- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-290-864/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16576-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- S. A.
- Ieškovas
- R. N.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui S. A. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo S. A. priešieškinį, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. N. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. A. (toliau – atsakovas) dėl nepilnamečių vaikų S. S. A., G. S. A. ir G. Z. A. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 316 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Nurodė, kad atsakovo teikiamas išlaikymas vaikams yra nepakankamas (per laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d. atsakovas 3 vaikų išlaikymui skyrė 318 Eur). Vaikai negali būti be išlaikymo, o atsakovas neteikia išlaikymo savanoriškai, yra užsienietis, neturintis ryšių su Lietuvos Respublika.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 20 d nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 245 Eur, išmokas pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą. Paskyrė ieškovę vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali nustatyti vaikams reikalingų lėšų dydžio bei proporcijų, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo. Teismas akcentavo, kad kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nepateikė įrodymų, kad šalių dukros turi specialiųjų poreikių, kurių tenkinimui būtinas didesnis išlaikymas. Todėl teismas, spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, atsižvelgė į teismų praktiką, orientacinį minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui kriterijų, taip pat įvertino ir pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamas išmokas vaikui.
5. Teismas atsižvelgė į tai, kad šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 633,20 Eur. Pažymėjo, kad išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2023 m. sausio 1 d. išmoka vaikui (kai šeimoje auga 3 ir daugiau vaikų) sudaro 136,22 Eur.
6. Teismas pripažino, kad iš atsakovo šalių nepilnametėms dukroms priteistina po 245 Eur kiekvienai dukrai laikino išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismas vertino, kad tokio laikino išlaikymo priteisimas nepažeis vaikų interesų, atitiks proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo (motinos) turtinės padėties ir finansinių galimybių, kurios šiuo metu nėra išsamiai įvertintos, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas S. A. (toliau – atsakovas, apeliantas) atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį, t. y. priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. S. A., G. S. A., ir G. Z. A., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, išmokas pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą. Atskirajame skunde nurodo, kad:
7.1. Atsakovas sutinka teikti laikiną išlaikymą vaikams, tačiau su teismo priteista laikino išlaikymo suma negali sutikti, nes dėl savo turtinės padėties objektyviai negali skirti tokios sumos. Pažymi, kad atsakovas nevengia ir neketina vengti teikti materialinį išlaikymą savo vaikams, tai patvirtina ieškovės banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti, kad atsakovas, pagal savo finansines galimybes, pervedė viso 318 Eur vaikams skirtą išlaikymą. Papildomai nurodo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui 2023 m. gruodžio 12 d. pateikė išvadą, kurioje nurodyta: „<...> Ieškovė aiškino, kad anksčiau turėjo bendrą verslą ir bendrus pinigus, o dabar nuo rugsėjo, atsakovas gal apie 400 Eur yra sumokėjęs dukroms <...>“; „<...> Nurodė, jog jai paprašius, jis po kelių dienų perveda, bet pats niekada nepasiūlo <...>“.
7.2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir uždirbdavo apie 600 Eur per mėn., ieško naujo darbo, gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką. Anot apelianto, ieškovė mėgina sudaryti įspūdį, kad jos turtinė padėtis nėra gera, tačiau iš pateikto ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad jos turtinė padėtis nėra bloga: 1) ieškovė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kas mėnesį gauna 408,66 Eur išmoką vaikams. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 27 d. gavo 294 Eur pervedimą, o mokėjimo paskirtyje nurodyta: „parama mokiniams“; 2) ieškovė pilasi kurą „Neste“ degalinėse, 2023 m. rugsėjo 22 d. pervedė 180 Eur autoservisui „Autokorektas“, todėl galimai turi lėšų išlaikyti ir vairuoti automobilį; 3) ieškovė naudojasi „Wolt“ ir „Citybee“ paslaugomis. 2023 m. spalio 17 d. pervedė 46,70 Eur sporto klubui „Budora“; 4) ieškovė nutyli, kad gavo pajamų ne tik iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė 2023 m. spalio 4 d. gavo 368,86 Eur pervedimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „Darbo uzmokestis uz 2023.09 men. ir 10 men.“. Taip pat ieškovė iš įvairių asmenų gauna mokėjimus, kurių paskirtyse nurodyta: „Klasės fondas“, todėl ieškovė galimai gauna pajamas iš kitų teikiamų paslaugų; 5) ieškovė 2023 m. spalio 31 d. įnešė į savo sąskaitą 620 Eur grynų pinigų; 2023 m. spalio 6 d. įnešė 2 000 Eur. Taip pat reguliariai gauna pervedimus iš V. R. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d. šis asmuo ieškovei pervedė iš viso net 3 454 Eur. Viso nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m, lapkričio 9 d. ieškovė į savo sąskaitą gavo 9 305,65 Eur įplaukų, tai yra vidutiniškai net po 3 988,14 Eur per mėnesį, todėl, anot apelianto, ieškovės turtinė padėtis nėra tokia bloga, kokią ji nurodo ieškinyje.
