- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-212-640/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04616-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. ir atsakovės I. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei I. K. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo byloje – akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. P. kreipėsi į teismą pateikdamas ieškinį atsakovei I. K., kuriuo teismo prašė pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį 0,0758 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį gyvenamojo namo su terasomis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakove draugavo nuo 16 metų amžiaus, o nuo 2017 m. pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą šeimos ūkį. Pradžioje gyveno pas ieškovės tėvus, o 2018 m. nusprendė statytis namą ir jame tęsti jų bendrą šeimyninį gyvenimą. Ginčo namo statybas šalys pradėjo 2018 m. pradžioje. Statybų pradžioje šioms statyboms buvo naudojamos ieškovo iki tol sukauptos santaupos, taip pat tuo tikslu jo pasiskolintos iš jo senelių (A. ir I. P.) lėšos ir lėšos, kurias ieškovas gavo už jo parduotus savo turėtus du motociklus. 2019 m. balandžio 24 d. ieškovas kartu su atsakove nurodyto namo statyboms pagal 2019 m. balandžio 24 d. kredito sutartį Nr. 07A1918210481-48 pasiskolino 97 000 Eur, o šios prievolės užtikrinimui įkeitė pradėtą statyti ginčo namą (dėžutę) bei ginčo žemės sklypą, kuriame šis namas buvo statomas. Norėdami gauti kreditą, bankui teikė paaiškinimus, duomenis, deklaracijas bei įrodymus apie iki šio kredito suteikimo jau atliktus statybos darbus bei iš kokių lėšų šie darbai buvo atlikti. Į ginčo namą gyventi šalys įsikėlė 2019 m. viduryje ir čia gyvendami toliau vykdė namo statybos baigimo bei įsikūrimo darbus. Nurodyto kredito įmokas mokėjo abi šalys tarpusavio sutarimu. Tokiu pat būdu, t. y. šalių sutarimu, bei pagal kiekvieno atitinkamu momentu turimas sąskaitoje ar grynais lėšas buvo tenkinami kiti šalių šeimos poreikiai (perkamas maistas, mokama už patarnavimus ir pan.). Ieškovas savo vardu buvo sudaręs name įrengtos apsaugos (signalizacijos), televizijos, interneto paslaugų sutartis ir šių paslaugų gavėjams mokėjo tik jis. 2022 m. pradžioje atsakovė ieškovui pareiškė, kad ji nebemyli jo ir nori su juo nutraukti santykius. Nurodyti santykiai nutrūko dėl atsakovės neištikimybės, nes ji pradėjo palaikyti santykius su ieškovo geriausiu draugu. Iš ginčo namo ieškovas išsikėlė 2022 m. kovo mėn. Tuo metu statybos darbai jau buvo baigti ir namas buvo pastatytas su 100 procentų baigtumu. Ginčo namas buvo „priduotas“ ir statybos baigtumas bei nuosavybė atsakovės vardu nekilnojamojo turto registre įregistruota 2021 m. spalio 19 d. Projektas ginčo turtui buvo užsakytas atsakovės vardu, kadangi jos vardu buvo įregistruotas žemės sklypas. Nurodytu būdu bei aplinkybėmis šalių jungtinės veiklos pagrindu buvo sukurtas nekilnojamojo turto vienetas: 0,0758 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas su terasomis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė įregistravo tik savo vardu.
3. Ieškovas paaiškino, kad šalys nurodytomis aplinkybėmis, bendru susitarimu ir pagal poreikius bei galimybes, prisidėdami ir vystydami jų bendrą susitarimą savo poreikiams (šalių šeimos jame gyvenimui) sukurti ginčo turtą pasiekti jų jungtinės veiklos tikslą, pasistatė ginčo namą bei sukūrė nurodytu adresu esančioje namų valdoje savo gerbūvį (sutvarkyta aplinka, žemė pradėta ruoši žolės sėji, sezonu, pjauta žolė, tvarkytos trinkelės ir t.t. ). Dalį statybos, gerbūvio tvarkymo ir kt. darbų atliko pats ieškovas, kitiems statybos darbams buvo samdomi reikalingi specialistai, kuriems už statybos medžiagas ir pan. buvo mokama iš ieškovo nurodytų lėšų bei šalių einamu metu gaunamų pajamų. Ieškovas visą tą laiką bei iki nurodytų statybų pradžios dirbo ir gaudavo nemažas pajamas. Atsakovė nurodytu laikotarpiu dirbo ne visą laiką ir jos pajamos dėl to bei dėl gaunamo užmokesčio dydžio buvo mažesnės už ieškovo. Šalis tuo metu siejo draugiški ir tarpusavio maksimaliu pasitikėjimu grįsti šeimyniniai santykiai, todėl ieškovui nekilo abejonių, kad jų prieš tai nurodytas jungtinės veiklos susitarimas ūkio būdu pastatyti ir namą ir sutvarkyti gerbūvį, gali būti neįvykdytas. Atsakovė neturėjo lėšų ir galimybių ginčo turtui sukurti ir savo lėšomis bei pastangomis ginčo namo pasistatyti tikrai negalėjo. Šalių aptarti turtiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Šalys rašytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudarę, tačiau tokios sutarties sudarymą ir vykdymą patvirtina kitos įstatymo leistinos įrodinėjimo priemonės (šalių paaiškinimai, netiesioginiai rašytiniai įrodymais, liudytojų parodymai).
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį teismo prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė nurodė, kad 2014 m. lapkričio 6 d. žemės sklypo Dovanojimo sutartimi O. E. K. padovanojo vaikaitei I. K. (atsakovei) 9,7690 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 31 d. I. K. pardavė minėtą žemės sklypą už 32 000 Eur. 2016 m. kovo 29 d. atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo 0,1764 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas atsakovės įgytas asmeninių investicijų tikslu. 2016 m. birželio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritorinio Panevėžio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 23SK-1233-(14.23.110), žemės sklypas buvo padalintas į tris sklypus J(duomenys neskelbtini), t. y. 0,0758 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0507 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 – 2017 m. žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio statybos baigtumo procentas 81 proc. 2017 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė pardavė žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), už 9 200 Eur. 2017 m. spalio 19 d. atsakovė pardavė žemės sklypą su gyvenamuoju namu, (duomenys neskelbtini), už 75 000 Eur.
6. Laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2017 m. spalio mėnesio atsakovė gyveno, dirbo, mokėsi (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. spalio mėnesio atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini), tėvų J. ir V. K. namuose. Turėjo laikiną nedarbingumą, kol integravosi (duomenys neskelbtini), bet sėkmingai įsidarbino į (duomenys neskelbtini), kur su pertrauka (buvo pakeitusi darbovietę) dirba iki šiol. Gavusi lėšų iš nurodytų sandorių, turėdama asmeninių santaupų, atsakovė asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), nutarė pastatyti gyvenamąjį namą. Atsakovės sumanymo tikslas – investuoti turimas lėšas, o pastačius gyvenamąjį namą, jį parduoti. 2016 m. pradėti namo projekto rengimo darbai, gautos projektavimo sąlygos, reikiami sutikimai, 2017 m. rugsėjo 1 d. projektuotojo J. C. parengtas projektas atsakovės buvo priimtas ir patvirtintas. 2017 m. lapkričio 8 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsakovei išdavė leidimą statybai Nr. LSNS- 51-171108-00160 vieno buto gyvenamajam namui pagal statybos projektą Nr. 14-34. Aukščiau minėtų dokumentų ir finansinių lėšų pagrindu atsakovė 2017 m. pabaigoje - 2018 m. pradžioje pradėjo gyvenamojo namo statybos darbus. 2019 m. vasario 7 d. gyvenamojo namo statybos baigtumas jau siekė 48 proc. Buvo pastatyta gyvenamojo namo „dėžutė“ uždengtas stogas.
7. Pastatyti gyvenamąjį namą atsakovei tiek fiziškai, padedant atlikti ir organizuoti statybos darbus, tiek patarimais, konsultacijomis, statybine įranga ir instrumentais, o reikiamais momentais ir finansais, padėjo atsakovės tėtis. Ieškovas nei prie gyvenamojo namo statybos sumanymo, jo projektavimo, statybos darbų, juolab šių darbų finansavimo, neprisidėjo. Su ieškovu nebuvo tariamasi dėl statinio projektavimo, statybos ir kitų svarbių klausimų. Atsakovei grįžus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio mėnesį, ieškovas pradėjo lankytis atsakovės tėvų namuose (atsakovės tėvų namuose turėjo tik kelis asmeninius daiktus, taip pat joks bendras gerbūvis atsakovės tėvų namuose nebuvo kuriamas, tik naudotasi atsakovės tėvų suteiktais daiktais), tačiau namo projektavimo, statybos leidimo išdavimo darbai jau buvo baigti, pradėti gyvenamojo namo statybos darbai. Šalys nesitarė dėl namo statybos, juolab bendram gyvenimui, kadangi atsakovė jau buvo realizavusi sprendimą dėl gyvenamojo namo statybos ir jo pardavimo palankiausiu metu, palankiausiomis aplinkybėmis. Šalys taip pat nevedė bendro ūkio. Ieškovas į gyvenamojo namo statybą neinvestavo jokių santaupų, nes jų neturėjo. Ieškovas turimus motociklus pardavė apie 2019 m., kuomet jau buvo gautas kreditas, todėl į gyvenamojo namo statybą lėšų neinvestavo. Kartu su ieškiniu ieškovas nepateikė motociklų pardavimo sutarčių, gautų lėšų pagrindimo dokumentų ir dokumentų, jog jis gautas lėšas investavimo į atsakovės gyvenamojo namo statybą.
