Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje nagrinėjo pareiškėjos A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. kovo 8 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiškėjos A. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014 remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų). Pareiškėja be to prašo atnaujinti jai CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą praleistą terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo. Atnaujinus procesą Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014 prašoma pakeisti 2014 m. kovo 24 d. teismo sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjas S. A. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastato, esančio adresu Jūrininkų pr. 1 A, Klaipėda, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2P1p bei 1p1p dalį, pažymėtą žymenimis 1-1, 1-2,1-3, 1-4, 1-5,1-6, 1-7,1-16,1-17,1-18, 1-19, 1-20, kurio plotą sudaro 532,66 m² ir nustatyti faktą, kad pareiškėja A. J. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2P1p bei 1p1p dalį, pažymėtą žymenimis 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7, o pareiškėjas S. A. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2P1p bei 1p1p dalį, pažymėtą žymenimis 1-1, 1-2, 1-16, 1-17,1-18, 1-19,1-20. Pareiškėjos atstovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad A. J. nebuvo įtraukta į minėtos bylos nagrinėjimą ir nežinojo apie 2014 m. kovo 24 d. teismo sprendimą, kurioje S. A. ir V. B. buvo pripažintos nuosavybės teisės į dalis patalpų, esančių pastate, adresu Jūrininkų pr. 1A, Klaipėdoje, u/n (duomenys neskelbtini) (nustatyti faktai, kad šie asmenys įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises). Pažymi, kad pareiškėja ir S. A. buvo susitarę, kad siekiant įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į jų faktiškai valdomas pastato – (duomenys neskelbtini), dalis, pareiškėjas V. B. kreipsis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į savo valdomas pastato dalis, o S. A. į savo ir pareiškėjos A. J. faktiškai valdomas dalis, o po atitinkamo teismo sprendimo S. A. neatlygintinai perleis pareiškėjai jos valdomas dalis (1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7). Nurodo, kad S. A. apie susitarimą dėl pareiškėjos valdomo pastato dalių kreipiantis į teismą nepranešė, taip pat neprašė jos byloje įtraukti suinteresuotu asmeniu. Apie 2014 m. kovo 24 d. sprendimą pareiškėja sužinojo 2017 m. rugpjūčio mėnesį, kai antstolė B. T., vykdydama teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3455-965/2017, pradėjo UAB „Lexima“ iškeldinimo iš pastato adresu (duomenys neskelbtini), dalies - patalpą plane pažymėtų 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7, procedūras vykdomojoje byloje Nr. 0005/17/00853, kurias pagal 2013 m. rugsėjo 23 d. panaudos sutartį A. J. buvo perdavusi naudotis UAB „Lexima“.

Suinteresuoti asmenys S. A., V. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepateikė, prašymų nereiškė, procesiniai dokumentai jiems įteikti ir apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis Nr. 3K-3-121/2011). Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis Nr. 3K-3-265/2004, 2012-06-08 nutartis Nr. 3K-3-282/2012). Kad procesas gali būti atnaujinamas turi būti visos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas (įsakymas) turi pažeisti pareiškėjos teises ir įstatymo saugomus interesus; 2) pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turėjo kreiptis per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo tos dienos, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai ir byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 368 str., 369 str. 2 d.). Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi patikrinti, ar pareiškėjų proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtina ir turi esminę reikšmę ankstesnio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėja turi nebeturėti galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema ir kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. priėmė teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014, kuriuo nustatytas faktas, kad pareiškėjas S. A. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2P1p bei 1p1p dalį, pažymėtą žymenimis 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-20, kurio plotą sudaro 532,66 kv.m., bei nustatytas faktas, kad pareiškėjas V. B. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2P1p bei 1p1p dalį, pažymėtą žymenimis 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 2-1, kurio plotą sudaro 381,38 kv.m. Sprendimas įsiteisėjęs. Sprendime nurodyta, kad pagal Klaipėdos apskrities archyvo pateiktus duomenis pagal individualų projektą Lybartų Tarybiniam ūkiui 1965 m. kovo 4 d. buvo išduotas leidimas Nr. 15 Žolių miltų agregato statybai, kuris priimtas naudoti 1965 m. rugpjūčio 2 d. 1992 m. Žolių miltų gamybinis pastatas buvo parduotas grupei asmenų (tame tarpe S. A. ir Č. S., kuris dalį pastato pardavė V. B.) aukcione už 370 000,00 rublių (civilinė byla Nr. 2-13834-826/2013). 2009 m. minėtam Žolių miltų gamybiniam pastatui (914 kv.m. ploto) suformuota Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla Nr. 21/59421 (registro Nr. 44/713590), adresas Klaipėdos apskr., (duomenys neskelbtini)., pastatas plane pažymėtas 2P1p bei 1p1p, jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). P. S. Ašmontas ir V. B. 2013 m. kovo 12 d. surašė susitarimą dėl šio pastato pasidalinimo pagal pažymėtas dalis.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3455-965/2017 nuspręsta iškeldinti UAB „Lexima“ su visais jai priklausančiais daiktais iš pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sprendime pažymėta, kad pasibaigus tarp ieškovo S. A. ir atsakovės UAB „Lexima“ 2015 m. birželio 20 d. sudarytai nekilnojamojo turto panaudos sutarčiai, kuria atsakovei neatlygintinai iki 2015 m. birželio 20 d. buvo perduotas naudotis aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas, šios sutarties nepratęsus ir atsakovei be jokio teisinio pagrindo, t. y. savavališkai užėmus ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jo negrąžinant, atsakovė iš jo iškeldintina teismo tvarka. Sprendimas įsiteisėjęs.

