- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e2S-1068-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01437-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Suinteresuotas asmuo
- N. A. N. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (išieškotojo) N. A. N. S. (N. A. N. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą suinteresuotajam asmeniui (skolininkei) I. L. dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, suinteresuotasis asmuo – N. A. N. S. (N. A. N. S.), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė prašė spręsti klausimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui skolininkei I. L. už Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalies, kuria nustatyta suinteresuoto asmens išieškotojo N. A. N. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. S., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka savaitgaliais, nevykdymo.
2. Nurodė, kad vykdo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-9-445/2018 dėl skyrium gyvenančio tėvo (išieškotojo) bendravimo su vaiku tvarkos. Išieškotojas 2021 m. sausio 11 d. pateikė antstolei prašymą skirti baudą skolininkei už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku 1.1 punkto nevykdymą. Nurodytame punkte nustatyta, jog tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 val. mokslo metų laikotarpiu ir iki 20 val. ne mokslo metų laikotarpiu, su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus. Skolininkė išieškotojui neleido pasiimti vaiko savaitgaliui 2021 m. sausio 8–10 d., remdamasi šalyje paskelbtu karantinu. Karantinas nėra pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti ir matytis su skyrium gyvenančiu tėvu, teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos privalo laikytis abi šalys.
Šalies argumentai
3. Skolininkė nesutiko su pareiškimu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad antstolė savo prašyme formaliai dėsto teismų praktiką ir tėvų teises, tačiau neatsižvelgia į esamas aplinkybes – dėl Covid-19 pandemijos šalyje paskelbto karantino pasikeitė ir daugelio teismų sprendimų vykdymas. Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 buvo sugriežtintos karantino sąlygos ir uždraustas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, taip pat buvo uždrausti daugiau nei vienos šeimos ar vieno namų ūkio artimi kontaktai. Išieškotojas turi kitą šeimą, su sutuoktine turi dar 3 vaikus, todėl artimas kontaktas su išieškotoju ir jo šeima negalimas. Per šį laikotarpį išieškotojas turėjo galimybę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ir vaizdo ryšio priemonėmis. Tačiau pats tėvas nerodė iniciatyvos bendrauti su vaiku, nuo 2020 m. lapkričio 17 d. neskambino vaikui ir nebandė susisiekti su juo. Tėvas vaiką buvo pasiėmęs 2020 m. spalio 25–28 d., nuo tada iki judėjimo tarp savivaldybių apribojimo, jis nelankė vaiko savaitgaliais. Išieškotojas kartais parašydavo žinutę ar elektroninį laišką, informuodamas, kad neatvyks, o kartais ir visai nepranešdavo apie neatvykimą. Nepasveikino vaiko su gimtadieniu. Antstolė, kreipdamasi į teismą dėl baudos skyrimo, nevykdė CPK 583 straipsnyje numatytų reikalavimų dėl antstolio veiksmų eiliškumo. Ne karantino ar ekstremalios situacijos metu teismo nustatyta bendravimo tvarka buvo ir bus vykdoma, kai tai nekels grėsmės vaiko bei skolininkės sveikatai.
4. Išieškotojas prašė tenkinti antstolės pareiškimą. Nurodė, kad skolininkė be pateisinamos priežasties neleidžia jam pasimatyti su vaiku, nederina susitikimo laiko. Neleido išieškotojui pasiimti vaiko 2021 m. sausio 8–10 d. Išieškotojas antstolei analogiškus prašymus teikė 2020 m. gegužės 25 d., nes vaiko nematė 3 mėnesius, 2020 m. liepos 23 d., nes skolininkė neleido pasiimti vaiko 2020 m. liepos 17–19 d., 2020 m. gruodžio 11 d., nes skolininkė neleido bendrauti su vaiku 2020 m. gruodžio 11–23 d., nurodydama, kad dėl šalyje esančio karantino jis negali atvykti ir praleisti su vaiku savaitgalio ir atostogų. Vykdomuoju dokumentu nustatyti skolininkės veiksmai yra išimtinai asmeninio pobūdžio. Byloje nėra duomenų, kad teismo sprendimo nevykdymas būtų nulemtas objektyvių, ne nuo vaiko motinos valios priklausančių priežasčių. Karantino režimas nėra ir nebuvo pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Skolininkė gina ne vaiko, o savo asmeninius interesus, nes išieškotojui atvykus pasiimti vaiko neatidaro buto durų, į susitikimą vaiko neatveda, neleidžia nustatyta apimtimi bendrauti su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis, ignoruoja išieškotojo pranešimus, nederina kito susitikimo laiko, nebendradarbiauja. Skolininkė teismo sprendimo nevykdo jau apie 6 mėnesius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 15 d. nutartimi netenkino antstolės V. M. pareiškimo dėl baudos skyrimo skolininkei I. L. už Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu nustatytos išieškotojo N. A. N. S. bendravimo tvarkos su vaiku savaitgaliais nevykdymo.
