- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- 2S-1050-613/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00153-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- A. J.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2‑1754-637/2014,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Apeliantė A. J. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014, pagal pareiškėjų S. A. ir V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Taip pat prašė atnaujinti jai CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą praleistą terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad A. J. nebuvo įtraukta į minėtos bylos nagrinėjimą ir nežinojo apie 2014 m. kovo 24 d. teismo sprendimą, kurioje S. A. ir V. B. buvo pripažintos nuosavybės teisės į dalis patalpų, esančių pastate, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad apeliantė ir S. A. buvo susitarę, kad siekiant įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į jų faktiškai valdomas pastato – (duomenys neskelbtini), dalis, pareiškėjas V. B. kreipsis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į savo valdomas pastato dalis, o S. A. į savo ir apeliantės A. J. faktiškai valdomas dalis, o po atitinkamo teismo sprendimo S. A. neatlygintinai perleis apeliantei jos valdomas dalis (1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi, apeliantės A. J. prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo atmetė bei atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
2.1. Nurodė, kad iš apeliantės A. J. kartu su prašymu pateiktų dokumentų matyti, jog apeliantė A. J. 2013 m. rugsėjo 23 d. panaudos sutarties ir perdavimo akto pagrindu iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo perdavusi neatlygintinai naudotis UAB „Lexima“, atstovaujamai direktorės A. J., pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7. Pažymėjo, kad teismas neturi duomenų, kokiu pagrindu A. J. buvo perdavusi patalpas neatlygintinai naudotis savo vadovaujamai UAB „Lexima“. Atkreipė dėmesį, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. J. M. šių patalpų valdymo teisių perleidimo A. J. sutartis jai nuosavybės teisių nesuteikė.
2.2. Pažymėjo, kad 2013 m. birželio 5 d. S. A. ir A. J. pasirašyto rašytinio susitarimo, kad po to kai S. A. ir V. B. kreipsis į teismą dėl įteisinimo jų valdomų patalpų dalių pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (pripažįstant, kad jie įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į jų valdomas patalpų dalis pastate), jie sutinka, kad po pastato įteisinimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre, pastato dalys, pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7, priklausys A. J., negalima vertinti kaip dovanojimo sutarties, nes pažadas padovanoti turtą ateityje ir pats šis susitarimas nelaikomas dovanojimo sutartimi.
2.3. Atkreipė dėmesį, kad apie tai, jog apeliantei ketina kreiptis dėl nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties būdu A. J. turėjo būti žinoma dar prieš šiems asmenims kreipiantis į teismą (2014 m. sausio 6 d. teisme gautas jų atitinkamas pareiškimas), kadangi kaip matyti iš A. J. ir S. A. 2013 m. birželio 5 d. pasirašyto susitarimo, jame aiškiai nurodoma, kad V. B. ir S. A. ketina kreiptis į teismą dėl nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Darė išvadą, jog apeliantė jau po 2013 m. birželio 5 d. susitarimo pasirašymo turėjo domėtis, ar šie asmenys faktiškai kreipėsi į teismą dėl nuosavybės įregistravimo, o sužinojus apie nagrinėjamą bylą galėjo prašyti ją įtraukti suinteresuotu asmeniu ir skųsti tokį sprendimą, jei šis pažeistų jos teises ar interesus.
2.4. Taip pat akcentavo, jog apeliantė Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-782-793/2018 pripažino, jog jos valdymo trukmės nepakako, kad kartu su S. A. ir V. B. būtų galėjusi kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės į pastato dalis įgyjamosios senaties būdu įgijimo.
