Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

8. Nuteistoji I. U. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1–5 dalių nuostatas, kadangi įrodymus vertino ne visumoje, o atsietai, negretino jų tarpusavyje, ir nepagrįstai nuteisė ją pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nes bylos įrodymais nenustatytos šios nusikalstamos veikos objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Be to, apeliantės teigimu, visi jai pareikšti kaltinimai yra labai abstraktūs, iš jų neaišku, iš ko gautos psichotropinės medžiagos, kaip, kokiomis aplinkybėmis jos gautos ir kam turėjo būti perduotos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo teiginiais.

9. BK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-511/2016, 2K-183-693/2016, 2K-297-222/2016, 2K-242-719/2022, 2K-154-697/2023 ir kt.). Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šiai veikai kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-34-303/2017, 2K-141-693/2018, 2K-264-689/2018, 2K-146-976/2022, 2K-49-654/2023, 2K-45-628/2024).

11. Atsakant į nuteistosios skundo argumentą, kad iš jai pareikštų kaltinimų neaišku, iš ko gautos psichotropinės medžiagos, kaip, kokiomis aplinkybėmis jos gautos ir kam turėjo būti perduotos, atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamajame akte narkotinių medžiagų įgijimas I. U. neinkriminuotas, todėl jame neturėjo būti ir nebuvo nurodyta, kokiomis aplinkybėmis pastaroji įgijo psichotropines medžiagas. Asmenys, kuriems šios medžiagos turėjo būti perduotos, priešingai nei teigia nuteistoji, kaltinamajame akte nurodyti – tai D. S., M. G. ir E. T. Be to, ir pati I. U. apklausų metu patvirtino, kad ji minėtiems asmenims siuntė laiškus su „siuntinuke“ gautais lapais.

12. Atkreipiamas dėmesys, kad 2022 m. kovo 30 d. pranešus I. U. apie įtarimą (7 t., b. l. 13–14) padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, tą pačią dieną vykusios pirmosios apklausos metu I. U. nurodė, kad pranešimo apie įtarimą turinys ir esmė jai visiškai aiškūs, suprantami (7 t., b. l. 23–58). Dėl kitų pranešimų apie įtarimus (7 t., b. l. 60–61, 72–73, 86–87) I. U. taip pat nenurodė, kad jai įteiktų pranešimų apie įtarimus turinys ir esmė nesuprantami (7 t., b. l. 68, 80, 90). Priešingai, apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2022 m. gegužės 17 d. I. U. dar kartą patvirtino, kad pareikštas įtarimas jai yra suprantamas (7 t., b. l. 43–46). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nuo 2022 m. birželio 1 d. (7 t., b. l. 71), taip pat ir nagrinėjant bylą teisme, I. U. naudojosi advokatės teisine pagalba, todėl, kilus neaiškumų, turėjo galimybę išsiaiškinti visus jai kylančius neaiškumus dėl reiškiamo kaltinimo esmės, tačiau ir po kaltinamojo akto paskelbimo pirmosios instancijos teisme ji patvirtino, jog kaltinimą supranta (8 t., b. l. 95–100).

16. BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas.

19. Nuteistosios I. U. teigimu, ji nepagrįstai nuteista dėl visų nusikalstamų veikų pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nes neįrodytas jos tikslas platinti psichotropines medžiagas, taip pat neįrodyta, kad ji žinojo, jog siunčia didelį kiekį psichotropinių medžiagų į įkalinimo įstaigas ir norėjo taip veikti. Su šiais skundo teiginiais nesutiktina, nes byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina apeliantės kaltę padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji 2022 m. kovo 30 d. I. U. nurodė, kad 2021 metų pabaigoje jai per „Messenger“ programėlę, “n” vardu, parašė P. R., kuris tuo metu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, ir ją informavo, kad ji savo buto adresu gaus „siuntinuką“. Maždaug po savaitės laiko, ji savo pašto dėžutėje rado voką, maždaug A4 formato dydžio, ir iš ant voko užklijuotų pašto lipdukų suprato, kad vokas atsiųstas iš Anglijos. Šiame voke ji rado apie 15–20 baltų A4 formato popieriaus lapų, kurie buvo be jokių užrašų, lapai „jautėsi tokie šiek tiek storesni“. Apie tai, kad gavo „siuntinuką“, ji iš karto per „Messenger“ programėlę informavo P. R. 2021 m. gruodžio mėnesio pabaigoje ar 2022 m. sausio mėnesio pradžioje per „Messenger“ programėlę P. R. jai pasakė, kad reikia išsiųsti jam keletą lapų į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, pasakė, kad siunčiamą laišką reikia adresuoti ne jam. P. R. nurodė konkretų asmenį, kuriam reikia adresuoti laišką, tuomet ji, užrašiusi nurodytus gavėjo duomenis, o siuntėjo duomenis užrašiusi ne savo, bet nurodytus P. R., į (duomenys neskelbtini) pataisos namus išsiuntė du laiškus, į kuriuos įdėjo po du lapus iš gauto „siuntinuko“. Ant lapų, išsiųstų pirmame laiške, ji nieko nerašė, o kitame laiške parašė tekstą, kurį jai padiktavo P. R. Ji ant siunčiamų laiškų niekada nerašė savo, kaip siuntėjos, duomenų, o laiškų gavėjas niekada nebuvo pats P. R., gavėjai būdavo pastarojo nurodyti nuteistieji, kurių ji nepažinojo. P. R. prašymu ji išsiuntė dar vieną laišką į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių, į šį laišką įdėjo du lapus iš minėto „siuntinuko“, ant lapų parašė P. R. padiktuotą tekstą, laišką išbučiavo lūpų dažais dažytomis lūpomis. Ant voko, siųsto į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių, ji užrašė P. R. nurodytus duomenis. Visus siunčiamus laiškus ji įmesdavo (duomenys neskelbtini) į pašto dėžutę, į visus tris laiškus įdėjo lapus, gautus „siuntinuke“ iš Anglijos. Ji suprato, kad tie lapai, gauti „siuntinuke“, gali būti supurkšti narkotine ar psichotropine medžiaga, jai tai buvo aišku ir suprantama, nes ji lapus siųsdavo ne savo vardu, užrašydavo P. R. nurodytų siuntėjų duomenis. Apie tai, kad įkalinimo įstaigoje nuteistieji rūko lapus, dengtus psichotropine ar narkotine medžiaga, yra pasakojęs jos draugas A. A. Ji, supratusi ir suvokdama, kad lapuose, kuriuos ji trimis laiškais išsiuntė į įkalinimo įstaigas, gali būti psichotropinių ar narkotinių medžiagų, P. R. pasakė, kad daugiau nieko nebesiųs. Po šio pokalbio jai į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino jos pažįstamas R. V. ar Va., po to jis privažiavo prie jos namų ir ji padavė pastarajam atkirptą lapą, kurį pati atkirpo iš „siuntinuko“, gauto iš Anglijos. Paduoti R. atkirptą lapą jai liepė P. R., R. jai pinigų nedavė, P. R. buvo pasakęs, kad iš R. pinigus paims jo brolis K. R. Jai žinoma, kad R. vartoja narkotines medžiagas, savo telefone ji R. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsivedusi R. pravarde – V. Tą patį vakarą jai paskambinęs R. pasakė, kad „tie lapai žiauriai geri“, iš to ji suprato, kad „rūkant jie duoda gerą apsvaigimo jausmą“. Ji R. minėtų lapų yra davusi „kokius tris kartus“. Kai ji P. R. pasakė, kad niekam lapų iš to „siuntinuko“ nebedalins, P. R. liepė jai likusius lapus atiduoti K. R. ir ji visus likusius lapus perdavė pastarajam. Ji nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, pripažįsta, kad lapuose, jos gautuose „siuntinuke“ iš Anglijos, buvo psichotropinės medžiagos. Ji suvokė ir suvokia, kad šias medžiagas platino apklausos metu nurodytais būdais, nurodytiems asmenims (7 t., b. l. 23–28).