8. Motociklui Harley-Davidson Dyna įsigyti pinigines lėšas (4 000 Eur) ieškovui 2019 m. birželio 20 d. mokėjimo pavedimu pervedė ir tokiu būdu paskolino atsakovė. Skola atsakovei iki šiol nėra grąžinta. Motociklas Kawasaki Ninja buvo parduotas ne tikslu investuoti pinigines lėšas į gyvenamojo namo statybą, o tiesiog sumanius įsigyti kito tipo motociklą. Motociklas Husqvarna buvo nupirktas ieškovo už pinigus, pasiskolintus iš atsakovės tėčio, buvo pirktas iš italo G., be perrašymo Lietuvoje, t. y. jis nebuvo užregistruotas T. P. vardu, parduotas latviams su itališkais dokumentais be lietuviškos registracijos ir turėjo kuro sistemos, variklio defektą, todėl ieškovas turėjo papildomai investuoti lėšų. Ieškovas buvo pasiskolinęs 2 000 Eur sumą iš ieškovo senelių A. ir I. P., tačiau šios lėšos buvo grąžintos gavus banko paskolą.
9. 2019 m. balandžio mėn. atsakovė, turėdama tikslą pabaigti gyvenamojo namo statybą, kreipėsi į bankus dėl paskolos suteikimo, tačiau paaiškėjo, kad atsakovei vienai paskola nebus suteikta dėl nedidelio atsakovės darbo užmokesčio. Ieškovas sutiko būti bendraskoliu, kad atsakovei būtų suteikta banko paskola. 2019 m. balandžio 3 d. atsakovė, pasirašydama piniginių lėšų kilmės paaiškinimą, aiškiai nurodė, kad visos gyvenamojo namo statybai panaudotos lėšos yra atsakovės asmeninė nuosavybė – santaupos, lėšos gautos iš artimųjų dovanotų pinigų, pardavus žemę. Ieškovas buvo susipažinęs su bankui teikiamais dokumentais, dėl jų turinio neprieštaravo.
10. Ieškovas nepagrindė ir neįrodė susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos, savo paties finansinio indėlio į bendro turto sukūrimą. Atsakovė turėjo pakankamai lėšų gyvenamojo namo statybai, taip pat turėjo statybos patirties, naudojosi tėčio pagalba, patarimais ir patirtimi, statybine įranga ir instrumentais, kuris ir padėjo atsakovei įgyvendinti sumanymą dėl gyvenamojo namo statybos. Atsakovė gyvenamajame name negyvena, nes šio namo statybos tikslas nebuvo susietas su nuolatiniu gyvenimu, tačiau su statybos rezultato realizavimu. Likusi dalis 52 proc. gyvenamojo namo atsakovės pastatyta banko kredito lėšų pagalba. Kreditą bankui moka ieškovė. Ieškovo indėlis į menamą bendrą jungtinę veiklą nėra detalizuotas ieškinyje, nepagrįstas rašytiniais dokumentais. Po 2022 m. balandžio mėnesio atsakovė toliau atliko gyvenamojo namo garažo įrengimo darbus, visus kitus būtinus namo priežiūros ir statybos darbus asmeninėmis lėšomis, taip pat asmeninėmis lėšomis atsakovė viena dengia banko kreditą. Atsakovė už komunalinių atliekų tvarkymą, elektrą, dujas, vandenį, taip pat žemės mokestį, būsto draudimą bei kitus su namo eksploatacija susijusius mokesčius visada mokėdavo ir tebemoka iš savo asmeninės sąskaitos. Bendras kreditas nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos finansiškai, nes kreditoriui AB SEB bankas kreditą ieškovė grąžina (moka) viena ir nereikalauja, jog kredito mokėjimus atliktų ieškovas (toks šalių susitarimas). Vien faktas, kad šalys draugavo, puoselėjo artimus santykius, bendravo, leido laisvalaikį, nesudaro pagrindo išvadai, jog jie susitarė dėl bendros jungtinės veiklos ir šį susitarimą faktiškai įgyvendino.
Atsiliepimas
11. AB SEB bankas atsiliepimu į ieškinį teismo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Bankas patvirtino, jog bylos šalys ir bankas 2019 m. balandžio 24 d. sudarė kredito sutartį Nr. 07A1918210481-48, kurios pagrindu suteikė 97 000 Eur kreditą. Negrąžintas kredito likutis 2023 m. gruodžio 7 d. – 87 515,73 Eur. Kredito sutarties vykdymo užtikrinimui Banko naudai įkeistas nekilnojamasis turtas, dėl kurio vyksta ginčas byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į 4/10 dalis pastato - gyvenamojo namo su terasomis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)ir priteisė ieškovui iš atsakovės 2 063,29 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat paliko galioti 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Valstybės naudai iš atsakovės priteisė 18,79 Eur.
13. Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo 0,1764 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 2 d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 23SK-1233-(14.23.110), šis žemės sklypas buvo padalintas į tris sklypus: (duomenys neskelbtini), 0,0758 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0507 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 8 d. atsakovei išdavė leidimą statybai Nr. LSNS- 51-171108-00160 vieno buto gyvenamajam namui pagal statybos projektą Nr. 14-34, statyti sklype, adresu J. (duomenys neskelbtini). 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje buvo vykdomos gyvenamojo namo statybos sklype (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 7 d. gyvenamojo namo statybos baigtumas siekė 48 proc. (kadastriniai matavimai, atlikti 2019 m. vasario 7 d.). 2019 m. balandžio 24 d. AB SEB bankas šalims suteikė 97 000 Eur paskolą, nurodyto nekilnojamojo turto statybos užbaigimui. Paskolos užtikrinimui statomas gyvenamasis namas ir sklypas buvo įkeisti bankui. Statybos baigtos bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės vardu nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2021 m. spalio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCR-20-211019-04078 pagrindu. Šalys gyveno kartu name nuo 2019 m. pabaigos iki 2022 m. kovo mėn.
15. Teismo vertinimu, byloje yra įrodytas šalių bendras gyvenimas (trunkantis ilgą laiką, nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu, tuo pačiu ir aplinkybė, kad šalys buvo sudariusios nerašytinį susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais buvo siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę – gyvenamąjį namą šalių bendram gyvenimui. Teismas nurodė, kad ieškovas patvirtino, jog šalys buvo pora nuo mokyklos, tam tikrą laikotarpį gyveno kartu pas atsakovės tėvus, vėliau pastatytame ginčo name. Šalys buvo ir susižadėję. Nuo 2017 m. ieškojo būsto bendram gyvenimui. Kartu nusprendė statytis namą, kurį bendromis pastangomis iš savo asmeninių lėšų bei paskolos ir statė. Vėliau šiame name kartu apsigyveno. Iš abiejų šalių pajamų buvo tenkinami abiejų jų poreikiai. Liudytojai R. Š., D. P., V. Š., M. K., V. V. patvirtino, kad šalys buvo pora, ieškojo būsto bendram gyvenimui, nusprendė statytis ir statėsi namą sau, šnekėjo apie vestuves. Ieškovas aktyviai dalyvavo statybose, jose pats dirbo, jas organizavo, skyrė savo lėšas ir laisvalaikį joms. Kad namas buvo statomas ne pardavimui, o atsakovei gyventi, patvirtino ir atsakovės tėvai. Šalių susirašinėjimas patvirtino, kad šalys bendrai sprendė dėl ūkio tvarkymo kartu: lėšų automobiliui, jų skolinimosi, atidavimo galimybių; buto įsigijimo galimybių, paskolos gavimo ir grąžinimo sąlygų ir pan. Bendro ūkio tvarkymą, bendro turto kūrimą asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu patvirtina ne tik aktyvus ieškovo dalyvavimas namo statybose, bet ir pats paskolos statyboms, pagal kurią abi šalys yra bendraskoliai (ieškovas asmeniškai yra mokėjęs dalį paskolos įmokų), gavimo faktas, bei duomenys pateikti bankui apie lėšas namo statybai, kuriuose nurodoma, kad statybai panaudoti ir ieškovo Norvegijos Karalystėje uždirbti pinigai. Name šalys kartu pragyveno daugiau nei dvejus metus. Šių duomenų visetas, teismo vertinimu, patvirtina buvus nerašytinį šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais buvo siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę – būstą šalių bendram gyvenimui.
16. Teismas nustatė, kad sklypą, ant kurio šalys pastatė ginčo namą, atsakovė įgijo 2016 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš savo asmeninių lėšų. Duomenų apie tai, kad prie šio sklypo įsigijimo piniginėmis lėšomis būtų prisidėjęs ieškovas, byloje nėra. Duomenų apie tai, kad būtų atliktas žymus sklypo pagerinimas, šalims vedant bendrą ūkį, byloje nėra. Gerbūvio sutvarkymo darbai buvo užbaigti jau šalims nebegyvenant kartu, todėl teismas pripažino, kad ieškovui iš esmės neprisidėjus prie sklypo įgijimo (sukūrimo) nei savo darbu nei lėšomis, nėra pakankamo pagrindo pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į dalį nurodyto sklypo. Dėl to šioje dalyje ieškinio reikalavimas nustatyti ½ ieškovo nuosavybės dalį žemės sklype atmestas.
