikalavimai programoms, kokių naujų teisės aktų normos turi būti išdėstomos rengiant mokymus ir pan. Šias programas tvirtina atitinkamos valstybės institucijos. Taigi, jos nėra unikalios ir privalo būti nuolat atnaujinamos pagal teisės aktų reikalavimu. Pirmiausia, liudytojas O. 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbdamas pas ieškovę paruošė mokymų medžiagą kartu su B; programų ir mokymų medžiaga skirtingose bendrovėse skyrėsi ir nebuvo vienoda; nors dalis informacijos ir buvo skelbiama teisės aktuose, tačiau informaciją reikėjo susirinkti ir iš gamintojų, kurie nėra viešai skelbiami. Antra, mokymo programos parengimui neužtenka tik atsiversti vieną konkretų teisės aktą ir jį nukopijuoti. Reikalinga sisteminė skirtingų, tiek viešų, tiek privačių duomenų analizė, jos apibendrinimas ir apjungimas į vieną dokumentą. Trečia, faktas, kad teisės aktai numato reikalavimus programoms bei medžiagoms, nereiškia, jog specialistų pagal teisės aktus parengti konkretūs dokumentai neturi unikalumo ir kiti asmenys gali juos kopijuoti bei naudoti savo veikloje. Asmuo, rengiantis duomenų apsaugos dokumentų, turinčių atitikti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus, ruošinius (projektus), turi tam tikrą saviraiškos laisvę, parinkdamas atitinkamus turinio ir formos elementus, o tokio laipsnio saviraiškos laisvės įgyvendinimas, atsižvelgus į paties kūrinio pobūdį, yra pakankamas pripažinti, kad toks kūrinys, kaip vientisa autoriaus kūrybinės (intelektinės) veiklos išraiškos forma, gali atitikti originalumo reikalavimą ir būti autorių teisių objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-687/2020).

32.18. Skundžiamo teismo sprendimo 34 punkte pateikta išvada yra nepagrįsta ir neatitinka bylos medžiagos, kadangi ieškovė yra pateikusi klientų, iš kurių užsakymai smarkiai sumažėjo arba neteikiami po atsakovės 2 įsteigimo, sąrašą (pradinio ieškinio priedas Nr.50). Palyginimas su atsakovės 2 klientais yra pateiktas apeliacinio skunde 24.4 papunktyje (lentelių (palyginimo) duomenimis, C nuviliojo virš 20 ieškovės klientų).

32.19. Teismas ignoravo bylos įrodymus, kad atsakovės 1 nukopijuotos ieškovės mokymų programų ir kitos medžiagos, atkūrimas buvo negalimas, t. y. ieškovės platformą administruojanti informacinių sistemų administratorė UAB „duomenys neskelbtini“ pranešime nurodė visą platformos duomenų kopijavimo ir trynimo chronologiją ir konstatavo, jog duomenų atstatyti nėra galimybės. Liudytoja S patvirtino, kad jai pradėjus dirbti pas ieškovę teko pačiai rengti visas programas ir medžiagą nuo pradžių, apie mėnesį laiko, kol programa būdavo suderinama su atsakingomis institucijomis. Jeigu visos programos ir medžiaga buvo popieriniame formate, tuomet šiai liudytojai objektyviai nereikėjo rengti jokios naujos medžiagos, ji būtų panaudojusi popierinį formatą.

32.20. Lietuvos apeliacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovių gautą bendrąjį pelną, o atsakovės turi pareigą įrodyti, kad jų gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti. Ieškovė valstybės įmonei Registrų centrui pateikta pelno nuostolio ataskaita įrodinėjo, kad atsakovė 2 iš savo neteisėtų veiksmų nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. gavo 231 109 Eur bendrojo pelno. Taip pat teismas buvo patenkinęs ieškovės prašymą dėl išreikalavimo iš atsakovės 2 duomenų apie ginčo laikotarpiu gautą bendrąjį pelną. Atsakovės teismo įpareigojimo neįvykdė. Todėl, nustatant žalos dydį, ieškovė prašo teismo vadovautis contra spoliatorem prezumpcija, pagal kurią šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