6. Teismas nustatė, kad antstolė 2021 m. sausio 12 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-15-550. Išieškotojo ir skolininkės ginčus dėl nepilnamečio vaiko nagrinėjo ne tik teismai, bet dėl ginčo ne kartą pasisakė ir Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), atvejo vadybininkai ir kiti asmenys, teikiantys paslaugas šeimai. Tarp vaiko tėvų periodiškai kyla nesutarimai ir konfliktai dėl bendravimo su vaiku tvarkos bei jo auklėjimo klausimais, galimai ir dėl to, kad skiriasi jų tautinis, kultūrinis, religinis identitetas.
7. Situaciją analizavo Lietuvos Respublikos Lietuvos Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, kuris 2020 m. spalio 28 d. pažymos Nr. (6.1-2020-363)PR-415 „Dėl mažametės A. S. teisių užtikrinimo ir Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų, sprendžiant klausimus, susijusius su mažametės teisių užtikrinimu“ (toliau – Kontrolieriaus pažyma) rezoliucine dalimi atkreipė šalių dėmesį į poreikį, imantis bet kokių su mažametės gerove susijusių klausimų sprendimo, visų pirma vadovautis vaiko interesais, siekiant užtikrinti ne tik fiziologinius mergaitės poreikius bet ir vaiko teisę augti emociškai saugioje aplinkoje, nestebint suaugusiųjų tarpusavio konfliktų ir juose nedalyvaujant.
Šalies argumentai
8. Teismas vertino ne visas kitas buvusias ar esamas tarp šalių kilusias konfliktines situacijas, tačiau tik antstolės pareiškime nurodytą konkretų atvejį, apie kurį antstolei nurodė išieškotojas – kad skolininkė nesudarė galimybių tėvui bendrauti su vaiku 2021 m. sausio 8–10 d. savaitgalį. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad išieškotojas nebendravo su vaiku 2021 m. sausio 8–10 d. savaitgalį (nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.), todėl aplinkybė, kad sprendimo šia apimtimi nebuvo laikytasi, pripažintina įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną Lietuvos Respublikoje, karantino metu (skirtingai nei esant nepaprastosios padėties režimui, kurio metu būtų taikomi fizinių asmenų teisių ir laisvių apribojimai) nenustoja galioti teismų sprendimai dėl bendravimo su vaikais, o tėvų teisės nėra varžomos, išskyrus atvejus, galinčius įtakoti ir teisę matytis su vaiku, jei situacijos patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino režimo sąlygas. Tėvams siūloma, esant karantino sąlygoms, veikti laksčiai (tiek susitariant dėl bendravimo su vaiku nuolatinėmis ryšio priemonėmis, tiek dalintis vaiko priežiūra) ir ieškant kompromisų bei, svarbiausia, nepamirštant paties vaiko, jo jausmų ir tai, jog jis gali jaustis pamirštas tuo atveju, jei bendravimas su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų nebūtų užtikrintas (Kontrolieriaus pažymos 3.3 punktas).