Iš pareiškėjos A. J. kartu su prašymu pateiktų dokumentų matyti, kad ir pareiškėja A. J. 2013 m. rugsėjo 23 d. panaudos sutarties ir perdavimo akto pagrindu iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo perdavusi neatlygintinai naudotis UAB „Lexima“, atstovaujamai direktorės A. J., pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7. Pagal sutarties 2.8 punktą jei šalys raštu prieš mėnesį iki panaudos sutarties pabaigos nepraneš viena kitai dėl tolimesnio patalpų naudojimo, sutartis automatiškai prasitęsia dar metams, t.y. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Teismas neturi duomenų kokiu pagrindu A. J. buvo perdavusi patalpas neatlygintinai naudotis savo vadovaujamai UAB „Lexima“. 2011 m. rugpjūčio 30 d. J. M. šių patalpų valdymo teisių perleidimo A. J. sutartis jai nuosavybės teisių nesuteikė. 2013 m. birželio 5 d. S. A. ir A. J. pasirašyto rašytinio susitarimo, kad po to kai S. A. ir V. B. kreipsis į teismą dėl įteisinimo jų valdomų patalpų dalių pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (pripažįstant, kad jie įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į jų valdomas patalpų dalis pastate), jie sutinka, kad po pastato įteisinimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre, pastato dalys, pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7, priklausys A. J., negalima vertinti kaip dovanojimo sutarties, nes pažadas padovanoti turtą ateityje ir pats šis susitarimas nelaikomas dovanojimo sutartimi. Tą pažymėjo ir Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-782-793/2018, kuria atmestas A. J. ieškinys, kuriuo ieškovė prašė įpareigoti atsakovą S. A. įvykdyti 2013 m. birželio 5 d. susitarimą natūra – savo sąskaita su ieškove A. J. sudaryti dovanojimo sutartį dėl pastato adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių, plane pažymėtų indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7, neatlygintino perleidimo (dovanojimo) A. J.. Sprendime be to pažymėta, kad iš susitarimo turinio matyti, kad 2013 m. birželio 5 d. susitarimo šalys yra V. B. ir S. A., šiame susitarime nenustatytos jokios ieškovės A. J. prievolės, o atsakovas ne įsipareigojo, o išreiškė sutikimą, kad ieškovei neatlygintinai priklausys susitarime nurodytos pastato dalys. Minėtas sprendimas neįsiteisėjęs, kadangi A. J. per atstovą buvo apskųstas, apeliacine tvarka skundas dar nėra išnagrinėtas.