33. Atsakovės B ir C atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:

33.1. Ieškovė siekia vadovautis suklastotais dokumentais ir jų pagrindu kelti atsakovėms turtinio pobūdžio reikalavimus. Tai patvirtinta ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00215-22 medžiaga. Po pradinio teismo sprendimo priėmimo, 2021 m. gruodžio 19 d. paaiškėjo naujos aplinkybės – teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 18 d. komercinis pasiūlymas, kurio pagrindu buvo apskaičiuota žala, yra suklastotas. Ieškovė Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikusi naujus dokumentus – (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 17 d. komercinį pasiūlymą, kuris yra identiškas 2020 m. sausio 18 d. komerciniam pasiūlymui. P ikiteisminio tyrimo subjektams nurodė, kad 2022 m. sausio mėn. dėl šio pasiūlymo kreipėsi ieškovės atstovė L, kuri parodė konkretų mokymo programų sąrašą su kainomis. Taigi, antras komercinis pasiūlymas dėl mokymo programų parengimo buvo paruošas pagal ieškovės padiktuotas sąlygas. Ieškovė neginčija, kad komercinio pasiūlymo originalas neišsaugotas, todėl pateikti negali.

33.2. Ieškovė, siekdama gauti valstybės skiriamas subsidijas už darbuotojos S prastovą, suklastojo S asmeninius parašus savo vidaus darbo teisės dokumentuose ir dėl šių faktinių aplinkybių pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37755-2021. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37755-2021 esantys ieškovės direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. I-040 priedai: „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ yra suklastoti. Todėl ieškovės pateikti procesiniai veiksmai laikytini ciniškais ir turi būti laikomasi falsus in uno, falsus in omnibus (apgaulė viename, apgaulė visuose) principo.

33.3. Atsakovės nesutinka su ieškove, kad turi būti reikalaujama objektyvios tiesos įrodymo, nes tai nesuderinama ne tik su nesąžiningos konkurencijos bylų specifika ir su civiliniu procesu. Iš atsakovių nereikalaujama absoliučiai jokio teisėtų veiksmų pagrindimo, kas buvo būtina, teigiant, kad C veikla vykdoma teisėtai, nes dar pradinio ieškinio pateikimo ir bylos nagrinėjimo pirmą kartą pirmosios instancijos teisme metu teismas buvo apgautas suklastotų dokumentų pagrindu.

33.4. Teismo nutartimi buvo leista atlikti įrodymų užtikrinimo procesą, t. y. patalpų ir dokumentų kratą C veiklos vietoje, dalyvaujant apsaugos darbuotojams. Taigi, ieškovė užvaldė kito juridinio asmens komercinės veiklos duomenis ir informaciją.

33.5. Tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas). Taip pat kasacinis teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, pasisakydamas dėl komercinės paslapties sampratos ir jos atribojimo nuo konfidencialios informacijos, yra nurodęs, jog informacija, kuri savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.), net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių. Taip pat pasisakė dėl konfidencialios informacijos apsaugos ypatumų, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nurodytos kasacinio teismo suformuotos praktikos laikėsi. Ieškovės teiginiai apie atsakovių pasinaudojimą ieškovės komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis apie ieškovės klientus yra nepagrįsti.

33.6. Teismas, vertindamas bylos įrodymus, nurodė, kodėl vienais ar kitais vadovavosi arba atmetė; vertindamas šalių paaiškinimus bei dokumentus, atsižvelgė į jų nuoseklumą, objektyvumą ir šalių procesinį vaidmenį realizuojant procesines teises dėl įrodinėjimo ir rungimosi principo užtikrinimo. Be to, teismas ne vieną kartą nurodė, jog ieškovė nepateikė konkrečių ginčui svarbių aplinkybių ir dokumentų arba teikė selektyviai atrinktus dokumentus. Teismas pagrįstai kaip nepatikimus įvertino ieškovės pateiktus (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) komercinius pasiūlymus.

33.7. Ieškovė reikalauja žalos atlyginimo, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo, ar nesutinka su teismo padaryta išvada, kad atsakovės neatliko neteisėtų Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktuose nurodytų draudžiamų neteisėtos konkurencijos veiksmų, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindų spręsti dėl turtinės atsakovių atsakomybės už padarytą žalą.