17. Teismas nurodė, kad iš duomenų, pateiktų bankui apie lėšas namo statybai iki tarpinės stadijos („dėžutė“), matė, jog atsakovė tokiomis lėšomis nurodė ne jos asmenines, 2017 m. lapkričio 7 d. išgrynintas (55 000 Eur), tačiau ir savo bei ieškovo darbo užmokestį, jos artimųjų dovanotus pinigus. Šiuos duomenis, teismo vertinimu, atitiko ir teismui pateiktas vėlesnis šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad šalys diskutuoja, kas kam kiek skolingas, nes statyboms iki paskolos gavimo buvo naudojami šalių bei atsakovės tėvų pinigai. Atsakovė pateikė bankui „dėžutės“ sąmatą, iš kurios matyti, kad tam išleista 40 000 Eur (t. y. ne atsakovės nurodyti 55 000 Eur). Atsakovės pateiktos sąskaitos, nesant grynų pinigų priėmimo kvitų, nepatvirtina, kad jos nurodyti 2017 m. lapkričio 7 d. išgryninti 55 000 Eur buvo panaudoti „dėžutės“ statyboms. Bylos duomenys patvirtino, kad ieškovas visą statybų laikotarpį dirbo vienoje įmonėje, dar jis pats nurodė, kad nelegaliai dirbo ir atsakovės tėvo įmonėje. Taigi ieškovas visą namo statybos laiką gavo darbo pajamų, tačiau vertingesnio turto neįgijo. Liudytojas D. P. patvirtino, kad ieškovas statybų laikotarpiu gyveno labai taupiai, kadangi visas lėšas skyrė statyboms. Dėl šių duomenų viseto, teismas nusprendė, kad ieškovas prie namo statybų asmeninėmis piniginėmis lėšomis prisidėjo visą statybų laikotarpį, tame tarpe ir iki banko paskolos gavimo. Bylos duomenys patvirtino, kad ieškovas prie namo statybų prisidėjo ne vien asmeninėmis lėšomis iš savo darbo pajamų bei su atsakove bendromis, pasiskolintomis iš banko, lėšomis (įnašai pinigais), tačiau ir savo tiesioginiu darbu, žiniomis, įgūdžiais, dalykiniais ryšiais. Ieškovas tiesiogiai, sistemingai, aktyviai ir nuolat dalyvavo statybose, organizavo darbus, tarėsi, domėjosi, konsultavosi, pirko ir gabeno statybines medžiagas, pats atliko dalį statybos darbų.
18. Teismas konstatavo, kad šalys vedė bendrą ūkį statybų metu, abi kartu priiminėjo sprendimus dėl statybos darbų atlikimo, organizavimo, todėl vertino, jog neturi esminės reikšmės atsakovės argumentai, kad ieškovas, jos vertinimu, tiesiogiai atliko tik nesudėtingus, pagalbinius statybos darbus, kurių vertė atsakovės skaičiavimais pagal lokalines sąmatas galėtų būti tik apie 10 000 Eur. Ypač įvertinant aplinkybę, kad duomenų apie pačios atsakovės tiesiogiai atliktus statybos darbus byloje praktiškai nėra. Jungtinės veiklos dalyvių įnašais gali būti ne tik statybos darbai, bet ir tam tikros žinios, įgūdžiai, dalykiniai ryšiai. Nustatyta, kad ieškovas domėjosi statybos ir būsto įrengimo darbais, konsultavosi dėl jų, dalį darbų pats organizavo, samdė darbuotojus ir pan. Atsižvelgus į šių duomenų visetą apie abiejų bylos šalių dalyvavimą lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, darbu, atsižvelgiant į šalių bendro ūkio tvarkymą, padaryta išvada, kad yra pagrindas pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į dalį ginčo namo, sukurto šalių jungtinės veiklos pagrindu.
19. Įvertinęs aptartą ieškovo indėlį tiek piniginėmis lėšomis, tiek tiesioginiu darbu, žiniomis bei ryšiais, aplinkybę apie tikrai reikšmingą atsakovės tėvo indėlį į namo statybą, organizuojant darbus, pačiam dirbant bei, manytina, ir piniginėmis lėšomis, bankui pateikti duomenys, aplinkybę, jog dalis namo užbaigimo, gerbūvio sutvarkymo darbų buvo baigti jau šalims išsiskyrus, nebevedant bendro ūkio ir ieškovui juose nebedalyvaujant, aplinkybę, jog ieškovui neskirta nė dalis žemės sklypo, ant kurio pastatytas namas, nepripažinus jo indėlio pakankamu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas nusprendė, kad yra pagrįsta nustatyti ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į 4/10 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini).
20. Ieškovas patyrė 2 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, 1 376 Eur kitoms bylinėjimosi išlaidoms. Atsakovė patyrė 8 816,56 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, 875 Eur kitoms bylinėjimosi išlaidoms. Teismo nuomone atsakovės turėtos 8 816,56 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės, todėl jos sumažintos, nustatant, kad pagrįstas jų dydis turėjo būti 2 000 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, vertino, kad patenkinta 79 proc. ieškovo reikalavimų (pagal ieškiniu reikalauto ir sprendimu priteisto turto vertę – 109 000 Eur ir 85 950 Eur). Proporcingai tam paskirstomos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovui iš atsakovės priteisė 79 proc. jo patirtų išlaidų – 1 580 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, 1 087,04 Eur kt. bylinėjimosi išlaidų, viso 2 667,04 Eur; atsakovei iš ieškovo - 21 proc. jos pagrįstai patirtų išlaidų – 420 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, 183,75 Eur kt. bylinėjimosi išlaidų, viso 603,75 Eur. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteista 2 063,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
21. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą ieškovo skundžiamoje dalyje pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei atleisti ieškovą nuo likusios dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi atidėjo ieškovui likusios žyminio mokesčio dalies (219 Eur) už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Atsakovė bei pirmosios instancijos teismas, nukrypo nuo partnerių įnašų ir sukurto bendros veiklos rezultate turto lygių dalių prezumpcijos principo. Ieškovo atitinkami veiksmai buvo žymiai ir iš esmės intensyvesni, reikšmingesni bei dažnesni nei atsakovės. Ieškovas namo statybų bei žemės sklypo pritaikymo namų valdos paskirčiai dalyvavo aktyviai, nuosekliai bei sistemingai.
Žemesnės instancijos teismas
22.2. Teismas nepagrįstai mažino priteistino turto dalį atmesdamas ieškinį dalyje dėl žemės sklypo dalies priteisimo. Ta aplinkybė, net darant hipotetinę prielaidą, kad ieškovo indėlis į ginčo žemės sklypo, ant kurio pastatytas namas, pagerinimą nėra reikšmingas ir jam dėl to neskirtina nė dalis šio žemės sklypo, tai sudarytų pagrindą tiktai nepriteisti ieškovui šio ginčo žemės sklypo dalies, tačiau tai nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos principo bei mažinti ieškovui priteistino (priklausančio) pastarojo turto dalį. Ginčo žemės sklypas buvo neįrengtas ir netinkamas jo eksploatavimui. Tiktai po to, kai šalys teismo sprendime nurodytomis aplinkybėmis nusprendė bendros jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu šiame žemės sklype kartu pasistatyti ginčo gyvenamąjį namą, šis žemės sklypas buvo sutvarkytas, pritaikytas namų valdos paskirčiai ir ginčo gyvenamojo namo su terasomis eksploatacijai.
22.3. Žemės sklypo pritaikymo namų valdos paskirčiai ir naudojimui šiame žemės sklype darbai buvo atlikti iš 2019 m. balandžio 3 d. piniginių lėšų kilmės paaiškinime nurodytų lėšų bei nurodyto banko abiem šalims solidariai suteikto kredito. Ir nurodyti gerbūvio darbai, kurie buvo atlikti jau šalims nebegyvenant kartu, taip pat buvo atlikti iš nurodyto šalių solidaraus kredito, t. y. iš šalių bendrų lėšų, kas dėl to taip pat nesudaro pagrindo jų nevertinti pripažinimo ieškovui asmeninės nuosavybės teisės į dalį ginčo žemės sklypo.
22.4. Ieškovas prie namo statybų asmeninėmis piniginėmis lėšomis prisidėjo visą statybų laikotarpį, tame tarpe ir iki banko paskolos gavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas prie namo statybų prisidėjo ne finansiškai, tačiau ir savo tiesioginiu darbu, žiniomis, įgūdžiais, dalykiniais ryšiais. Ieškovas dalyvavo vykdant daugelį statybos darbų, pateikė šių darbų įvertinimo sąmatas.
22.5. Vien nurodyta aplinkybė dėl atsakovo kartu su ieškove prisiimtos viso 134 881 Eur dydžio solidarios prievolės įrodo, kad šalių tuometiniai santykiai buvo labai rimti ir šalys atsakingai žiūrėjo į šeimos gerbūvio kūrimą. Šalys įvertino savo galimybes ateityje dirbti, gauti pajamas ir abiejų galimybę mokėti kredito įmokas bei per 30 merų grąžinti kreditą.
22.6. Sprendžiant šį apeliacinį skundą (ginčą) turi būti taikomas ir teisėtų lūkesių apsaugos principas. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovas turėjo teisėtus lūkesčius, kad atsakovė laikysis šalių susitarimo.