7.3. Atsakovas yra sudaręs 2023 m. rugsėjo 12 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, įsipareigojęs iki 2024 m. balandžio 1 d. nusipirkti asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą ir sodo namą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių kaina – 70 000 Eur. Atsakovas jau yra įsikūręs ir gyvena minėtame sodo name. Papildomai paaiškina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jo mėnesinis darbo užmokestis atskaičiavus mokesčius nuo 2023 m. birželio mėn. buvo 608 Eur. Atsakovas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gaudavo nuo 617,86 Eur iki 910,26 Eur darbo užmokestį per mėnesį atskaičiavus mokesčius. Atsakovas minėtose įmonėse nebedirba, o šiuo metu dirba tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jo darbo užmokestis 2023 m. lapkričio mėn. buvo 608 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovo teigimu, jo turtinė padėtis nėra gera. Teismas, nustatydamas atsakovo teiktino laikino išlaikymo dydį, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį ir neįvertino, kad priteisto laikino išlaikymo visiems vaikams suma (735 Eur) 127 Eur viršija atsakovo paskutinio gauto darbo užmokesčio dydį – 608 Eur atskaičius mokesčius.
7.4. Teismas, šeimos bylose būdamas aktyvus ir turėdamas teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, turėdamas prieigą prie Sodros duomenų apie abiem šalims mokamas išmokas ir darbo užmokestį, jų neišsireikalavo, arba nesivadovavo jais nutartyje, juolab, kai ieškovė jokių objektyvių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nepateikė.
7.5. Atsakovas teismui 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką pagal „50:50 proc. laiko modelį“. Teigia, kad teismų praktikoje nustačius bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, kai abu tėvai prisideda prie vaikų išlaikymo lygiomis dalimis, išlaikymo dydis nesiekia daugiau kaip 100 Eur per mėnesį. Apeliantas nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo teiktinas laikinas išlaikymas vaikams turėtų būti sumažintas, nes abu tėvai prisidėtų prie vaikų kasdienio išlaikymo lygiomis dalimis ir iš atsakovo galėtų būti priteistas nebent papildomiems vaikų poreikiams skiriamas išlaikymas, kuris, atsakovo nuomone, galėtų būti po 50 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį (150 Eur visiems vaikams).
Atsiliepimas
8. Ieškovė R. N. atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:
8.1. Skunde atsakovas įrodinėja sunkią savo turtinę padėtį, tačiau nepateikia jokių turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Atsakovas nepateikė savo banko sąskaitos išrašo, nors ieškovės pajamų ir išlaidų eilutėmis savo skundą grindžia. Nurodo, kad jei atsakovas realiai, o ne deklaratyviai domėtųsi savo vaikų gyvenimu, jis žinotų, jog sporto klubas „Budora“ yra jo dukterų G. S. A. ir G. Z. A. mokykloje lankomas karate būrelis. Atsakovas taip pat žinotų, jog skunde jo nurodomos tariamos ieškovės įplaukos, kurių paskirtis „Klasės fondas“, nėra ieškovės pajamos ar turtas. Tai yra svetimi pinigai, kuriuos ieškovei pervedė šalių dukters S. S. A. mokyklos klasės tėveliai. Jei atsakovas dalyvautų mokyklos bendruomenės veikloje, žinotų, jog ieškovė buvo paskirta moksleivių klasės finansininke ir jai buvo pervestos (iš šiuo metu yra pervedinėjamos) lėšos mokinių reikmėms naudojamo bendro klasės fondo suformavimui.
