- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-26
- Bylos Nr.
- e2-3099-1090/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33995-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- I. K.
- Advokatai
- Lolita Makauskaitė, Inga Kudinavičiūtė
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.3Bendri šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.1.4Bendri šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir atsakovės I. K. priešieškinį ieškovui R. K. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei I. K., kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, nustatytą ieškovo R. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K. ir J. R. K. tvarką, nustatant ieškovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, ir priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2013 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, nutraukus šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepilnamečių vaikų A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. K., o bendravimo tvarka su skyriumi gyvenančiu tėvu (ieškovu) nustatyta ir detalizuota sprendimu patvirtintos sutarties 1.2 punkte. Ieškovas teigia, jog 2013 m. nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, vaikai buvo mažamečiai: dukrai tuomet buvo penkeri metai, o sūnui vos treji, todėl ilgainiui, augant vaikams ir formuojantis tėvo ir nepilnamečių vaikų ryšiui, atsirado poreikis ne minimaliam bendravimui, tačiau tiek skyrium gyvenančio tėvo, tiek ir nepilnamečių vaikų noras praleisti kartu daugiau laiko iš esmės priklauso nuo atsakovės valios ir noro, kuri nesutinka, kad vaikai su tėvu praleistų daugiau laiko, nei numatyta sprendime. Ieškovas pažymėjo, jog nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad maksimalus tėvo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimas kenktų vaikų interesams, mano, jog ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka leis skyriumi gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti šalių nepilnamečių vaikų gyvenime ir auklėjime, kas neabejotinai svarbu ir reikšminga kiekvieno vaiko raidai. Ieškovas prašo pakeisti nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti naują bendravimo tvarką, pagal kurią:
2.1. R. K. bendrauja su nepilnamečiais vaikais neporinėmis metų savaitėmis pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ketvirtadienį po 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. R. K. įsipareigoja užtikrinti nepilnamečių vaikų pasiruošimą ir dalyvavimą ugdymo procese kai vaikai pagal nustatytąją bendravimo tvarką yra jo priežiūroje.
2.2. Pagal nepilnamečių vaikų lankomų ugdymo įstaigų patvirtintas mokymosi atostogas R. K. poriniais metais praleidžia su vaikais rudens atostogas, neporiniais - pavasario atostogas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos prieš pirmąją atostogų dieną 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 19 val.;
2.3. R. K. šventinėmis dienomis ir vasaros atostogų metu su nepilnamečiais vaikais bendrauja sekančia tvarka poriniais metais:
2.3.1. Šv. Kūčių, Šv. Kalėdas ir Kalėdų atostogos nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 30 d., paimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos dieną prieš Šv. Kūčias 18.00 val. ir grąžinant paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.
2.3.2. pirmąją nedarbo dieną po kiekvieno iš vaikų gimtadienio, paimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant sekmadienį iki 19.00 val. Sutapus gimtadienio ir tėvo bendravimo su vaikais savaitgaliui laikomasi 1 punkte aprašytos tvarkos.
2.3.3. vasaros atostogų metu nuo liepos 1 d. iki liepos 14 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 14 d., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos prieš pirmąją atostogų dieną 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 19.00 val.
2.4. R. K. šventinėmis dienomis su nepilnamečiais vaikais bendrauja sekančia tvarka neporiniais metais:
2.4.1. nuo gruodžio 31 d. iki sausio 3 d. paimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.
2.4.2. Šv. Velykų šventes paimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos dieną prieš Šv. Velykas 18.00 val. ir grąžinant paskutinę švenčių dieną iki 19.00 val.
2.4.3. vaikų gimtadienio dieną turi teisę praleisti su vaikais vaikų gimimo dieną, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val., vykstant ugdymo procesui – paimant iš ugdymo įstaigos, ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.
2.4.4. vasaros atostogų metu nuo liepos 15 d. iki liepos 29 d. ir rugpjūčio mėnesio dvi savaites nuo rugpjūčio 15 d. iki rugpjūčio 29 d., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos prieš pirmąją atostogų dieną 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 19.00 val.
2.5. Tiek poriniais, tiek neporiniais metais bendrauja: per Tėvo dieną, paimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 19.00 val. Sutapus Tėvo dienos šventei ir tėvo bendravimo su vaikais savaitgaliui laikomasi 1 punkte aprašytos tvarkos (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 1–4).
Atsiliepimas
2. Atsakovė I. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, jog nesutinka su ieškovo argumentais dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kadangi jie nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir yra tik subjektyvi ieškovo nuomonė. Teigė, jog niekada nepiktnaudžiavo savo kaip motinos valdžia ir stengėsi bei stengiasi iš anksto derinti įvairias vaikų su tėvu bendravimo alternatyvas, tačiau pats ieškovas nelinkęs į kompromisus, jo pasiūlymai dažniausiai yra parankūs tik jam. Atsakovė pažymėjo, jog teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendime patvirtinta bendravimo tvarka iš esmės atitiko pagrindinius kriterijus, kuriuos formuluoja kasacinis teismas, t. y. šalys yra aptarusios bendravimo su vaikais periodiškumą savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu, be to, šalys jau ilgą laiką yra nukrypusios nuo patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos. Pasak atsakovės, būtent ieškovas keičia savo planus ir todėl ji yra priversta nuolat derintis prie vis naujų ieškovo gyvenimo bei darbo aplinkybių, siekiant kad būtų užtikrinta vaikų teisė į bendravimą su tėvu. Be kita ko, ieškovas sukūrė kitą šeimą, jam gimė vaikas, todėl jo dalyvavimas vaikų gyvenime gana epizodinis ir jis net neišnaudodavo pagal teismo sprendimą visų bendravimui skirtų dienų, nežino vaikų užimtumo grafiko. Atsakovė neginčija tėvo teisės bendrauti su vaikais, tačiau teigia, jog bendravimo tvarka turi atitikti vaikų interesus, todėl siekiant optimalaus sprendimo, kartu atsižvelgiant į vaikų užimtumą, atsakovė siūlo bendravimo tvarką, pagal kurią:
3.1. Įvertinus tą faktorių, kad ieškovas su vaikais namų darbų neatlieka (tuo užsiima išimtinai tik Atsakovė), ir visos mokymuisi skirtos priemonės yra vaikų gyvenamojoje vietoje, todėl R. K. su vaikais bendrauja neporinėmis metų savaitėmis, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 18.00 val. (tokia tvarka yra taikoma šalių iki einamojo momento).
3.2. Pagal nepilnamečių vaikų lankomų ugdymo įstaigų patvirtintas mokymosi atostogas R. K. neporiniais metais praleidžia su vaikais rudens, o poriniais – pavasario atostogas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos dieną prieš pirmąją atostogų dieną 18.00 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną 18.00 val.
3.3. Vaikų vasaros atostogas R. K. su vaikais bendrauja dvi savaites nepertraukiamai, vaikus paimdamas pirmą atostogų dienų 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną 18.00 val. R. K. apie planuojamas atostogas informuoja I. K. ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki atostogų pirmos dienos, pateikdamas atostogas pagrindžiantį įrodymų (pvz., darbdavio įsakymo su jo atostogų datomis kopiją, dieną prieš atostogas atsiunčiant elektroninėmis ryšio priemonėmis).
3.4. R. K. šventinėmis dienomis su nepilnamečiais vaikais bendrauja sekančia tvarka:
3.0.1. poriniais metais Kalėdų šventes R. K. praleidžia pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną 10.00 val. ir grąžindamas vaikus antrą Kalėdų dieną 18.00 val.
3.0.2. neporiniais metais Naujuosius metus R. K. praleidžia su vaikais paimdamas juos iš gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18.00 val. ir grąžindamas sausio 1 d. 18.00 val.
3.0.3. neporiniais metais Šv. Velykų šventes R. K. praleidžia su vaikais paimant juos pirmąją Velykų dieną iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant antrąją Velykų dieną 18.00 val.
3.5. R. K. vaikų gimtadienio dieną turi teisę praleisti su vaikais poriniais metais, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val.
3.6. Tiek poriniais, tiek neporiniais metais vaikai su Tėvu bendrauja per Tėvo dieną, su motina – per Motinos dieną.
3.7. R. K. privalo užtikrinti, kad vaikų mama galėtų bet kuriuo metu susisiekti su vaikais jų telefonais ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.
3.8. Jei R. K. pagal nustatytą tvarką dėl svarbių priežasčių negali bendrauti su vaikais pagal aukščiau nurodytą tvarką, privalo informuoti vaikų motiną elektroninėmis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip 24 val. iki vaikų paėmimo laiko.
3.9. Šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją, susijusią su vaikų sveikata. Vaikams (-ui) susirgus ar sunegalavus, Šalys susitaria viena kitai suteikti galimybę ir nedaryti jokių kliūčių aplankyti sergantį vaiką (-us).
3.10. Šalys susitaria, kad vaikams su vienu iš tėvu išvykstant į užsienį, išvykstantis tėvas privalo ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) dienų informuoti kitą tėvą apie kelionės trukmę (išvykimo/grįžimo laiką) bei vietą.
3.11. Šalys įsipareigoja apie pasikeitusius kontaktinius duomenis (telefono Nr., el. paštas bei gyvenamosios vietos adresas) informuoti viena kitą nedelsiant (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 23–27).
3. Atsakovė I. K. pareiškė priešieškinį ieškovui R. K., kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. K. ir J. R. K. dydį ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 275,00 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai.
Atsiliepimas
4. Atsakovė priešieškinyje nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu panaikinus šalių bažnytinės santuokos apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinus sutartį dėl teisinių pasekmių, be kita ko, iš vaikų tėvo R. K. buvo priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 144,81 Eur (500,00 Lt), kuris, praėjus 7 metams nuo priteisto išlaikymo, visiškai nebeatitinka iš esmės pasikeitusių vaikų poreikių, tačiau su atsakovu susitarti dėl didesnio išlaikymo nepavyko. Atsakovė nurodo, jog šalių vaikai yra mokyklinio amžiaus, lanko būrelius, be būtinųjų poreikių vaikai turi ir specialiųjų poreikių (vaikams būtinas ortodontinis gydymas (plokštelės, breketai), o J. – dar ir paslaugos, susijusios su regėjimo priežiūra), taigi, tiek būtinųjų, tiek ir specialiųjų poreikių patenkinimui kiekvienam vaikui per mėnesį reikia po 620,00 Eur. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) ir jos mėnesinės pajamos siekia iki 1 100,00 Eur atskaičius mokesčius, ieškovė gyvena jos motinai priklausančiame būste, nes nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos neturi, turi du žemės sklypus, kuriuos pardavus pagal sutartį ji privalėtų išmokėti atsakovui 5 792,00 Eur (20 000 Lt), turi vieną transporto priemonę. Ieškovas yra darbingas ir turi pastovų pajamų šaltinį, t. y. dirba (duomenys neskelbtini), turi nekilnojamojo turto (butą, taip pat žemės sklypus su statiniais), atsakovės žiniomis, ieškovas dar yra pasistatęs namą, o butą nuomoja, taip pat ieškovas yra sudaręs santuoką ir turi mažametę dukrą. Nors atsakovė siekia sudaryti visapusiškas sąlygas vaikų vystymuisi, tačiau dėl objektyvių priežasčių (vertinant jos turtinę padėtį ir rinkos kainas), lėšų vaikų poreikių patenkinimui nepakanka, todėl prašo padidinti išlaikymo vaikams dydį iki 275,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 43–46).
