Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“, AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje, akcinė bendrovė ,,Swedbank“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, antstolės N. B. ir A. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. R. teismui pateiktu pareiškimu prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti R. P. bei patvirtinti 680,00 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartis, kuria pareiškėjui V. R. iškelta bankroto byla. Atskirasis skundas motyvuojamas iš esmės tuo, kad teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, netinkamai vertino pareiškėjo galimybes atsiskaityti su kreditoriais, jo sąžiningumą, skolų susidarymo pagrindus, pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti reikalingą sumą.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Pareiškėjas V. R. prie atsiliepimo į atskirąjį skundą teikia naujus įrodymus – AB „Lietuvos draudimas“ 2018-12-05 pranešimą Nr.R0002101568, AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį, 2016-12-05 taikos sutartį, prievolių vykdymo sutartis, darbo sutartis. Pareiškėjas neprašo priimti prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtų įrodymų, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės, nenurodo priežasčių, kodėl minėti įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus.

Dėl pareiškėjo mokumo

16. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas bei nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas negali vykdyti kreditorinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, todėl sprendė, kad pareiškėjo finansinė padėtis atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą asmens nemokumo būseną, sudarančią pagrindą iškelti bankroto bylą.

18. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes jo įsipareigojimai AB ,,Swedbank“ (2 400 Eur), Luminor Bank AS Lietuvos skyriui (512 Eur), neviršija fizinių asmenų bankroto įstatyme numatytos sumos, kuriai esant galima kelti bankroto bylą fiziniam asmeniui ir nėra suėjęs šių prievolių įvykdymo terminas. Kreditoriui AB „Swedbank“ prievolė turi būti įvykdyta iki 2027 metų, kreditoriui Luminor bank – iki 2030 m.

19. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad pareiškėjas turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams: AB „Lietuvos draudimas“ (skolos likutis 33 135,13 Eur), antstolei A. A. (vykdymo išlaidos 1 988,62 Eur), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (skolos likutis 1 805,44 Eur), AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje (skolos likutis 3 000 Eur), AB ,,Swedbank“ (2 400 Eur), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (512 Eur), antstolei N. B. (vykdymo išlaidos 325,46 Eur). Iš viso 43 166,65 Eur. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaip teisingai nurodo apeliantė, kreditoriui AB „Swedbank“ prievolė 2 400 Eur sumai turi būti įvykdyta iki 2027 m. spalio 31 d., kreditoriui Luminor bank AS Lietuvos skyrius 512 Eur sumai – iki 2030 m. gegužės 26 d. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams, AB „Lietuvos draudimas“ (skolos likutis 33 135,13 Eur), antstolei A. A. (vykdymo išlaidos 1 988,62 Eur), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (skolos likutis 1 805,44 Eur), AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje (skolos likutis 3 000 Eur), kurių mokėjimo terminas yra suėjęs sudaro 39 929,19 Eur sumą.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nutarta nuo 2021 m. sausio 1 d. patvirtinti minimalią mėnesinę algą 642 Eur. Vadovaujantis FABĮ nuostatomis, darytina išvada, jog pareiškėjo turimų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, nes viršija 16 050 Eur, todėl pareiškėjas laikytinas nemokiu FABĮ prasme. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga pareiškėjo pareiškimo pateikimo teismui metu buvo 607 Eur, atitinkamai pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma, sudaranti 39 929,19 Eur, viršijo 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes jo įsipareigojimai AB ,,Swedbank“ (2 400 Eur), Luminor Bank AS Lietuvos skyriui (512 Eur), neviršija fizinių asmenų bankroto įstatyme numatytos sumos.