20. 2022 m. gegužės 10 d. papildomai apklausiama kaip įtariamoji I. U. pažymėjo, kad ji patvirtina 2022 m. kovo 30 d. vykusios apklausos metu nurodytas visas faktines aplinkybes, tačiau akcentavo, kad kalta nebeprisipažįsta, nes nežinojo, kas yra siunčiamuose baltuose lapuose. Kartu šios apklausos metu I. U. nurodė, kad dėl siųstų lapų ji bendravo tik su P. R., R. P. ji nepažįsta, su šiuo asmeniu nėra bendravusi, jokių santykių ar ryšių su juo nepalaiko (7 t., b. l. 30–31).

21. 2022 m. gegužės 17 d. apklausiama kaip įtariamoji I. U. nurodė, kad įtarimas jai suprantamas, ji sutinka su viskuo, „kas parašyta“, pripažįsta, kad siuntė laiškus, tačiau nežinojo, kas juose yra. Analogiškai, kaip ir pirmosios apklausos metu, I. U. nurodė „siuntinuko“ su popieriaus lapais gavimo aplinkybes, taip pat nurodė, kad popieriaus lapas buvo A4 formato, tačiau tolygiai visas storesnis už įprastą. Lapų, kaip ji jau buvo nurodžiusi anksčiau, galėjo būti 15–20, ji ant lapų parašydavo P. R. padiktuotą tekstą ir išsiųsdavo pastarojo nurodytiems asmenims. Dėl pirmosios apklausos protokolo I. U. nurodė, kad tyrėja jai perskaitė visą apklausos protokolą po jo surašymo ir ji protokolą pasirašė. Tyrėja kovo mėn. 30 d. apklausos metu jai nebuvo nurodžiusi, ką ir kaip sakyti, „spaudimo iš tyrėjos“ ji nejuto. Dar kartą patvirtino, kad ji (I. U.) bendravo tik su P. R., R. P. ji nepažįsta, R. pažįsta, P. sakė, kad gali atkirpti pusę lapo ir paduoti R. P. paskambinus ir pasakius „atkirpk lapiuką“, ji taip ir padarė – R. perdavė dešimtadalį lapo. Pažymėjo, kad ji sutinka su tuo, kaip „viskas vyko“, tačiau nesutinka, jog žinojo, „kas ten yra“ (7 t., b. l. 43–46).

22. Apklausiama teisiamajame posėdyje I. U. dar kartą patvirtino, kad ji siuntė laiškus, kurių turinį jai padiktuodavo P. R., laiškų galėjo parašyti tiek, kiek nurodyta kaltinamajame akte. Gali būti, kad ji iš viso išsiuntė 4 laiškus. Lapai, kuriuos ji siuntė, buvo baltos spalvos, A4 formato, kažkiek storesni už įprastus popieriaus lapus. Pirmos apklausos, kuri vyko 2022 m. kovo 30 d., metu ji pasakė tai, ką žinojo. Tyrėja jai skaitė, kas parašyta. Dar kartą nurodė, kad iš „tų atsiųstų lapų“ ji R. atkirpo labai nedidelę lapo dalį, lapo kraštą. Prisimena, kad jai paskutinį kartą paskambinęs P. R. pasakė: „Ką nors pasakysi apie mane, apie lapus, bijosi išeiti į gatvę ir tavo vaikas nebepareis iš darželio“. Šio pokalbio metu jie susipyko (8 t., b. l. 95–99).