5. Ieškovas pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodo, jog su priešieškinio reikalavimais nesutinka, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti pasikeitusius vaikų poreikius, atsakovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra ženkliai didesnė, negu realiai reikia ir yra išleidžiama vaikų išlaikymui. Priešingai, nei nurodo atsakovė, ieškovo skaičiavimu, pridėjus ieškovo teikiamą išlaikymą bei valstybės kas mėnesį kiekvienam vaikui skiriamas išmokas, atsakovės mėnesio pajamos jos ir dviejų nepilnamečių vaikų pragyvenimui sudaro 1 540,00 Eur, iš kurių 1 240,00 Eur (2 x 620,00 Eur) yra reikalinga tik vaikų poreikiams tenkinti, vadinasi, likusi 300,00 Eur suma negalėtų patenkinti atsakovės net kasdienių būtinųjų išlaidų, kurios yra reikalingos kiekvieną mėnesį pagal atsakovės pateiktus skaičiavimus. Taigi, vaikų išlaikymui atsakovė objektyviai negalėjo skirti tokių sumų, kokias nurodo vaikų poreikių lentelėse. Atsakovė nepateikia įrodymų ir dėl specialių vaikų poreikių tenkinimo patiriamų išlaidų, be to, atsakovės įvardijami specialieji poreikiai nėra nuolatinio pobūdžio, o pagal VšĮ Šeškinės poliklinikos medicininių dokumentų išrašus, vaikų sveikatos būklė nėra reikalaujanti papildomų pastovių sveikatos priežiūros ar ligų gydymo specialių išlaidų. Ieškovas teigia, jog paskirsčius laisvalaikio ir atostogų laiką tarp tėvų per pusę (50 x 50 proc.), šiai dienai teikiamas išlaikymo dydis iš esmės pilnai patenkina vaikų poreikius. Ieškovas nurodo, jog nors jo nuosavybės teise valdomo turto apimtis sąlyginai yra didelė, tačiau butas, adresu (duomenys neskelbtini), su pagalbinėmis patalpomis ir vieta automobilio stovėjimo aikštelėje yra įsigytas už skolintas lėšas ir įkeistas bankui, o būsto paskolos išlaidos mėnesiui vidutiniškai sudaro 175,00 Eur, be to nuomos pajamų ieškovas šiuo metu iš šio buto negauna. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) ieškovo vardu registruotas nekilnojamas turtas yra įgytas dovanojimo sutartimi ieškovui prisiėmus tėviškės išsaugojimo rūpestį, o kartu ir paramos įsipareigojimą savo motinai, kuriai šis turtas yra vienintelė jos gyvenamoji vieta, be to, būtiniesiems šio turto remonto darbams atlikti taip pat buvo panaudotas AB SEB banko suteiktas kreditas, kurio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui yra įkeistas aptariamas nekilnojamasis turtas. Teigia, jog jo pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis, kuris vidutiniškai yra 1 200,00 Eur ir nuo 2020 m. lapkričio mėnesio gaunamos vaiko priežiūros išmokos 540,00 Eur, kurios bus mokamos iki vaikui sukaks dveji metai, konkrečiu atveju iki 2021 m. lapkričio 4 d., ieškovo sutuoktinė šiai dienai draudžiamųjų pajamų negauna, nes faktiškai prižiūri nepilnametį vaiką. Taigi, ieškovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 1 740,00 Eur, atskaičius teikiamą išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams (290,00 Eur), įsipareigojimams pagal kredito sutartis vykdymui (165,00 Eur + 145,00 Eur) yra skiriamos visos šeimos – sutuoktinės ir nepilnametės dukters L. K. pragyvenimui. Ieškovas prieina prie išvados, jog jo turtinė padėtis, gaunamos pajamos įvertinus vykdytinus įsipareigojimus ir išlaikytinių skaičių, nėra esmingai pasikeitę, kas sąlygotų būtinumą keisti esamą teikiamą išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Prašo netenkinti priešieškinyje pareikštų reikalavimų (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 90–93).
6. Atsakovė pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog neprieštarautų dėl ieškovo ieškinio reikalavimo bendrauti su vaikais neporinėmis metų savaitėmis, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ketvirtadienį nuo 18.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19.00 val., užtikrinant savalaikį vaikų būrelių lankymą, taip pat atsakovė neprieštarautų, jog vaikų vasaros atostogas R. K. su vaikais praleistų iki 4 savaičių, kurios skaidomos į nepertraukiamą dviejų savaičių bendravimą, numatant, jog šalys viena kitą informuoja raštu (el. paštu) apie atostogų grafiką iki gegužės 31 d. arba prieš tris mėnesius iki planuojamų atostogų, pateikiant atostogas pagrindžiantį įrodymą, prioritetą dėl atostogų (datų) praleidimo su vaikais turi tas iš tėvų, kuris pirmas pateikia atostogų grafiką, nebent šalys susitaria kitaip. Taip pat atsakovė siūlo, jog tėvas turėtų užtikrinti vaiko (-ų) vizito pas sutartą specialistą savalaikį įgyvendinimą bei būtinosios sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimą (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 237–238).
7. Tarnyba pateikė byloje išvadas, kuriose nurodyta, kad apsilankius ieškovo R. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog butas priklauso jo sutuoktinei, vaikams skirtas atskiras kambarys, jame yra visi reikiami baldai, ugdymosi priemonės. Pasak ieškovo, su atsakove atskirai gyvena nuo 2013 m., jis teikia išlaikymą dviem vaikams 289,00 Eur per mėn., papildomai duoda vaikams smulkių pinigų už atliktus buitinius darbus prie namo. Ieškovas Tarnybos specialistui pažymėjo, kad sunku suderinti su atsakove susitikimų laiką, ji yra nelanksti, jeigu sūnus nori ilgiau pabūti pas jį, atsakovė niekada neleidžia, taip pat nori, kad būtų ne kas antras mėnesio savaitgalis, o porinės ir neporinės savaitės savaitgalis, nes pastebėjo, kad jeigu mėnesyje yra 5 savaitės, jis gali nematyti vaikų dvi savaites. Apsilankius atsakovės I. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog butas priklauso atsakovės motinai, vaikai turi atskirus kambarius, kuriuose yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Nepilnametė A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), papildomai lanko jogą, mergaitė turi problemų su stuburu, dantimis, nešioja dantų plokštelę. Pasak mergaitės, su tėčiu ji bendrauja geriau, nei su mama, nes tėtį mato rečiau, mamai dažnai atsikalbinėja, pažymėjo, kad bendrauja su tėčiu kas antrą savaitgalį, atostogas ir šventes, jai tinka tokia tvarka, kokia yra dabar, gal visai nieko būtų atvažiuoti pas tėtį ketvirtadieniais, bet reikia pagalvoti dėl nuotolinio mokymo. Tėtį ji apibūdino, kaip gerą, griežtą, bet atlaidų, būdama su juo jaučiasi ramiai, mėgsta žiūrėti siaubo filmus, žaisti Dixit stalo žaidimą, eiti į lauką pasivaikščioti. Mergaitė mamą apibūdino kaip labai emocingą, gerą, galbūt per daug rūpestingą, tai kartais ją erzina, mėgsta su mama eiti pramogauti. Ji teigė, kad daugiausiai ja rūpinasi mama, ji duoda nurodymus, ką sutvarkyti, žiūri, kaip ji mokosi, perka drabužius. Nepilnametis J. R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini), papildomai lanko baseiną, berniukas nešioja akinius, dantų plokštelę. Pasak berniuko, jis pastebėjęs, kad tėvai nesutaria dėl bendravimo, su tėčiu jis bendrauja geriau nei su mama, mama nuolat pyksta dėl mažiausių smulkmenų. Jis pasakojo, kad su tėčiu susitinka kas antrą savaitgalį, nori būti pas tėtį ilgiau, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, nes nori daugiau su juo bendrauti. Berniukas tėtį apibūdino kaip gerą, darbingą ir išrankų, būdamas su juo jaučiasi gerai, džiaugiasi, paminėjo, kad pas tėtį visada yra ką veikti, tėtis pamokina vairuoti ir kaip uždegti laužą, kad gerai sutaria su tėčio sutuoktine, nes ji yra gera. Mamą jis apibūdino kaip pykstančią, suirzusią, būdamas su ja jaučiasi neramiai, nes niekada nežino, kokios ji bus nuotaikos, pastebėjo, kad per šventes mama būna gera. Jis teigė, kad neturi mėgstamos veiklos su mama, nes ji visada užsiėmusi mokslais arba darbu, pažymėjo, kad daugiausiai juo rūpinasi mama, ji perka daiktus, bando apsaugoti jį ir sesę nuo virusų, jie kiekvieną dieną geria vaistus. Berniukas teigė, kad nežino, kodėl mama neleidžia pabūti ilgiau pas tėtį. Pasak atsakovės, ieškovas teikia 289,63 Eur per mėn. išlaikymą vaikams, papildomai neprisideda, pažymėjo, kad buvo nustatyta bendravimo tvarka kas antrą savaitgalį, iš anksto pranešus, taip pat darbo dienomis, tačiau ieškovas niekada neėmė vaikų darbo dienomis. Ji teigė, kad ilgą laiką nežinojo ieškovo gyvenamosios vietos adreso, kokiomis sąlygomis pas jį būna vaikai, nesutinka su bendravimo tvarkos pakeitimais, dėl karantino mano, kad sąlygos mokytis nuotoliniu būdu pas ieškovą nebus sudarytos. Tarnyba priėjo prie išvados, jog, vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, ieškiniui taip pat ir priešieškiniui prieštarauti iš esmės neturi pagrindo (el. b. priedas, b. l. 9–18, 20–22).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
8. Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog nori pakeisti bendravimo su vaikais tvarką, visų pirma, dėl pačių vaikų noro bendrauti su tėvu ilgesnį laiką, t. y. dabartinė tvarka neatitinka vaikų interesų, o su atsakove geranoriškai išspręsti šio klausimo nepavyko. Ieškovas nori, kad bendravimas vyktų porinės metų savaitės savaitgalį jau nuo ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, mano, jog tai nekliudys vaikų mokymosi procesui, taip pat nori sukonkretinti bendravimą vaikų atostogų metu. Teigė, jog laisvu laiku vaikai norėdavo pabūti ilgiau su juo, tačiau atsakovė kategoriškai neleisdavo, motyvuodama tuo, jog nebuvo iš anksto suderintas laikas, tokie šalių ginčai tęsiasi ganėtinai ilgai, daugiau, nei dvejus metus, šiuo metu galiojanti tvarka yra kažkiek modifikuojama. Patvirtino, jog jo darbo pobūdis leis nuvežti vaikus tiek iki mokyklos, tiek iš ir (ar) į būrelius. Dėl bendravimo atostogų metu teigė, jog taip pat imtų atostogas bei galėtų derinti vaikų atostogas su savo darbu, mano, jog reikalingos konkrečios datos vasaros atostogų metu, kad šalys galėtų iš anksto planuotis atostogas. Dėl pareikšto priešieškinio ieškovas sutiko, jog 2013 metais priteistas išlaikymas nėra pakankamas ir kad vaikų poreikiai padidėjo, tačiau gali mokėti tik 200,00 Eur vienam vaikui. Jo pajamos yra apie 1 300,00–1 400,00 Eur atskaičius mokesčius, turi paskolų, kurioms iš viso moka apie 300,00 Eur su komunaliniais mokesčiais, be to, ieškovas turi mažametę dukrą, kuri darželio nelanko, nes kol kas negavo vietos, taip pat ieškovas su sutuoktine laukia dar vieno vaiko. Teigė, jog nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 2016 m. su dabartine sutuoktine E. K. įsigijo bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, nes taip buvo paprasčiau, o vėliau sudarė turto padalijimo sutartį, nes šis