Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininko), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo A. J. ir jo gynėjo Raimundo Gargaso kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties, prašymu sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nuteistojo A. J. atžvilgiu nutraukti. Jų nuomone, teismų sprendimai yra neteisingi, grįsti prielaidomis, spėjimais, nes nusikaltimo, už kurį yra nuteistas A. J., nepadarė. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų pagrindžiančių jo kaltę.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš paduoto kasacinio skundo turinio bei dėstomų teiginių matyti, kad kasatoriai ginčija žemesnės instancijos teismų išvadas dėl A. J. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Tokia pozicija skunde motyvuojama įrodymų nepakankamumu, paviršutiniškai ir neobjektyviai atliktu ikiteisminiu tyrimu ir dėl to neteisingai padarytomis išvadomis. Skunde savaip interpretuojamos faktinės bylos aplinkybės ir tuo remiantis daroma išvada, kad konflikto iniciatoriumi buvo G. A.

Atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Nesant teisinių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. J. ir jo gynėjo Raimundo Gargaso kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.