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 keičiant Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl Karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, draudžiama daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis, draudžiama rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse, jei jose dalyvauja daugiau nei viena šeima ir (ar) vienas namų ūkis, palikti gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai vykimas neišvengiamai būtinas, kai ne daugiau kaip vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariai vyksta pasivaikščioti atvirose vietose, taip pat kai vykstama prižiūrėti sergančių ar negalinčių savimi pasirūpinti asmenų.
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 1 keičiant Nutarimą Nr. 1226, nustatyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.
12. Teismas pripažino, jog skolininkės argumentas, kad ji vadovavosi šalyje paskelbto karantino ribojimais, kuriais buvo uždraustas judėjimas tarp savivaldybių bei uždrausti daugiau nei vienos šeimos ar vieno namų ūkio artimi kontaktai, o išieškotojas gyvena kitoje šeimoje su sutuoktine ir trimis vaikais, yra pagrįstas. Nors Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas nėra pagrindas nevykdyti teismo sprendimų, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad skolininkė gyvena (duomenys neskelbtini), o išieškotojas – (duomenys neskelbtini) (kitoje savivaldybėje), išieškotojas neteikė antstolei ar teismui duomenų, jog būtų išsprendęs planuojamo buvimo su vaiku 2021 m. sausio 8-10 d. metu būsto (apsigyvenimo) (duomenys neskelbtini) klausimą. Spalio–gruodžio mėnesiais Lietuvoje buvo ypatingai padidėjęs užsikrėtusių Covid-19 asmenų skaičius. Todėl šalyje buvo įvesti griežti reikalavimai laikytis asmenų bendravimo ir kontaktavimo sąlygų. Dėl šių aplinkybių galėjo kilti grėsmė ne tik šalių vaikui (jo sveikatai), bet ir kitiems trims nepilnamečiams išieškotojo vaikams. Skolininkės elgesys, atsisakant sudaryti sąlygas tėvui susitikti su vaiku aptariamą konkretų savaitgalį, vertintinas kaip pagrįstas ir racionalus atsargumas, veikimas vaiko interesais. Teismas nenustatė skolininkės tyčios ar piktnaudžiavimo savo teisėmis šiuo konkrečiu atveju, todėl pripažino, kad nėra pagrindo jai skirti baudos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Suinteresuotas asmuo N. A. N. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti ir skirti skolininkei I. L. baudą už Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo nevykdymą, baudą išieškant išieškotojo naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Tarnyba savo oficialiuose interneto puslapiuose yra specialiai pažymėjusi, kad karantino metu įvestas draudimas gyvai bendrauti, susitikti su vaiku negalioja išsiskyrusiems tėvams, t. y. vaikai gali gyvai susitikti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija parengtuose paaiškinimuose yra nurodžiusi, kad nepaisant to, kad asmuo ir jo vaikai gyvena skyrium, jie yra laikomi šeima, o vaikai, net ir išsituokus tėvams – laikomi kiekvieno iš išsituokusių tėvų šeimos nariais. Todėl jiems nėra taikomas Vyriausybės nutarimu priimtas draudimas dėl artimų kontaktų ir nepilnametis vaikas gali susitikti tiek su santuoką nutraukusiu tėčiu, tiek mama. Jei santuoką nutraukęs tėtis ar mama vyktų į kitą savivaldybę pas savo nepilnametį vaiką – tai būtų laikoma objektyvia pagrįsta neatidėliotina priežastimi, kadangi atskirai gyvenančių tėvų bendravimas su vaiku yra jų teisė ir pareiga
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad skolininkė teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdė pagrįstai. Teismas neturėjo vertinti aplinkybės, ar išieškotojas buvo išsprendęs planuojamo buvimo su vaiku 2021 m. sausio 8-10 d. metu būsto (apsigyvenimo) (duomenys neskelbtini) klausimą. Nagrinėjamoje byloje nebuvo teisinio pagrindo spręsti dėl teismo sprendimo vykdymo (nustatytos bendravimo tvarkos sąlygų) pakeitimo ir spręsti, kad išieškotojas turėjo bendrauti su vaiku kitokiomis sąlygomis, nei nustatyta teismo sprendime, tai yra turėjo išspręsti planuojamo buvimo su vaiku 2021 m. sausio 8-10 d. metu būsto (apsigyvenimo) (duomenys neskelbtini) klausimą. Kad skyrium gyvenantis vaiko tėvas turėtų bendrauti tik tame mieste, kur yra vaiko gyvenamoji vieta, ir negalėtų vaiko parsivežti į savo gyvenamąją vietą, nėra numatyta ir Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarime Nr. 1418.
