Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, susituokusi, nedirbanti, anksčiau neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas: ji 2025 m. birželio 27 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0231, patikros sertifikato Nr. 2267683, galioja iki 2025 m. spalio 29 d., pirmu tikrinimu 2025 m. birželio 27 d. 19.36 val. nustatytas 2,96 promilių girtumas, antru tikrinimu 19.55 val. nustatytas 3,25 promilės girtumas), vairavo K. B. vardu registruotą automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

V. B.

šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. birželio 27 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-22576-25 matyti, kad 2025 m. birželio 27 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini). neblaivi (nustatytas 2,96 promilių neblaivumas) V. B., gimusi (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, automobilis „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugojimo aikštelę, Raseinių r., Alėjų k., Bažnyčios g. 6A. V. B. sulaikyta ir uždaryta į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-8).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. birželio 28 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo fotolentelės Nr. 1 matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kelias yra žvyrkelis. Kairėje kelio pusėje stovi (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis „Citroen C4 Picasso C4“. Automobilio priekyje ir gale uždėti valstybinio numerio ženklai „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio variklis išjungtas. Apžiūrėjus automobilį iš išorės, po priekiniu automobilio stiklu yra identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), akivaizdžių apgadinimų nėra. Apžiūrėjus automobilio saloną, jame jokių daiktų nebuvo, kitų nusikalstamos veikos pėdsakų šiuo metu neaptikta. Prietaisų skydelyje rodo, kad automobilis yra nuvažiavęs 283 175 kilometrus. Apžiūrint automobilio bagažinę, bagažinėje buvo avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas, pirmos pagalbos rinkinys ir baltos spalvos kilimas. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota. Automobilis su automobilio užvedimo rakteliu nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Raseinių r., Alėjų k., Bažnyčios g. 6A (b. l. 15-26).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. birželio 27 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad automobilis „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išgabentas į saugojimo aikštelę, esančią Raseinių r. sav., Raseinių sen., Alėjų k., Bažnyčios g. 6A (b. l. 29).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. birželio 27 d. transporto priemonės aprašo Nr. 0125000365608 matyti, kad automobilio markė ir modelis yra „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai (pirmos registracijos data) (duomenys neskelbtini) metai, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), savininkas K. B., automobilis (duomenys neskelbtini) spalvos, automobilis yra nuvažiavęs 283 175 kilometrus (b. l. 27-28).

Iš 2025 m. birželio 27 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0231, patikros sertifikato Nr. 2267683, galioja iki 2025 m. spalio 29 d., V. B. 2025 m. birželio 27 d. pirmu tikrinimu 19.36 val. nustatytas 2,96 promilių girtumas, antru tikrinimu 2025 m. birželio 27 d. 19.55 val. nustatytas 3,25 promilių girtumas (b. l. 33-34).

Iš 2025 m. birželio 30 d. AB „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra K. B. (b. l. 30).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Citroen C4“ kaina Lietuvoje 2025 m. liepos mėnesį – 2380 eurų su PVM (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,96 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Taigi, byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino V. B. pareikštą kaltinimą. Apklausta teisme ir ikiteisminio tyrimo metu V. B. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus, po to vairavo automobilį. Tai, jog V. B. vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, be kaltinamosios prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojos E. M. R parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. birželio 27 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. birželio 27 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-22576-25, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. birželio 28 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas ir jo priedas fotolentelė Nr. 1, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. birželio 27 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktas, 2025 m. birželio 27 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Taigi darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad V. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas: ji 2025 m. birželio 27 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0231, patikros sertifikato Nr. 2267683, galioja iki 2025 m. spalio 29 d., pirmu tikrinimu 2025 m. birželio 27 d. 19.36 val. nustatytas 2,96 promilių girtumas, antru tikrinimu 19.55 val. nustatytas 3,25 promilės girtumas), vairavo K. B. vardu registruotą automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). V. B. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo V. B.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamoji V. B. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek laiduotojas K. B. prašė V. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir ją perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kaltinamoji V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jos gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jos elgesio viso baudžiamojo proceso metu. Dėl V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviai, nebuvo padaryta žala kitiems asmenis (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena aplinkybė, kurią turi atitikti kaltinamoji tam, kad ją būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Kaltinamoji V. B. anksčiau nėra teista, jos atžvilgiu daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 98-99, 112), administracine tvarka bausta du kartus, ne už KET pažeidimus (b. l. 100-102), nedirba (b. l. 103-105), turi daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų transporto priemonių vairavimo stažą, duomenų apie jos gydymą psichiatrijos ligoninėje, priklausomybės ligų centre byloje nėra. Byloje nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu ji savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, iš jos elgesio teismo posėdyje matyti, kad ji suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji savo elgesį vertina neigiamai, tai nėra būdingas elgesys šiam asmeniui, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji V. B. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad visų bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir prokuroras.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jos vyras K. B. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog K. B. anksčiau neteistas, 2014 m. teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 143). K. B. administracine tvarka baustas keturis kartus už nešiurkščius KET pažeidimus, visas paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 144-147). Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarimu K. B. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, paskirta galutinė 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams (b. l. 141). Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarimu K. B. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas septyniais mėnesiais (b. l. 141). Pažymėtina, jog nuo šių įvykių praėjo daugiau kaip 10 metų, nuo to laikotarpio daugiau jis nenusikalto, naujų šiurkščių teisės pažeidimų nėra padaręs. Pažymėtina ir tai, kad K. B. darbas yra susijęs su (duomenys neskelbtini), tačiau nuo to laiko jokių naujų šiurkščių KET pažeidimų nėra padaręs. Taigi, matyti, kad K. B. išvadas dėl savo elgesio prieš daugiau kaip 10 metų padarė ir savo elgesio nebekartoja, o priešingai – yra visuomenėje priimtų teisės normų ir elgesio taisyklių besilaikantis asmuo. K. B. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir darbdavio apibūdinamas kaip kruopštus, pareigingas, drausmingas, atsakingas, padeda savo bendradarbiams, jam pavestas užduotis stengiasi atlikti laiku ir be priekaištų, jis yra gerbiamas kolektyvo, nestokojantis humoro jausmo (b. l. 135). Teismo posėdžio metu pats K. B. paaiškino, kad po įvykio su žmona dažnai kalbasi apie tai, kas įvyko, jis nesupranta tokio jos elgesio, toks žmonos elgesys buvo visiškai netikėtas, jai nebūdingas, prieš įvykį žmona ilgą laiką buvo nevartojusi alkoholio, o tai, kas įvyko, daugiau nepasikartos. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų K. B. paaiškinimų, jis rūpinasi žmonos ateitimi, ja pasitiki, už ją laiduoja, kad ji laikysis įstatymų. Pačios kaltinamosios V. B. teigimu, jos ir K. B. santykiai yra geri, stabilūs, su vyru bendrauja kiekvieną dieną, vienas kitam pataria, palaiko labai artimus ryšius. Vyras už poelgį nepagyrė. Jeigu teismas ją perduotų jos vyro atsakomybei pagal laidavimą, ji savo vyro nenuviltų. Vyras jai darytų teigiamą įtaką. Tvirtą V. B. ir K. B. ryšį bei jo įtaką savo žmonai rodo ir tai, kad jie kartu gyvena net (duomenys neskelbtini) metus, veda bendrą ūkį. Teismo posėdžio metu buvo matyti jų šeimyniški, geri santykiai, noras rūpintis vienas kitu. Teismas sprendžia, kad K. B. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, ir nekyla abejonių, kad jis darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui.

Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad K. B. kartu su V. B. veda bendrą ūkį, kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metus, jie vienas kito klauso, K. B. užtikrino, kad tai, kas įvyko, ateityje nebepasikartos, todėl tokia jo pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už žmoną yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojo pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas K. B. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė teigiama, jis kritiškas kaltinamosios elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes yra artimiausias jos aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant K. B. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją vyro K. B. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų dešimties mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo V. B.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę, V. B. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos iškvėptame ore buvo 2,96 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi, ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad V. B. vairavo, kai jai nustatyta 2,96 promilės etilo alkoholio koncentracija, praeityje neteista, savo kaltę pripažino tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuoširdžiai gailėjosi, spręstina, kad kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 10 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. birželio 28 d. (b. l. 88–91).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas teismas visada privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas, išskyrus tuos atvejus, kai nusikaltimo padarymui panaudotas kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis, o kitų asmenų perduotas turtas (BK 72 straipsnio 4 dalis), arba turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcingas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-237/2011, 2K-339/2008, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-626/2019). V. B. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasi automobiliu „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Šios transporto priemonės registruotas savininkas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo kaltinamosios vyras K. B., kuris teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad automobilis „Citroen C4 Picasso“ yra registruotas jo vardu, tačiau automobilis yra bendras šeimos turtas. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamoji V. B., darydama tyčinę nusikalstamą veiką, panaudojo transporto priemonę, kuri yra įgyta santuokoje, todėl preziumuojama, kad ji jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, teisiamojo posėdžio metu K. B. sutiko, kad automobilis būtų konfiskuotas. Kaltinamoji V. B. tam neprieštaravo. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamoji vairavo, kai jai nustatyta 2,96 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. daugiau nei septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,41 promilės) bei gerokai, beveik du kartus viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas daro išvadą, kad minėtas automobilis konfiskuotinas valstybės naudai.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė su PVM – 2380 Eur pagal Emprekis pažymą (b. l. 31), konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė V. B. padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamoji atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nepatirs padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nes jai neskiriama bausmė, neatsiras teistumas.

Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje ir nevaržo V. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-375-851/2021, 1A-316-497/2021). Taigi, nėra pagrindo minėto automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuojamas K. B. priklausantis turtas – automobilis „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), su užvedimo rakteliu, valstybės naudai.

Kaltinamajai V. B. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 84-97). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. B. vardu (saugomas šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), perduotinas saugoti AB ,,Regitra“.

Kaltinamoji V. B. buvo laikinai sulaikyta nuo 2025 m. birželio 27 d. 19.56 val. iki 2025 m. birželio 28 d. 11.20 val. (b. l. 57–61, 72-74).

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą V. B., yra 97,92 Eur (b. l. 137). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (b. l. 113, 121, 125). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją V. B., nepriteistinos.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą V. B. nutraukti.

Paskirti V. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. birželio 28 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti K. B. vardu registruotą turtą – automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), su užvedimo rakteliu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę valstybės naudai.

V. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. B. vardu (saugomą šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), perduoti saugoti AB ,,Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą V. B., iš V. B. nepriteisti.

Jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.