turtas faktiškai buvo įgytas iš sutuoktinės asmeninių lėšų. Ieškovo sutuoktinė šiuo metu nedirba, nes prižiūri vaiką, vaiko priežiūros išmoką gauna jis, nes taip jiems finansiškai palankiau, todėl žmona neturi visiškai jokių pajamų, iki neštumo sutuoktinė gaudavo 700,00–800,00 Eur dydžio pajamas. Ieškovas tvirtino, jog nuomos pinigų iš turto (duomenys neskelbtini) taip pat nebegauna ir neketina buto nuomoti. Taigi, pagal savo turtinę padėtį ieškovas negalėtų teikti didesnio, nei 200,00 Eur išlaikymo. Pažymėjo, jog dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atsakovė kreipėsi į jį tik per mediaciją 2020 m. rugsėjo mėn., galbūt praleido atsakovės laiškus su prašymais prisidėti prie papildomų vaikų išlaidų, pats šio klausimo neinicijavo. Nurodė, jog kai vaikai būdavo su juo, jis kažkiek prisidėdavo prie smulkių vaikų pirkinių, yra apmokėjęs už vaikų skiepus, prie stovyklų neprisidėjo, nes vaikai nenorėjo į šias stovyklas, todėl nesutarus dėl stovyklų, už abi apmokėjo atsakovė, prie ortodontinių paslaugų apmokėjimo taip pat neprisidėjo, vaikų sveikatos priežiūros specialistų, stovyklų, būrelių paieškos pats nevykdė. Teigė, jog geranoriškai nesutiko padidinti vaikams išlaikymo iš esmės dėl įsisenėjusių tėvų nesutarimų, kadangi visi sprendimai dėl išlaidų priimami atsakovės vienasmeniškai su juo nesitariant, o jau po to prašoma už kažką apmokėti, taip pat mano, jog ne visos atsakovės nurodytos vaikų laisvalaikio išlaidos įeina į būtinuosius poreikius, pripažįsta, kad iš dalies turėtų prisidėti ir prie šių poreikių ir kad vaiko poreikių dydis priklauso nuo vaiko amžiaus. Ieškovas neneigė, jog atsakovė yra prašiusi apmokėti papildomas vaikų išlaidas, pavyzdžiui, apsipirkimui prieš naujus mokslo metus, stomatologui, akiniams, tačiau jis išlaidų nedengdavo dėl nesusikalbėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė Lolita Makauskaitė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais bei prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju šalys nesutaria ir neranda bendro sprendimo dėl nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo. Esama nustatytoji bendravimo tvarka, vertinant tėvo bendravimo su vaikais apimtį, yra daugiau minimali, o ieškiniu prašoma nustatyti tvarka yra tokia, kad skyriumi gyvenančiam tėvui būtų nustatytas didesnis laiko tarpas, kurį jis galėtų praleisti su vaikais. Mano, jog ieškovo teikiamas prašomas patvirtinti bendravimo su vaikais tvarkos variantas yra maksimaliai apibrėžtas, kad šalims ir patiems vaikams būtų tiksliai žinoma, kada ir koks laikas su kuriuo iš tėvų yra praleidžiamas. Taip pat pažymėjo, jog prašoma patvirtinti bendravimo tvarka nėra esmingai pakeista nuo šalių suderintos 2013 metais, tačiau suteikia daugiau aiškumo ir konkretumo, nustatyti pakeitimai, susiję su vaikų atostogomis ir švenčių dienomis, kitomis vaikų atostogomis, detalizuojant laikotarpius, kad būtų išvengta šalių interpretacijų ir piktnaudžiavimų, vienodai ir teisingai paskirstant laiką tarp abiejų tėvų, taip pat aptartas vaikų gimtadienio švenčių paskirstymas tarp tėvų, Tėvo ir Motinos dienos šventės. Priežasčių, kodėl turėtų būti ribojamas tėvo bendravimas su vaikais, byloje nenustatyta, duomenų, kad maksimalus tėvo ir vaikų bendravimas kenktų vaikų interesams, taip pat nėra. Prašo patvirtinti ieškinyje nurodytą pakeistą tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, kadangi, kaip matyti iš pluošto pateiktų elektroninių laiškų, esama situacija tarp šalių dėl ieškovo bendravimo su vaikais yra sudėtinga, todėl būtina konkretizuoti, aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti bendravimo su vaikais tvarką, eliminuoti šalių derinimąsi dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo. Dėl priešieškinio reikalavimų ieškovo atstovė nurodė, jog ieškovas, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, turimą išlaikytinių skaičių ir vykdomus įsipareigojimus kreditoriams, gali teikti didesnį išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, mokėdamas iki 200,00 Eur kiekvienam iš vaikų kasmėnesinėmis išmokomis. Teigė, jog paskirsčius bendravimo su vaikais tvarką vaikų laisvalaikio ir atostogų metu pagal „50 x 50 proc. laiko“ modelį, net šiai dienai teikiamas išlaikymo dydis iš esmės pilnai patenkina vaikų poreikius. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovė, teigdama, kad kiekvienam iš vaikų reikalingas išlaikymui lėšų dydis yra 620,00 Eur per mėnesį, kas yra daugiau nei 1 minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), turi pareigą tai pagrįsti, tačiau atsakovė vaikų išlaikymui objektyviai negalėjo skirti tokių sumų, kokias nurodo vaikų poreikių lentelėse, todėl ir nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys išlaidas įvardijamiems vaikų poreikiams. Prašo netenkinti priešieškinyje nurodyto reikalavimo, o išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams pakeisti į ieškovo siūlomą, t. y. mokamą po 200,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės.
Šalies argumentai
10. Atsakovė teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti bei patenkinti priešieškinį. Nurodė, jog visuomet skatina vaikų bendravimą su tėvu ir neprieštarauja, kad vaikai bendrautų su tėvu, tačiau, atsižvelgiant į tarp šalių esantį psichologinį klimatą ir ieškovo numatomą šeimos pagausėjimą, vis dėlto laikosi pozicijos, kad turi būti nustatyta jos pateiktame atsiliepime į ieškinį išdėstyta bendravimo tvarka. Atsakovė nesutinka, kad tėvo bendravimas su vaikais savaitgaliais vyktų nuo ketvirtadienio, manydama, jog tėvas negalės sudaryti sąlygų vaikų mokymosi procesui, teigė, jog iki šiol nėra buvę, kad vaikai būtų pas ieškovą darbo dieną mokslo metų eigoje. Teigė, jog atsiradus ieškovo dukrai L., vaikai jai sakė, jog tėvas jiems mažiau skiria laiko, kad kūdikis verkia naktimis. Atsakovė taip pat nurodė, jog norėtų, kad būtų išskaidytos Šv. Kalėdų, Šv. Velykų dienos kiekvienam iš tėvų, kad šventės būtų švenčiamos ir su mama, ir su tėvu. Dėl bendravimo vaikų mokslo metų atostogų metu sutinka su ieškovo siūloma tvarka, tačiau nesutinka dėl ieškovo siūlomo bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu, nustatant konkrečias abiejų tėvų buvimo su vaikais datas, kadangi dėl savo darbo pobūdžio ji negali išeiti atostogų tam tikru laiku, pavyzdžiui, kiekvieno mėnesio 20–25 d. ji privalo būti darbe, taip pat būna atvejų, kad jos neišleidžia atostogų konkrečiu metu. Taigi, ji nenori prisirišti prie konkrečių datų vasaros atostogų metu, todėl nesutinka su ieškovo siūloma bendravimo tvarka ir šioje dalyje. Dėl bendravimo vaikų gimtadienių metu teigė, jog turėtų būti nustatyta išlyga ir dėl atsakovės bendravimo su vaikais gimtadieniais. Pasak atsakovės, ji iš anksto planuoja veiklą su vaikais, vizitus pas specialistus, todėl su ieškovu kyla nesutarimai, kai jis neatsižvelgia į atsakovės planus, mano, jog ji bendradarbiauja ir stengiasi, kad vaikai būtų kuo daugiau su tėčiu, taip pat nori daugiau žodinio bendravimo su ieškovu, nes dabar ieškovo iniciatyva bendraujama tik elektroniniu paštu. Apskritai, ji ilgą laiką nežinojo, kokiu adresu ieškovas gyvena, kur būna vaikai. Be to, jau dabar ji leidžia ieškovui daugiau bendrauti su vaikais, nei yra numatyta dabartinėje tvarkoje, kuri faktiškai susiklosčiusi kitokia. Atsakovės teigimu, ji tiesiogiai nieko blogo nesako apie tėvą, buvo keletą atvejų, kai nedavė vaikų, nes ieškovas buvo neblaivus, taip pat buvo atšaukti susitikimai iš tėvo pusės dėl karantino, ji su tuo sutiko. Pažymėjo, jog yra ne kartą buvę, kad vaikai neidavo į būrelius, nes laiką leisdavo su tėvu. Pasak ieškovės, namuose ji stengiasi laikytis tvarkos, vaikai turi savo pareigas, dėl ko jie neretai pyksta. Dėl pareikšto priešieškinio atsakovė nurodė, jog prašo didesnio išlaikymo, t. y. po 275,00 Eur kiekvienam vaikui, atsižvelgdama į tai, kad viskas brangsta ir į tai, kad vaikai auga ir didėja jų poreikiai, o ieškovas daugiau neprisideda arba atskaičiuoja jo patirtas papildomas išlaidas iš išlaikymo sumos. Teigė, jog didesnio išlaikymo poreikis atsirado nuo 2017 metų, negali atsakyti, kada tiksliai kreipėsi į ieškovą dėl didesnio išlaikymo mokėjimo, tačiau ieškovas nesutikdavo, per mediaciją ieškovas siūlė papildomus 30,00 Eur kiekvienam vaikui, pastaruosius du mėnesius ieškovas mokėjo po 175,00 Eur kiekvienam vaikui. Dėl vaikų poreikių paskaičiavimų atsakovė nurodė, jog maistą mokykloje skaičiavo 9 mėnesiams, tačiau prašo priteisti šią sumą ir vasarą, kadangi tuomet padidėja vaikų išlaidos maistui namuose. Išlaidas maistui namuose apskaičiavo sumą, išleistą maistui per mėnesį, padalinus iš žmonių skaičiaus. Pažymėjo, jog vaikų mokymosi priemonės yra perkamos ir metų eigoje, A. šiuo metu lanko jogą, J. – baseiną ir dziudo. Dėl A. rankų egzemos mergaitei reikia ir specialių kremų, stomatologo/odontologo paslaugos vaikams yra labai dažnos, dėl dantų plokštelių, dantų taisymų, dantų rovimo ir pan. vaikai lankosi reguliariai pas specialistus, o tokio pobūdžio patiriamoms išlaidoms apskaičiuoti atsakovė paėmė metines išlaidas ir padalino jas iš 12 mėnesių. Išlaidas higienai, drabužiams, avalynei, buities reikmenims ir kt. paskaičiavo pagal čekius, komunalines išlaidas skaičiavo jas padalinus iš 4 gyvenančių asmenų. Draudimas yra vaikų gyvybės metinis draudimas, uniformas tenka pirkti kasmet, nes vaikai auga, laisvalaikio išlaidas paskaičiavo taip pat padalinus vidutiniškai išleidžiamas sumas metams, dar neįtraukė kuro išlaidų vežant vaikus į būrelius. Pažymėjo, jog bent kartą metuose stengiasi vaikus išleisti į stovyklas, tėvas nei karto nėra apmokėjęs už stovyklas, vieną kartą pervedė papildomus 50,00 Eur. Ji su vaikais atostogauja Lietuvoje, važiuoja prie jūros, jos žiniomis, su tėvu vaikai į užsienį nėra vykę. Teigia, jos prašomos sumos pakaktų vaikų poreikiams patenkinti, tėvas prie jokių papildomų išlaidų nėra prisidėjęs, jokių drabužių, dovanų gimtadieniams, šventėms, kompiuterių įrangos ar pan. nėra pirkęs, pas medicinos specialistus vaikus beveik visada veža tik atsakovė. Nurodė, jog jos pajamos sudaro apie 1 630,00 Eur dydžio atlyginimas atskaičius mokesčius per mėnesį, atsakovė yra prisiėmusi papildomą 0,25 etato, kad galėtų gauti didesnes pajamas. Atsakovei finansiškai taip pat padeda kartu gyvenantis draugas, mano, jog abiejų tėvų pajamos yra panašios, todėl ieškovas turėtų mokėti didesnį išlaikymą, nei moka dabar.
11. Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė prašė atmesti ieškinį ir tenkinti priešieškinį, teigdama, jog išlaikymo dydis turi būti padidintas iki 275,00 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi dėl privalomosios mediacijos dienos, mano, jog ieškovo reikalavimas pakeisti bendravimo tvarką buvo sąlygotas būtent atsakovės kreipimosi dėl išlaikymo padidinimo, kadangi ir taip galiojusi tėvo bendravimo su vaikais tvarka jau buvo faktiškai pakeista. Taigi, priešieškinio pagrindas dėl išlaikymo padidinimo yra išaugę vaikų poreikiai, kuriems patenkinti patiriamas išlaidas atsakovė kruopščiai apskaičiavo, jos atitinka protingumo kriterijus, be to, išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, atspindinčiais ne tik būtinųjų, bet ir specialiųjų poreikių buvimą ir faktiškai patiriamas išlaidas. Atkreipė dėmesį ir į rinkos pokytį, pasikeitus valiutai į eurus. Vaikai pradėjo lankyti mokymosi įstaigas, dėl ko atsirado nemenkų papildomų išlaidų, o tėvas prie šių išlaidų iš esmės neprisidėjo, nors atsakovė to prašė, tačiau ieškovas, atlikęs kažkokius mokėjimus vaikų naudai, išskaito šias sumas iš teikiamo išlaikymo, kas išvis neleistina pagal teismų praktiką. Nagrinėjamu atveju ieškovas jokių didesnių pirkinių vaikams neatlieka, bendraudamas su vaikais patiria tik minimalias išlaidas, todėl visa mokestinė našta tenka atsakovei. Ieškovo siūloma 200,00 Eur išlaikymo suma neatitinka orientacinio kriterijaus, o minimalus mėnesinis atlyginimas nuolat kyla, net gi pirmosios instancijos teismai netvirtina susitarimų bendru sutarimu, kuriuose numatytas mažesnis, nei pusės MMA išlaikymo dydis. Dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos atsakovės atstovė teigė, jog nors dalis tvarkos nuostatų tinka atsakovei, tačiau ieškovas turi susilaukti kūdikio, todėl kyla klausimų dėl mokymosi aplinkos sukūrimo, dėl atostogų leidimo su vaikais, kai jie tokio skirtingo amžiaus, tiek dėl šalių vaikų apgyvendinimo sąlygų, todėl neaišku, ar ieškovo prašoma patvirtinti nauja bendravimo tvarka bus įvykdytina. Be to, nėra jokio teisinio pagrindo sieti tėvo bendravimo su vaikais intensyvumo su teikiamo išlaikymo dydžiu. Pažymėjo, jog, be kita ko, ieškovas šioje byloje atliko akivaizdžius veiksmus, siekdamas pakeisti savo turtinę padėtį – tik inicijavus mediaciją įvyko turto, įgyto kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalijimas tarp ieškovo ir jo sutuoktinės, nutraukta ieškovo būsto nuomos sutartis, kuri generavo papildomas pajamas ieškovui, kas rodo ieškovo pastangas išvengti išlaikymo dydžio padidinimo. Pažymėjo, jog pagal teismų praktiką tėvų turtinės padėties kriterijus nėra visa lemiantis, o ieškovas yra darbingo amžiaus, turi turto, generuoja pajamas, taigi, vertinant ir ieškovo pastangas gauti daugiau pajamų, nėra pagrindo teigti, jog ieškovas negali mokėti atsakovės prašomo dydžio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams.
12. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, Tarnyba pateikė prašymą nagrinėti civilinę bylą Tarnybos atstovui nedalyvaujant (el. bylos priedas, b. l. 40). Atsižvelgiant į tai, kad gautas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
13. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys yra susilaukusios nepilnamečių vaikų: A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. R. K., gimusio (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 73–74). Nepilnametė A. K. mokosi (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 47), nepilnametis J. R. K. mokosi (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 71).
14. Nustatyta, jog ieškovo R. K. ir atsakovės I. K. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Vilniaus miesto CMS, apskaitos įrašas panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013. Minėtu sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų A. K. ir J. R. K. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jų motina I. K. (sutarties 1.1 p.), R. K. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 144,81 Eur (500,00 Lt) kiekvienam vaikui kas mėnesį (sutarties 2.1–2.2 p.), o sutarties 1.2 punkte nustatyta ieškovo R. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, numatanti, jog:
1. R. K. įsipareigoja praleisti su dukra ir sūnumi kiekvienos savaitės 1 darbo dieną, prieš mėnesį suderinęs raštu su I. K., kuriomis savaitės dienomis bendraus su vaikais, paimdamas juos 7.00 val. iš gyvenamosios vietos Vilniuje ir kitos dienos rytą 7.30 val. nuveždamas vaikus į darželius ar mokymo įstaigas;
2. R. K. įsipareigoja praleisti su dukra ir sūnumi kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį: vaikus paimti iš gyvenamosios vietos Vilniuje šeštadienį 8.00 val. ir grąžinti tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 val.;
3. R. K. ir I. K. eilinių savo atostogų metu su nepilnamečiais vaikais bendrauja dvi savaites nepertraukiamai. Apie planuojamas atostogas Šalys viena kitą informuoja ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų;
4. Švenčių metu Šalys susitaria su vaikais bendrauti tokia tvarka: poriniais metais R. K. su vaikais švenčia Šv. Kalėdas, neporiniais metais – Šv. Velykas, Naujuosius Metus. Poriniais metais I. K. su vaikais švenčia Šv. Velykas, Naujuosius Metus, neporiniais metais – Šv. Kalėdas;
5. R. K. negalint bendrauti su vaikais dėl jo ligos ar kitų svarbių priežasčių, Šalių susitarimu praleistoji diena gali būti pakeičiama į kitą artimiausią Šalių suderintą dieną;
6. Dėl svarbių priežasčių (tokių kaip šventinės dienos, ilgieji savaitgaliai, tėvų atostogos, išvykos, komandiruotės, ligos ir pan.) šalių susitarimu matymosi laikas ir trukmė gali būti keičiama;
7. R. K. įsipareigoja įgyvendinti šią tvarką atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, abiem šios sutarties Šalims priimtinu būdu;
8. I. K. įsipareigoja jokiais būdais netrukdyti R. K. matytis su vaikais šia Sutartimi numatyta tvarka;
9. Vaikams su vienu iš tėvų išvykstant į užsienį, išvykstantis tėvas privalo ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) dienų informuoti kitą tėvą apie išvykimo, grįžimo laiką bei buvimo užsienyje vietą. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 5–8).
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo
2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 str. 2 d.). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus, t. y. jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; kt.).
3. Taigi, šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir kita, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Ieškovas ieškinyje teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, nustatyta jo bendravimo su vaikais tvarka yra nepakankama jo ryšiui su vaikais palaikyti bei jo galimybei maksimaliai dalyvauti vaikų priežiūroje ir auklėjime, t. y. neužtikrinanti tėvų teisių ir pareigų vaikams lygybės principo, kadangi nustatant minėtą bendravimo tvarką vaikai buvo žymiai jaunesni. Šiuo metu vaikai yra vyresni, todėl atsirado poreikis, siekiant palaikyti bei stiprinti ryšį su vaikais, nustatyti intensyvesnę bendravimo su vaikais tvarką. Be to, anot ieškovo, tarp šalių nuolat kyla nesutarimai dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos, nustatytos teismo sprendimu, įgyvendinimo, todėl ieškovas prašo nustatyti kiek įmanoma maksimalią ir apibrėžtą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri sudarytų mažiau galimybių ginčų tarp šalių kilimui. Atsakovė, atskirsdama į ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes, laikosi pozicijos, jog nėra pagrindų keisti nustatytą bendravimo tvarką, kadangi ji niekada nustatytos tvarkos nepažeidinėjo ir netrukdė ieškovui bendrauti su vaikais, be to, atsakovas net neišnaudoja visų jam skirtų pasimatymo su vaikais dienų. Iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, jog tarp šalių kyla nesutarimai dėl bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo, dėl vaikų poreikių turinio bei apimties (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 29–33; 2 t., b. l. 3–37, 41).
4. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (jai). Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 p.).
5. Įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, patvirtintos šalių sutartos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į vaikų amžių priimant minėtą teismo sprendimą ir šiuo metu, teismas sprendžia, kad teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nėra pakankamai išsami ir aiški, taip pat nėra pakankamai intensyvi, kokia galėtų būti užtikrinant abiejų tėvų lygias teises ir pareigas savo vaikams. Iš šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad šalys šiuo metu iš esmės nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, t. y. tėvas (ieškovas) šiuo metu su vaikais bendrauja pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką, t. y. tėvas su vaikais bendrauja pagal intensyvesnę tvarką nei buvo nustatyta teismo sprendimu. Tai reiškia, jog teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka faktiškai prarado aktualumą, kadangi abi šalys sutartinai iš esmės nebesivadovauja minėta tvarka ir ieškovo bendravimo su vaikais tvarką organizuoja pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką. Vis dėl to, iš bylos duomenų galima padaryti pagrįstą išvadą, jog nors šalys bendru sutarimu vadovaujasi kitokia bendravimo tvarka nei nustatyta teismo, tačiau tarp šalių taip pat neretai kyla ginčai dėl tokios sutartinės tvarkos įgyvendinimo. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nebuvo pakankamai išsami ir aiški, be to, šiam momentui iš esmės prarado aktualumą, kadangi abi šalys laisva valia nukrypo nuo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos sąlygų, taip pat į tai, kad nepaisant šalių sutarimo tarp šalių vis tiek kyla konfliktinės situacijos dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo, atsižvelgiant į abiejų tėvų nepakankamą pastangų dėjimą ieškant tarpusavio sutarimo (kompromiso) dėl ieškovo su vaikais bendravimo, teismas sprendžia, kad siekiant sumažinti konfliktinių situacijų ateityje kilimo galimybes, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, numatant išsamesnę ir aiškesnę tvarką, ieškovui bendraujant su vaikais savaitgaliais, atostogų metu, švenčių ir kitomis dienomis.