13.3. Negalima sutikti su teismo išvada, kad dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino apribojimų teismo sprendimo vykdyti negalima, jeigu skyrium gyvenantis tėvas ir vaikas gyvena skirtingose savivaldybėse. Tokiu atveju būtų nepagrįstai apribotos skirtingose savivaldybėse gyvenančių tėvų ir vaikų teisės, pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, nes tėvai, kurie gyvena toje pačioje savivaldybėje, kaip ir vaikas, turėtų teisę betarpiškai bendrauti su vaiku, o tie tėvai, kurie gyvena ne vaiko savivaldybėje, teisės betarpiškai bendrauti su vaiku neturėtų, arba jeigu turėtų, tai tik vaiko gyvenamosios vietos savivaldybėje. Toks aiškinimas neatitinka nei Teisingumo ministerijos, nei Tarnybos oficialios pozicijos, kad įvesti karantino ribojimai netaikomi skyrium gyvenančių tėvų bendravimui su vaikais ir nėra priežastis nevykdyti teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos.
13.4. Teismas daro nepagrįstas prielaidas, kad skolininkė būtų leidusi vaikui bendrauti su tėvu (duomenys neskelbtini) mieste. Byloje esantys įrodymai (šalių susirašinėjimas) patvirtina, kad išieškotojo pasiūlymus skolininkė ignoruodavo arba su jais nesutikdavo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių visumą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad spręsdamas dėl baudos skyrimo, teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, kt. Bauda gali būti skiriama tik už konkrečius antstolio surašytame akte nurodytus skolininkės veiksmus (neveikimą), tačiau tai nereiškia, kad teismas neturėjo vertinti kitų reikšmingų aplinkybių.
13.5. Teismas spręsdamas dėl skolininkės tyčios, neatsižvelgė į tai, kad ji sistemingai ir piktybiškai nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos, tuo pažeisdama vaiko ir tėvo interesus. Baudos paskyrimas šiuo atveju turėtų užtikrinti tinkamą bendravimo tvarkos vykdymą, o būtent – drausminti skolininkę ir skatinti daugiau nepažeisti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygų. Teismo nutartimi skolininkė ne tik, kad nėra skatinama vykdyti teismo sprendimo, priešingai jai suteikiama vienasmenė tėvų valdžia priimti sprendimus, susijusius su vaiku, tame tarpe ir nevykdyti teismo sprendimo, nors CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvų teisės yra lygios. Skolininkė, nesutikdama su nustatyta bendravimo tvarka, galėjo kreiptis į teismas dėl laikino vaiko su tėvu bendravimo tvarkos pakeitimo. Tačiau ji į teismą nesikreipė, taigi bendravimo tvarka yra galiojanti ir privalėjo būti vykdoma.
13.6. Teismo nutartimi sukuriamas netikrumas, neapibrėžtumas dėl teismo sprendimo galiojimo karantino metu ir iš esmės paneigiama tiek vaiko, tiek skyrium gyvenančio tėvo teisė betarpiškai bendrauti, nes konkrečiu atveju teismas tokios teisės negina. Formuojat tokią teismų praktiką, galimos situacijos, kai vaikas paimtas bendrauti pas skyrium gyvenantį tėvą, dėl analogiškų priežasčių, taip pat galėtų būti negrąžinamas į savo gyvenamąją vietą. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad skolininkė su išieškotoju nesitarė dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nesvarstė jokių alternatyvių variantų, kokiomis sąlygomis galėtų vykti betarpiškas tėvo bendravimas su vaiku karantino metu, o vienasmeniškai, piktybiškai nusprendė neleisti bendrauti nei pagal teismo nustatytą tvarką, nei pati pasiūlė alternatyvas. Karantinas skolininkei yra tik dar viena priežastis, kuria prisidengus galima neleisti vaikui bendrauti su tėvu.