23. Taigi iš nuteistosios I. U. parodymų matyti, kad ji nuosekliai nurodė jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tačiau pirmosios apklausos metu duotus parodymus, kad ji suvokė, jog platina psichotropines medžiagas, kitų apklausų metu paneigė, ėmė tvirtinti, kad ji nežinojo, kas yra baltuose lapuose, kuriuos ji siuntė į įkalinimo įstaigas. Tokie nuteistosios teiginiai vertintini kaip pastarosios siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes I. U. 2022 m. kovo 30 d. duotus parodymus apie tai, kad ji suvokė, jog psichotropines medžiagas platino šios apklausos metu nurodytais būdais nurodytiems asmenims, patvirtina ir kiti bylos duomenys. Pastebėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde teigdama, jog byloje neįrodytas jos tikslas platinti psichotropines medžiagas, kad ji nežinojo, jog lapai, kuriuos ji siuntė, buvo prisodrinti minėtomis medžiagomis, kartu apeliantė pažymėjo, jog ji visose apklausose nurodė, kad būtent P. R. suorganizavo laiškų su „psichotropinėmis medžiagomis“ siuntimą į įkalinimo įstaigas. Tai dar kartą paneigia nuteistosios teiginius, kad ji nežinojo, jog siunčia psichotropines medžiagas.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, byloje esančius dokumentus, daiktinius įrodymus ir pan.), be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-276-976/2015, 2K-292-693/2018, 2K-5-719/2022, 2K-232-697/2022). Būtent taip, laikydamasis įstatymo reikalavimų ir nenukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos, I. U. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertino pirmosios instancijos teismas. Dėl to kaip nepagrįsti atmetami nuteistosios skundo argumentai, kad teismas, spręsdamas jos kaltės klausimą, rėmėsi vienintele jos apklausa ir pirminių parodymų nevertino kitų jos parodymų kontekste.

25. Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 30 d., nes prieš šią apklausą jai buvo pareikštas įtarimas tik dėl vieno laiško siuntimo, tačiau ji buvo apklausinėjama ir apie kitus laiškus, jos neperspėjus, kad ji yra apklausiama apie kitas galimai padarytas nusikalstamas veikas, nepriėmus nutarimo dėl specialiojo liudytojo statuso ar nepatikslinus įtarimų, kad ji žinotų, kuo yra įtariama, ir taip buvo pažeista jos teisė į gynybą, numatyta BPK 21 straipsnyje. Be to, ji buvo apklausiama nedalyvaujant gynėjui, apklausos metu nesiaiškinta, ar ji siuntimo metu suvokė, kokios tai medžiagos, ir ar norėjo jas siųsti. Su šiais nuteistosios skundo argumentais nesutiktina, nes juos paneigia objektyvūs bylos duomenys.

