Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų R. T., A. T., S. S., E. C. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybės įmonė „Turto bankas“, S. Š., E. C., A. K., A. T., S. S., R. T., L. G., V. H., R. K., N. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. G. esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5.2. Byloje be apeliantų suinteresuotais asmenimis buvo įtraukti kiti kraujo giminyste susiję asmenys ir jie, skirtingai nei apeliantai, palaikė pareiškėją, kad ji po savo mamos mirties atsiradusį palikimą priėmė ir jį valdė, o taip pat kaip palikimą priimtą turtą prižiūri ir rūpinasi juo iki šiol.

5.3. Jei palikimą priėmė įstatyminė mirusiosios dukra O. T., tada turėjo būti surašytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ir šio dokumento pagrindu daiktinės teisės įregistruotos į naujai priimtą nekilnojamąjį turtą viešajame registre. Tokių duomenų teismui nei notarė, nei apeliantai nepateikė, reiškia jų nėra ir nebuvo.

5.4. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tad tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų.

5.5. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pareiškėja palikimą priėmiau faktiškai pradėdama ji valdyti, konstatuotina, kad ji tapo atitinkamos turto dalies savininke nuo palikimo atsiradimo momento, todėl šioje byloje ieškinio senatis netaikoma.

6. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo skundą spręsti teismo nuožiūra.

7. Nurodo, kad VĮ Turto bankas neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei nemato pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų pagrįstumo, kadangi priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas neturės jokios įtakos VĮ Turto banko teisėms ir pareigoms.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320, 338 straipsniai).

9. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

10. Apeliantai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus.

11. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

12. Atsižvelgdama į tai, kad naujais įrodymais grindžiami apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Faktinės aplinkybės

13. Nustatyta, kad B. K. mirė (duomenys neskelbtini) parengtas Turto apyrašas, kuriame buvo aprašytas B. K. turtas. Nurodyta, kad rasta karvė Nr. (duomenys neskelbtini). Šį apyrašą pasirašė Ž. N. seniūnijos specialistė V. D., Ž. N. nuovados inspektorius S. J. bei O. T., A. Š.. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad B. K. nuosavybės teise įregistruoti žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) sav., bei žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 1988 m. birželio 18 d. Namų valdos techninės apskaitos byloje, aprašytas gyvenamasis namas bei kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), savininkai nurodyti B. K. ir A. K.. 2021 m. vasario 1 d. VĮ „Registrų centras“ Testamentų registro išrašo duomenimis palikėja B. K. palikimo priėmimo data (duomenys neskelbtini) notaras kuriam pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo – A. R., Šilutės rajono 1-asis notaro biuras. (duomenys neskelbtini) A. R. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus B. K., palikimą priėmė įstatyminė mirusiosios dukra O. T.. Paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Notarė A. R. (duomenys neskelbtini) Liudijime nurodė, kad mirus O. T., palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai: sutuoktinis A. T., dukra S. S., sūnus A. T., sūnus R. T.. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo mamos B. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ir jį valdo. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo

14. Apeliantai su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas tenkindamas pareiškėjos prašymą, rėmėsi pačios pareiškėjos paaiškinimais, kurių nepatvirtino rašytiniai įrodymai, be to, pareiškėja nebuvo ir nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos paveldėto turto adresu, ji per daugiau nei 10 metų nesikreipė dėl gyvenamojo namo įteisinimo, nemokėjo žemės mokesčio ir pan. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

15. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011).

16. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-398/2010; kt.).