33.8. Pradinio ieškinio 2–3 priedų ir patikslinto ieškinio 42–43 priedų (dokumentų) kopijos neatitinka 2023 m. gegužės 3 d. pateiktų dokumentų ir tai matoma plika akimi (dokumentų kopijos padarytos skirtingais kopijavimo aparatais, juose esančios skylamušio prietaiso, segiklio žymės ir kt.). Atsakovės nurodė, kad sąrašo projektą rengė kompetentingas teisininkas ir jį pateikė atsakovei 1 po 2017 m. birželio 1 d., tiksliau – 2017 m. rugpjūčio 25 d., 2017 m. rugsėjo 1 d. Atsakovei 1 nežinomas tolimesnis šios informacijos panaudojimas, ir nežino kada buvo pasirašytas ieškovės akcininkų susirinkimo protokolas.

33.9. Ieškovė 2023 m. gegužės 11 d. pateikė teismui nepagrįstą prašymą dėl baudos skyrimo atsakovėms už teismo nurodymo dėl nepateisinamų priežasčių nevykdymo. Pati ieškovė 2021 m. birželio 14 d. atsisakė vykdyti teismo nurodymą ir įrodymų nepateikė. Iš atsakovių reikalauti pateikti dokumentai (2020 m. balandžio 5 d.– 2021 mm. kovo 5 d. registruotų pirkimo–pardavimo sąskaitų registrų kopijos) suteiktų ieškovei galimybę sužinoti atsakovės 2 komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Skundžiamame teismo sprendime pasisakyta dėl baudų neskyrimo proceso dalyviams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

34. Lietuvos apeliacinis teismas atsisako priimti atsakovės B pateiktus naujus įrodymus – dokumentus iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus ikiteisminio tyrimo Nr. 02-6-00044-2021. Šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismui pateikti ne su apeliaciniu skundu, o tik 2023 m. rugsėjo 11 d., t. y. atsakovei žinant, jog bylos nagrinėjimas apeliacinės tvarka paskirtas 2023 m. rugsėjo 12d. 9.00 val. Toks atsakovės elgesys neužtikrina proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis).

Dėl komercinės informacijos ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų

35. Aplinkybės dėl informacijos, kurios neteisėtu gavimu, atskleidimu ar panaudojimu kaltinami atsakovai, įrodinėjimo pareiga ieškovui nėra apsunkinta (būtent ieškovas disponuoja įrodymais, patvirtinančiais atitinkamos informacijos turinį, komercinę vertę ir pastangas apsaugoti jos slaptumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023 65 punktas).

36. Bylose dėl komercinių paslapčių įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes jose iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

37. Taigi, aplinkybę, kad ieškovės platformoje „Google Cloud“ buvusi informacija atitinka konfidencialios (laikomos komercine paslaptimi) ir saugotinos informacijos požymius, turi įrodyti ieškovė A. Pažymėtina, kad iš ieškovės nebuvo (nėra) reikalaujama įrodyti neįmanomas aplinkybes – pateikti atsakovės 1 ištrintą informaciją iš platformos „Google Cloud“. Šiuo atveju ieškovė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismui nepateikė kauptų ir saugotų platformoje „Google Cloud“ buvusios atsakovės B kopijuotos ir neištrintos visam laikui, inter alia (be kita ko) saugotos popieriniame variante arba atkurtos, arba išsamiai aprašytos ir pan. komercinės informacijos pavyzdžių, kuriems, pasak ieškovės, parengti reikėjo ne tik teisės aktų, bet ir kitokio pobūdžio sisteminės analizės, įdirbio ir investicijų. Be to, visos ankstesnės mokymo programos buvo derinamos su atsakingomis institucijomis, todėl ieškovė galėjo kreiptis į jas ir pasidaryti mokymo programų kopijas. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas ieškovės A teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Šiuo atveju ieškovei priklauso neįrodytų aplinkybių apie informacijos turinį, mokymų medžiagos komercinę vertę, kuria, pasak ieškovės, pasinaudojo atsakovės, įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (CPK 178 straipsnis).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė B dėl eitų pareigų A specifikos (direktorė ir direktorės pavaduotoja bei platformos „Google Cloud“ administratorė, duomenų valdytoja) negalėjo nesuvokti, kokia ieškovės platformoje „Google Cloud“ buvusi informacija buvo ieškovei komerciškai vertinga, tačiau kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad ieškovė A nepagrindė informacijos, kurią nurodė kaip komercinę paslaptį, atitikties slaptumo, vertingumo bei protingų pastangų išsaugoti tokią informaciją kriterijams.