6. Pažymėtina, kad CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 str.), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Pažymėtina, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokią pačią teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku, išskyrus tuos atvejus, jeigu toks informacijos pateikimas gali sukelti grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais (CK 3.170 str. 5 d.).
7. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateiktu ieškiniu prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią:
21.1. ieškovas bendrauja su vaikais neporinėmis metų savaitėmis pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ketvirtadienį po 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. Ieškovas įsipareigoja užtikrinti vaikų pasiruošimą ir dalyvavimą ugdymo procese kai vaikai pagal nustatytąją bendravimo tvarką yra jo priežiūroje;
21.2. Pagal nepilnamečių vaikų lankomų ugdymo įstaigų patvirtintas mokymosi atostogas ieškovas poriniais metais praleidžia su vaikais rudens atostogas, neporiniais – pavasario atostogas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos prieš pirmąją atostogų dieną 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 19.00 val.;
Žemesnės instancijos teismas
21.3. Ieškovas poriniais metais šventinėmis dienomis ir vasaros atostogų metu su vaikais bendrauja tokia tvarka:
21.3.1. Šv. Kūčių, Šv. Kalėdas ir Kalėdų atostogos nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 30 d., paimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos dieną prieš Šv. Kūčias 18.00 val. ir grąžinant paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.;
21.3.2. pirmąją nedarbo dieną po kiekvieno iš vaikų gimtadienio, paimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant sekmadienį iki 19.00 val. Sutapus gimtadienio ir tėvo bendravimo su vaikais savaitgaliui laikomasi 21.1 punkte aprašytos tvarkos.;
21.3.3. vasaros atostogų metu nuo liepos 1 d. iki liepos 14 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 14 d., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos prieš pirmąją atostogų dieną 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 19.00 val.
Žemesnės instancijos teismas
21.4. Ieškovas neporiniais metais šventinėmis dienomis su vaikais bendrauja tokia tvarka:
21.4.1. nuo gruodžio 31 d. iki sausio 3 d. paimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.;
21.4.2. Šv. Velykų šventes paimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos dieną prieš Šv. Velykas 18.00 val. ir grąžinant paskutinę švenčių dieną iki 19.00 val.;
21.4.3. vaikų gimtadienio dieną turi teisę praleisti su vaikais vaikų gimimo dieną, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val., vykstant ugdymo procesui – paimant iš ugdymo įstaigos, ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.;
21.4.4. vasaros atostogų metu nuo liepos 15 d. iki liepos 29 d. ir rugpjūčio mėnesio dvi savaites nuo rugpjūčio 15 d. iki rugpjūčio 29 d., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos prieš pirmąją atostogų dieną 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 19.00 val.
21.5. Tiek poriniais, tiek neporiniais metais ieškovas su vaikais bendrauja: per Tėvo dieną, paimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 19.00 val. Sutapus Tėvo dienos šventei ir tėvo bendravimo su vaikais savaitgaliui laikomasi 21.1 punkte aprašytos tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo ieškinį, įvertinusi tai, kad ieškovas su vaikais namų darbų neatlieka (tuo užsiima išimtinai tik atsakovė), ir visos mokymuisi skirtos priemonės yra vaikų gyvenamojoje vietoje, prašo nustatyti kitokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiais tvarką, pagal kurią:
22.1. Ieškovas su vaikais bendrauja neporinėmis metų savaitėmis, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 18.00 val. (tokia tvarka yra taikoma šalių iki einamojo momento);
22.2. Pagal nepilnamečių vaikų lankomų ugdymo įstaigų patvirtintas mokymosi atostogas ieškovas neporiniais metais praleidžia su vaikais rudens, o poriniais – pavasario atostogas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos dieną prieš pirmąją atostogų dieną 18.00 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną 18.00 val.;
22.3. Vaikų vasaros atostogas ieškovas su vaikais bendrauja dvi savaites nepertraukiamai, vaikus paimdamas pirmą atostogų dieną 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną 18.00 val. R. K. apie planuojamas atostogas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki atostogų pirmos dienos, pateikdamas atostogas pagrindžiantį įrodymų (pvz., darbdavio įsakymo su jo atostogų datomis kopiją, dieną prieš atostogas atsiunčiant elektroninėmis ryšio priemonėmis);
22.4. Ieškovas šventinėmis dienomis su nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka:
22.4.1. poriniais metais Kalėdų šventes ieškovas praleidžia pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną 10.00 val. ir grąžindamas vaikus antrą Kalėdų dieną 18.00 val.;
22.4.2. neporiniais metais Naujuosius metus ieškovas praleidžia su vaikais paimdamas juos iš gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18.00 val. ir grąžindamas sausio 1 d. 18.00 val.;
22.4.3. neporiniais metais Šv. Velykų šventes ieškovas praleidžia su vaikais paimant juos pirmąją Velykų dieną iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant antrąją Velykų dieną 18.00 val.
22.5. Ieškovas vaikų gimtadienio dieną turi teisę praleisti su vaikais poriniais metais, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val.;
22.6. Tiek poriniais, tiek neporiniais metais vaikai su Tėvu bendrauja per Tėvo dieną, su motina – per Motinos dieną;
Žemesnės instancijos teismas
22.7. Ieškovas privalo užtikrinti, kad vaikų mama galėtų bet kuriuo metu susisiekti su vaikais jų telefonais ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis;
22.8. Jei ieškovas pagal nustatytą tvarką dėl svarbių priežasčių negali bendrauti su vaikais pagal aukščiau nurodytą tvarką, privalo informuoti vaikų motiną elektroninėmis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip 24 val. iki vaikų paėmimo laiko;
22.9. Šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją, susijusią su vaikų sveikata. Vaikams (-ui) susirgus ar sunegalavus, Šalys susitaria viena kitai suteikti galimybę ir nedaryti jokių kliūčių aplankyti sergantį vaiką (-us);
22.10. Šalys susitaria, kad vaikams su vienu iš tėvu išvykstant į užsienį, išvykstantis tėvas privalo ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) dienų informuoti kitą tėvą apie kelionės trukmę (išvykimo/grįžimo laiką) bei vietą;
22.11. Šalys įsipareigoja apie pasikeitusius kontaktinius duomenis (telefono numeris, el. pašto adresas bei gyvenamosios vietos adresas) informuoti viena kitą nedelsiant.
2. Teismas įvertinęs ieškovo ir atsakovės prašomas nustatyti bendravimo tvarkas bei jų paaiškinimus, sprendžia, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, atsižvelgiant į šalių vaikų amžių ir kt., iš esmės atitiktų vaikų interesus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog vaikų bendravimas su tėvu prieštarautų jų interesams ar darytų žalą jų raidai, priešingai iš Tarnybos pateiktų išvadų nustačius, kad vaikų ir tėvo ryšys yra pakankamai stiprus, vaikai su tėvu jaučiasi saugiai, esant tėvo norui maksimaliai dalyvauti vaikų priežiūroje ir auklėjime, tuo pačiu palengvinant motinos vaikų priežiūros naštą, daro išvadą, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra intensyvesnė ir išsamesnė, sudaranti mažiau prielaidų kilti ateityje ginčams tarp tėvų, taip pat labiau atitinkanti vaikų interesus ir užtikrinanti tinkamą tėvų teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principo įgyvendinimą. Vis dėl to, atsižvelgdamas į tarp tėvų kilusio ginčo pobūdį, šalių bendradarbiavimo vaikų interesais spragas, šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakoreguoti ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, papildant ją atitinkamomis atsakovės siūlomomis bendravimo tvarkos nuostatomis ar pakoreguojant tam tikras nuostatas, kad jos būtų aiškesnės ir (ar) labiau apibrėžtos, ypač kiek tai susiję su vaikų paėmimo ir grąžinimo laiku.
3. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas ieškovo ieškinį tenkina iš dalies bei nustato ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K. ir J. R. K. tvarką, pagal kurią:
24.1. ieškovas bendrauja su vaikais neporinėmis metų savaitėmis pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. Ieškovas įsipareigoja užtikrinti vaikų pasiruošimą ir dalyvavimą ugdymo procese kai vaikai pagal nustatytąją bendravimo tvarką yra jo priežiūroje;
24.2. Pagal nepilnamečių vaikų lankomų ugdymo įstaigų patvirtintas mokymosi atostogas ieškovas poriniais metais praleidžia su vaikais rudens atostogas, neporiniais – pavasario atostogas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos prieš pirmąją atostogų dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 19.00 val.;
24.3. Ieškovas poriniais metais šventinėmis dienomis ir vasaros atostogų metu su vaikais bendrauja tokia tvarka:
24.3.1. per Šv. Kūčių, Šv. Kalėdas ir Kalėdų atostogas nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 30 d., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos dieną prieš Šv. Kūčias nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžinant vaikus gruodžio 30 d. iki 19.00 val.;
24.3.2. pirmąją nedarbo dieną po kiekvieno iš vaikų gimtadienio, paimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžinant vaikus sekmadienį iki 19.00 val. Sutapus gimtadienio ir tėvo bendravimo su vaikais savaitgaliui laikomasi 24.1 punkte aprašytos tvarkos;
24.3.3. vasaros atostogų metu nuo liepos 1 d. iki liepos 14 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 14 d., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 19.00 val.
24.4. Ieškovas neporiniais metais šventinėmis dienomis su vaikais bendrauja tokia tvarka:
24.4.1. nuo gruodžio 31 d. iki sausio 3 d. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir grąžinant vaikus paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.;
24.4.2. Šv. Velykų šventes paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos dieną prieš Šv. Velykas nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžinant vaikus paskutinę švenčių dieną iki 19.00 val.;
24.4.3. vaikų gimtadienio dieną turi teisę praleisti su vaikais vaikų gimimo dieną, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 12.00 val., vykstant ugdymo procesui – paimant iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui, ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;
24.4.4. vasaros atostogų metu nuo liepos 15 d. iki liepos 29 d. ir nuo rugpjūčio 15 d. iki rugpjūčio 29 d., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 19.00 val.
24.5. Tiek poriniais, tiek neporiniais metais ieškovas su vaikais bendrauja: per Tėvo dieną, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir grąžinant vaikus tą pačią dieną iki 19.00 val. Sutapus Tėvo dienos šventei ir tėvo bendravimo su vaikais savaitgaliui laikomasi 24.1 punkte aprašytos tvarkos;
24.6. Tiek poriniais, tiek neporiniais metais atsakovė su vaikais praleidžia Motinos dieną. Sutapus Motinos dienos šventei ir tėvo bendravimo su vaikais savaitgaliui, ieškovas bendrauja su vaikais 24.1 punkte aprašyta tvarka, tačiau privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą to savaitgalio šeštadienį iki 20.00 val.;
24.7. Jei ieškovas dėl svarbių priežasčių negalės bendrauti su vaikais pagal aukščiau nurodytą tvarką, jis privalo informuoti atsakovę elektroninėmis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 24 val. iki vaikų paėmimo laiko, arba nedelsiant, jeigu aplinkybė trukdanti ieškovui bendrauti su vaikais paaiškėjo vėliau.