Atsiliepimas
23. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą teismo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsižvelgdama į tai, jog pati yra pateikusi apeliacinį skundą, atsiliepime pateikė apibendrintus atsikirtimus.
24. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Ieškovui negalėjo būti priteista jokia namo dalis, o galėjo būti priteista tik piniginė kompensacija (su kuo atsakovė nuosekliai sutinka), nes ieškovas į namo statybos pagalbą įsijungė tik vėlyvojoje (baigiamojo) statybos fazėje, faktiškai namo įrengime. Iki ieškovo dalyvavimo pradžios faktiškai jau buvo sukurti esminiai statinio elementai, namas buvo pastatytas ir statinys buvo užregistruotas su 48 proc. baigtumu. Ginčo šalys nebuvo sudariusios santuokos, todėl lygių dalių prezumpcija neegzistuoja.
24.2. Ieškovo ir atsakovės bendradarbiavimo esmė buvo ta, kad ieškovas padėtų paimti banko kreditą, nes bankui formaliai neužteko vienos atsakovės pajamų suteikti papildomą finansavimą. Atsakovė laisvai geba viena vykdyti įsipareigojimus bankui, tačiau pagal banko tvarką vienos atsakovės pajamų nepakako. Ieškovo niekada nedomino namo dalies įgijimas, o domino tik kompensacija už įdėtas pastangas. Atsakovė bandė persirašyti paskolą, bet bankas nesutiko. Šalys buvo sutarusios, kad atsakovė viena prisiima visus įsipareigojimus už banko kreditą (atsakovė yra sumokėjusi 22 838,53 Eur kredito įmokų, o ieškovas tik 1 780 Eur), komunalines ir kitas paslaugas ir eigoje padengia visą paskolą, taip atlaisvindama ieškovą nuo kredito prievolių bei išmoka kompensaciją ieškovui.
24.3. Net jei traktuoti, kad tarp ginčo šalių buvo neva sudaryta nerašytinė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, tokios sutarties sudarymo momentas yra ne anksčiau kaip 2019 m. kovo pabaiga. Atsakovė sutiko priimti ieškovo finansinę pagalbą jau tik dėl namo įrengimo, o ne dėl bendro namo pastatymo ir šio daikto sukūrimo. Atsakovė niekada neneigė, kad ieškovas padėjo ir kartu su atsakovės tėčiu atliko tam tikrus namo statybos ir įrengimo darbus, kai šalys nusprendė imti kreditą ir jį gavo iš banko, tačiau ieškovas, neturėdamas patirties, galėjo atlikti tik pagalbinius darbus.
24.4. Atsakovė, siekdama objektyvaus ir sąžiningo ieškovo darbo indėlio įvertinimo pinigais, kreipėsi į kompetentingą specialistą atestuotą sąmatininką, kad šis įvertintų ieškovo darbus pinigais. Ieškovo atliktų darbų vertės dalis buvo įvertinta 5 047,21 Eur. Iš byloje surinktų įrodymų yra akivaizdu, kad ieškovo įnašo į namo statybą dydis buvo: 150 Eur Panevėžio statybos trestui už sandarumo bandymą ir sertifikatą; 290 Eur dydžio sąskaita už lovos čiužinį; ieškovo sumokėta 1 780 Eur paskolos dalis; 5 047,21 Eur atliktų darbų vertė (viso – 7 267,21 Eur). Vis dėlto, 4 000 Eur kredito paskolos buvo panaudota ne namo statybai, o ieškovo asmeniniams poreikiams, iš kurių pinigų ieškovas pirko motociklą, bet šios sumos taip ir negrąžino. Atėmus ieškovo 4 000 Eur skolą atsakovei, ieškovo matematinis piniginis indėlis į namą tėra 3 267,21 Eur. Taip pat ieškovas nepateikė jokių sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių ar kvitų, įrodančių, kad paskolos pinigai, kurie buvo pervesti į jo asmeninę sąskaitą (iš viso apie 28 050 Eur) buvo panaudoti gyvenamojo namo statyboms.
24.5. Ieškovo darbo (duomenys neskelbtini) ir ten uždirbtų lėšų investavimo į namo statybas faktas neįrodytas. Atsakovas namo statybose/įrengime prisidėjo 2019-2020 m. Atsakovo atlyginimas tuo metu buvo vos šiek tiek didesnis už minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje. Kitų pajamų ieškovas neturėjo, santaupų taip pat. Ieškovo pomėgiai yra automobiliai ir motociklai, kas taip pat nemažai kainuoja (kuras, remontai ir t.t.). Gaunant nedidelį darbo užmokestį neįmanoma sutaupyti jokių reikšmingesnių piniginių sumų per tokį trumpą laiką, kurie galėjo būti panaudoti namo statyboms. Tai, kad ieškovas neturi ir niekada neturėjo pinigų ar dar kokių nors santaupų, papildomai įrodo ir ta aplinkybė, kad ieškovas už apeliacinį skundą nesugebėjo sumokėti viso 519 Eur žyminio mokesčio ir sumokėjo 300 Eur, o nuo likusio 219 Eur žyminio mokesčio.
24.6. Ieškovui priteisti žemės sklypo dalį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Žemės sklypo paskirtis pritaikyta statybai buvo iki namo projektavimo sąlygų gavimo dienos. Kitu atveju nebūtų įmanoma rengti namo statybos techninio projekto ir pagal jį gauti statybos leidimą. Elektros, dujų vandens tiekimo ir nuotekų įrengimų sutartys buvo sudarytos atsakovės vardu ir visi projektavimo ir tinklų įvedimo darbai buvo apmokėti atsakovės asmeninėmis lėšomis, be to iki statybų buvo mokama ir už sklypo kadastrinių matavimų atlikimą, sklypo atidalijimo projektą. Inžinerinių sistemų įrengimo ir tvoros statybos klausimai nebuvo keliami ir įrodinėjami ieškovo, todėl nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme.
Šalies argumentai
25. Atsakovė apeliaciniu skundu teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą - priteisti ieškovui iš atsakovės 12 000 Eurų kompensaciją. Taip pat prašo iš ieškovo atsakovei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
26. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
26.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių buvo susitarimas sukurti bendrą turtą. Toks susitarimas tarp šalių objektyviai neegzistavo, nes žemės sklypas buvo įsigytas, namo projektas parengtas, statybos leidimas gautas, namo pamatai, sienos ir stogas pastatytas išimtinai atsakovės iniciatyva ir iš atsakovės ir jos tėvų asmeninių lėšų. Iki tol, kol atsakovė priėmė ieškovo pagalbą gauti banko kreditą, jau buvo pastatyta namo dėžutė ir atsakovės asmeninės nuosavybės teise jau buvo užregistruotas namas su 48 proc. baigtumu. Šioje byloje galima kalbėti tik dėl atsakovės turto pagerinimo ir kompensacijos už pagerinimą priteisimo, bet nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad šalys susitarė veikti kartu bendro turto sukūrimui ir kartu sukūrė bendrą turtą.
26.2. Byloje buvo gausu įrodymų kokius piniginius indėlius kiekviena šalis įnešė į žemės sklypo įsigijimą ir namo statybą/įrengimą, tačiau teismas šių duomenų nevertino ir kiekvienos ginčo šalies indėlio nenustatinėjo. Teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas bei teismų praktiką tokio tipo bylose, neištyrė visų byloje esančių įrodymų, juos netinkamai vertino ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą.
26.3. Pagal suformuluotą ieškinio reikalavimą, ieškovui maksimaliai galėjo būti priteisiamas turtas ne didesnis kaip 39 900 Eur vertės. Ieškovas 2024 m. liepos 18 d. teismui pateikė 2024 m. liepos 15 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kuria buvo nustatyta namo rinkos vertė 2024 m. liepos 15 d. - 191 000 Eur. Taigi, ieškovui priteistos 4/10 Namo dalies vertė yra 76 400 Eur. Jei toks teismo sprendimas įsiteisėtų, ieškovas įgytų beveik dvigubai didesnės vertės turtą, nei ieškovas prašė ieškiniu. Be to, tai faktiškai reikštų ieškovo nepagrįstą praturtėjimą. Teismas sprendimu priteisdamas didesnės vertės turtą, nei ieškovas prašė ieškiniu, išėjo iš ginčo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
26.4. Teismas pažeidė CPK 272 straipsnį, kuriame nustatyta, kad priteisdamas turtą natūra, teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, kad priteisto turto nėra.
26.5. Teismas nevertino ir net nebandė nustatinėti nerašytinės jungtinės veiklos sutarties sudarymo momento, kas yra viena iš svarbiausių ir esminių aplinkybių šioje byloje. Ieškovo ir atsakovės santykiai buvo epizodiški, todėl teismas neturėjo faktinio pagrindo nustatyti, kad šalys nuolatos bendrai gyveno kartu. Teismas nepagrįstai konstatavo buvusį sužadėtuvių faktą tarp ginčo šalių. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
26.6. Teismas turėjo ne tik nustatinėti aplinkybę ar tarp ginčo šalių buvo siekis šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet pirmosios instancijos teismas turėjo nustatinėti kiekvieno iš šalių įnašo dydį. Teismo sprendime nebuvo nustatytas kiekvieno iš ginčo šalių įnašo dydis namo statyboje, nors išsamių rašytinių įrodymų ir duomenų byloje buvo surinkta pakankamai. Teismas šiurkščiai pažeidė civilinio proceso taisykles, neatskleidė bylos esmės ir nukrypo nuo teismų praktikos. Todėl vien šiuo aspektu Teismo sprendimas negali būti pagrįstas ir teisingas, kadangi procesinės teisės normų pažeidimas ir netinkamas jų pritaikymas lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329).