2.5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovė, sužinojusi apie tai, jog teismo sprendimas byloje, kurioje ji siekia atnaujinti procesą, nes dalis dar 2014 m. priimto teismo sprendimo jos netenkina, 2017 m. rugpjūčio mėnesį buvo pasirinkusi kitą jos teisių gynybos būdą civilinėje byloje Nr. e2-782-793/2018, kur ginčas dar galutinai nėra išspręstas, niekaip nepateisina jos delsimo kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014, kurį apeliantė galėjo reikšti teismui lygiagrečiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu apeliantė A. J. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. A2-4593-901/2018 ir išspręsti klausimą iš esmės: atnaujinti apeliantei A. J. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą praleistą terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo ir atnaujinti procesą Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantės prašymą atnaujinti procesą atmesdamas vien tik CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo pagrindu, apsiribojo formaliu CPK 368 straipsnio 1 dalies taikymu ir vien formaliais procesinio pobūdžio argumentais atsisakė patikrinti teisės normų ir apeliantės teisių pažeidimus, padarytus civilinėje byloje, kurią prašoma atnaujinti. Mano, kad toks pirmosios instancijos teismo formaliai atliktas apeliantės prašymo vertinimas prieštarauja tiek proceso atnaujinimo instituto paskirčiai, tiek ir nurodytai teismų praktikai dėl šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
3.2. Pažymėjo, kad teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl neatsižvelgė ir nevertino apeliantės nurodytų aplinkybių ir argumentų dėl praleisto procesinio trijų mėnesių termino (CPK 368 straipsnio 1 dalis) atnaujinimo ir nepateikė teisiškai pagrįstų motyvų, kodėl apeliantės praleistas terminas negali būti atnaujintas.
3.3. Atkreipė dėmesį, jog apeliantė 2011 m. rugpjūčio 30 d. sutarties pagrindu iš J. M. už 20 000 Lt įsigijusi valdymo teisę į 190 kv. m. bendro ploto nekilnojamojo daikto - pastato, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymimo plane 2Plp, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, žymimas indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7 (toliau - ginčo patalpos), nežinodama nei apie civilinę bylą Nr. 2-1754-637/2014 dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį, nei apie civilinę bylą Nr. e2-3455-965/2017 dėl iškeldinimo, negalėjo net įtarti apie savo teisių pažeidimą, nes pagrįstai tikėjosi, kad S. A. įvykdys savo įsipareigojimus pagal 2013 m. birželio 5 d. susitarimą (lot. pacta sund servanda). Todėl teigia, jog apie savo teisių pažeidimą apeliantė realiai suprato tik tuo metu, kai S. A. pradėjo iškeldinimo procedūrą vykdomojoje byloje Nr. 0005/17/00853 (2017 m. rugpjūčio mėnesį).
3.4. Apeliantė taip pat atkreipė dėmesį, jog 1992 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos rajono Lėbartų valstybinis ūkis perdavimo-priėmimo aktu perdavė nurašytą kiaulidės pastatą Nr. 5 (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) nusigriovimui, t. y., kaip statybines medžiagas už 363 000 talonų pareiškėjui S. A., A. M., R. B. ir Č. S.. Teigia, jog mirus A. M., jo pagal 1992 m. lapkričio 30 d. perdavimo-priėmimo aktą valdytą pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų dalį paveldėjo jo sutuoktinė J. M.. Nurodė, jog J. M. pagal 2011 n, rugpjūčio 30 d. sutartį perleido valdymo teises į ginčo patalpas apeliantei. Darė išvadą, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantė, sąžiningai įgijo ginčo patalpas bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą turtą jas valdė daugiau nei 10 metų, todėl teigia, jog apeliantė atitiko visas sąlygas tam, kad galėtų įgyti nuosavybės teises į ginčo patalpas įgyjamosios senaties būdu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas S. A. prašo atmesti apeliantės A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutarties. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
4.1. Pažymėjo, kad apeliantė net nenurodė priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis ir kurioms esant ji praleido 3 mėnesių procesinį terminą kreiptis į teismą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, todėl mano, jog pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio mėn. kitas jos pasirinktas teisių gynybos būdas, kur ginčas dar nėra išspręstas, niekaip nepateisina ir negali pateisinti jos delsimo kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014.
