Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams su įpareigojimais būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti; bausmės atlikimo metu dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse ir draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. G. C. paskirta galutinė laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams su įpareigojimais būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti; bausmės atlikimo metu dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse bei draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

nukentėjusiojo J. P. D. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš E. G. C. bei subsidiariai iš I. C. priteista J. P. D. 269 Eur turtinei ir 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas pilnai ir iš E. G. C. priteista 913,41 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio įvykdymo šioje dalyje dienos.

R. M. civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiajam J. P. D. iš E. G. C. bei subsidiariai iš I. C. priteista 423,50 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

E. G. C. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei nepilnamečio atidavimas prižiūrėti – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. C. pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija tik dalyje dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nenustatymo, paskirtos bausmės bei nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžių. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte

6. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis jam trenkė, po to siūlė trenkti jam atgal ir tokiu būdu išprovokavo prieš jį padarytą nusikalstamą veiką. Tokiais argumentais paremtas apeliacinio skundo prašymas pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, atmetamas kaip nepagrįstas.

7. Teismų praktikoje išaiškinta, kad provokuojančiu laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-788/2022). Be to, pripažindamas nukentėjusiojo elgesį provokuojančiu ar rizikingu, teismas privalo įvertinti nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykius, jų asmenybės bruožus, nukentėjusiojo elgesį prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-976/2019).

8. Nagrinėjamu atveju nuteistasis, remdamasis tik savo subjektyviu situacijos vertinimu ir nukentėjusiojo išsiųsta žinute su tekstu „bet aš kaip supratau tave išprovokavau“, aiškina, kad tai nukentėjusiojo veiksmai išprovokavo nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad pats nukentėjusysis, duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, parodė esminių įvykio aplinkybių neatsimenantis, žino tik tai, ką jam papasakojo kiti asmenys. Tuo tarpu nukentėjusiojo provokuojančio elgesio aplinkybė gali būti konstatuota tik esant objektyviam pagrindui ir negali būti grindžiama vien tik tuo, kaip nukentėjusiojo elgesį įvertino pats kaltininkas. Šioje byloje nebuvo nustatyta, kad nukentėjusysis savo veiksmais būtų sąmoningai skatinęs prieš jį smurtauti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti L. K. ir M. S. patvirtino, kad nukentėjusysis netyčia trenkė nuteistajam, po ko bandė raminti jį, tačiau nuteistasis buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo grasinti ir minutės laikotarpyje sumušė nukentėjusįjį. Tokios aplinkybės paneigia nuteistojo teiginius ir neleidžia spręsti apie sąmoningus, tyčinius nukentėjusiojo veiksmus, dėl kurių nuteistasis būtų išprovokuotas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Dėl bausmės

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sumažinti jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydį, tačiau jokių argumentų, išskyrus tai, kad prašo konstatuoti anksčiau aptartą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenurodo, iš skundo turinio iš esmės nėra aišku, kuo grindžiamas nesutikimas su jam paskirta bausme.

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

11. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti ar sugriežtinti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino E. G. C. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už šio nesunkaus nusikaltimo padarymą numato kelias alternatyvias bausmių rūšis – laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki 3 metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę ir nustatydamas didesnį nei vidurkis jos dydį (1 metus 6 mėnesius), kurį taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažino trečdaliu, atsižvelgė į tai, kad E. G. C. teisiamas pirmą kartą (taip pat pažymėta, kad dėl jo yra nagrinėjamos ir kitos baudžiamosios bylos), padarė tyčinį baigtą, nesunkų nusikaltimą. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę buvo įvertinti ir nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – baustas administracine tvarka, mokosi gimnazijoje, nurodė kartu su tėvu pagal verslo liudijimą dirbantis statybų darbus, atsiprašė nukentėjusiojo.

13. Iš tokių aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nors teismas, nuteistojo asmenybę vertindamas kaip linkusią nusikalsti, grindė tuo, kad dėl pastarojo teismuose yra nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos, suprantama, kad tokia išvada nesant priimtų įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių nėra teisinga. Vis dėlto vien tokia aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad paskirta bausmė būtų aiškiai per griežta.