26.7. Teismas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų vertinimo paaiškinimų, kodėl vienų liudytojų parodymais pasikliauja besąlygiškai, o priešingai teigiančių lydytojų parodymus atmeta. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nepagrįstai sumažino ieškovo įrodinėjimo naštą, daugumoje atvejų konstatavo faktus remdamasis vien tik ieškovo subjektyviais žodiniais ir ieškovo iniciatyva kviestų liudytojų paaiškinimais, tokiu būdu pažeidžiant šalių rungimosi principą, įrodymų pakankamumo ir patikimumo taisykles, teismui neišsprendus akivaizdžių ieškovo teiginių prieštaravimų atsakovės liudytojų parodymams ir pateiktiems rašytiniams įrodymams į bylą, netinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą ir ją perkeliant atsakovei, kurios pateikti rašytiniai įrodymai buvo atmesti nenurodant jokių motyvų.
26.8. Aplinkybė ar namas buvo statomas gyvenimui ar pardavimui, šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės. Atsakovė nuosekliai visoje byloje teigė, kad namo statybos tikslai iš pat pradžių nebuvo aiškūs. Pats ieškovas pripažino, kad jis nedalyvavo pusės namo vertės pastatyme, todėl teismo išvada, kad ieškovas dalyvavo praktiškai visų namo statybos darbų atlikime yra nelogiška ir neteisinga, ir prieštarauja byloje surinktiems esamiems įrodymams.
26.9. Nors teismas nurodė, kad atsakovės pateiktos sąskaitos, nesant grynų pinigų priėmimo kvitų, nepatvirtina, kad jos nurodyti išgryninti 55 000 Eur buvo panaudoti „dėžutės“ statyboms, tačiau tokia teismo išvada ne tik kad visiškai prieštarauja įrodymo turiniui, bet kelia pagrįstų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo profesinės kompetencijos ir gebėjimo adekvačiai vertinti įrodymų turinį. Visos sąskaitos faktūros turi grynųjų pinigų sumokėjimo dokumentus arba kasos aparato, arba kasos pajamų orderius. Teismas taip pat klaidingai konstatavo, kad atsakovė teigė, jog namo dėžutės statyboms išleido 55 000 Eur. Atsakovė taip niekada neteigė. Atsakovė nuosekliai visos bylos nagrinėjimo metu teigė, kad 55 000 Eur buvo nuimti nuo atsakovės banko sąskaitos iš kurių buvo vykdomos statybos, užpirkinėjamos medžiagos, atsiskaitoma su darbininkais.
26.10. Ieškovo (duomenys neskelbtini) uždirbtų pinigų investavimo į namo statybas faktas neįrodytas. Tai, kad ieškovas neturėjo jokių santaupų atskleidžia ieškovo ir atsakovės susirašinėjimas žinutėmis. Neužtenka parodyti, jog pinigai buvo, dar reikia įrodyti, kad jie buvo panaudoti daikto sukūrimui ar jo pagerinimui.
Žemesnės instancijos teismas
26.11. Teismas turėjo ginčo šalių santykius kvalifikuoti kaip šalių susitarimą remiantis ieškovo pagalba gauti bendrą banko kreditą ir šiomis kredito lėšomis pagerinti turto vertę. Atsakovė yra įsitikinusi, kad teisingas ginčo išsprendimas yra ieškovui sumokėti adekvačią kompensaciją už prisidėjimą prie turto vertės padidinimo.
26.12. Teismas neapgrįstai sumažino atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsakovė, dėl išsiskyrusių požiūrių į bylą, turėjo pakeisti advokatą. Naujai į bylą įsijungęs advokatas parengė išsamią atsakovės poziciją, kurią išdėstė 2024 m. birželio 17 d., kurie turėtų būti prilyginti atsiliepimui.
Atsiliepimas
27. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
28. Be identiškų argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde, ieškovas papildomai nurodo:
28.1. Teismas priėmė sprendimą ne natūra priteisti konkretų visą turtą, o pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į ginčo turto dalį, todėl CPK 272 straipsnio nuostatos šioje situacijoje netaikytinos.
28.2. Ieškovo požiūrį į jo ir atsakovės santykius patvirtina sužadėtuvių faktas. Jis pasipiršo atsakovei, padovanojo jai sužadėtuvių žiedą.
28.3. Ginčo sprendimo atveju nėra skirtumo ar nurodytą 48 500 Eur pinigų sumą (97 000 Eur / 2) ieškovas iš kreditoriaus būtų gavęs į savo sąskaitą ir po to nurodytu tikslu pervedęs atsakovei, ar būtų grynais juos jai perdavęs, ar bet kaip kitaip atsakovė būtų gavusi atitinkamą tikslinio panaudojimo nurodytą pinigų sumą (48 500 Eur) ar ši suma kitu principu būtų išleista ginčo turto statyboms ir pan.. Tačiau bet kokiu atveju ginčo turtui sukurti buvo panaudoti ieškovo pinigai 48 500 Eur sumoje.
28.4. Atsakovės pozicija, kad dėl ginčo turto sukūrimo ieškovui priteistina tik 12 000 Eur suma, neatlaiko elementarios kritikos, yra nelogiška, nes ieškovas, gavęs iš atsakovės nurodytus 12 000 Eur bet kokiu atveju lieka skolingas kreditoriui 1/2 dalį negrąžintos paskolos.
28.5. Kredito įmokas mokėjo abi šalys tarpusavio sutarimu, įskaitant ir tiesiogiai ieškovo į paskolinę sąskaitą pervestas paskolos grąžinimo įmokas, be to, vadovaujantis ir susitarimu, kad ieškovo tuometinis einamas uždarbis naudojamas statybų išlaidoms apmokėti (kurių didelė dalis pagal situaciją šalių sutarimu buvo apmokama grynais), o atsakovės pajamos naudojamos einamoms kredito įmokoms mokėti.
Motyvuojamoji dalis
28.6. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta aplinkybių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo vertinimą dėl pagrįsto bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
Atsakovės apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovui nustatyta dalis nuosavybės teisės į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą konstatavus šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos vykdymo ir tikslo sukurti bendrą turto objektą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas nustatyti ½ dalį jo nuosavybės teisės gyvenamajame name ir žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiuose atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Savo reikalavimą ieškovas grindė ieškovo ir atsakovės jungtinės veiklos, bendro tikslo sukurti turto objektą, faktu, savo asmeninių lėšų ir fizinio darbo investicija.
32. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – nustatė 4/10 dalis į gyvenamąjį namą, o ieškinį dalyje dėl nuosavybės teisės nustatymo į žemės sklypą, atmetė. Savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad šalys išties sudarė nerašytinį susitarimą dėl jungtinės veiklos vykdymo, turėjo bendrą tikslą dėl gyvenamojo namo statybų, ieškovas investavo asmenines lėšas ir prisidėjo prie namo statybų tiek finansiškai, tiek asmeniniu darbu.
33. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi laikosi pozicijos, jog šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl jungtinės veiklos, neturėjo bendro tikslo statyti gyvenamąjį namą. Žemės sklypas įsigytas iki šalių draugystės pradžios, o gyvenamasis namas pradėtas statyti ir buvo statytas šalims negyvenant kartu iš asmeninių atsakovės lėšų. Ieškovas nesutiko su teismo išvada dėl žemės sklypo ir laikosi pozicijos, kad jis ženkliai prisidėjo prie žemės sklypo pagerinimo.
Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo prie bylos
34. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
35. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė 2024 m. liepos 3 d., 2024 m. rugpjūčio 20-21 d. teismo posėdžiuose dalyvavusių liudytojų ir ieškovo parodymų stenogramas.
36. Atsakovė 2025 m. sausio 27 d. teismui pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus, susijusius su iš esmės pasikeitusiomis svarbiomis ginčo aplinkybėmis ir su tuo susijusius paaiškinimus: 1) AB SEB bankas 2025 m. sausio 14 d. raštą dėl visos kredito sutarties sumokėjimo pagal 2019 m. balandžio 24 d. kreditavimo sutartį Nr. 07A1918210481-48; 2) 2025 m. sausio 24 d. NTR dėl žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), išrašą; 3) atsakovės banko sąskaitos išrašą epizodiniais 2020-2025 m. laikotarpiais. Atsakovė nurodo, kad atsakovės apeliacinio skundo pateikimo momentu negrąžinto kredito likutis buvo apie 86 000 Eur, o nauja esminė šio civilinio ginčo aplinkybė – atsakovė asmeninėmis lėšomis pilnai padengė kredito likutį. Atsakovės asmeninis indelis į ginčo turtą esmingai pakito ir ženkliai padidėjo, kas iš esmės pakeitė ginčo šalių įnašo vertę namo statyboje ir įrengime. Ieškovo solidarios atsakomybės prievolės dėl kredito yra visiškai pasibaigusios.