Dėl sumos, reikalingos fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydžio

21. Apeliantė taip pat nesutinka su iškeliant bankroto bylą pirmosios instancijos teismo pareiškėjui patvirtinta būtinųjų išlaidų suma – 559,09 Eur. Apeliantės teigimu į būtinųjų išlaidų sumą įtraukta 83,28 Eur suma kurui ir transporto priemonės priežiūros išlaidoms, tačiau pareiškėjas turi 3 teistumus už kelių eismo taisyklių šiurkščius pažeidimus, be to, 3 kartus buvo nustatyta, kad pareiškėjas vairuoja automobilį neturėdamas teisių. Pažymi, kad pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, kokias pajamas gauna jo mama ir tėvas, o teismo nustatyta 80 Eur suma tėvo išlaikymui negarantuoja, kad sūnus bent šiuo atveju bus sąžiningas ir skirs tokią sumą tėvo išlaikymui.

22. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėjas būtinųjų išlaidų sumos nepagrindė tinkamais įrodymais, o pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl į būtinųjų išlaidų sumą įtrauktos 83,28 Eur sumos kurui ir transporto priemonės priežiūros išlaidoms, neatsižvelgė į tai, jog 2019 m. balandžio 12 d. pareiškėjo atžvilgiu, kaip nurodyta šios nutarties 33 punkte, buvo priimtas baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1447-720/2019, pareiškėjui vengiant atlikti baudžiamojo poveikio priemones. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 13 d., pareiškėjas vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Sutiktina su apeliante, kad abejonių kelia ir pareiškėjo nurodoma 80 Eur suma tėvo išlaikymui, kadangi byloje nepateikta įrodymų, kokias pajamas gauna pareiškėjo mama ir tėvas. Nors parama (išlaikymas) yra mokama šalių susitarimu ar teismo sprendimu kiekvieną mėnesį skiriant tam tikrą piniginę sumą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaikymo dydį būtina pagrįsti, negalima į būtiniesiems poreikiams skirtiną sumą įtraukti 80 Eur sumą tėvo išlaikymui nepateikus jokių įrodymų apie išleidžiamas pinigines lėšas. Reikalinga pateikti išlaidas gydymuisi, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, buitinėms priemonėms ir kitiems poreikiams tenkinti – tai yra parodyti realias sumas, kurios yra skiriamos minėtoms reikmėms. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei nustatydamas pareiškėjui būtinųjų išlaidų sumą turėjo reikalauti papildomų įrodymų dėl būtinųjų išlaidų dydžio (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Dėl pareiškėjo sąžiningumo

24. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, nes byloje yra duomenys, kad 2019 m. pareiškėjas dirbo automobilių servise, nuo 2020 m. gegužės mėn. - UAB (duomenys neskelbtini), bet pareiškėjas savo noru kreditoriams prievolių nevykdė. Kreditorei AB „Lietuvos draudimas“ nuo 2018 m. nesumokėta jokia suma. Toks skolininko elgesys yra nesąžiningas, skolininko sudaromi sandoriai (kuro ar kitų nebūtinų prekių, pramogų (AB „Telia“ paslaugos už 30 Eur /per mėn. abonentinį mokestį) pirkimas) pažeidžia kreditorių interesus, nes skolininkas savo nebūtiniems poreikiams išleisdamas lėšas negali atsiskaityti su kreditoriais.

25. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

26. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia, teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo, savo pareiškimu įstoti į bylą tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesąžiningumą. Dėl to teismas vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2020 m. spalio 6 d., todėl vertintinas laikotarpis nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. spalio 5 d. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktus duomenis bei kreditorių pateiktus duomenis nenustatė, jog yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu būtent laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. spalio 5 d.

28. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja. Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

29. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šios nutarties 25-28 punktuose išdėstytą teisinį reglamentavimą ir į šioje byloje vertintiną laikotarpį sprendžia, kad apeliantės minimi pareiškėjo sudaryti sandoriai (kuro ar kitų nebūtinų prekių, pramogų (AB „Telia“ paslaugos už 30 Eur /per mėn. abonentinį mokestį) pirkimas), atsižvelgus į visų pradelstų įsiskolinimų sumą kreditoriams (39 929,19 Eur), neturėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo mokumui, todėl, nagrinėjamu atveju, priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų, sudarant apeliantės minimus sandorius, ir jo nemokumo, negali būti nustatytas.

Dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto taikymo

30. Atskirajame skunde apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, nes pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams atsirado tik dėl skolininko žalingų įpročių – pareiškėjas kelis kartus vairavo transporto priemonę neturėdamas teisių, dėl to turi sumokėti baudą valstybei, vykdymo išlaidas antstoliams ir grąžinti draudimo bendrovių išmokėtas išmokas. Pareiškėjas sistemingai vairuodavo automobilį neturėdamas tam teisės, ir toks įprotis yra ne tik žalingas, bet ir pavojingas visuomenei.

31. Fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlyginis pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų nebuvimas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytos aplinkybės, kurioms esant teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų).

32. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo nemokumą FABĮ 2 str. 2 d. prasme iš esmės lėmė 2018 m. spalio 6 d. eismo įvykis, kurį pareiškėjas sukėlė neturėdamas teisės vairuoti. Dėl šio įvykio pareiškėjui kilo pareiga atlyginti 31 097,97 Eur žalą AB „Lietuvos draudimas“. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas buvo nubaustas už automobilio vairavimą neturit tam teisės bei leistino greičio viršijimą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-7474-738/2015), 2015 m. spalio 7 d. pareiškėjas buvo nubaustas už automobilio vairavimą neturit teisės vairuoti, automobilis buvo neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat transporto priemonei nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8192-738/2015). Taip pat 2015 m. lapkričio 6 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas Nr. Nr. 1-2559-246/2015, nes pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (teisė vairuoti atimta nuo 2013-02-04 iki 2017-02-03), sukėlė eismo įvykį, kurio metu kitam asmeniui sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. Administracinėse bylose Nr. A2.6.-15-962/2016 bei A2.6.-158-805/2016 pareiškėjas taip pat buvo nubaustas už automobilio vairavimą neturit teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta. 2019 m. balandžio 12 d. pareiškėjo atžvilgiu vėlgi buvo priimtas baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1447-720/2019, pareiškėjui vengiant atlikti baudžiamojo poveikio priemones. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 13 d., pareiškėjas vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai reiškia, kad 2018 m. spalio 6 d. pareiškėjo sukeltas eismo įvykis tapo jo skolų žymaus padidėjimo ir sunkios finansinės padėties susidarymo priežastimi, tai apsunkino atsiskaitymą su kreditoriais ir tai įvyko dėl pareiškėjo netinkamo elgesio ir kaltės. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-1447-720/2019 priimant 2019 m. balandžio 12 d. baudžiamąjį įsakymą nustatyta, kad pareiškėjas būdamas teistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant jam 50 MGL (1883 eurų) baudą, o vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, esant 2017 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo patvarkymui pateikti Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriui vykdyti minėtą įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2017 m. spalio 10 d. planu Nr. KP-1069, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2019 m. sausio 13 d., apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo sulaikytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos pareigūnų. Jis sąmoningai vengė vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, transporto priemonės vairavimo aplinkybės įrodytos, reiškia V. R. veikė tiesiogine tyčia.

34. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nenustatytas baigtinis sąrašas žalingų asmens įpročių, sukėlusių fizinio asmens nemokumą, todėl tai, ar tam tikri fizinio asmens veiksmai (elgesys) gali būti pripažinti piktnaudžiavimu ir ar šie veiksmai buvo žalingi visuomenes teisėms ar teisėtiems interesams, spręstina įvertinant bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neveikė aktyviai ir nepatikrino teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, ar pareiškėjas buvo anksčiau baustas už analogiškus ATPK pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pareiškėjo veiksmus netinkamai naudojant didesnio pavojaus šaltinį vertinti ne kaip atsitiktinį atvejį, bet nulemtą dažnai pasikartojančio elgesio – automobilio vairavimas neturint teisės vairuoti. Todėl pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte numatytas pagrindas, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą.

35. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

36. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, todėl skundžiama nutartis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės – iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą atsisakytina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti pareiškėjui V. R. fizinio asmens bankroto bylą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.