4.2. Taip pat pažymėjo, jog aplinkybės apie tai, kad pareiškėjas ir V. B. ketina kreiptis į teismą dėl nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties būdu apeliantei buvo žinomos dar prieš minėtiems asmenims kreipiantis į teismą, t. y. 2013 m. birželio 5 d.. Teigia, jog 2013 m. birželio 5 d. susitarime, kurį pasirašė pati apeliantė, aiškiai nurodyta, kad „kiekvienas savo dalies juridinio įteisinimo asmeninėn nuosavybėn kreipsimės į Klaipėdos miesto apylinkės teismą įgyjamosios senaties įgijimo pagrindu“. Mano, jog apeliantės nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis, dėl kurių apeliantė į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi praėjus beveik penkių metų laikotarpiui.
4.3. Pareiškėjo vertinimu 2013 m. birželio 5 d. susitarime, kurį pasirašė pareiškėjas ir apeliantė, taip pat pripažinta, kad pareiškėjas nuo 1992 m. valdo ir siekia teismo keliu įsiteisinti ginčo pastato dalis. Atkreipė dėmesį, jog šiame susitarime yra tik išreikštas pareiškėjo pažadas apeliantei padovanoti ginčijamą turtą ateityje, tačiau jokiu būdu apeliantė minėtame susitarime nėra įvardijama kaip teisėta ir sąžininga minėtos pastato dalies valdytoja. Mano, jog šią aplinkybę neabejotinai patvirtino ir Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-782-793/2018.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
7. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsakyta atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2‑1754-637/2014, teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
8. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. priėmė teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014, kuriuo nustatytas faktas, kad pareiškėjas S. A. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2P1p bei 1p1p dalį, pažymėtą žymenimis 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-20, kurio plotą sudaro 532,66 kv. m, bei nustatytas faktas, kad pareiškėjas V. B. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2P1p bei 1p1p dalį, pažymėtą žymenimis 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 2-1, kurio plotą sudaro 381,38 kv. m. Įsiteisėjusiu minėtu sprendimu nustatyta, kad pagal Klaipėdos apskrities archyvo pateiktus duomenis pagal individualų projektą Lėbartų Tarybiniam ūkiui 1965 m. kovo 4 d. buvo išduotas leidimas Nr. 15 Žolių miltų agregato statybai, kuris priimtas naudoti 1965 m. rugpjūčio 2 d. 1992 m. Žolių miltų gamybinis pastatas buvo parduotas grupei asmenų (tame tarpe S. A. ir Č. S., kuris dalį pastato pardavė V. B.) aukcione už 370 000,00 rublių (civilinė byla Nr. 2-13834-826/2013). 2009 m. minėtam Žolių miltų gamybiniam pastatui (914 kv. m ploto) suformuota Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini), pastatas plane pažymėtas 2P1p bei 1p1p, jam suteiktas unikalus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai S. A. ir V. B. 2013 m. kovo 12 d. surašė susitarimą dėl šio pastato pasidalinimo pagal pažymėtas dalis. Taip pat nustatyta, kad J. M. ir A. J. 2011 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė nekilnojamojo daikto valdymo teisių perleidimo sutartį, kuria J. M. perleido A. J. nekilnojamojo daikto – pastato (registro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymimo plane 2P1p, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų žymimų 1-3; 1-4; 1-5; 1-6; 1-7 indeksais pagal suformuotą 2009 m. rugpjūčio 17 d. nekilnojamojo kadastro duomenų bylą, bendras plotas 190 kv. m) dalį. 2013 m. birželio 5 d. S. A. ir A. J. pasirašė rašytinį susitarimą, kad po to kai S. A. ir V. B. kreipsis į teismą dėl jų valdomų patalpų dalių pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) įteisinimo, jie sutinka, kad po pastato įteisinimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre, pastato dalys, pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7, priklausys A. J..