26. Liudytoja J. L., atlikusi šioje byloje ikiteisminį tyrimą ir 2022 m. kovo 30 d. įteikusi I. U. pranešimą apie įtarimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį bei ją apklaususi, teisiamajame posėdyje nurodė, kad I. U. prieš apklausą buvo išaiškintos jos teisės, taip pat ir teisė turėti gynėją, tačiau pastaroji gynėjo atsisakė, pareiškė, kad apklausos metu gynėjas jai nereikalingas. Į visus klausimus I. U. pateikė išsamius atsakymus, išsamiai papasakojo įvykio aplinkybes, susijusias su įtarime nurodyto laiško siuntimu, ir paminėjo kitus laiškus, siųstus į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik dėl vienos veikos, tačiau apklausos metu I. U. nurodė ir apie kitus siųstus laiškus, todėl po jos apklausos prasiplėtė tyrimo apimtis. I. U. nurodė, kad tokiais pat būdais siuntė laiškus į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, t. y. siuntė juos nenurodydama savo vardo ir pavardės, o nurodydama kitus išgalvotus asmenis ir jai padiktuotą tekstą. Tą dieną, prieš apklausą, I. U. namuose buvo atlikta sankcionuota krata, po kratos I. U. sakė, kad žino, kodėl atliekama krata, pati gana plačiai papasakojo visas aplinkybes. I. U. perskaitė visą pranešimą apie įtarimą, klausė dėl jame nurodytų pavadinimų, kurie buvo parašyti iš specialisto išvados ir ji (J. L.) I. U. paaiškino, kad tai yra psichotropinių medžiagų pavadinimai. Surašiusi apklausos protokolą IBPS sistemoje, ji visą protokolą garsiai perskaitė, kadangi skaitydama pastebėjo keletą techninių klaidų, jas ištaisė. Tuomet buvo atspausdintas visas apklausos tekstas, I. U. jį perskaitė, pasakė, kad „viskas gerai“, ir tai patvirtino savo parašu. Ji (J. L.) apklausos protokolą IBPS priemonėmis pasirašė tik tada, kai I. U. pati perskaitė apklausos protokolą ir patvirtino, kad „viskas gerai“. Tuomet ji dar kartą atspausdino apklausos protokolą, pateikė jį perskaityti I. U. ir pastaroji protokolą pasirašė. Pastabų dėl apklausos turinio I. U. nepareiškė, pati savo ranka protokolo nepapildė. Kadangi į ikiteisminio tyrimo grupę buvo įtrauktas Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas R. R., jis taip pat dalyvavo I. U. apklausoje. Į užduotus klausimus liudytoja J. L. atsakė, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą jai nebuvo žinoma apie kitus į (duomenys neskelbtini) pataisos namus siųstus laiškus – šias aplinkybes nurodė pati I. U., todėl plėtėsi ikiteisminio tyrimo apimtis. Pirminės apklausos metu I. U. pripažino, jog suprato, ką ji daro, t. y. pripažino, jog buvo suvokusi, kad daro nusikalstamą veiką, jai pačiai kilo įtarimų dėl baltų lapų ir jų siuntimo būdo. I. U. pasiūlius papasakoti viską, kas jai žinoma, pastaroji papasakojo visas aplinkybes, todėl ji (J. L.) negalėjo šių parodymų neužfiksuoti apklausos protokole (8 t., b. l. 116–119). Taigi liudytoja J. L. išsamiai nurodė I. U. apklausos, vykusios 2022 m. kovo 30 d., aplinkybes.