45. Pirmiausia, konfidencialumo sutartis į bylą nepateikta. Apeliacinio skundo 53.2 papunktyje yra patvirtinta, jog nėra išlikusio atsakovės B pasirašyto darbo sutarties priedo (2018 m. rugsėjo 3 d. konfidencialumo sutarties). Vien tik formalus A akcininkų patvirtintas komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąrašas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės komercinė informacija (mokymų grafikai, programos, metodinė medžiaga, pasiūlymų potencialiems klientams šablonai ir pan.) buvo apsaugota tinkamai. Ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąraše nėra nurodyta, kokia platformoje „Google Cloud“ informacija (pavadinimai, numeriai, identifikavimo kodai ir pan.), susijusi su mokymo programomis, metodine medžiaga, planais, testais ir kt., saugotina (neatskleidžiama, neteikiama).

46. Antra, pasak ieškovės, atsakovė 1 ištrynė iš ieškovės platformos „Google Cloud“ mokymų medžiagą tema „duomenys neskelbtini“, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės 2 mokymo programos turi būti sudaromos pagal teisės aktų reikalavimus, o jų pavadinimai nustatomi pagal specialiųjų (elektros, energetikos srities) subjektų (pvz., (duomenys neskelbtini) poreikius ir reikalavimus.

49. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė B turi ilgametę darbo patirtį specialioje (elektros energetikos) mokymų programų rengimo bei mokymų organizavimo srityje, yra vadovėlio „(duomenys neskelbtini)“ bendraautorė. Akivaizdu, jog specifinėje energetikos srityje veikiančios įmonės, teikiančios šios srities mokymo paslaugas, žino subjektus ir jų poreikius.

50. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad elektros energetikos srities specialistei B nebuvo sudėtinga ir nereikėjo skirti itin daug laiko, jog paruošti atsakovei C mokymų medžiagą tema „(duomenys neskelbtini)“ pagal teisės aktų reikalavimus ir elektromontuotojų auditorijos poreikius ir ją suderinti su kompetentinga institucija. Pažymėtina ir tai, kad neturėjusi specifinės darbo patirties buvusi ieškovės darbuotoja S paaiškino, kad rengė ieškovei programas ir medžiagą apie mėnesį laiko, kol programa būdavo suderinama su atsakingomis institucijomis. Atsakovės 1 darbo (mokymų) elektros energetikos srityje išmanymas, didelė patirtis (rengė ieškovės mokymų programas) sudarė galimybes B greitai (per kelias savaites) paruošti C mokymo programas (medžiagą) ir jas suderinti su atsakingomis institucijomis. Be kita ko, atsakovė galėjo rengti mokymų programas teisėto nebuvimo A darbe metu, t. y. 2020 m. vasario–balandžio mėnesiais laikinojo nedarbingumo, kasmetinių atostogų ir prastovos metu.

51. Trečia, į nagrinėjamą bylą pateiktų atskirų ieškovės mokymo programų duomenimis, jų turinys nesudėtingas, jose nurodyti standartiniai duomenys: mokymų tikslas, trukmė, reikalavimai mokymo personalui, mokymo programa: tema, teisės norminiai aktai ir literatūra, kiti auditorijos ir priemonių reikalavimai, informacija apie organizuojamus mokymus, įgytų žinių patikrinimo būdas bei išduodami atestatai. Mokymo programos nėra didelės apimties (6–8 puslapių).

52. Ketvirta, atsakovė B iki atleidimo iš darbo A teisėtai valdė ieškovės komercinę informaciją. Ieškovė ilgą laiką (iki 2022 m. balandžio 3 d.) nebuvo protingai užtikrinusi savo komercinės informacijos valdymo bei apsaugos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio 4 d. paaiškinamojo rašto duomenimis, ieškovės vadovas ir akcininkas F tik 2022 m. balandžio 3 d. nusprendė ieškovės duomenis ir el. paštą perkelti iš platformos „Google G-Suite“ į serverį „Microsoft Office 365“, buvo sukurta A paskyra serveryje „Microsoft Office 365“ bei 2022 m. gegužės 11 d. ieškovei buvo atstatytas „Google“ paskyros naudojimas administratorės teisėmis.