14. Vertinant nuteistajam paskirtą bausmę, kuri, kaip matyti, yra pati švelniausia iš įstatymo numatytų bausmių rūšių, atsižvelgtina ne tik į paskirtos bausmės terminą, bet ir į nuteistajam paskirtų įpareigojimų kiekį, pobūdį. Nagrinėjamu atveju E. G. C. kartu su laisvės apribojimo bausme nebuvo paskirta intensyvi priežiūra (praktikoje tokia nuteistojo buvimo vietos kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis skiriama neretai, juo labiau, nagrinėjamu atveju nusikaltimas padarytas nakties metu, o nuteistasis nėra sulaukęs pilnametystės), paskirti įpareigojimai daugiau nei būtina nevaržo apelianto socialinio gyvenimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad paskirta bausmė būtų aiškiai per griežta. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis yra ilgą laiką treniravęsis boksą. Po pirmojo smūgio į gyvybiškai pavojingą vietą – galvą, nukentėjusysis nukrito ir nebejudėjo, tačiau, nepaisydamas to, nuteistasis sudavė dar vieną smūgį į galvą. Tokios aplinkybės parodo pavojingą veikimą prieš nukentėjusįjį. Be to, po suduotų smūgių nuteistasis, matydamas gulintį ir kraujuojantį nukentėjusįjį, net nebandė pastarajam suteikti pagalbos ir kartu su kitais asmenimis apskritai pasišalino iš įvykio vietos. Tokie veiksmai rodo abejingumą nukentėjusiojo atžvilgiu. Nors vėlesnėje proceso stadijoje nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo, iš jų susirašinėjimo turinio galima suprasti, kad nukentėjusysis atleido pastarajam, o nagrinėjant bylą teisme E. G. C. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, tačiau šios aplinkybės neleidžia pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kuri, darsyk pabrėžtina yra švelniausia iš įstatyme numatytų bausmių rūšių, dydžio kartu su nustatytais įpareigojimais vertinti kaip akivaizdžiai per griežtos, todėl atitinkamai nėra jokio pagrindo tenkinti apelianto prašymą ir švelninti paskirtą bausmę.

Dėl neturtinės žalos dydžio

15. Apeliantas nesutinka ir su nukentėjusiajam priteista 4 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Skunde pabrėžiama, kad J. P. D. buvo pristatytas į ligoninę ir joje gulėjo ne dėl to, kad apeliantas jį sužalojo, o dėl to, kad apsinuodijo alkoholiu bei narkotinėmis medžiagomis. Dėl tų pačių priežasčių, o ne tik dėl sulauktų smurtinių veiksmų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, jam kilo stresas. Su tokiais argumentais, kuriais remiantis prašoma neturtinės žalos dydį sumažinti iki 200 Eur, nesutiktina.

16. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis J. P. D. prašė priteisti iš E. G. C. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas tokį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam 4 000 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija su tokiu nustatytu neturtinės žalos dydžiu sutinka, pagrindų jį mažinti, kaip to prašo apeliantas, nenustato. Pirmiausia pabrėžtina, kad greitoji pagalba į įvykio vietą buvo iškviesta dėl nukentėjusiojo sumušimo, kraujavimo, sąmonės praradimo, apsvaigimo (1 t., b. l. 32-33). Nukentėjusįjį pristačius į ligoninę, čia jis praleido kiek daugiau nei parą laiko. Jam buvo nustatytas sunkus apsinuodijimas etilo alkoholiu, apsinuodijimas kanapėmis, be to, nustatyti sužalojimai burnos srityje, kraujo tūrio sumažėjimas, dantų netekimas ir kt. (1 t., b. l. 46-48). Taigi, nors nukentėjusiajam ir buvo diagnozuotas apsinuodijimas alkoholiu, nustatytas narkotinių medžiagų vartojimas, tačiau dėl to ilgiau trunkančio gydymo nukentėjusiajam neprireikė ir jie pastarajam nustatyto sveikatos sutrikdymo nesukėlė. Būtent dėl apelianto smurtinių veiksmų nukentėjusysis 2022 m. kovo 24 d. papildomai kreipėsi į Santaros klinikas, skundėsi galvos skausmais, sutrikusia klausa, jam buvo nustatyta židininė smegenų kontuzija, dėl ko skubos tvarka buvo paguldytas į vaikų neurochirurgijos poskyrį (1 t., b. l. 52). Ligoninėje nukentėjusysis praleido iš viso 4 paras, vėliau gydymas buvo tęsiamas ambulatoriškai. Nukentėjusiajam buvo nustatytas ramybės – namų režimas, apribotas fizinis krūvis, dėl to jis negalėjo lankyti mokyklos, vėliau teko vykti į konsultacijas pas gydytojus (1 t., b. l. 52a). Be to, nukentėjusiajam gydymo reikėjo ne tik dėl nustatytų sužalojimų galvoje, tačiau ir dėl priekinių kairiųjų viršutinių dantų vainikų lūžių. Byloje yra pateikti mokėjimo kvitai, sąskaitos faktūros kartu su dantų gydymui atliktų procedūrų aprašymu (1 t., b. l. 43-44). Tokie nustatyti sužalojimai pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui priteisti nukentėjusiajam 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, kuris atitinka teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydį dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019).