17. Kaip byloje nustatyta, pareiškėja M. Š. gyveno kartu su palikėja B. K. iki jos mirties bei po jos mirties prižiūrėjo likusį gyvenamąjį namą pasilikdama ten gyventi bei rūpinosi žeme. Pareiškėjos atstovas pateikė mokėjimo kvitų kopijos už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2021 m. spalio 12 d., kurie patvirtina, kad ji mokėjo mokesčius už elektrą, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja palikėjos turtu rūpinosi kaip savu. Pažymėtina, kad su pareiškėjos pareiškimu sutiko ir dalis įpėdinių, kurie patvirtino, jog pareiškėja gyveno su mama iki jos mirties ir po mamos mirties turtu rūpinosi kaip savu. Nors apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėja rūpinosi paveldimu turtu kaip savu, tačiau nepateikė įrodymų, kad jie ar jų mama O. T. prisidėjo prie palikėjos pastatų ar žemės sklypų išlaikymo (CPK 178, 185 straipsniai).

18. Atmestini apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi pačios pareiškėjos paaiškinimais, kurių nepatvirtino rašytiniai įrodymai, nes pareiškėja nebuvo ir nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos paveldėto turto adresu, ji per daugiau nei 10 metų nesikreipė dėl gyvenamojo namo įteisinimo, nemokėjo žemės mokesčio ir pan.

19. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

20. Kaip minėta, apie faktinį palikimo priėmimo veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio, todėl nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kad pareiškėja nebuvo ir nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos paveldėto turto adresu, ar per daugiau nei 10 metų nesikreipė dėl gyvenamojo namo įteisinimo.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, objektyviai išnagrinėjo ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantų skunde nurodyti argumentai dėl įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo ar prioriteto suteikimo pareiškėjos įrodymams.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo ir valdymo fakto nustatymo, neturi teisinės reikšmės kas apmokėjo palikėjos laidojimo išlaidas, šis klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, tačiau turint pagrįstų duomenų apie patirtas palikėjos laidojimo išlaidas, įpėdinai turi teisę reikšti ieškinį dėl tokių sumų priteisimo įstatymų nustatyta tvarka ir tokias išlaidas turi padengti įpėdiniai proporcingai gauto palikimo daliai.

23. Nors apeliantai tvirtina, kad B. K. turtą paveldėjo jų mama ir į bylą yra pateikta Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro pažyma, kurioje nurodyta, kad mirus B. K., palikimą priėmė įstatyminė mirusiosios dukra O. T., tačiau byloje nėra duomenų, kad paveldėjimo teisės liudijimas jai į B. K. priklausiusį turtą būtų išduotas. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad šio juridinio fakto nustatymas neatima teisės suinteresuotiems asmenims paveldėti jų mamos paveldėtą B. K. turtą, todėl išsprendus klausimus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėtas turtas tarp įpėdinių turi būti dalijamas įstatymų nustatyta tvarka.

24. Apeliantai nurodo, kad pareiškėja į teismą kreipėsi 2021 m. sausio 7 d., praėjus daugiau nei 11 metų po palikimo atsiradimo dienos ir yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Apeliantų argumentai atmestini.

25. Pažymėtina, kad pareiškėja į teismą kreipėsi ne dėl palikimo pasidalijimo, o dėl juridinio fakto, jog priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, nustatymo, taigi atmestini apeliantų argumentai, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi ieškinio senaties terminą.

26. Apeliantai teigia, kad teismas neįtraukė A. T. suinteresuotu asmeniu ir išnagrinėjo su jo teisėmis ir pareigomis susijusią bylą. Šie argumentai atmestini.

27. CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 7, 42 straipsniai).

28. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl A. T. teisių ir pareigų nepasisakė. Be to, atsižvelgiant į tai, jog byloje suinteresuotais asmenimis buvo A. T. vaikai, akivaizdu, kad ir A. T. turėjo būti žinoma apie bylą, tačiau jis suinteresuotu asmeniu byloje dalyvauti noro nepareiškė. Taip pat byloje dalyvaujantys A. T. vaikai turėjo galimybę tokį prašymą pareikšti, tačiau nepareiškė, todėl darytina išvada, kad tiek A. T., tiek apeliantai nemanė, kad teismo sprendimas turės įtakos A. T. teisėms ir pareigoms, todėl A. T. neįtraukimas į procesą suinteresuotu asmeniu nelaikytinas procesiniu pažeidimu.

29. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.