37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pateiktų teismo posėdžių stenogramų pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi galimybę išklausyti pirmosios instancijos teismo procese vykusius teismo posėdžius ir juose šalių nurodytas aplinkybes, nurodytų teismo posėdžių garso įrašai yra byloje, todėl šiuos įrodymus atsisako prijungti. 2025 m. sausio 27 d. pateikti papildomi įrodymai vertini kaip šalutiniai ir nėra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku, šioje byloje bus vertinamas jungtinės veiklos, šalių bendro tikslo sukurti turto objektą egzistavimo faktas bei šalių bendri įnašai į turto objektą iki 2022 m. kovo mėn. (ieškovo išsikėlimo) iš ginčo namo. Dėl to pateiktus papildomus įrodymus taip pat atsisakytina prijungti prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo fakto
38. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). Santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.
39. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
40. Galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.
41. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Vadinasi, nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
42. Aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas). Taigi, nustačius šalių jungtinės veiklos pradžią bei faktą, kad nebuvo sudaryta rašytinė jungtinės veiklos sutartis, vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise ir šalių nuosavybės teisė taip pat turi būti įrodyta.
43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje įrodytas šalių bendras gyvenimas (trunkantis ilgą laiką, nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu, tuo pačiu ir aplinkybė, jog šalys buvo sudarę nerašytinį susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais buvo siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę – gyvenamąjį namą šalių bendram gyvenimui (Sprendimo 27 punktas). Tokią išvadą teismas priėmė remdamasis ieškovo ir liudytojų R. Š., D. P., V. Š., M. K. ir V. V. parodymais, šalių susirašinėjimu, bendros paskolos ėmimo faktu ir ieškovo prisidėjimu darbais bei asmeninėmis lėšomis prie namo statybų (Sprendimo 28-32 punktai). Atsakovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, visų pirma akcentuodama tai, kad šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl jungtinės veiklos bei tuo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavęs jungtinės veiklos faktą, privalėjo nustatyti ir jungtinės veiklos pradžios momentą, ko nagrinėjamu atveju nepadarė. Bendras šalių veikimas prasidėjo tik po 2019 m. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko byloje esančių įrodymų tyrimą, rėmėsi išimtinai ieškovo ar jo pakviestų liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės nurodytiems apeliacinio skundo argumentams.
44. Siekiant konstatuoti tarp šalių sudarytą susitarimą vykdyti jungtinę veiklą, yra būtina nustatyti jungtinės veiklos pradžios momentą, kuris yra siejamas su šalių gyvenimo kartu pradžia ir bendro ūkio vedimu. Pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo šalių jungtinės veiklos vykdymo faktą, nenurodė aiškaus ir konkretaus jungtinės veiklos pradžios momento, nepaisydamas to, jog atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes bei ieškinio dalyką (siekio pripažinti nuosavybės teisę tiek į žemės sklypą, tiek ir į gyvenamąjį namą), jungtinės veiklos pradžios momentas gali būti lemiamas veiksnys vertinant nuosavybės teisės įgijimą laiko kontekste.
45. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė neginčijo fakto, kad bendravo nuo 2016 m., o bendravimas artimesnis tapo atsakovei grįžus gyventi į (duomenys neskelbtini) 2017 m. Vis dėlto, atsižvelgiant į CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, t. y. kad jungtinės veiklos faktą turi įrodyti ieškovas, akcentuotina, kad pats ieškovas byloje teikė visus esminius rašytinius įrodymus (išskyrus tarpusavio susirašinėjimą), susijusius su bendro gyvenimo faktu, bendros paskolos ėmimu ir nekilnojamojo turto pagerinimu, kurių kilmė yra tik nuo 2019 m. Aplinkybės, kuriomis ieškovas siekia pagrįsti bendro gyvenimo faktą iki 2019 m., laikytinos neįrodytomis ir deklaratyviomis. Abejones dėl bendro šalių gyvenimo iki 2019 m. kelia aplinkybės, kad atsakovė iki 2017 m. gyveno ir mokėsi (duomenys neskelbtini). Pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovei grįžus į (duomenys neskelbtini) epizodiškai, laisvais savaitgaliais, atvykdavo pasisvečiuoti pas atsakovės tėvus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo ir atsakovės bendri veiklos, kelionių ar gyvenimo planai, kurie aptarti šalių susirašinėjimuose, t. y. atsakovės išreikštas noras vedyboms, diskusijos dėl automobilio pirkimo ir kt. ar netgi nakvynės kurio nors iš šalių tėvų namuose, savaime nėra pagrindas konstatuoti jungtinei veiklai, kadangi bendro ūkio vedimas yra susijęs su šalių valios išraiška ir atitinkamu sugyventinių elgesiu. Asmenys planuoti bendrą ateitį gali ir nevesdami bendro ūkio ir negyvendami kartu, kadangi tai yra subjektyvus poros požiūris. Kaip anksčiau nurodyta, jungtinės veiklos konstatavimui yra išskirti konkretūs kriterijai – bendras gyvenimas kartu ir ūkio vedimas. Vien tik dviejų asmenų draugystė, bendri ateities planai ar diskusijos dėl jų, negali būti laikytinos jungtine veikla. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas ir atsakovė iki 2019 m. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius (CPK 178 straipsnis).
46. Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, kurių kilmė yra nuo 2019 m. pradžios, matyti, kad šalys aptarinėjo paskolos gavimo aplinkybes (sąmatų pateikimą bankams, ieškovo (duomenys neskelbtini) uždirbtų lėšų faktą), buitinės technikos įsigijimą ir kitų paslaugų užsakymą (signalizacijos, elektriko). Taip pat tarpusavio susirašinėjimas dėl valgio gamybos, maisto ir kitų prekių pirkimo leidžia spręsti dėl šalių bendro gyvenimo kartu. 2019 m. balandžio 24 d. AB SEB bankas ir bylos šalys sudarė paskolos sutartį dėl 97 000 Eur paskolos suteikimo, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad paskolos sutarties sudarymo data nebūtinai sutampa su piniginių lėšų suteikimo data. Sutarties asmeninėje dalyje nurodyta, kad kredito išmokėjimo terminas – 2020 m. spalio 24 d., o sutarties bendrosios dalies 3.1 punkte yra nurodytos sąlygos, kuomet kredito suma yra išmokama. Viena iš nurodytų sąlygų (3.1.4 papunktis) yra įkeičiamo turto vertinimo ataskaitos pateikimas. Remiantis bylos duomenimis, kuriuos pateikė būtent AB SEB bankas ir kurie susiję su paskolos sutartimi, matyti, kad turto ataskaita parengta 2019 m. lapkričio 27 d., t. y. praėjus pusei metų nuo paskolos sutarties sudarymo. Šalys nekonkretizavo, kada konkrečiai piniginės lėšos jiems buvo išmokėtos, to nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, todėl spręstina, kad piniginės lėšos pagal paskolos sutartį šalims galėjo būti išmokėtos ne anksčiau kaip 2019 m. lapkričio 27 d. Tai, kad paskolos suma kredito gavėjams buvo išmokėta dalimis, t. y. ne konkrečiai 2019 m. balandžio 24 d., patvirtina ir aplinkybė, kad pavyzdžiui, į atsakovės sąskaitą bankas 2020 m. balandžio 21 d. pervedė 26 100 Eur sumą pagal kredito sutartį. Tokiu būdu paskolos sutarties sudarymo datą, t. y. 2019 m. balandžio 24 d., negalima vertinti kaip šalių bendro ūkio pradžios datą.
47. Šalys nenurodė kitos bendros gyvenamosios vietos, kaip ginčo namas. Iš 2019 m. lapkričio 27 d. parengtos turto vertinimo ataskaitos, kuri skirta AB SEB bankui ir jos II priedo matyti, kad namas tuo metu buvo negyvenamas (atlikta dalinė apdaila, nėra jokių baldų, išskyrus sanitarinį mazgą), o pats ieškovas teismo posėdžio, vykusio 2024 m. liepos 3 d. metu, patvirtino, kad šalys kartu pradėjo gyventi nuo 2020 m. (mėnesio nekonkretizavo). Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad šalys kartu gyventi pradėjo nuo 2020 m. birželio 29 d., o teismo posėdžio, vykusio 2024 m. liepos 3 d. metu, patvirtino, kad kartu gyveno nuo 2020 m. iki 2022 m. kovo mėn., tačiau jau likus vieneriems metams iki ieškovo išsikėlimo, kartu gyveno kaip draugai. Pritartina apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo išvados dėl šalių sužadėtuvių fakto bei nenurodė nei sužadėtuvių datos, nei kitų su tuo susijusių aplinkybių. Atsakovė neneigė žiedo gavimo, kaip dovanos, fakto, tačiau to nelaikė siūlymu vedyboms. Nuotraukos, kuriose atsakovė užfiksuota mūvinti žiedą, neįrodo sužadėtuvių fakto, kadangi nėra jokių kitų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Šalys neginčijo, jog žiedas atsakovei įteiktas abiem šalim būnant kartu (ieškovas nurodė, kad tai buvo 2018 m. pabaigoje, o atsakovė – jog 2019 m.), be pašalinių asmenų, todėl liudytojų parodymai neturi įtakos subjektyviam poros santykių įvertinimui. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pasirengimą vedyboms. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad šalys anksčiausiai bendrą ūkį pradėjo vesti 2020 m., pradėjusios kartu gyventi ginčo name ir būtent šis momentas yra laikytinas nerašytinio jungtinės veiklos susitarimo pradžia.