4. Teismo vertinimu, šio sprendimo 24 punkte nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka, kurioje iš anksto nustatyti laikotarpiai, kada ieškovas bendrauja su vaikais vasaros atostogų metu, sudarys mažiau prielaidų kilti ginčams tarp tėvų dėl tėvo bendravimo su vaikais laikotarpių vasaros atostogų metu, taip pat leis šalims efektyviau planuoti savo laiką, veiklas bei atostogas su vaikais vasaros metu. Teismas sprendžia, kad ieškovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka švenčių dienomis yra racionalesnė ir taip pat sudaranti mažiau prielaidų kilti ginčams tarp šalių dėl bendravimo minėtu laikotarpiu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti ne tik nuo kada ieškovas gali pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos, tačiau ir iki kokio laiko jis gali tai padaryti, kad atsakovė efektyviau galėtų planuotis savo laiką bei veiklas tuo metu, kai su vaikais turi bendrauti ieškovas. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka padės ne tik tėvui išlaikyti emocinį ryšį su vaikais, tačiau taip pat ir leis tėvui maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime bei užtikrins optimalesnį teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimo paskirstymą tarp tėvų.
5. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo
6. Atsakovė pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. K. ir J. R. K. dydį bei priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 275,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo prašymo vykdyti privalomąją mediaciją pateikimo dienos (2020 m. rugsėjo 2 d.) iki vaikų pilnametystės. Ieškovas iš dalies sutinka su atsakovės reikalavimu, sutinka, kad šalių vaikų poreikiai yra pasikeitę (padidėję), tačiau nurodo, jog dėl savo turtinės padėties galėtų mokėti vaikams ne didesnio kaip 200,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui.
7. CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).
8. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (CPK 279 str. 5 d.). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 str.). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir (ar) pasikeitę vaiko poreikiai (CK 3.201 str. 1, 2 d.).
9. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pradėjo gauti gerokai didesnes pajamas; pablogėjo sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai, gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje, atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių lėšų reikia vaiko mokymusi, pomėgiams, ar vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos ir kt.).
10. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurios 2.1–2.2 punktuose ieškovas įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K. ir J. R. K. po 144,81 Eur (500,00 Lt) kiekvienam vaikui kas mėnesį (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 5–8). Minėta, atsakovė pareikštu priešieškiniu prašo pakeisti minėtu teismo sprendimu patvirtintos sutarties 2.1–2.2 punktuose nustatytą išlaikymo dydį bei priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 275,00 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovė priešieškinį grindžia ta aplinkybe, jog nuo minėto teismo sprendimo priėmimo praėjo daug laiko (sprendimo priėmimo metu beveik 8 metai), iš esmės pasikeitė (padidėjo) vaikų poreikiai, nes atsirado naujos išlaidos (vaikai pradėjo lankyti mokyklą, būrelius ir pan.), kurių nebuvo dėl vaikų amžiaus minėtos teismo sprendimo priėmimo metu, atsirado papildomos išlaidos vaikų sveikatos priežiūrai (vaikams būtinas ortodontinis gydymas (plokštelės, breketai), o sūnui – dar ir paslaugos, susijusios su regėjimo priežiūra), todėl minėtu teismo sprendimu nustatytas vaikų išlaikymo dydis nebeatitinka iš esmės pasikeitusių vaikų poreikių. Ieškovas su atsakovės nurodomomis aplinkybėmis dėl padidėjusių vaikų poreikių sutinka iš dalies, t. y. sutinka, kad vaikų išlaikymas būtų padidintas iki 200,00 Eur kiekvienam vaikui.
11. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
12. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).
13. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 p.).
14. Minėta, atsakovė priešieškinį grindžia padidėjusiais vaikų poreikiais. Atsakovė nepilnametės dukters A. K. poreikių apskaičiavimo lentelėje (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 75–76) nurodo, kad dukters poreikių patenkinimui viso reikalinga 619,42 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maitinimui mokykloje – 42,00 Eur ; maistui namuose – 243,00 Eur; už mobiliojo telefono paslaugas – 6,00 Eur; ugdymo priemonėms – 20,00 Eur; kanceliarinėms prekėms – 13,33 Eur; vaistams, vitaminams, maisto papildams ir kt. – 10,00 Eur; higienos priemonėms – 15,00 Eur; už būrelius – 27,80 Eur; už stomatologo (odontologo) paslaugas – 41,67 Eur; už komunalinius mokesčius – 40,00 Eur (vaikui tenkanti išlaidų dalis); buities reikmenims – 45,83 Eur; už draudimo paslaugas – 6,73 Eur; mokyklinei uniformai – 10,00 Eur; rūbams (viršutiniams ir apatiniams) bei avalynei – 53,06 Eur; laisvalaikiui, pramogoms, gimtadienio šventei ir kt. – 22,50 Eur; atostogoms, vasaros stovykloms, išvykoms – 22,50 Eur.
15. Taip pat atsakovė nepilnamečio sūnaus J. R. K. poreikių apskaičiavimo lentelėje (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 77–78) nurodo, kad sūnaus poreikių patenkinimui viso reikalinga 619,91 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maitinimui mokykloje – 42,00 Eur ; maistui namuose – 243,00 Eur; už mobiliojo telefono paslaugas – 6,00 Eur; ugdymo priemonėms – 20,00 Eur; kanceliarinėms prekėms – 13,33 Eur; vaistams, vitaminams, maisto papildams ir kt. – 5,00 Eur; higienos priemonėms – 5,00 Eur; už būrelius – 65,00 Eur; už stomatologo (odontologo) paslaugas – 32,50 Eur; už komunalinius mokesčius – 40,00 Eur (vaikui tenkanti išlaidų dalis); buities reikmenims – 29,16 Eur; už draudimo paslaugas, taip pat akinius ir jų priežiūrą – 18,94 Eur; mokyklinei uniformai – 8,33 Eur; rūbams (viršutiniams ir apatiniams) bei avalynei – 46,65 Eur; laisvalaikiui, pramogoms, gimtadienio šventei ir kt. – 22,50 Eur; atostogoms, vasaros stovykloms, išvykoms – 22,50 Eur.
16. Atsakovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia žodiniais paaiškinimais, taip pat byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: medicininiais dokumentais, sąskaitomis-faktūromis, mokėjimo kvitais, čekiais, banko sąskaitos išrašais, patvirtinančiais išlaidas vaikų sveikatos priežiūrai, poilsiui, neformaliajam ugdymui, rūbams, mokymosi priemonėms ir pan., vaikų draudimo liudijimais, neformaliojo švietimo paslaugų teikimo sutartimis, papildomų išlaidų, patirtų 2021 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, paskaičiavimo lentele ir pan. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 53–61, 80–81, 96, 100–103, 299–301, 313–314; 2 t., b. l. 43–47, 219–225, 259–263, 265, 267–271).
17. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).
18. Pažymėtina, kad atsakovės paaiškinimai bei pateikti rašytiniai įrodymai, susiję su vaikams reikalingų ugdymo priemonių, drabužių, laisvalaikio, sveikatos palaikymo ir kitomis išlaidomis, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus, suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, jeigu išlaidos šiems poreikiams tenkinti yra protingo ir realaus dydžio. Esant nurodytam, nagrinėjamu atveju teismas vertina atsakovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.
19. Įvertinęs šio sprendimo 35 ir 36 punktuose nurodytas nepilnamečių A. K. ir J. R. K. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, taip pat rašytinių įrodymų turinį, teismas daro išvadą, kad atsakovės nurodomos išlaidos vaikų maitinimui mokykloje yra pagrįstos tik iš dalies. Atsakovė nurodo, kad per mėnesį kiekvieno iš vaikų maitinimui mokykloje išleidžia 42,00 Eur (2,00 Eur x 21 d.). Tuo pačiu atsakovė nurodo, jog tokios išlaidos patiriamos 9 mėn. per metus. Pažymėtina, kad apskaičiuojant minėtų išlaidų sumą, turi būti įvertinta aplinkybė, jog šios išlaidos yra patiriamos tik vykstant formaliajam ugdymui, t. y. mokslo metų laikotarpiu, kuris priklausomai nuo vaiko amžiaus tęsiasi iki 10 mėn. per metus. Atsižvelgiant į tai, minėtos vieno mėnesio išlaidos turi būti dauginamos daugiausiai iš 10 (mėn.) ir dalinamos iš 12 (mėn.), kas sudaro 35,00 Eur išlaidų sumą per mėnesį (42 x 10) / 12). Esant nurodytoms aplinkybėms, minėtų išlaidų vaikų maitinimui mokykloje suma per mėnesį mažintina iki 35,00 Eur.
20. Atsakovė nurodo, kad vaikų maitinimui namuose per mėnesį vidutiniškai išleidžia 243,00 Eur sumą (šio sprendimo 35 ir 36 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė minėtų išlaidų pagrindimui iš esmės nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Vis dėl to, kaip minėta šio sprendimo 38 punkte, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, įrodinėti nereikia, tačiau jeigu išlaidos šiems poreikiams tenkinti yra protingo ir realaus dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal teismo nustatytą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką vaikai su tėvu praleis pakankamai daug laiko praleis su tėvu, t. y. bendravimo metu būtent tėvui teks pasirūpinti vaikų maitinimu, taip pat tai, kad atsakovė iš esmės jokiais rašytiniais įrodymais neįrodinėja vaikų maitinimui reikalingų lėšų mastą, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės nurodomą išlaidų vaikų maitinimui namuose sumą mažinti iki 200,00 Eur sumos per mėnesį kiekvienam vaikui.
21. Atsižvelgdamas į šio sprendimo 35 punkte nurodytas nepilnametės A. K. išlaikymui reikalingas sumas, šalių paaiškinimus, taip pat rašytinių įrodymų turinį, teismas daro išvadą, kad vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis už telefono paslaugas (6,00 Eur), vaikui tenkančiomis būsto išlaikymo išlaidomis (40,00 Eur), išlaidomis ugdymo priemonėms (20,00 Eur + 13,33 Eur), išlaidomis neformaliajam ugdymui (būreliams)-(27,50 Eur), išlaidomis vaistams, vitaminams, maisto papildams ir higienos priemonėms (10,00 Eur + 15,00 Eur), išlaidoms už vaiko draudimo paslaugas (6,73 Eur), išlaidomis vaiko aprangai (mokyklinei uniformai, drabužiams ir avalynei)-(10,00 Eur + 53,06 Eur), įvertinus vaiko amžių ir sveikatos būklę, iš esmės yra realaus ir protingo dydžio, atitinka vaiko geriausius interesus, todėl iš esmės pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis, tačiau bendra tokių išlaidų suma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, suapvalintina į mažesnę pusę iki bendros 200,00 Eur sumos.