13.7. Vaiko motina, kaip asmuo, atsakingas už vaiko auklėjimą bei ugdymą, pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, privalėjo pasirūpinti tuo, kad dukra galėtų matytis ir bendrauti su tėvu nustatytu laiku, tačiau veikė priešingai. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra skolininkės tyčios ar piktnaudžiavimo dėl teismo sprendimo nevykdymo. Teismas neįvertino proporcingumo tarp menamos rizikos užsikrėsti Covid-19 ir realiai daromos žalos, kurią patiria vaikas nebendraudamas su tėvu. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Karantinas trunka ne vieną mėnesį. Todėl skolininkei sistemingai trukdant, vaiko bendravimas su tėvu yra sutrikęs jau daugiau kaip pusę metų, dėl ko silpnėja jų tarpusavio ryšys. Pažeidimo pobūdis turi dideles neigiamas pasekmes, kadangi vaikas negali betarpiškai bendrauti su tėvu jau ilgą laiką, o bendraujant nuotoliniu būdu, kai kartu bendravime dalyvauja ir vaiko motina, bendravimas nebūna kokybiškas, nes vaikas jaučia įtampą, patiria lojalumo konfliktą.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) I. L. atsiliepimu į suinteresuotojo asmens N. A. N. S. (išieškotojo) atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atskirajame skunde nurodyti Tarnybos ir Teisingumo ministerijos išaiškinimai yra bendro pobūdžio. Išieškotojas savaip interpretuodamas šią informaciją, ginčija teisėtai priimtą teismo sprendimą ir reikalauja ja remtis, kaip galutine teisine nuomone. Išieškotojas ignoruoja aplinkybę, jog yra sukūręs kitą šeimą, todėl jam neturėtų būti besąlygiškai taikomos minėtos rekomendacijos. Apeliantui galiojo Vyriausybės 2021 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 1 nustatyta tvarka, kuria buvo draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Teismas, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai. Be to, CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkui gali būti tenkinamas tik tokiu atveju, jeigu teismas nustatytų, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą.
14.3. Teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos priėmimo metu niekas nenumatė bendravimo tvarkos keitimo galimybių ir būdų įvykus ekstremalioms aplinkybėms, tokioms, kaip pandemija. Todėl teismas tinkamai įvertino konkrečią situaciją, byloje esančius dokumentus bei situaciją šalyje ir pagrįstai nusprendė, kad nebuvo pagrindo skirti skolininkei baudos, nenustačius jos tyčios ar piktnaudžiavimo savo teisėmis šiuo konkrečiu atveju. Ginčuose dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teismai skiria tik bendravimo tvarką, tačiau nenustato būdo, kaip toks bendravimas turėtų vykti. Ši pareiga užtikrinti sklandų bendravimą atitenka tėvams. Kadangi sausio mėnesį šalyje buvo susidariusi itin sudėtinga epidemiologinė padėtis, teismas pagrįstai įvertino tą aplinkybę, kad teismo sprendimo vykdymas tokiu būdu, kokio pageidavo apeliantas, būtų sukėlęs grėsmę vaiko sveikatai.
Žemesnės instancijos teismas
14.4. Teismas vaiko interesais pagrįstai sprendė, jog apeliantas galėjo ieškoti saugesnių būdų bendrauti su vaiku jam priklausantį savaitgalį, t.y. ieškodamas galimybės apsistoti (duomenys neskelbtini). Šiuo nepaprastu laikotarpiu tėvai turėtų tartis dėl bendravimo su vaiku tvarkos, vietos, būdo ir sąlygų, ieškoti geriausių sprendimų vaikui, atsižvelgiant į saugumą. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimas taip pat įpareigojo vaiko tėvą bendrauti su vaiku, vaiko interesams tinkančioje ir neprieštaraujančioje aplinkoje, kuri būtų saugi ir atitiktų visus vaiko saugumo reikalavimus. Visi apelianto veiksmai rodo, kad jam vaiko saugumas nesvarbus. Išieškotojui nėra trukdoma bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, vaizdo ir ryšio priemonėmis.