8.2. Atsakovas, tvirtindamas, jog negali teikti prašomo dydžio išlaikymo, savo skunde nurodo, jog ketina pirkti nekilnojamąjį turtą, kuriame šiuo metu gyvena už 70 000 Eur, tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, iš kokių šaltinių tą ketina daryti, jei jo darbo užmokestis į rankas, apie kurį atsakovas pateikė pažymą sudaro vos 608 Eur/mėn. Papildomai nurodo, kad atsakovas teismui nepateikė duomenų, kokiomis lėšomis jis moka sau priklausančio automobilio Porche Cayenne lizingą, kurio mėnesinė įmoka yra 364,31 Eur. Apie atsakovo lizingą ieškovė žino, nes 2023 m. gruodžio 11 d. ieškovės el. paštu atėjo priminimas apie laiku nesumokėtą atsakovo lizingo įmoką. Anksčiau buvo atėjusi informacija apie atsakovo ketinimus keisti lizingo sutartį.
8.3. Atsakovo finansinių srautų nesubalansuotumą paaiškina ir atsakovo nesąžiningus ketinimus patvirtina teismui ieškovės anksčiau pateikti duomenys, jog atsakovas yra įmonės, kurioje dirba (UAB „(duomenys neskelbtini)“) vienintelis akcininkas ir vadovas. Visiškai kontroliuodamas savo darbdavį atsakovas gali rodyti kokias nori darbo užmokesčio pajamas, tačiau oficialiai rodomos pajamos neturi nieko bendro su realiomis atsakovo pajamomis, kuriomis jis disponuoja. Ieškovės manymu, atsakovo pateikta darbo užmokesčio pažyma neatspindi atsakovo turtinės padėties ir negali būti laikoma įrodymu, pagal kurį galima būtų spręsti dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ar pakeitimo.
8.4. Šalys kartu negyvena nuo rugsėjo mėnesio, o per laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. lapkričio 13 d.) iki 2023 m. gruodžio 26 d. atsakovas iš viso į ieškovės sąskaitą per pusantro mėnesio sumokėjo 598,22 Eur išlaikymo įmokų. Ši suma yra mažesnė negu atsakovo skundžiama teismo nutartimi priteistas laikinas išlaikymas atsakovo vaikams per mėnesį. Nevykdydamas teismo nutarties dėl laikino išlaikymo, atsakovas savo veiksmais patvirtina, jog laikinas išlaikymas iš jo buvo priteistas pagrįstai ir skundžiama nutartis neturėtų būti keičiama. Pažymi, kad kartu su atskiruoju skundu atsakovas nepateikė duomenų, jog savo vaikams per pusantro mėnesio būtų pirkęs kokius nors daiktus. Neteikęs išlaikymo vaikams nei daiktais, nei pinigais, atsakovas neturi nei faktinio nei teisinio pagrindo reikalauti sumažinti laikinai priteisto išlaikymo dydį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apelianto atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsakovo S. A. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (priteistas laikinas išlaikymas trims vaikams, kiekvienam po 245 Eur), pagrįstumas ir teisėtumas.
Dėl naujų įrodymų
12. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas S. A. teikia naujus įrodymus – 2023 m. rugsėjo 12 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį ir nekilnojamojo turto nuotraukas, atsakovo gyvenamosios vietos nuotraukas, pažymas apie darbo užmokestį ir prašo šiuos įrodymus prijungti, nes jų objektyviai negalima buvo pateikti teismui anksčiau, t. y. tik 2023 m. gruodžio 11 d. atsakovo atstovei teismo rezoliucija buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės. Įrodymai, anot apelianto, pagrindžia atskirojo skundo argumentus.