53. Penkta, atsakovei 1 nuo 2019 m. sausio 26 d. priklausė „Google G Suite“ paskyra (duomenys neskelbtini), kuri buvo atšaukta 2020 m. balandžio 10 d. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą nuspręsti, jog ieškovės platformos „Google Cloud“ administratorė B iki darbo teisinių santykių pabaigos negalėjo (neturėjo teisės) atlikti veiksmų, nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio 4 d. paaiškinamajame rašte, t. y. iš savo darbo paskyros (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 3 d. apriboti prieigą prie aplankalo „Kontaktų duomenų bazė“ vartotojams: „(duomenys neskelbtini)“, H, J, G.; apriboti prieigą prie 10 elementų (seminarų ir mokymų medžiagos, kontaktų bazės ir pan.); 2020 m. balandžio 5 d. apriboti prieigą prie 2020 m. mokymų grafikų vartotojams: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, L, taip pat ištrinti visam laikui failus ir aplankalus (16 + 93).

54. Šešta, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė 1 sunaikino ieškovės komercinę informaciją, buvusią platformoje „Google Cloud“. Atsakovių prie 2021 m. gegužės 31 d. tripliko pridėto antstolio 2021 m. gegužės 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis, grindžiamais vaizdo ir garso įrašu, S (ieškovės darbuotoja nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d.) neatliko ieškovės mokymo programų atkūrimo ir jai nebuvo pavesta atlikti tokių darbo funkcijų, taip pat nebuvo suteiktos prieigos dėl programų atkūrimo. Mokymo programas energetikos srityje atnaujino savo iniciatyva dėl pasikeitusių teisės aktų reikalavimų ir dėl naujos informacijos, t. y. atnaujino buvusias ieškovės mokymo programas ir jas suderino su kompetentinga valstybės institucija bei A direktorium (patvirtino įsakymu). S buvo ieškovės pateiktas dokumentų segtuvas su atspausdintomis mokymų programomis. Liudytojos S ir R patvirtino, kad ieškovės darbuotoja L buvo atspausdinusi, susisteminusi ir palikusi ieškovės administratoriaus darbo zonoje visas A mokymų programas ir prie jų esančią metodinę medžiagą (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. bandžio 25 d. posėdžio garso įrašas nuo 14.45 min. iki 47.15 min. ir nuo 48.25 min. iki 1 val. 17.10 min.).

55. Byloje nustatyta, kad atsakovė B 2020 m. balandžio 2 d. įsteigė naują juridinį asmenį – atsakovę Č, kurios veikla yra iš esmės analogiška ieškovės – mokymų organizavimas darbų saugos, energetikos, statybos ir transporto srityse. Atsakovės 2 ir ieškovės pavadinimai, atitinkamai, ,,Č“ ir „A“, buvo panašūs, dėl to galėjo sudaryti mokymo paslaugų gavėjams klaidingą įspūdį, tačiau itin trumpą laiką (2020 m. balandžio 2–16 dienomis). Akcentuotina, kad ieškovės ir atsakovės 2 pavadinimų panašumo laikotarpiu (ir atsakovės 1 darbo A teisinių santykių metu) abi bendrovės dėl objektyvių priežasčių negalėjo vykdyti normalios ūkinės komercinės veiklos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. buvo paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, o 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. buvo paskelbusi karantiną. Dėl pratęsto karantino A direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymu buvo paskelbta prastova darbuotojai B nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. Atsakovė 1 yra paaiškinusi, jog 2020 m. gegužės 8 d. (iki darbo teisinių santykių pabaigos 2020 m. gegužės 10 d.) negalėjo patekti į savo darbo vietą ieškovės buveinėje bei siekdama grąžinti ieškovei daiktus bei pasiimti savo asmeninius daiktus, kvietė policijos pareigūnus.