14.5. Išieškotojui nebūtų buvę jokių trukdžių bendrauti su vaiku (duomenys neskelbtini) mieste. Tačiau jis šia galimybe nesinaudojo ir net nebandė pasinaudoti. Tėvas nerodė jokio noro bendrauti su vaiku nuo 2020 m. lapkričio 17 d. Tėvas vaikui neskambino ir nebandė susisiekti su juo. Šią aplinkybę patvirtina teismui teikiamas 2020 m. lapkričio 4 d. elektroninis laiškas, kuriame išieškotojas nurodo, kad negali atvykti pasimatyti su vaiku jam priklausantį savaitgalį. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog skolininkė nevykdo kooperavimosi pareigos. Teismas pagrįstai vertino ir priėmė sprendimą dėl konkretaus atvejo, nurodyto antstolės pareiškime. Todėl atskirajame skunde nurodyti argumentai apie kilusius konfliktus dėl bendravimo su vaiku nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas pagrįstai nenustatė jokių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip tyčinis teismo sprendimo nevykdymas, sukeliantis CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei vykdymo procese) baudą dėl teismo sprendimu nustatytos suinteresuoto asmens (išieškotojo vykdymo procese) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9-445/2018 iš dalies pakeitė Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-208-547/2015 nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (išieškotojo) bendravimo su vaiku tvarką. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-552-896/2019 iš dalies pakeitė minėtu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1.4 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
17. Alytaus rajono apylinkės teismas 2019 m. liepos 9 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-9-445/2018 dėl teismo sprendimu patvirtintos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos 1.1 punkto, pagal kurį tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos mokslo metų laikotarpiu ir iki 20 val. ne mokslo metų laikotarpiu. Jeigu tėvui bendrauti priklausantį savaitgalį vaikas serga ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vaiko tėvo valios, jo pasiimti negalima, toks bendravimas nukeliamas į artimiausią savaitgalį. Paskesni tėvo su vaiku bendravimo savaitgaliai skaičiuojami atsižvelgiant į paskutinio realiai įvykusio susitikimo laiką. Vaiko motinos asmenimis ar su darbu susijęs užimtumas nelaikomas objektyviomis vaiko neperdavimo priežastimis. Apie tai, kad vaiko negalima paimti dėl ligos ar kitos objektyvios priežasties, vaiko motina privalo informuoti vaiko tėvą iki atitinkamo penktadienio 13 val.
18. Išieškotojas vykdomąjį raštą antstolei pateikė 2020 m. kovo 9 d. Antstolė jį priėmė 2020 m. kovo 12 d. patvarkymu ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0015/20/00280. Antstolė 2021 m. sausio 12 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-15-550, kuriame nustatė, jog skolininkė nevykdo 1.1 punkto, neleido pasiimti vaiko savaitgaliui 2021 m. sausio 8-10 d., ir pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas pateikė pareiškimą teismui dėl baudos skolininkei skyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 sausio 3 d. nutarimu Nr. 1 padarytus Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl Karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimus ir ribojimus, į aplinkybę, kad skolininkė su vaiku gyvena kitoje nei išieškotojas savivaldybėje, išieškotojas turi kitą šeimą su trimis nepilnamečiais vaikais, išieškotojas neteikė duomenų, jog būtų išsprendęs planuojamo buvimo su vaiku 2021 m. sausio 8-10 d. metu būsto (apsigyvenimo) (duomenys neskelbtini) klausimą, į tai, kad spalio–gruodžio mėnesiais Lietuvoje buvo itin padidėjęs užsikrėtusių Covid-19 asmenų skaičius, pripažino, jog skolininkės atsisakymas leisti išieškotojui pasiimti vaiką vertintinas kaip pagrįstas ir racionalus atsargumas, veikimas vaiko interesais, todėl nėra pagrindo skirti baudą.
20. CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019 33 punktas).
21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 25 punktas).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, vertindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbto karantino sąlygas, yra konstatavęs, kad karantino paskelbimas Lietuvoje neribojo tėvų ir vaikų šeiminių santykių, išskyrus, jei tai buvo reikalinga dėl kitų būtinų saugaus gyvenimo priemonių, pavyzdžiui, izoliacijos grįžus iš užsienio valstybių, susirgus koronavirusine infekcija, turėjus kontaktą su sergančiuoju ir pan., taikymo, t. y. siekiant pagrindinio šio režimo paskelbimo tikslo – sustabdyti ir riboti infekcijos plitimą. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus antrąjį karantiną buvo įvesta daugiau apribojimų asmenims, pavyzdžiui Vyriausybės 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1364 buvo nustatytas daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) namų ūkių artimų kontaktų draudimas, o Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 nuo 2020 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikoje buvo įvestas asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimas, tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kaip ir nepilnamečio vaiko teisė palaikyti ryšius su atskirai gyvenančiu tėvu (motina), neturėtų būti ribojama per se (savaime), o tik laikantis šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia, 2004 m. sausio 26 d., 2011 m. birželio 21 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai), pagal kurį asmens teisių ir laisvių įstatymu negalima riboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti (2011 m. liepos 7 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai); bendrų interesų apsauga demokratinėje teisinėje valstybėje negali paneigti konkrečios žmogaus teisės ar laisvės apskritai (Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d., 2003 m. kovo 24 d., 2015 m. vasario 26 d. nutarimai).
23. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, kai šeiminiai santykiai turi būti palaikomi tarp skirtinguose namų ūkiuose gyvenančių asmenų, pavyzdžiui, tėvo (motinos) ir vaiko, negyvenančių kartu, bendravimo sąlygų nustatymas tampa visos šeimos, apimančios ne tik tėvą (motiną) ir vaiką, bet ir jų kitus šeimos narius, interesu. Tai reiškia, kad tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su vaiku negali pažeisti kitų asmenų teisių, pavyzdžiui, neturėtų būti leidžiamas bendravimas su vaiku, kurio namų ūkyje yra koronavirusinės infekcijos atvejų, arba jeigu tėvo (motinos), siekiančio įgyvendinti pareigą bendrauti su vaiku, namų ūkyje yra nustatyta infekcija ar izoliuojasi kiti šeimos nariai. Net jei bendravimas su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) galėtų nekelti grėsmės nei vaiko, nei tėvo (motinos) sveikatai, pirmiau nurodytos aplinkybės gali būti didinančios riziką tėvo (motinos) ir vaiko namų ūkiuose gyvenantiems asmenims užsikrėsti infekcija. Būtent dėl to tėvas (motina), negyvenantis kartu su vaiku ir siekiantis įgyvendinti savo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku karantino režimo sąlygomis, kaip ir tėvas (motina), gyvenantis su vaiku, turi dalytis informacija tarpusavyje ne tik apie savo ir vaiko sveikatą, bet ir apie kitus jų šeimos narius. Priešingu atveju gali kilti informacijos trūkumo problema, dėl kurios bent viena iš šalių gali būti nelinkusi sudaryti sąlygas palaikyti šeiminius ryšius su vaiku tiesiogiai bendraujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 19, 28-29 punktai).
24. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas skolininkės veiksmų, neleidžiant išieškotojui pasiimti vaiko pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką 2021 m. sausio 8-10 d., teisėtumas. Pažymėtina, jog tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 1, pakeisdama Nutarimą Nr. 1226, dar labiau sugriežtino asmenų judėjimą tarp savivaldybių, kuris buvo pradėtas švelninti tik Vyriausybės 2021 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 29., leidžiant dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių artimus kontaktus, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai (rūpintiniai)), arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo. Tokiems artimų kontaktų turintiems šeimų ir (ar) namų ūkio nariams draudžiama turėti artimų kontaktų su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose (2.1.8.1.1. punktas). Taigi tuo metu, kai skolininkė neleido išieškotojui pasiimti vaiką, nauji ribojimai buvo tik ką nustatyti, todėl pripažintina, jog tuo metu trūko teisinių išaiškinimų dėl jų taikymo skyrium ir kitose savivaldybėse gyvenančių tėvų bendravimui su vaikais apimties.