13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto prie atskirojo skundo pateiktus įrodymus sprendžia, kad jie susiję su nagrinėjamu klausimu, atskirojo skundo nagrinėjimo neužvilkins, be to, negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui prieš priimant skundžiamą nutartį, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas atsakovui apie tai nepranešus, todėl pateikti įrodymai priimtini.
14. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė R. N. teikia naujus įrodymus – 2023 m. lapkričio 17 d. ir 2023 m. gruodžio 11 d. ieškovės el. laiškus apie atsakovo keičiamą lizingo sutartį ir vėluojamą sumokėti atsakovo automobilio Porche Cayenne lizingo įmoką, duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvius, vadovą ir darbuotojų skaičių, ieškovės banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. gruodžio 26 d.
15. Teikdama naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, ieškovė neprašo jų prijungti prie bylos, nepagrindė jų sąsajumo su nagrinėjama byla, neįrodinėjo aplinkybių, dėl kurių minėti nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, taip pat nemotyvavo įrodymų prijungimo būtinybės, todėl apeliacinės instancijos teismas naujų įrodymų prie bylos neprijungia ir jų nevertina.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
16. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovo S. A. atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 245 Eur.
17. Atsakovas atskirajame skunde prašo skundžiamą nutartį pakeisti – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur. Apelianto teigimu, jis dėl savo turtinės padėties objektyviai negali skirti teismo nustatytos sumos, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teismas neatsižvelgė į apelianto turtinę padėtį ir neįvertino, kad priteisto laikino išlaikymo visiems vaikams suma (735 Eur) 127 Eur viršija atsakovo paskutinio gauto darbo užmokesčio dydį – 608 Eur atskaičius mokesčius. Papildomai nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis nėra tokia bloga, kaip nurodoma ieškinyje.
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
19. Aptariamu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Viena iš tokių laikinai ginčo situaciją sureguliuojančių laikinųjų apsaugos priemonių yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
20. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-114-613/2021).
21. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
22. Pažymėtina, kad pateikdama ieškinį ieškovė nenurodė aplinkybių, susijusių su nepilnamečių vaikų poreikiais bei neteikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Tuo tarpu nors nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su teismo nustatytu laikino išlaikymo nepilnametėms dukroms dydžiu, tačiau pats atitinkamų įrodymų ir (ar) paskaičiavimų dėl vaikų poreikių ir išlaidų taip pat nepateikė. Atsakovas priteistos išlaikymo sumos atskirajame skunde neginčija tuo aspektu, kad priteistas laikinas išlaikymas neatitinka ar viršija vaikų poreikius. Taigi šiuo atveju atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad šalių vaikų būtiniausiems poreikiams užtikrinti pakankama konkreti mažesnė suma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju, vertinant protingumo, teisingumo, sąžiningumo aspektais, atsižvelgiant į bendrą valstybėje susiklosčiusį pragyvenimo lygį, akivaizdu, kad apelianto prašoma nustatyti 50 Eur išlaikymo dydžio suma kiekvienai iš dukrų yra per maža, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą vaikų laikinam išlaikymui priteisti didesnę (245 Eur) pinigų sumą. Be to, atsakovui prisidedant prie dukrų išlaikymo tik 50 Eur suma, ieškovei, atitinkamai, tektų ženkliai didesnė dukrų išlaikymo našta.
23. Kartu pažymėtina ir tai, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Byloje nėra ginčo, kad šiuo metu šalių nepilnametės dukros gyvena su ieškove, būtent ji rūpinasi dukrų poreikių tenkinimu, todėl bet kokiu atveju būtent jai tenka didesnė našta dėl dukrų išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad šiame kontekste atmestini, kaip nepagrįsti, apelianto argumentai dėl ieškovės turtinės padėties bei jos finansinio (ne)pajėgumo, kadangi viena vertus, analizuojamu atveju atveju sprendžiama dėl atsakovo pareigos ir galimybių teikti dukroms išlaikymą, kita vertus, šiuo metu dukroms nuolatos gyvenant su ieškove, pastarajai būtent ir tenka didžioji dalis su vaikų išlaikymu susijusių išlaidų.
24. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
25. Apeliantas savo prašymą sumažinti laikinai priteisto išlaikymo dydį iš esmės grindė sudėtinga turtine padėtimi, t. y., kad atsakovas yra įsipareigojęs iki 2024 m. balandžio 1 d. nusipirkti asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą ir sodo namą už 70 000 Eur, be to, atsakovas nurodo, kad anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jo gaunamas darbo užmokestis sudarė 608 Eur bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gaudavo nuo 617,86 Eur iki 910,26 Eur darbo užmokestį. Šiuo metu atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jo darbo užmokestis 2023 m. lapkričio mėn. buvo 608 Eur.
26. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Sodra) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo 840 Eur dydžio (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį; laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, spalio mėn. atsakovo darbo užmokestis sudarė 305,44 Eur, lapkričio mėn. – 840 Eur, gruodžio mėn. – 1 638,38 Eur (neatskaičius mokesčių). Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad atsakovas vadovauja individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla; pagaminto valgio tiekimas renginiams; kitų maitinimo paslaugų teikimas. Pastarajai įmonei šiuo metu inicijuojamas likvidavimas Registro tvarkytojo iniciatyva. Iš Juridinių asmenų registro duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovas vadovauja ir yra vienintelis akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ir nurodė šiuo metu dirbantis. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis nuosavybės teise priklausė butas su garažu, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ginčo šalys 2023 m. rugsėjo 19 d. pardavė. Registro duomenimis, vidutinė nurodyto turto rinkos vertė – 288 000 Eur. VĮ Regitra duomenimis, atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso automobilis Nissan Micra, v. n. (duomenys neskelbtini) taip pat ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė tą faktinę aplinkybę, kad jai yra žinoma, jog atsakovas moka automobilio Porche Cayenne lizingą.
27. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą prielaidai, jog apelianto turtinė padėtis yra pakankamai gera, jog pastarasis galėtų teikti dukroms pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis. Atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, neturėdamas jokių fizinių ir protinių negalių, kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų, vystydamas savo paties verslą, turi visas profesines galimybes uždirbti nepilnamečių vaikų išlaikymui būtinas pinigines lėšas, be to, apeliantas tikėtinai gavo pajamų už parduotą nekilnojamąjį turtą, be to, kaip nurodė pats atsakovas, jis yra pakankamai finansiškai pajėgus tam, kad įsigytų ir įsigijo naują gyvenamąjį nekilnojamojo turto objektą.
29. Atsakovas atskirajame skunde taip pat laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikinas išlaikymas turėtų būti sumažintas, nes atsakovas 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką pagal „50:50 proc. laiko modelį“. Anot apelianto, tokiu atveju abu tėvai prisidėtų prie vaikų kasdienio išlaikymo lygiomis dalimis ir iš atsakovo galėtų būti priteistas nebent papildomiems vaikų poreikiams skiriamas išlaikymas, kuris, atsakovo nuomone, galėtų būti po 50 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu.
30. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2383-1157/2024 atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką) taikymo. Pažymėtina, kad nurodyta nutartis nebuvo apskųsta atskiruoju skundu. Iš nurodytos nutarties motyvų matyti, kad teismas nustatė, jog mergaitės bendrauja su tėčiu, jis kartais jas pasiima iš mokyklos, susitinka ir savaitgaliais, tačiau tėtis ne visada gali jas pasiimti, nes dirba. Taigi šios nutarties priėmimo momentu nėra nustatyta, kad atsakovas su dukromis bendrauja pagal „50:50 proc. laiko modelį“, todėl, atitinkamai, analizuojamu atveju atmestinas atsakovo argumentas dėl poreikio sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikino išlaikymo sumą.
Dėl procesinės baigties
31. Taigi atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir tėvų pareigomis materialiai išlaikyti savo vaikus, tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsakovo S. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.