22. Tuo pačiu atsižvelgdamas į šio sprendimo 36 punkte nurodytas nepilnamečio J. R. K. išlaikymui reikalingas sumas bei byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis už telefono paslaugas (6,00 Eur), vaikui tenkančiomis būsto išlaikymo išlaidomis (40,00 Eur), išlaidomis ugdymo priemonėms (20,00 Eur + 13,33 Eur), išlaidomis neformaliajam ugdymui (būreliams)-(65,00 Eur), išlaidomis vaistams, vitaminams, maisto papildams ir higienos priemonėms (5,00 Eur + 5,00 Eur), išlaidoms už vaiko draudimo paslaugas, taip pat akinius ir jų priežiūrą (18,94 Eur), išlaidomis vaiko aprangai (mokyklinei uniformai, drabužiams ir avalynei)-(8,33 Eur + 46,65 Eur), įvertinus vaiko amžių ir sveikatos būklę, iš esmės yra realaus ir protingo dydžio, atitinka vaiko geriausius interesus, todėl iš esmės pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis, tačiau bendra tokių išlaidų suma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, suapvalintina į mažesnę pusę iki bendros 220,00 Eur sumos.
23. Įvertinęs šio sprendimo 35 ir 36 punktuose nurodytas nepilnamečių A. K. ir J. R. K. išlaikymui, o būtent buities reikmėms, reikalingas sumas, taip pat byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad atsakovės nurodomos išlaidos minėtiems poreikiams yra pagrįstos tik iš dalies. Atsakovė nurodo, kad per mėnesį vidutiniškai A. K. buities reikmėms išleidžia 45,83 Eur sumą, o J. R. K. – 29,16 Eur. Atsakovė išlaidų apskaičiavimo lentelėse minėtų išlaidų aprašyme nurodo atitinkamas prekes, tokias kaip stalinė lempa, spinta, žurnalas, termusas, gertuvės, stalas, spintelė ir pan., tačiau nenurodo tokių išlaidų apskaičiavimo būdo. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaidos tokioms buitinėms prekėms kaip baldai, yra nereguliaraus pobūdžio, todėl jos turėtų būti apskaičiuojamos dalinant išlaidas iš tokių prekių įprasto dėvėjimosi termino, pavyzdžiui, iš 12, 24 ar daugiau mėnesių. Atsakovė, kaip minėta, nenurodo minėtų išlaidų apskaičiavimo būdo. Kita vertus, neginčytina ta aplinkybė, jog rūpinantis vaikais, jiems turi būti sukurta ir atitinkama aplinka jų vystymuisi, ugdymui bei poilsiui. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtos išlaidos yra būtinos vaikų poreikiams tenkinti, taip pat į tai, jog atsakovė išsamių įrodymų, pagrindžiančių minėtų išlaidų patyrimą bei apskaičiavimo būdą, nepateikė, teismas sprendžia, kad yra pagrindas minėtas išlaidas vertinti kaip kitas, nenumatytas išlaidas vaikų poreikių tenkinimui, tačiau vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sumažinti tokias išlaidas iki 25,00 Eur kiekvienam vaikui, kas sudaro 300,00 Eur per metus kiekvienam vaikui.
24. Iš byloje pateiktų A. K. ir J. R. K. medicininių dokumentų matyti, jog vaikai buvo siųsti ortopedo, konsultacijoms, abiem vaikams 2016 m. buvo diagnozuota plokščiapėdystė, taip pat 2020 m. abiem vaikams buvo diagnozuotas distalinis (netaisyklingas) sąkandis, A. K. papildomai diagnozuota hipodontija, dėl ko vaikams taikomas gydymas koreguojant sąkandį, J. R. K. yra diagnozuotas astigmatizas, 2018 m. berniukui buvo pirkti akiniai, vaikams periodiškai teiktos odontologo paslaugos bei taikomas ortodontinis gydymas (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 56-61, 80-81, 96, 299-301, 313-314; 2 t., b. l. 43-47). Atsakovė šio sprendimo 35 ir 36 punktuose nurodo, kad A. K. dantų gydymui / sąkandžio korekcijai vidutiniškai per mėnesį išleidžia 41,67 Eur sumą, o J. R. K. – 32,50 Eur. Pažymėtina, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai bei žodiniai paaiškinimai savaime neįrodo minėtų išlaidų patyrimo periodiškumo bei šių išlaidų masto, t. y. kiek vidutiniškai atsakovė patyria tokio pobūdžio išlaidų per metus. Kita vertus, teismas sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog tokio pobūdžio išlaidos yra periodiškai patiriamos ir, kad tokio pobūdžio išlaidos yra būtinos. Atsižvelgdamas į išdėstytą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad minėtos atsakovės nurodomos išlaidos yra pagrįstos iš dalies, laikant, kad pagrįsta ir protingo dydžio suma minėtiems bei kitiems vaikų poreikiams, susijusiems su vaikų sveikatos priežiūra, tenkinti sudaro 30,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, kas sudaro 360,00 Eur kiekvienam vaikui per metus.
25. Atsakovė nurodo, kad imant metines išlaidas, skirtas vaikų laisvalaikiui, pramogoms, gimtadienio šventei, atostogoms, vasaros stovykloms, išvykoms ir pan., per mėnesį minėtiems poreikiams tenkinti atsakovė vidutiniškai išleidžia 45,00 Eur sumą (šio sprendimo 35 ir 36 p.). Pažymėtina, kad atsakovė minėtas išlaidas įrodinėjo fragmentiškais rašytiniais įrodymais bei žodiniais paaiškinimais, kurie savaime tokių išlaidų apimties nepagrindžia. Kita vertus, yra akivaizdu, jog tokio pobūdžio išlaidos, siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte asmenybe, yra neišvengiamos, todėl būtinos, tačiau turi būti protingo ir realaus dydžio bei atitikti tėvų galimybes. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal teismo nustatytą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką vaikai su tėvu iš esmės praleis pusę pavasario/rudens bei vasaros atostogų, dėl ko vaikų tėvas taip pat patirs išlaidų organizuojant vaikų atostogas, taip pat tai, kad atsakovė nepateikė pakankamų rašytinių įrodymų, pagrindžiant minėtų išlaidų mastą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės nurodomų išlaidų šioje dalyje sumą sumažinti iki 30,00 Eur sumos per mėnesį kiekvienam vaikui.
26. Taigi, vadovaudamasis šio sprendimo 40–46 punktuose konstatuotomis aplinkybėmis bei šio sprendimo 38 punkte suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsižvelgdamas į vaikų amžių ir raidą, taip pat sveikatos būklę, teismas konstatuoja, kad šalių dukters A. K. poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma sudaro 520,00 Eur (35,00 + 200,00 + 200,00 + 25,00 + 30,00 + 30,00), o šalių sūnaus J. R. K. – 540,00 Eur (35,00 + 200,00 + 220,00 + 25,00 + 30,00 + 30,00), kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.).
27. Pažymėtina, kad būtinieji vaiko poreikiai neapima vaiko laisvalaikio, gabumų lavinimo ir pan. Tačiau visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, kultūriniam ugdymui, pomėgiams ir kitiems poreikiams, pvz. atostogoms, stovykloms, kurioms taip pat reikalingos papildomos lėšos. Šventės, teatrai, koncertai, sportas ir kitos vaiko kultūrinio ugdymo priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe, todėl, tėvams turint galimybes, šis poreikis taip pat turėtų būti tenkinamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių dukters A. K. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra 520,00 Eur, o šalių sūnaus J. R. K. – 540,00 Eur suma.
28. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį atsakovei iš valstybės biudžeto mokama 70,00 Eur dydžio išmoka kiekvienam vaikui (vaiko pinigai), todėl vaikų išlaikymo suma mažintina minėta išmokos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrindė, o ieškovas nenuginčijo aplinkybių, jog šalių dukters A. K. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, atėmus iš jo valstybės mokamą išmoką, sudaro 450,00 Eur (520,00 - 70,00), o šalių sūnaus J. R. K. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, atėmus iš jo valstybės mokamą išmoką, sudaro 470,00 Eur (540,00 - 70,00), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.
29. Pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pavyzdžiui, maistui, rūbams ar pan.) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).
30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
31. Iš byloje pateiktų duomenų ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas nuo 2008 m. gruodžio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. papildomai pradėjo dirbti ir (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SoDra) duomenimis, ieškovo pajamos abiejose darbovietėse 2021 m. I pusmetį vidutiniškai sudarė 2 389,37 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčius arba apie 1 400,00 Eur atskaičius mokesčius, be to, minėtu laikotarpiu ieškovui kas mėnesį buvo mokama 540,42 Eur dydžio išmoka iš SoDros (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 137–154, 197–200). VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 37,32 kv. m ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su pagalbinėmis patalpomis ir dalimi automobilio stovėjimo aikštelės, kuris yra įkeistas bankui, 132,48 kv. m ploto gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu ir kitais statiniais, kurie taip pat yra įkeisti bankui, taip pat trys žemės sklypai, iš kurių vienas žemės sklypas ieškovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, esantys (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 94, 110–283; 2 t., b. l. 55, 59–124, 127–128, 131–136). Bylos duomenimis, ieškovui priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena ieškovo motina D. K., kuri minėtą turtą padovanojo ieškovui (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 98–99). Taip pat VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo vardu yra registruotos trys transporto priemonės: Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas; ir Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 155–159). Bylos duomenimis ieškovas gyvena kartu su sutuoktine E. K., kuri šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir pajamų bei socialinių išmokų negauna (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 303–312; 2 t., b. l. 295). Duomenų apie ieškovo ribotą darbingumą byloje nėra.
32. Byloje nustatyta, kad ieškovas kartu su sutuoktine E. K. 2016 m. rugsėjo 15 d. Pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. 1-10810, pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą – pastatą-ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o 2020 m. rugsėjo 18 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties, notarinio reg. Nr. 3592, pagrindu sutuoktiniai minėtą turtą pasidalijo, perleidžiant minėtą turtą kartu su žemės sklypu sutuoktinės E. K. asmeninėn nuosavybėn (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 173–185, 195–196). Taip pat nustatyta, kad ieškovas 2019 m. lapkričio 26 d. Gyvenamųjų patalpų-buto nuomos sutarties pagrindu butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), išnuomojo (duomenys neskelbtini) už 350,00 Eur dydžio nuomos mokestį (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 187–191). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog nuomos santykiai su (duomenys neskelbtini) maždaug iki 2020 m. pabaigos (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 285–289).
33. Bylos duomenimis, ieškovas su sutuoktine E. K. augina nepilnametę dukrą L. K., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 293), bei šiuo metu laukiasi (susilaukė) dar vieno vaiko (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 295). Ieškovo skaičiavimu ieškovo ir E. K. dukros L. K. poreikių tenkinimui reikalinga suma sudaro apie 600,00 Eur vaikui lankant privatų darželį, ir apie 400,00 Eur – lankant valstybinį darželį, per mėnesį (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 193). Bylos duomenimis ieškovas yra sudaręs būsto paskolos sutartį su Luminor Bank AS Lietuvos filialu, pagal kurią kas mėnesį moka apie 170,00 Eur dydžio įmokas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 297).
34. Iš byloje pateiktų įrodymų ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė nuo 2003 m. rugpjūčio 27 d. dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos 2021 m. I pusmetį sudarė vidutiniškai 2 521,30 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 161–168, 201–202). Atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog jos pajamos atskaičius mokesčius sudaro nuo 1 300,00 Eur iki 1 400,00 Eur per mėnesį. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 63–66; 2 t., b. l. 57, 125–126, 129–130). VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu registruota transporto priemonė Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 67; 2 t., b. l. 169–170). Duomenų apie atsakovės turimus kitus išlaikytinius ar kitokio pobūdžio ilgalaikes prievoles, taip pat apie atsakovės ribotą darbingumą byloje nėra.