25. Vykdomojoje byloje esantys išieškotojo gauti Tarnybos ir Teisingumo ministerijos išaiškinimai buvo pateikti, aiškinant ankstesnę karantino tvarką. Pažymėtina, jog teismo sprendimo nevykdymo metu, 2021 m. sausio 8 d., dar buvo fiksuojami itin išaugę užsikrėtusių Covid-19 asmenų skaičiai. Todėl pripažintina, jog skolininkė galėjo jausti pagrįstą grėsmę dėl vaiko ir savo, kaip asmens, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sveikatos, kadangi išieškotojas ketino pasiimti vaiką į kitą savivaldybę, kurioje gyveno su kita sutuoktine ir trimis nepilnamečiais vaikais.
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog skolininkei teismo nutartimi buvo tris kartus skirtos baudos už teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą (Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1507-657/2017; Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-385-547/2017 ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1232-547/2017). Tačiau šios baudos buvo skirtos iki naujos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9-445/2018. Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2020 m. birželio 4 d. informacijoje nurodyta, jog vaiko tėvai iki karantino laikėsi teisme nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Tačiau karantino laikotarpiu skolininkė, nerimaudama dėl dukters sveikatos, neleidžia dukrai svečiuotis tėvo namuose (duomenys neskelbtini). Informacijoje nurodyta, jog skolininkė užtikrino, jog pasibaigus karantinui vėl tiksliai laikysis teisme nustatytos bendravimo tvarkos. Todėl negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog skolininkė sistemingai ir piktybiškai nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos.
27. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad skolininkė karantino metu nevaržo išieškotojo galimybės bendrauti su vaiku telefonu ir kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys skolininkės 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. gruodžio 11 d., 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. sausio 22 d. elektroniniai laiškai išieškotojui ir antstolei. Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2020 m. birželio 4 d. informacijoje nurodyta, kad pats išieškotojas pripažino, jog bendrauja su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis, nors jo toks bendravimo būdas netenkina.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir 2020 m. gruodžio – 2021 m. sausio metu Vyriausybės nustatyti bendravimo ir judėjimo ribojimai dėl karantino nedraudė kitoje savivaldybėje gyvenančiam tėvui atvykti pas vaiką į kitą savivaldybę ir su juo matytis bei bendrauti. Tačiau išieškotojo pateiktas susirašinėjimas su skolininke patvirtina, kad išieškotojas nesitarė su skolininke dėl galimybės bendrauti su vaiku (duomenys neskelbtini) mieste, neišvykstant į kitą savivaldybę, taip pat nenurodė, kaip jo paties šeimoje yra laikomasi saugumo reikalavimų. Taigi pripažintina, kad abi šalys nepakankamai bendradarbiavo, siekdamos užtikrinti maksimalų teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimą plintančios pandemijos ir paskelbto karantino sąlygomis. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra skolininkės tyčios ar piktnaudžiavimo savo teisėmis, neleidžiant išieškotojo pasiimti vaiko 2021 m. sausio 8-10 d.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ši nutartis neformuoja precedento skolininkei ir toliau viso likusio karantino metu, esant jau įsigaliojusiems Vyriausybės nutarimams, kuriais yra švelninamos karantino sąlygos, neleisti išieškotojui matytis su vaiku ar jį pasiimti, apribojant jo bendravimą su tėvu tik nuotolinio ryšio priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. spalio 28 d. pažymoje buvo pastebėta, jog pats vaikas nurodė, kad jam labiau patinka gyvas bendravimas su tėvu, o ne telefonu. Dėl to bauda skolininkei netaikyta tik konstatavus ekstraordinarias aplinkybes, kokios buvo būtent 2020 m. gruodžio-2021 m. sausio mėnesiais.
30. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teisėja
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.