48. Kaip minėta, siekiant nustatyti konkrečią asmeniui priklausančią turto dalį, visų pirma būtina nustatyti patį jungtinės veiklos faktą ir jo pradžią ir tik tai nustačius, vertinti šalių susitarimo kurti turto objektą buvimą ir nustatyti šalies į sukurtą turto objektą įnešto įnašo dydį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog šalys sudarė nerašytinį dėl jungtinės veiklos, padarė iš esmės jos nemotyvuodamas ir tik pateikdamas ieškovo ir jo kviestų liudytojų citatas ar aprašydamas įrodymus, tačiau nenurodydamas jų įrodomosios reikšmės. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje išskirtas jungtinės veiklos sąlygas, o jas tapatino su bendro turto kūrimu, kuris, pažymėtina, savaime nereiškia ir susitarimo dėl jungtinės veiklos sudarymo.
49. Šiuo atveju nustačius, kad šalių nerašytinis susitarimas vykdyti jungtinę veiklą, buvo sudarytas ne anksčiau kaip 2020 m., būtina nustatyti šalių susitarimą sukurti turto objektą (jį pagerinti) ir kiekvienos iš šalių indėlį į turto objekto sukūrimą.
50. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Taigi, įstatyme įtvirtinta jungtinės veiklos dalyvių lygių dalių prezumpcija. Ši prezumpcija gali būti šalių nuginčyta. Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (plg. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022, 23 punktas). Tai reiškia, kad nesant rašytinės jungtinės veiklos sutarties, lygių dalių prezumpcija nėra savaime lemianti kiekvienos iš susitarimo šalies lygios dalies nuosavybėje.
Dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą
51. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žemės sklypo įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise įrodinėjimo dalykas turi savo specifiką. Žemės sklypo ypatybės lemia, jog jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą. Žemės sklypas gali būti pripažįstamas bendru jungtinės veiklos sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas (pvz., nusausintas, pertvarkytas kraštovaizdis ar pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 46 punktas).
52. Byloje nustatyta ir šalys šių aplinkybių neginčijo, kad 2016 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo 0,1764 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 2 d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 23SK-1233-(14.23.110), šis žemės sklypas buvo padalintas į tris sklypus: (duomenys neskelbtini), 0,0758 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0507 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-4229-1950. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 8 d. atsakovei išdavė leidimą statybai Nr. LSNS- 51-171108-00160 vieno buto gyvenamajam namui pagal statybos projektą Nr. 14-34, statyti sklype, adresu (duomenys neskelbtini).
53. Ginčo, kad žemės sklypas, kurio nuosavybės teisės siekia ieškovas, atsakovė įsigijo iš asmeninių lėšų, nėra, tačiau ieškovas laikosi pozicijos, kad padėdamas įsirengti namą, tuo pačiu padėjo pagerinti ir žemės sklypo vertę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad duomenų, jog būtų atliktas žymus sklypo pagerinimas, šalims vedant bendrą ūkį, byloje nėra.
54. Nustačius šalių bendros jungtinės veiklos pradžią anksčiausiai 2020 m., šis momentas yra atskaitos taškas vertinant šalių indėlį į kiekvieno iš ginčo nekilnojamojo turto objekto statybą ar jo pagerinimą. Ieškovas žemės sklypo pagerinimo faktą įrodinėja bendros paskolos paėmimu faktu bei aplinkybe, kad žemės sklypas buvo pagerintas būtent iš paskolos lėšų. Taip pat motyvavo tuo, kad žemės sklypo pritaikymo namų valdos paskirčiai procese dalyvavo aktyviai, nuosekliai bei sistemingai, šiame procese pats su kitais atitinkamas žinias turinčiais asmenimis tarėsi, konsultavosi dėl tam tikrų darbų atlikimo, dalį specialistų pats samdė ir jiems apmokėjo. Šie ieškovo apeliacinio skundo argumentai atmestini.
55. Iš jau minėtos 2019 m. lapkričio 27 d. parengtos ginčo nekilnojamojo turto objektų vertinimo ataskaitos matyti, kad žemės sklype vertinimo metu jau buvo įrengta elektra, komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas, dujos. Taip pat nustatyta, kad sklypo teritorija aptverta, išlygintos žemės, kiemo aikštelė išklota trinkelėmis (ataskaitos 4.2 punktas, apžiūros aktas). Ataskaitos išvadų ieškovas neginčijo, todėl darytina išvada, kad visi ieškovo taip akcentuojami žemės sklype atlikti darbai buvo atlikti dar iki šalių bendros jungtinės veiklos pradžios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje atmetė ieškovo ieškinį.
56. Kitas svarbus aspektas, kad minėtą turto vertės nustatymo ataskaitą teismui pateikė ne kuri nors iš bylos šalių, o AB SEB bankas, nurodęs, kad pateikė teismui visus bankui bylos šalių tikslu gauti kreditą ginčo turto statyboms pateiktus dokumentus (paaiškinimus, duomenis, deklaracijas bei įrodymus), taip pat duomenis apie iki šio kredito suteikimo jau atliktus statybos darbus bei iš kokių lėšų šie darbai buvo atlikti. Tai reiškia, kad nurodyta turto vertės nustatymo ataskaita, kurioje jau konstatuotas ieškovo įrodinėjamo darbų atlikimas, parengta dar iki paskolos šalims suteikimo ir paneigia ieškovo argumentus, kad žemės sklypas pagerintas išimtinai banko suteiktos paskolos lėšomis. Taip pat bankas teismui pateikė šalių jam pateiktą būsto įrengimo sąmatą (nuo esamos būklės), pasirašytą abiejų šalių, kurioje aplinkos tvarkymui, kartu su lėšomis tvorai ir trinkelėms, kurie nėra laikytini sklypo pagerinimu, numatyta bendra šalims reikalinga 8 300 Eur suma. Iš būsto įrengimo sąmatos (iki esamos būklės) matyti, kad sklypo tvarkymui jau buvo skirta 5 000 Eur suma. Tai parodo, kad esminiai žemės sklypo pagerinimo darbai, įvestos komunikacijos ir kt., buvo atlikti iki šalių jungtinės veiklos pradžios ir šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą
57. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad yra pagrįsta nustatyti ieškovui asmeninės nuosavybės dalį į 4/10 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šią skundžiamo sprendimo dalį pirmosios instancijos teismas motyvavo iš esmės tuo, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas tiek iki „dėžutės?“ pastatymo, tiek ir po to neprisidėjo prie namo statybos, tuo, kad atsakovė neįrodė, jog jos akcentuotos 55 000 Eur išgrynintos lėšos buvo skirtos namo statybai, ieškovas visą statybų laikotarpį dirbo vienoje įmonėje. Konstatavo, kad ieškovas prie namo prisidėjo visą statybų laikotarpį ne vien asmeninėmis lėšomis, tačiau ir darbu, įgūdžiais, darbų organizavimu. Ypatingą reikšmę suteikė liudytojų R. Š., D. P., V. Š., M. K., V. V. parodymams dėl ieškovo įtakos namo statybose.
58. Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į įrodinėjimo naštos paskirstymą tarp šalių tokio pobūdžio bylose. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti turi tas, kas teigia (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šalia nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26 ir 27 punktai).
59. Taigi, ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisės dalies nustatymo, sukurto vykdant bendrą jungtinę veiklą, turėjo įrodyti jungtinės veiklos sutarimo faktą. Jį įrodžius - įrodyti šalių susitarimą kurti bendrą turto vienetą ir savo indėlio ginčo turte dalį. Taip pat pateikti faktinį jo ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Vis dėlto, atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo motyvus, o konkrečiai, sprendimo 38-40 punktus, pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovei pareigą paneigti ieškovo ir jo liudytojų teiginius, nepaisydamas to, kad dalis ieškovo teiginių buvo keičiami teisminio proceso eigoje, arba neparemti jokiais rašytiniais įrodymais. Dėl to teisėjų kolegija pritaria atsakovės apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo principą.
60. Antra, nagrinėjamu atveju nėra aišku, kodėl nustatyta būtent 4/10 ieškovo asmeninės nuosavybės dalis į ginčo namą. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadą motyvavo ieškovo atliktais fiziniais ar organizaciniais darbais, investuodamas asmenines lėšas, šios teismo išvados nėra paremtos jokiais aiškiais aritmetiniais apskaičiavimais, nėra nustatyta nei konkreti ieškovo investuotų asmeninių lėšų suma, nei jo atliktų darbų vertė. Pabrėžtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro siekis nustatyti ½ dalį nuosavybės teisės į ginčo namą remiantis jungtinės veiklos sutartimi tarp bylos šalių, o tai reiškia, kad tiek buvusį šalių susitarimą namą statyti, tiek ir savo indėlį į ginčo namą turi įrodyti būtent ieškovas.
61. Konstatavus, kad šalių jungtinės veiklos pradžia vertinama anksčiausiai kaip 2020 m., ieškovui teko pareiga įrodyti du esminius aspektus: 1) faktą, kad šalys turėjo tikslą sukurti bendrąją dalinę nuosavybę; 2) faktą, kad nuo 2020 m. prie ginčo namo statybų jis prisidėjo taip, kad būtų pagrindas jam nustatyti ½ dalį nuosavybės teisės į ginčo namą. Būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti ginčo namą bendrosios dalinės nuosavybės.