17. Papildomai pažymėtina, kad nėra abejonių dėl to, kad po nusikalstamos veikos nukentėjusysis ilgą laiką juto skausmą, taip pat patyrė neigiamas pasekmes, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, J. P. D. teisiamojo posėdžio metu detalizavo, kokio pobūdžio neigiamas pasekmes jis juto dėl nuteistojo smurtiniais veiksmais padarytų sužalojimų – jautė skausmą, baimę, kurį laiką negalėjo užsiimti aktyvia veikla, neidavo susitikti su draugais. Nukentėjusiojo motina R. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jos sūnus apie pusmetį vartojo vaistus, teko vykti pas gydytojus, buvo daug nepatogumų, sūnų kamavo nerimas, baimė ir nesaugumo jausmas. Tokie parodymai juos vertinant kartu su medicininiuose dokumentuose nurodytais duomenimis ir nustatytais sužalojimais nesudaro pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis dėl nuteistojo smurtinių veiksmų gana ilgą laiką jautė neigiamas pasekmes, negalėjo gyventi pilnavertiškai. Apelianto argumentai, kad fizinį skausmą, stresą nukentėjusysis juto ne tik dėl jo smurtinių veiksmų, bet ir dėl narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimo, nėra pagrįsti. Priešingai, medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl svaiginančių medžiagų vartojimo neliko jokio neigiamo poveikio, o konstatuotas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, sumušimas kaktinės – smilkininės skilties pamatinėje dalyje, žaizda apatinėje lūpoje ir lūpos gleivinėje su odos nubrozdinimu bei dviejų priekinių viršutinių dantų vainikų lūžiai, dėl ko nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, buvo sukelti būtent nuteistojo smurtiniais veiksmais. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes – nukentėjusiojo sužalojimo laipsnį, gydymo eigą, patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, bei nustatė teisingą ir pagrįstą nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį.

18. Nepasitvirtinus apeliacinio skundo argumentams, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nuteistojo E. G. C. apeliacinis skundas atmestinas.

19. Kartu su nukentėjusiojo atsiliepimu buvo pateikta ir sąskaita už teisines paslaugas su suteiktų teisinių paslaugų aprašymu (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) bei bankinio pavedimo kopija, patvirtinanti 242 Eur apmokėjimą už atsiliepimo parengimą. Prašymas priteisti patirtas išlaidas pagrįstas BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, todėl J. P. D. turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Visgi čia pažymėtina, kad nukentėjusiojo atstovė advokatė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visa bylos medžiaga jai buvo žinoma, pati byla yra nedidelės apimties, sudėtingesni teisiniai klausimai joje nebuvo sprendžiami, o pateiktas atsiliepimas savo turiniu yra panašus teikto civilinio ieškinio argumentams, todėl didesnių darbo bei laiko sąnaudų rengiant atsiliepimą nebuvo patirta. Be to, nuteistasis yra nepilnametis, jo finansinė padėtis sudėtinga, nuosprendžiu jau nustatyta pareiga atlyginti civilinius ieškinius, išlaidas už advokato paslaugas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir priteisti nukentėjusiajam iš nuteistojo E. G. C. subsidiariai su I. C. 130 Eur advokato išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (nuteistajam dar nesulaukus pilnametystės ir neturint turto bei uždarbio pareiga atlyginti išlaidas subsidiariai tenka nuteistajam ir jo motinai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. G. C. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo E. G. C. subsidiariai su I. C. nukentėjusiajam J. P. D. 130 (šimtą trisdešimt) eurų advokato išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nustatyti, kad ši I. C. pareiga pasibaigia E. G. C. sulaukus pilnametystės arba, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą ar uždarbį, kurio pakanka išlaidoms atlyginti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.