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei tuos pagrindus taikant neformaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-303/2007).
10. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.
11. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Šiuo institutu siekiama, kad visi teismų priimti sprendimai būtų teisėti, tačiau teismų sprendimai tikrinami tik konkrečiais įstatymo numatytais atvejais, t. y. pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos šios išnagrinėtos civilinės bylos proceso atnaujinimo privalomos sąlygos: 1) civilinė byla turi būti užbaigta; 2) pareiškėjas turi būti dalyvaujantis byloje asmuo; 3) turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas; 4) pareiškėjas neturi būti praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, teismas turi atsisakyti atnaujinti procesą.
12. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, šio straipsnio 1 dalis nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
13. Prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 str. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 str. 1 d.); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 str. 2–3 d.); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 str. 4 d.). Pažymėtina, kad sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą teismas CPK 370 str. 1 d. nustatyta tvarka atitinkamai tikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 str. nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu. Tuo atveju, jei pateiktas prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, taikomas trūkumų šalinimo institutas; jeigu yra CPK 137 str. 1 d. 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai, teismas prašymą atnaujinti procesą atsisako priimti (CPK 370 str. 1 d.). Iki prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo, šio prašymo pagrįstumas nevertinamas. Tik tada, kai prašymas atnaujinti procesą yra priimtas, teismas sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. CPK 366 str. 1 d. išvardintų pagrindų buvimo, taip pat vertina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto termino (CPK 370 str. 2–3 d.).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
15. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje nėra ginčo, jog apeliantė praleido įstatymo nustatytą terminą, per kurį ji turėjo kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, todėl sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, būtina išsiaiškinti, ar nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, t. y. „jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų“. Pažymėtina, jog prašymu atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo apeliantė nurodė aplinkybes, jog apie teismo procesą, kurį prašoma atnaujinti apeliantė sužinojo 2017 metų rugpjūčio mėnesį. Taip pat nurodė, jog siekdama apginti savo teises bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimas jau buvo įsiteisėjęs, o apeliantę ir pareiškėją S. A. siejo prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iš 2013 m. birželio 5 d. susitarimo dėl ginčo pastato pasidalinimo, pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo pareiškėją S. A. įvykdyti 2013 m. birželio 5 d. susitarimą natūra.
16. Pažymėtina, jog dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, pats pasirenka kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi siekiama ginti savo galimai pažeistas teises. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-7-59/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek nagrinėjamame atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės rodo, jog apeliantė, siekdama apginti savo galimai pažeistas teises pasirinko savo pažeistų teisių būdą, t. y. kreiptis į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo vykdyti 2013 m. birželio 5 d. sutartį natūra, ir tik Klaipėdos apylinkės teismui 2018 m. vasario 7 d. priėmus apeliantei nepalankų sprendimą, apeliantė 2018 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad apeliantei apie jos galimai pažeistas teises buvo žinoma dar 2017 m. rugpjūčio mėnesį, todėl ji suprato, arba turėjo suprasti, jog praleidusi įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei nesant svarbių priežasčių, ji praras teisę siekti galimai pažeistų teisių gynimo vadovaujantis proceso atnaujinimo institutu. Tačiau tiek prašyme atnaujinti procesą, tiek atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog ji pasirinko kitą jos galimai pažeistų teisių gynimo būdą, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo.
17. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog apeliantė turėjo galimybę reikšti reikalavimą dėl proceso atnaujinimo lygiagrečiai kito jos pasirinkto teisių gynybos būdo civilinėje byloje Nr. e2-782-793/2018. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas, kuris yra nurodęs, jog asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje L.M., L.M. v. R.K., V.K., bylos Nr. 3K-7-39/2012).
18. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad šie argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui reikšmės neturi, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jos keisti ar naikinti.
19. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nenurodė pagrįstų aplinkybių, jog įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl laiko, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334– 39 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.