62. Pirmosios instancijos teismas nurodė, o šalys neginčijo, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 8 d. atsakovei išdavė leidimą statybai Nr. LSNS- 51-171108-00160 vieno buto gyvenamajam namui pagal statybos projektą Nr. 14-34, statyti sklype, adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje buvo vykdomos gyvenamojo namo statybos sklype (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 7 d. gyvenamojo namo statybos baigtumas siekė 48 proc. (kadastriniai matavimai, atlikti 2019 m. vasario 7 d.). 2019 m. balandžio 24 d. AB SEB bankas ir šalys sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu jiems suteikta 97 000 Eur paskola (sutartyje nurodyta, kad kredito suteikimo terminas – 2020 m. spalio 24 d.), nurodyto nekilnojamojo turto statybos užbaigimui. Paskolos užtikrinimui statomas gyvenamasis namas ir sklypas buvo įkeisti bankui. Statybos baigtos bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės vardu nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2021 m. spalio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCR-20-211019-04078 pagrindu.
63. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl siekio įrodyti šalių jungtinės veiklos susitarimą, koreliuoja su jo tikslu įrodyti teisę į dalį namo nuosavybės, t. y. ieškovas iš esmės sutapatina šiuos du institutus. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, jog šalys kartu gyveno ar ieškovas, turėdamas gerus santykius su atsakove ir jos šeima, padėjo atlikti tam tikrus statybos darbus (kurių atsakovė neneigė) savaime neįrodo jų bendro tikslo kurti bendrus namus, juolab iki paskolos paėmimo įregistruotas namo baigimas siekė jau 48 proc. Tiek žemės sklypas įgytas, tiek ginčo namo statybos (projektų rengimas) pradėti iki šalių jungtinės veiklos momento, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šalys kartu sutarė būtent dėl bendro turto objekto (gyvenamojo namo) sukūrimo. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybės, kad šalys turėjo bendrą tikslą užbaigti namo statybas, t. y. kartu įgyvendinti likusią 52 proc. statybos darbų apimtį ir įregistruoti namą judviejų vardu. Atsižvelgus į 2019 m. lapkričio 27 d. turto ataskaitą, kurios, kaip minėta, ieškovas neginčijo ir kurią šalys kartu teikė AB SEB bankui, siekdamos gauti paskolą, matyti, kad bendras ginčo namo registruotas baigtumas tuo metu buvo 48 proc., o faktinis – netgi 88 proc. 2019 m. lapkričio 22 d. NTR išrašas taip pat patvirtina, kad tuo metu registruotas ginčo namo baigtumas siekė 48 proc.
64. Abejones dėl šalių bendro tikslo sukurti turtą kelia ir aplinkybė, kad namas buvo įregistruotas tik atsakovės vardu. Bendruoju požiūriu, šalims lygiai prisidedant prie namo statybų (ar finansiškai, ar fiziniu darbu), ką akcentavo ieškovas, ir turint tikslą sukurti nekilnojamojo turto objektą, šalys galėjo nuosavybės teisę į namą registruoti ne kaip asmeninę atsakovės, o kaip bendrą šalių nuosavybę. Paprastai, kuomet asmenys ketina jungtinės veiklos pagrindu sukurti turtą ir juolab, su tuo tikslu kreipiasi į finansinę įstaigą dėl paskolos suteikimo, nuosavybės teisė registruojama abiejų vardu (nebūtinai lygių dalių principu). Tuo tarpu ieškovas nenurodė aplinkybių, kad atsakovė sąmoningai veikė priešingai jo interesams ir prieštaravo jo nuosavybės dalies ginčo name įregistravimui.
65. Nepaisant to, kad pati atsakovė neginčijo ieškovo prisidėjimo prie namo fiziniu darbu, o ieškovas laikėsi pozicijos, kad jo indėlis namo statybose yra ženklus, ieškovas neįrodinėjo konkrečios savo atliktų darbų vertės, o pirmosios instancijos teismas nesiekė jos nustatyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad didelės apimties įrodymų pateikimas, nenurodant konkretaus paaiškinimo ir apskaičiavimo, kokia yra aiški ir konkreti aritmetinė ieškovo atliktų darbų išraiška, nėra tinkamas faktinis savo ieškinio pagrindimas ir leidžiantis teismui vienareikšmiškai daryti išvadą dėl akivaizdžios ieškovo veiksmų įtakos namo statybų metu. Kita vertus, to nenustatinėjo ir pirmosios instancijos teismas, kadangi teismas abstrakčiai įvardijo tam tikrus atliktus ieškovo veiksmus (dalyvavimas asmeniniu turtu ir darbu) nekonkretizuodamas jų vertės viso namo statybų procese. Be to, teisėjų kolegija kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentą, kad vienas iš pagrindų ieškovui nustatyti nuosavybės teisę į ginčo namą yra tai, kad jam nepriteista jokia anksčiau aptarto žemės sklypo dalis. Tokia teismo nuostata yra ydinga ir neatitinka aptarto teisinio reguliavimo bei teismų praktikos, kurioje aiškiai nurodyta, kad siekiant nustatyti nuosavybės dalį po jungtinės veiklos pabaigos, yra vertinamas konkretus šalies indelis (finansinis ar fizinis) į konkretų objektą. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas ieškovo ženklus indėlis į atsakovei priklausantį žemės sklypą, nėra pagrindas priteisti bent dalį ginčo namo ieškovui nuosavybės teise nenustačius konkretaus jo indėlio į ginčo namo statybas.
66. Teisėjų kolegija, nustatytų aplinkybių kontekste, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo 4/10 dalis nuosavybės teisės į ginčo namą, tokį sprendimą priėmė nepagrįstai ir jo nemotyvuodamas, o išvadą dalyje dėl namo dalies nuosavybės teisės nustatymo teismas padarė tinkamai neištyręs ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad ginčo namas pradėtas kurti šalims veikiant jungtinėje veikloje ir turint bendrą tikslą sukurti turto objektą. Taip pat nėra duomenų, kad šalys turėjo bendrą sutarimą jį pagerinti. Nagrinėjamu atveju, nors tokia pareiga tenka ieškovui, tačiau būtent atsakovė teikė ieškovo faktinio fizinio darbo finansinę išraišką, akcentuodama galimybę sumokėti jam kompensacija, ypatingai atsižvelgdama į tai, kad ji pilnai įvykdė 2019 m. balandžio 24 d. kreditavimo sutartį Nr. 07A1918210481-48. Ieškovas atsakovės pateiktų jo veiklos finansinės išraiškos apskaičiavimų neginčijo, pats jokių tokio pobūdžio duomenų neteikė. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis namo buvo parengta ir įrengta iki šalių jungtinės veiklos pradžios, o namo statybos faktiškai baigtos ir namas įregistruotas 2021 m. spalio 19 d., byloje nėra duomenų, kad šalys turėjo bendrą tikslą sukurti nekilnojamojo turto objektą, ieškovo veiksmai atsakovei sutinkant gali būti vertinti ir laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 27 d. (paskolos gavimo datos) iki 2021 m. spalio 19 d. (namo įregistravimo datos) kaip prisidėjimas fiziniu darbu.
67. Nustatytų aplinkybių kontekste ieškovo atlikti darbai vertinti kaip epizodinis prisidėjimas prie ginčo namo statybų, kuris galėtų būti vertinamas finansine išraiška. Kaip jau minėta, šalys neginčijo, kad ieškovas išties bent iš dalies prie namo statybų prisidėjo fiziniu darbu, sumokėjo nedidelę paskolos dalį, todėl tokiu atveju galėtų būti sprendžiamas kompensacijos klausimas įvertinus tiek finansinę ieškovo atlikto fizinio darbo išraišką, tiek jo piniginį įnašą. Tokį ginčo sprendimo būdą atsakovė siūlė dar pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas šiuo klausimu visiškai nepasisakė. Dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes dėl tirtinų bylos aplinkybių, susijusių su ieškovo veiksmų finansinės vertės nustatymu ir galimu kompensacijos priteisimu ex officio už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą, apeliacinės instancijos teismas turėtų bylą šioje dalyje nagrinėti naujais aspektais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
68. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl ieškovo nuosavybės teisės į žemės sklypą nustatymo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo nuosavybės teisės dalies į ginčo namą nustatymo, pažeidė įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymo taisykles, išvadas formulavo nesusiedamas jų su byloje esančiais įrodymais, netinkamai taikė jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas ir teismų suformuotą praktiką, todėl šioje dalyje padarė nepagrįstas išvadas.
69. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nustačius šalių jungtinės veiklos pradžią ir konstatavus, kad tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl bendro gyvenamojo namo statybų, turėtų būti vertinama ir nustatoma, koks buvo ieškovo indėlis (prisidėjimas) į namo statybas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų bylą šioje dalyje (dėl ieškovo fizinio indėlio finansinės išraiškos ir kompensacijos priteisimo) nagrinėti naujais aspektais, todėl teismo sprendimas dalyje dėl nuosavybės teisės dalies į ginčo namą nustatymo panaikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
70. Apeliacinės instancijos teismui perdavus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
71. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 14 d. nutartimi atidėjo ieškovui dalies žyminio mokesčio (219 Eur) už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas, ieškovas įpareigotinas valstybei sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį (219 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
nutaria:
ieškovo T. P. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovės I. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą dalyje dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą nustatymo panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 219 Eur žyminio mokesčio dalį.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.