Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybės įmonė „Turto bankas“, S. Š., E. C., A. K., A. T., S. S., R. T., L. G., V. H., R. K., N. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje suinteresuoti asmenys: S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. C., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos seserys, o A. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos brolis. Pareiškėjos sesuo O. T. yra mirusi, todėl suinteresuotais asmenimis yra įtraukti jos vaikai: A. T., S. S., R. T.. Pareiškėjos brolis P. K. yra miręs, todėl suinteresuotais asmenimis įtraukti jo vaikai: L. G., V. H. ir R. K.. Pareiškėjos brolis T. K. yra miręs, todėl suinteresuotu asmeniu yra įtrauktas N. K..

Pareiškėjos mama B. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties atsirado palikimas, kadangi B. K. iki savo mirties asmeninės nuosavybės teise valdė 2 žemės sklypus: 4.3700 ha ploto turintį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ha ploto turintį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja kartu su savo mama iki pat jos mirties gyveno gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Prie šio namo dar yra ir tvartas, vasarinė virtuvė bei garažas. Nors šis gyvenamasis namas su priklausiniais įstatymais nustatyta tvarka viešajame registre nustatyta tvarka įregistruotas nėra ir nebuvo, tačiau, kad toks nekilnojamais daiktas yra ir egzistuoja de facto, matosi iš (duomenys neskelbtini) saugomos namų ūkio knygos Nr. (duomenys neskelbtini).

B. K. buvo palaidota iš jos pačios sukauptų piniginių lėšų.

Po jos mirties atsirado palikimas, kurį priėmė ir realiai pradėjo valdyti pareiškėja M. Š., kadangi po mamos mirties liko gyventi jos valdytame gyvenamajame name. Taip pat ji dirba ir rūpinasi abiem mamos vardu registruotais, žemės sklypais.

Pareiškėja dėl po savo mamos B. K. mirties atsiradusio palikimo priėmimo, per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, pas notarą nesikreipė, todėl jai nustatyta tvarka nebuvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Kitokia neteismine tvarka šio klausimo išspręsti nėra galimybės.

Liudytoja V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėja M. Š. yra jos mama. B. K. yra jos močiutė. Ji mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties močiutė gyveno (duomenys neskelbtini). Ten yra namas dviejų galų, žemė. Namas buvo padalintas, jis nėra įregistruotas Registrų centre. Po mirties ten gyveno jos tėvai Š. Ten jie gyveno ir iki močiutės mirties. Tėvai ten gyvena apie 20 metų. Po močiutės mirties tėvai ten gyvena nepertraukiamai. Mama gyveno močiutės namo gale, o kitame namo gale, t.y. senelio namo dalyje gyveno pusbroliai E. C. vaikai. Ten yra žemė pastatai, kuriuos jie prižiūri tėvai. Žemei prižiūrėti jie samdo žmones, kad nupjautų žolę. Ji pati ten gyveno iki (duomenys neskelbtini). Kiti ten nėra buvę atvažiavę. Nėra ten atvažiavusi ir S. S., ji močiutei net duonos nėra atvežusi. Už elektrą mokėjo tėvai.

Liudytoja G. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad ji B. K. asmeniškai nepažinojo, žinojo, kad yra tokia slaugoma močiutė. M. Š. gyvena savo tėviškėje, adresu (duomenys neskelbtini). Ten yra sodyba. Jie gyvena maždaug 300 metrų atstumu. Negali pasakyti nuo kada M. Š. ten gyvena. Jie atėjo ten ūkininkauti nuo (duomenys neskelbtini). Pati, vaikas būdama, atsimena, kad ten gyveno K. B. K. yra mačiusi gyvą. Ji ten ir gyveno iki mirties. Po jos mirties toje sodyboje gyveno M. Š. su sutuoktiniu A. Š.. Ten gyveno ir jų vaikai. M. Š. visą laiką ten gyveno. Ji prižiūri žemes. M. Š. prašymu kiekvienais metais atvažiuoja su technika ir padeda dirbti žemės ūkio darbus.

Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, S. Š., E. C., A. K., A. T., R. T., L. G., V. H., R. K., N. K. teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie juos pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos M. Š. (iki santuokos pavardė-K.) gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra B. K. ir A. K.. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro išrašo, B. K. turėjo vaikus: M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), E. C., gim. (duomenys neskelbtini), S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš kurių trys yra mirę: O. T., gim. (duomenys neskelbtini), P. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. K., gim. (duomenys neskelbtini).

VĮ „Registrų centro“ duomenimis O. T., mirusi (duomenys neskelbtini), turi tris vaikus: R. T., gim. (duomenys neskelbtini), A. T., gim. (duomenys neskelbtini), S. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš mirties liudijimoNr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. K. mirė (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) parengtas Turto apyrašas, kuriame buvo aprašytas B. K. turtas. Nurodyta, kad rasta: karvė Nr. (duomenys neskelbtini), šaldytuvas „Snaigė“, šaldiklis „Beko“, televizorius „Condar“, 3 kilimai, 1 siuvimo mašina ir kiti apyvokos daiktai; arkliniai padargai (vagotuvas, plūgas, 2 vnt. akėčių, kultivatorius), arklinis vežimas, pakinktai, arklinis grėblys, metalinė statinė 1200 l. talpos. Šį apyrašą pasirašė: (duomenys neskelbtini) specialistė V. D., (duomenys neskelbtini) nuovados inspektorius S. J. bei O. T., A. Š..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilutės skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta O. T. skirti 1869,28 Lt vienkartinę išmoką mirus B. K..

Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad B. K. nuosavybės teise įregistruoti žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) Namų valdos techninės apskaitos byloje, aprašytas gyvenamasis namas bei kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), savininkai nurodyti B. K. ir A. K..