56. Domeno vardas, be savo tiesioginės techninės funkcijos, atlieka ir įmonės identifikavimo funkciją bei yra svarbi priemonė, padedanti ūkio subjektui reklamuoti ir realizuoti savo prekes bei paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009). Ieškovės prie ieškinio pridėti duomenys patvirtina tik domenų (xxx, yyy) nuo 2020 m. balandžio 8 d. registravimo faktus C vardu. Atsakovių prie atsiliepimo į ieškinį pateiktų Kauno technologijos universiteto 2021 m. balandžio 23 d. pažymų duomenimis: i) domenas yyy buvo sukurtas 2009 m. liepos 4 d. paslaugų tiekėjo UAB „Interneto vizija“ paslaugų gavėjui fiziniam asmeniui, 2019 m. balandžio 10 d. buvo perleistas ieškovei A, o 2020 m. balandžio 8 d. perleistas atsakovei Č; ii) domenas yyy buvo sukurtas 2016 m. rugpjūčio 31 d. paslaugų tiekėjos UAB „Interneto vizija“ paslaugų gavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2020 m. balandžio 8 d. perleistas atsakovei Č. Atsakovės nurodė, kad negavo iš ieškovės pretenzijų dėl domenų yyy ir (ar) xxx perkėlimo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė B domenus xxx ir (ar) yyy perkėlė į C neteisėtai ir (arba) šių domenų registracija atsakovės 2 vardu yra (buvo) pripažinta negaliojančia (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsakovių atsakomybė dėl atsakovės 2 vardu registruoto ir veikloje naudojamo domeno yyy nesąžiningos konkurencinės veiklos ribose (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas) vertinama kaip ieškovės neįrodyta. Domenas xxx nebuvo perkeltas iš ieškovės atsakovei 2 (domeno turėtojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo perleistas ieškovei A).

57. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškovės darbuotojų tyčinio perviliojimo, nes UAB „Mokymų organizavimo grupė“ darbuotojas H išėjo iš darbo dėl interesų konflikto, o kitas ieškovės senatvės pensijos amžių pasiekęs darbuotojas O priėmė sprendimą dirbti ne nuolatinai, o laisvai – pagal trumpalaikes autorines sutartis. A pardavimų vadybininku nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. dirbo atsakovės B sūnus H., kuris paaiškino, kad dėl konfliktinės situacijos (ieškovė buvo inicijavusi ikiteisminį tyrimą dėl lėšų pasisavinimo, kuris buvo nutrauktas) išėjo iš darbo A ir dirbo (duomenys neskelbtini) iki mama pasiūlė dirbti kartu C. Kitas darbuotojas O nurodė, jog dirbo A iki pablogėjo darbo sąlygos; su B dirbo ilgą laiką, kartu sudarinėjo mokymų programas, dėl to sutiko su atsakovės 1 pasiūlymu ruošti mokomąją medžiagą ir vesti mokymams pagal atlygintines trumpalaikes autorines sutartis, sudarytas su atsakove 2. Byloje nustatyta, kad C analogiškas autorines kūrinio užsakymo sutartis buvo sudariusi ir su kitais lektoriais: X1–X5.

58. Ieškovė patikslintu ieškiniu reikalauja 231 109 Eur netiesioginių nuostolių, t. y. atsakovės C bendrojo pelno, gauto nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bei 35 950 Eur nuostolių (atsakovių iš neteisėtų veiksmų gautos naudos).

59. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė B pasisavino ieškovės A mokymo programas ir medžiagą ir dėl to atsakovė C sutaupė 35 950 Eur. Ieškovė 35 950 Eur nuostolių sumą grindžia (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) komerciniais pasiūlymais dėl programų sudarymo kainos (35 950 Eur), tačiau byloje nustatyta, kad ieškovė A turėjo mokymų programas ir prie jų esančią metodinę medžiagą, t. y. ieškovei nereikėjo atlikti esminių programų atkūrimo (sukūrimo) darbų ir pripažinti nepatikimais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) parengti tapatūs komerciniai pasiūlymai. (duomenys neskelbtini) pateiktas 35 950 Eur programos sudarymo pasiūlymas identiškas (nukopijuotas) jos 2020 m. sausio 18 d. komercinio pasiūlymo parengti programas už 44 841 Eur kainą turiniui.

60. Esant pareikštam reikalavimui priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautą naudą netiesioginiai nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami ir jų atlyginimas priteisiamas pagal tai, kiek pajamų iš naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas, t. y. iš pažeidėjo išreikalautina ta naudos dalis, kurią jis gavo dėl neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238- 378/2018, 87 punktas).

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik tai, kad atsakovė 1 disponavo informacija apie ieškovės klientus (pvz., akcinę bendrovę (toliau – AB) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.) nesudaro pagrindo pripažinti virš 20 ieškovės klientų nuviliojimo faktą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad visi (virš 20) klientai buvo mokomi atsakovių pagal ieškovės platformoje „Google Cloud“ buvusias tapačias mokymų programa. Taip pat ieškovė nepateikė duomenų, kad su virš 20 klientų buvo sudariusi ilgalaikes paslaugų teikimo sutartis. Byloje nustatyta, jog ieškovė (ir atsakovė 2) mokymo programas rengė (rengia) pagal klientų individualius (energetikos, elektros, statybos ar transporto auditorijos) poreikius.

63. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra konstatuoti atsakovių neteisėti veiksmai, klausimas dėl atsakovės C nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. gauto bendrojo pelno, jo dydžio nesprendžiamas. Kita vertus pažymėtina tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl atsakovių perviliotų klientų 2020 m. sausio–balandžio mėnesiais jos pajamos sumažėjo, palyginus su 2019 m. gautomis pajamomis, tačiau: i) nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. ieškovės klientai (kuriuos žinojo atsakovė 1) negalėjo būti pervilioti į atsakovę 2, nes nurodytu laikotarpiu Č nebuvo įregistruota ir veiklos nevykdė (atsakovė 2 įregistruota 2020 m. balandžio 2 d.); ii) nuo 2020 m. kovo 16 d. ieškovė ir nuo 2020 m. balandžio 2 d. atsakovė 2 iki 2020 m. balandžio mėn. pabaigos dėl objektyvių priežasčių (karantino) negalėjo vykdyti įprastos mokymų ūkinės komercinės veiklos. Vadinasi, nors atsakovė 1 turėjo informaciją apie ieškovės klientus, jų mokymo poreikius, tačiau atsakovė 2 negalėjo panaudoti (nenaudojo) ieškovės informacijos 2020 m. sausio–balandžio mėnesiais (ieškovės pajamų dėl perviliotų klientų sumažėjimo laikotarpiu) ir ieškovė neįrodė atsakovių neteisėto pasinaudojimo ieškovės komercinėmis paslaptimis nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

64. Ieškovės A apeliacinis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas (A), savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

66. Ieškovei bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. gavo 2023 m. rugsėjo 11 d. gavo prašymą priteisti atsakovei B 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, grindžiamas: 2023 m. rugsėjo 8 d. avansine sąskaita Nr. EL-23(av), paslaugų perdavimo pagal avansinę sąskaitą aktu ir Luminor Bank AS 2023 m. rugsėjo 11 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 244. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. gavo prašymą priteisti atsakovei C 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidas, grindžiamas: 2023 m. rugsėjo 1 d. avansine sąskaita Nr. EL-23(av), paslaugų perdavimo pagal avansinę sąskaitą aktu ir Luminor Bank AS 2023 m. rugsėjo 4 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 2192.

67. Teismų praktikoje susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacija yra sudedamoji procesinių dokumentų paruošimo dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-23-330/2017 57 punktas). Taip pat susipažinimas kitos šalies dokumentu ir procesinio dokumento, kuriuo reaguojama į kitos šalies dokumentą, rengimas atstovavimo išlaidų atlyginimo požiūriu yra vertinamas kaip viena paslauga – atitinkamo procesinio dokumento parengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas). Todėl šios išlaidos iš kitos šalies atskirai nepriteisiamos. Atskirai nepriteisiamos ir strategijos kūrimo ar pasirengimo atstovauti teismo posėdyje išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 51 punktas).

68. Teisėjų kolegija nusprendžia atsakovei C nepriteisti 25 Eur išlaidų, patirtų už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą, kadangi toks prašymas yra suformuluotas atsiliepime į apeliacinį skundą. Taip pat atskirai nepriteisti atsakovei C 650 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (125 Eur už susipažinimą su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimu, 2023 m. liepos 12 d. nutartimi dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo bei atsakovių konsultacijas + 500 Eur už susipažinimą su apeliaciniu skundu bei prašymo dėl depozito paskyrimo parengimą).

39. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose 2015 m. kovo 20 d. redakcijos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

40. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.11 papunktį atsakovių advokatei priteistinas maksimalus užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ir pateikimą sudaro 2 547,35 Eur (1 959,50 Eur × 1,3).

41. Nors, pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi netenkino atsakovių prašymo įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti bei atsakovės B apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji, advokatės analizuoti dokumentai nepriimti, tačiau materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai (šiuo atveju atsakovėms) atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę.

69. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijas, priteisia iš ieškovės A atsakovėms C 1 825 Eur (1 200 Eur + 125 Eur + 500 Eur - 25 Eur) ir B 500 Eur (400 Eur + 100 Eur) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovėms B (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) ir C (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 825 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.