35. Šio sprendimo 49 punkte nustatyta, kad nepilnametės A. K. poreikius, atskaičius valstybės mokamas išmokas, sudaro 450,00 Eur suma per mėnesį, o nepilnamečio J. R. K. – 470,00 Eur suma per mėnesį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, abiejų tėvų turtinė padėtis ir gaunamos pajamos yra panašūs. Vertinant šalių turtinę padėtį, paminėtina tai, kad šalys nepateikė teismui banko sąskaitų nuoseklių išrašų, iš kurių būtų matyti apie šalių banko sąskaitose piniginių lėšų įplaukas ir išlaidas, t. y. apie piniginių lėšų judėjimą. Ieškovas pateikė duomenis apie kitus išlaikytinius, apie sutuoktinės pajamas, o tiksliau apie tai, jog jo sutuoktinė šiuo metu negauna pajamų, t. y., jog šiuo metu šeimoje pajamas generuoja vienintelis ieškovas. Taip pat ieškovas pateikė duomenis apie jo kito išlaikytinio (dukros) poreikiams patenkinti reikalingas sumas (nuo 400,00 iki 600,00 Eur per mėnesį) bei apie turimą terminuotą finansinį įsipareigojimą pagal būsto paskolos sutartį (apie 170,00 Eur per mėnesį). Ieškovė duomenų apie ilgalaikius finansinius įsipareigojimus byloje nepateikė.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės prievolės. Tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo vaikui dydį. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
37. Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju ieškovas turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų Luminor Bank AS Lietuvos filialui pagal būsto paskolos sutartį, tačiau įvertintina ir ta aplinkybė, jog ieškovas turi daugiau nei atsakovė nekilnojamojo turto, kuris taip pat gali generuoti ieškovui pajamas. Minėta, ieškovas nuosavybės teise valdo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pats ieškovas kartu su sutuoktine gyvena sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame būste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas 2019 m. lapkričio 26 d. atlygintinos Gyvenamųjų patalpų-buto nuomos sutarties pagrindu minėtą butą nuomojo trečiajam asmeniui už 350,00 Eur mokestį. Iš bylos medžiagos ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad nuomos santykiai tęsėsi maždaug iki 2020 m. pabaigos, t. y. iš esmės iki bylos iškėlimo teisme momento. Taip pat šio sprendimo 53 punkte nustatyta, kad ieškovas su sutuoktine E. K. nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė turtą – pastatą-ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. rugsėjo 18 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties pagrindu minėtas turtas buvo perleistas E. K. asmeninėn nuosavybėn, neišmokant ieškovui jokios kompensacijos, o ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteko transporto priemonė Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. pirma registracija. Bylos duomenimis nustatyta, jog minėtų sandorių sudarymo metu, t. y. sudarant sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį ar nutraukiant gyvenamųjų patalpų-buto nuomos sutartį, tarp šalių jau vyko neteisminis ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Taigi, minėtų ieškovui nenaudingų sandorių sudarymo (nutraukimo) momentas iš esmės sutampa su tarp šalių kilusio ginčo kulminacijos momentu. Pažymėtina, kad nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas faktiškai išimtinai už sutuoktinės E. K. asmenines lėšas, todėl turto pasidalijimo sutarties sudarymas buvo formalus veiksmas, įtvirtinant faktinę nuosavybės teisę, taip pat, jog buto nuomos sutartį nutraukė nuomininkas, tačiau ieškovas iš esmės jokiais rašytiniais įrodymais šių aplinkybių neįrodinėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis bei šio sprendimo 38 punkte suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendžia, kad ieškovo turtinės padėties pablogėjimą iš dalies nulėmė ir paties ieškovo valiniai veiksmai, tiek perleidžiant sutuoktinės nuosavybėn bendrą turtą, tiek netęsiant arba nesiekiant tęsti jam priklausančio turto nuomos santykių, tokiu pagerinant savo turtinę padėtį papildomomis pajamomis. Taip pat teismas konstatuoja, kad ieškovo prisiimta prievolė bankui pagal būsto kreditą įrodo ne sunkesnę turtinę padėtį, o kaip tik tokią turtinę padėtį, pagal kurią ieškovas gali sau leisti prisiimti tokio pobūdžio ir dydžio finansinius įsipareigojimus.
38. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Remdamasis išdėstytu bei atsižvelgdamas į bei atsižvelgdamas į šalių nepilnamečių vaikų amžių ir iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) jų poreikius, taip pat į vaikų ne tik būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį (450,00 Eur ir 470,00 Eur), įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, siekdamas užtikrinti ieškovo visų nepilnamečių vaikų (išlaikytinių) teisių ir teisėtų interesų, taip pat tėvų teisių ir pareigų savo vaikams pusiausvyrą, atsižvelgdamas į teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos intensyvumą, taip pat įvertinęs šio sprendimo 58 punkte konstatuotas aplinkybes bei ieškovo galimybes gauti papildomas pajamas, taip pat kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, todėl abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo vaikams lygiomis dalimis.
39. Pažymėtina, kad išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis, priteisiamas tik nuo ieškinio padavimo teismui dienos, o už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos yra priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 str.) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesuformulavo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio iki kreipimosi į teismą dienos, priteisimo, teismas išlaikymą periodinėmis išmokomis priteisia nuo priešieškinio padavimo teismui (2021 m. kovo 1 d.) dienos.
40. Atsižvelgiant į tai, atsakovės priešieškinis šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K., mokamą po 225,00 Eur (450,00 / 2) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. kovo 1 d.) iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisiant iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. R. K., mokamą po 235,00 Eur (470,00 / 2) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. kovo 1 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistas sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
41. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Konvencijos 27 str. 1, 2 d.).
42. Atsakovė skirtina šalių vaikams priteisto išlaikymo iš ieškovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.).
43. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikams dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).
44. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
45. Pažymėtina, kad kiti šalių procesiniuose dokumentuose ar žodiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai, taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai, teismo vertinimu, šios bylos išsprendimui yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).
47. Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 250,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 229–235). Atsakovė nagrinėjamu atveju už priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patyrė 700,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 245–251).
48. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis patenkinti iš dalies. Teismo vertinimu ieškovo ieškinys patenkintas 85 proc., o atsakovės priešieškinis – 65,5 proc. patenkintų reikalavimų ((225,00 - 144,81) + (235,00 - 144,81) x 100) / (275,00 x 2) - (144,81 x 2)). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis patenkinti iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 d. 6, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 1 062,50 Eur (1 250,00 Eur x 0,8500) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 458,50 Eur (700,00 Eur x 0,6550) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 604,00 Eur (1 062,50 - 458,50) bylinėjimosi išlaidų.
49. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 46,00 Eur (80,19 + 90,19) x 12) x 0,03 - 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.
50. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 5,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio patenkinimo apimtis, teismas sprendžia, kad teismo patirtas išlaidas yra pagrindas priteisti iš šalių lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai priteistina bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai suma, kuri sudaro 2,56 Eur (5,11 / 2), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio 23 d. redakcija) nustatytą minimalią valstybės naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš atsakovės nepriteistina jai tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 2,56 Eur (5,11 / 2) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
51. Viso valstybės naudai iš ieškovo priteistina 48,56 Eur (46,00 + 2,56) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, nustatytą tėvo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. R. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti naują R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. R. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:
1. R. K. bendrauja su vaikais A. K. ir J. R. K. neporinėmis metų savaitėmis pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. Ieškovas įsipareigoja užtikrinti vaikų pasiruošimą ir dalyvavimą ugdymo procese kai vaikai pagal nustatytąją bendravimo tvarką yra jo priežiūroje;
2. Pagal nepilnamečių vaikų A. K. ir J. R. K. lankomų ugdymo įstaigų patvirtintas mokymosi atostogas R. K. poriniais metais praleidžia su vaikais rudens atostogas, neporiniais – pavasario atostogas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos prieš pirmąją atostogų dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 19.00 val.;
3. R. K. poriniais metais šventinėmis dienomis ir vasaros atostogų metu su vaikais A. K. ir J. R. K. bendrauja tokia tvarka:
3.1. per Šv. Kūčių, Šv. Kalėdas ir Kalėdų atostogas nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 30 d., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos dieną prieš Šv. Kūčias nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžinant vaikus gruodžio 30 d. iki 19.00 val.;
3.2. pirmąją nedarbo dieną po kiekvieno iš vaikų gimtadienio, paimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžinant vaikus sekmadienį iki 19.00 val. Sutapus gimtadienio ir tėvo bendravimo su vaikais savaitgaliui laikomasi 1 punkte aprašytos tvarkos;
3.3. vasaros atostogų metu nuo liepos 1 d. iki liepos 14 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 14 d., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 19.00 val.
4. R. K. neporiniais metais šventinėmis dienomis su vaikais A. K. ir J. R. K. bendrauja tokia tvarka:
4.1. nuo gruodžio 31 d. iki sausio 3 d. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir grąžinant vaikus paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.;
4.2. Šv. Velykų šventes paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos dieną prieš Šv. Velykas nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžinant vaikus paskutinę švenčių dieną iki 19.00 val.;
4.3. vaikų gimtadienio dieną turi teisę praleisti su vaikais vaikų gimimo dieną, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 12.00 val., vykstant ugdymo procesui – paimant iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui, ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;
4.4. vasaros atostogų metu nuo liepos 15 d. iki liepos 29 d. ir nuo rugpjūčio 15 d. iki rugpjūčio 29 d., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 19.00 val.
5. Tiek poriniais, tiek neporiniais metais R. K. su vaikais A. K. ir J. R. K. bendrauja: per Tėvo dieną, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir grąžinant vaikus tą pačią dieną iki 19.00 val. Sutapus Tėvo dienos šventei ir tėvo bendravimo su vaikais savaitgaliui laikomasi 1 punkte aprašytos tvarkos;
6. Tiek poriniais, tiek neporiniais metais I. K. su vaikais A. K. ir J. R. K. praleidžia Motinos dieną. Sutapus Motinos dienos šventei ir tėvo bendravimo su vaikais savaitgaliui, R. K. bendrauja su vaikais 1 punkte aprašyta tvarka, tačiau privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą to savaitgalio šeštadienį iki 20.00 val.;
7. Jei R. K. dėl svarbių priežasčių negalės bendrauti su vaikais A. K. ir J. R. K. pagal aukščiau nurodytą tvarką, jis privalo informuoti I. K. elektroninėmis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 24 val. iki vaikų paėmimo laiko, arba nedelsiant, jeigu aplinkybė trukdanti R. K. bendrauti su vaikais paaiškėjo vėliau.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, iš ieškovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš ieškovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus ir 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. kovo 1 d.) iki vaiko pilnametystės.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, iš ieškovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui J. R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš ieškovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 235,00 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus ir 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. kovo 1 d.) iki vaiko pilnametystės.
Priteisto vaikams išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti atsakovę I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Kitoje dalyje ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 604,00 Eur (šešis šimtus keturis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 48,56 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų ir 56 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.