(duomenys neskelbtini)sprendimu tarp ieškovų B. K., O. K., A. S., P. K. ir atsakovo A. K. buvo padalintas turtas tarp šalių, t.y. B. K. priteista 5/7 gyvenamojo namo, vasarinė virtuvė, daržinės priestatas, ½ dalis daržinės, ½ dalis tvarto, esančių (duomenys neskelbtini) K. A. priteista 2/7 to paties gyvenamojo namo, ½ daržinės ir ½ tvarto ir garažo.

2021-02-01 VĮ „Registrų centras“ Testamentų registro išrašo duomenimis, palikėjas B. K., palikimo priėmimo data (duomenys neskelbtini), notaras kuriam pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo – A. R., (duomenys neskelbtini) notaro biuras.

(duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė A. R. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus B. K., palikimą priėmė įstatyminė mirusiosios dukra O. T.. Paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.

Notarė A. R. (duomenys neskelbtini) Liudijime nurodė, kad mirus O. T., palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai: sutuoktinis A. T., dukra S. S., sūnus A. T., sūnus R. T..

Byloje suinteresuoti asmenys R. T., A. T. ir S. S. su atsiliepimu pateikė ranka rašytus raštelius apie išleistas pinigų sumas.

Byloje teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pateikė mokėjimus už elektrą laikotarpiu nuo 2016-03-24 iki 2021-10-12.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju išanalizavus pateiktus įrodymus byloje bei pareiškėjos M. Š., suinteresuoto asmens S. S. paaiškinimus, nustatyta, kad pareiškėjos, tėvai yra B. K. ir A. K.. B. K. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė A. R. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus B. K., palikimą priėmė įstatyminė mirusiosios dukra O. T., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.

Mirus B. K. liko žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) Namų valdos techninės apskaitos bylos, yra aprašytas gyvenamais namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), savininkai nurodyti B. K. ir A. K..

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo mamos B. K. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė ir jį valdo. Ji teigė, kad ji po mamos B. K. mirties likusį palikimą priėmė ir jį valdo iki šiol. Su šiais pareiškėjos teiginiais sutiko suinteresuoti asmenys: S. Š., A. K., R. K., L. G., V. H. savo atsiliepimuose. Suinteresuoti asmenys R. T., A. T. ir S. S. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko, teigdami, kad jų mama O. T. rūpinosi ne tik palikėjos laidotuvių reikalais, bet ir turtu: pardavė palikėjai priklausiusią karvę, aktyviai rūpinosi Turto apyrašo sudarymu. Suinteresuotas asmuo E. C. pateiktu atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti. Suinteresuoti asmenys R. T., A. T. ir S. S. į bylą pateikė ranka rašytus lapus apie laidotuvėse patirtas išlaidas bei pasiskolintas pinigų sumas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl palikėjos B. K. laidotuvėms išleistų pinigų sumų, šių įrodymų nevertina ir plačiau nepasisako.

Tai, kad pareiškėja M. Š. gyveno kartu su palikėja B. K. iki jos mirties bei po jos mirties prižiūrėjo likusį gyvenamąjį namą pasilikdama ten gyventi bei rūpinosi žeme patvirtino ir suinteresuotas asmuo S. S. teismo posėdžio metu. Tą aplinkybę, kad pareiškėja po savo mamos B. K. mirties liko gyventi mamos valdytame gyvenamajame name, kuris nėra registruotas VĮ „Registrų centre“, bei prižiūrėjo jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus patvirtino ir liudytojos V. Š. bei G. Š.. Netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo.

Pareiškėjos atstovas pateikė mokėjimo kvitų kopijos už laikotarpį nuo 2016-03-24 iki 2021-10-12, patvirtina, kad pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji moka mokesčius už elektrą.

Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Nagrinėjamu atveju, nors byloje ir nepateikti mokėjimai už elektrą nuo 2009-09-19, t.y, nuo palikėjos B. K. mirties, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo palikėjos mirties praėjo daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų ir šie kvitai galėjo būti neišsaugoti, o pareiškėja gyvendama po palikėjos mirties likusiame gyvenamajame name (namo dalyje), adresu (duomenys neskelbtini) elektra naudojasi ir už ją moka iki šiol, daro labiau tikėtiną išvadą, kad pareiškėja mokėjo mokesčius už elektrą, kuri tiekiama į minėtą gyvenamąjį namą.

Be to, pareiškėja nurodė, o liudytojos G. Š. ir V. Š., apklaustos teismo posėdžio metu patvirtino, tam neprieštaravo ir suinteresuotas asmuo S. S., kad pareiškėja rūpinasi dviem likusiais B. K. žemės sklypais: žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

Tokie pareiškėjos veiksmai, kai ji mirus mamai B. K. gyveno po mamos mirties likusioje sodyboje, rūpinosi ja bei prižiūrėjo, taip pat rūpinosi mamai nuosavybės teise priklausiančiais žemės sklypais reiškia, kad ji perėmė paveldimą turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo (CPK 185 straipsnis). Taigi apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėja M. Š., po mamos B. K. mirties, likdama gyventi po jos mirties likusiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpindamasi šiuo bei kitu mamai priklausančiu turtu (žemės sklypais), aktyviais veiksmais tęsdama valdymą ir naudojimąsi turtu, priėmė mirusios mamos palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja M. Š. priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjos B. K. mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai M. Š. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotų asmenų R. T., A. T. ir S. S. atstovė advokato padėjėja S. B. teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (750 Eur) priteisimo.

CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad ypatingos teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos M. Š. pareiškimas patenkintas visa apimtimi, suinteresuotų asmenų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo mamos B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė ir jį valdo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.