CPK 368 straipsnyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vėliausiai 2017 m. rugpjūčio 14 d., kai A. J. atstovui advokatui I. B. šio prašymu buvo sudaryta galimybė susipažinti su civiline byla Nr. 2-1754-637/2014 ir joje priimtu 2014 m. kovo 24 d. teismo sprendimu, A. J. tapo žinoma, kad teismas yra nustatęs faktus, kad S. A. ir V. B. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į jų valdomas patalpų dalis pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad pareiškėjai ketina kreiptis dėl nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties būdu A. J. turėjo būti žinoma dar prieš šiems asmenims kreipiantis į teismą (2014 m. sausio 6 d. teisme gautas jų atitinkamas pareiškimas) kadangi kaip matyti iš A. J. ir S. A. 2013 m. birželio 5 d. pasirašyto susitarimo, jame aiškiai nurodoma, kad V. B. ir S. A. ketina kreiptis į teismą dėl nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Todėl pareiškėja jau po 2013 m. birželio 5 d. susitarimo pasirašymo turėjo domėtis, ar šie asmenys faktiškai kreipėsi į teismą dėl nuosavybės įregistravimo, o sužinojus apie nagrinėjamą bylą galėjo prašyti ją įtraukti suinteresuotu asmeniu ir skųsti tokį sprendimą, jei šis pažeistų jos teises ar interesus (dalyje, kuria nustatyta, kad S. A. įgyjamosios senaties būdu įgijo ginčo patalpas, pažymėtas indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7). Be to pati pareiškėja Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-782-793/2018 pripažino, kad jos valdymo trukmės nepakako, kad kartu su S. A. ir V. B. būtų galėjusi kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės į pastato dalis įgyjamosios senaties būdu įgijimo. 2014 m. kovo 24 d. teismo sprendime pripažinta, kad S. A. pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2P1p bei 1p1p dalį, pažymėtą žymenimis 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-20, kurio plotą sudaro 532,66 kv.m., faktiškai nepertraukiamai valdė nuo 1992 m., ir kad V. B. šio pastato dalį, pažymėtą žymenimis 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 2-1, kurio plotą sudaro 381,38 kv.m., faktiškai nepertraukiamai valdė nuo 2000 m. Taip pat reikia turėti omenyje, kad remiantis prieš tai minėtų panaudos sutarčių pagrindu UAB „Lexima“ kažkurį laikotarpį ginčo patalpas, pažymėtas indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7, valdė ir naudojosi ši bendrovė (iki bendrovės iškeldinimo), ne asmeniškai A. J.. Pareiškėja nenurodė tikslaus laikotarpio, kada po 2011 m. sutarties pasirašymo ji nepertraukiamai valdė minėtas patalpas.

Tai, kad ieškovė, sužinojusi apie tai, kad teismo sprendimas byloje, kurioje ji siekia atnaujinti procesą, nes dalis dar 2014 m. priimto teismo sprendimo jos netenkina, 2017 m. rugpjūčio mėnesį buvo pasirinkusi kitą jos teisių gynybos būdą civilinėje byloje Nr. e2-782-793/2018, kur ginčas dar galutinai nėra išspręstas, niekaip nepateisina jos delsimo kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014, kurį pareiškėja galėjo reikšti teismui lygiagrečiai. Terminą pareiškėja praleido žymiai ir be pateisinamų priežasčių, net jei skaičiuoti nuo vėliausio galimo sužinojimo apie 2014 m. priimtą teismo sprendimą, todėl vien tai yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Be to, kaip matyti pareiškėja pati civilinėje byloje Nr. e2-782-793/2018 pripažino, kad neatitinka visų sąlygų (pirmiausia dėl nepertraukiamo teisėto šių patalpų valdymo daugiau kaip dešimt metų), kad pagal įgyjamąją senatį įgytų civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014 ginčo patalpas, pažymėtas indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7 (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.68 – 4.71 straipsniai). Todėl negalima teigti, kad 2014 m. kovo 24 d. teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl A. J. teisių ar pareigų, ar kad šis teismo sprendimas sukuria pareiškėjai teisių ar pareigų arba kad tokiu teismo sprendimu pažeistos jos teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis Nr. 3K-3-282/2012; 2009-03-16 nutartis Nr. 3K-3-108/2009). Reikia pastebėti, kad net teismui ir atnaujinus procesą negalima teigti, kad būtų pagrindas nustatyti faktą, kad pareiškėja A. J. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2P1p bei 1p1p dalį, pažymėtą žymenimis 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7, kaip kad pareiškėja prašo teismo prašyme dėl proceso atnaujinimo.

Įvertinus nurodytą pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir pateiktas praleidus teisės aktų nustatytą terminą, kurio atnaujinti nėra pagrindo (CPK 368 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 78, 93, 290-291, 366 str. 1 d. 2 p., 370 str. 3 d., teismas

nutaria:

pareiškėjos A. J. prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.