27. Liudytojos J. L. parodymus patvirtina ir I. U. apklausoje dalyvavusio vyriausiojo tyrėjo R. R. parodymai, todėl abejoti šios liudytojos parodymų teisingumu nėra pagrindo. Liudytojas R. R. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad 2022 m. kovo 30 d. tyrėjai J. L. atliekant I. U. apklausą, pastaroji sutiko papasakoti apie nusikalstamą veiką ir išsamiai papasakojo, kaip rašė laišką ir kaip jį siuntė, nurodė, kaip tuos lapus gavo, kas organizavo jų atsiuntimą, nurodė, kad ji siuntė lapus ne tik į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių, bet ir į kitas įkalinimo įstaigas, gali būti, jog į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Viskas, kas buvo užfiksuota apklausos protokole, buvo pateikta I. U. susipažinti, ji protokolą perskaitė, patvirtino, kad viskas surašyta teisingai, ir jį pasirašė, jokių prieštaravimų nepareiškė. Tai, kad I. U. suvokė, ką ji siunčia laiškuose, jis suprato iš užfiksuotų sankcionuotų pokalbių, nes jis pats vykdė I. U. telefoninių pokalbių pasiklausymo kontrolę (8 t., b. l. 119–120). Aplinkybę, jog I. U. laisva valia davė parodymus ir jų metu nurodė, kad ji suprato, jog lapai, gauti „siuntinuke“, yra supurkšti narkotine ar psichotropine medžiaga ir ji šias medžiagas platino, be kita ko, patvirtina ir jos pačios prierašas po 2022 m. kovo 30 d. apklausos protokolu: „Protokolą perskaičiau iš mano žodžių surašyta teisingai“, kurį ji patvirtino savo parašu (7 t., b. l. 23–28). Atsižvelgiant į tai, kad I. U. prieš 2022 m. kovo 30 d. apklausą buvo išaiškintos jos teisės, įskaitant ir teisė turėti gynėją (7 t., b. l. 16, 18, 19–21), tačiau tuo metu ji gynėjo atsisakė, nurodė: „<...> man išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau aš atsisakau turėti gynėją, jis procesinių veiksmų atlikime man nereikalingas“ (7 t., b. l. 16), be to, jai pareiškus įtarimą dėl vienos nusikalstamos veikos ir pasiūlius papasakoti apie šią veiką, pastaroji laisva valia papasakojo ir apie kitas jos padarytas nusikalstamas veikas, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad pirmoji I. U. apklausa buvo atlikta pažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, kartu – ir jos teisę į gynybą. Kaip apklausos metu paaiškino šioje byloje ikiteisminį tyrimą byloje atlikusi tyrėja J. L., pirmosios apklausos metu I. U. papasakojus ir apie kitus siųstus laiškus bei jų siuntimo aplinkybes, šie jos parodymai buvo užfiksuoti apklausos protokole ir po šios apklausos prasiplėtė tyrimo apimtis. Minėtus liudytojos J. L. teiginius patvirtina byloje surinkti duomenys, tarp jų – I. U. surašyti ir įteikti kiti pranešimai apie įtarimus (7 t., b. l. 60–61, 72–73, 86–88). Kadangi iki pirmosios I. U. apklausos buvo žinoma tik apie vieną jos galimai padarytą nusikalstamą veiką, įtarimas jai buvo pareikštas tik dėl šios vienos veikos, ir, kaip jau minėta, ji buvo apklausiama būtent dėl šios veikos, o ne apklausinėjama ir apie kitus laiškus, jos neperspėjus, kad ji yra apklausiama apie kitas galimai padarytas nusikalstamas veikas, kaip nepagrįstai teigiama nuteistosios apeliaciniame skunde. Kadangi tyrėja apie kitas I. U. galimai padarytas nusikalstamas veikas nežinojo, logiška, kad ji apie šias veikas apklausinėti įtariamosios negalėjo ir to nedarė. Dar kartą akcentuotina, kad apie kitas nusikalstamas veikas, neprašoma tyrėjos, apklausos metu papasakojo pati įtariamoji. Dėl to, kad I. U. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta apie jos pačios galimai padarytas nusikalstamas veikas, kaip numatyta BPK 82 straipsnio 3 dalyje, tyrėja J. L. paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu, pasitarus su ikiteisminį tyrimą kontroliavusia prokurore, buvo priimtas būtent toks sprendimas. Pažymėtina, kad sprendimai dėl tyrimo krypties ir apimties yra prokuroro kompetencija, būtent prokuroras sprendžia, kada ir kokius procesinius veiksmus reikia atlikti siekiant išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas (BPK 164 straipsnio 1 dalis, 170 straipsnis).

28. Kaip jau minėta, I. U. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „siuntinuko“ su lapais, kurių buvo 15–20, atsiuntimo jai organizatorius buvo kalintis asmuo, gauti A4 formato popieriaus lapai buvo be jokių užrašų ir storesni už įprastus popieriaus lapus, tai, kad šie lapai gali būti supurkšti narkotine ar psichotropine medžiaga, jai buvo aišku ir suprantama, nes ji lapus siųsdavo ne savo vardu, jos draugas A. A. jai pasakojo, kad įkalinimo įstaigoje nuteistieji rūko lapus, dengtus psichotropine ar narkotine medžiaga, lapų iš siuntinuko ji ne kartą buvo davusi asmeniui, vardu R., vartojančiam narkotines medžiagas, atkirpti gabalėlį lapo jai buvo liepęs P. R., pasakydamas, kad iš R. pinigus paims jo brolis K. R., tą patį vakarą, kai ji perdavė R. gabalėlį atkirpto „siuntinuke“ gauto lapo, pastarasis jai pasakė, kad „tie lapai žiauriai geri“, ir iš to ji suprato, kad „rūkant jie duoda gerą apsvaigimo jausmą“, nusprendusi nebedalinti lapų iš to „siuntinuko“, P. R. nurodymu, lapus ji atidavė pastarojo broliui K. R. (jų neišmetė kaip nereikalingų). Minėtus I. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo ištirti bei tinkamai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, įvertinti įrodymai, todėl abejoti nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2022 m. kovo 30 d. vykusios apklausos metu, duotų parodymų teisingumu nėra pagrindo. Kartu šiame kontekste pažymima, kad prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iš gautų faktinių duomenų visumos turi išrinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikšmingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019, 2K-34-303/2020). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas I. U. parodymus vertino gretindamas juos su kitais bylos įrodymais ir nuteistosios parodymais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.

29. Pirmiau paminėtus nuteistosios parodymus, o kartu ir tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog medžiagos, su kuriomis susiję jos veiksmai, yra psichotropinės, taip pat suvokė jų kiekį, suprato daromų veiksmų pavojingumo pobūdį ir jų siekė, priešingai nei teigia nuteistoji, patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2022 m. sausio 20 d. vakarą po susitikimo su I. U. vykusio telefoninio pokalbio metu R. T. jai pasakė, jog „eina <...> kaip tranka tie langeliai“, „<...> vos paršliaužiau, vos nusirengiau“, „tu pasakei <...> kad tik neseniai pabandymui“, o I. U. pastarajam pasakė: „<...> atprask nuo tų nesąmonių, „<...> kas į tave tokį žiūrės apsisvaigusį“ (2 t., b. l. 148–154). Sutikti su nuteistosios skundo teiginiu, kad teismas negalėjo remtis pokalbiais, kurie nesusiję su kaltinimu, nes taip pažeidžiamas įrodymų leistinumo principas, nėra pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atliko savarankišką pokalbių analizę, todėl darytina išvada, jog duomenys, užfiksuoti procesinės prievartos priemonės taikymo protokole (2 t., b. l. 145–146, 148–154), yra leistini ir jais teismas galėjo grįsti išvadas dėl nuteistajai inkriminuotų nusikalstamų veikų. Be to, šiai bylai reikšmingų pokalbių duomenys teismo buvo ištirti, išanalizuoti ir įvertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. I. U. parodymus, kad tą patį vakarą, kai ji perdavė R. gabalėlį atkirpto „siuntinuke“ gauto lapo, pastarasis jai pasakė, jog „tie lapai žiauriai geri“, ir iš to ji suprato, kad „rūkant jie duoda gerą apsvaigimo jausmą“, sugretinus su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotais duomenimis, pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad minėti duomenys patvirtina I. U. suvokimą, jog lapai, kuriuos ji gavo „siuntinuke“ ir siuntė į įkalinimo įstaigas, buvo prisodrinti psichotropine medžiaga, ir net nedidelė šio lapo dalis (ikiteisminio tyrimo metu I. U. nurodė, kad R. perdavė dešimtadalį lapo, o teisiamajame posėdyje nurodė, kad iš „tų atsiųstų lapų“ ji R. atkirpo labai nedidelę lapo dalį, lapo kraštą) sukelia stiprų apsvaigimo jausmą. Kartu minėti duomenys neabejotinai paneigia nuteistosios skundo argumentą, kad tai, jog ji R. T. davė lapų, žinodama, kad jie prisodrinti psichotropine medžiaga, tėra tik prielaida. Nesutiktina ir su nuteistosios teiginiu, kad sprendžiant jos kaltės klausimą negalima remtis minėtu pokalbiu dėl to, kad jis „paimtas iš konteksto“, nes pati I. U. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus apie „siuntinuke“ iš Anglijos gautus lapus, kuriuos ji siuntė į įkalinimo įstaigas, pažymėjo, jog labai nedidelę dalį būtent šiame „siuntinuke“ gauto lapo ji davė R., ir iš pastarojo sužinojo, kad „rūkant jie duoda gerą apsvaigimo jausmą“. Nuteistosios nurodyta aplinkybė, kad R. T. nebuvo apklaustas apie įvykio aplinkybes, lapas iš jo nebuvo paimtas, nesudaro pagrindo nesiremti tarp R. T. ir I. U. vykusiais ir nepažeidžiant įstatymo reikalavimų užfiksuotais telefoniniais pokalbiais.