Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Radviliškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Radviliškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „A.“ ūkvedžiu, išsituokęs, neteistas,

paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir 15 000 eurų dydžio užstatas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis V. N. organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir šių narkotinių medžiagų kontrabandą, tačiau kontrabandos bendrininkai nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, o būtent:

2014 metais, tiksliai nenustatytu laiku, parengė labai didelio kiekio narkotinių medžiagų - kanapių dervos gabenimo iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką planą, po ko, vykdydamas šį planą, per nenustatytus asmenis surado Latvijos Respublikos pilietį S. F. (S. F.) (nuteistą už šias nusikalstamas veikas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu), kuris ne vėliau kaip 2014 metų balandžio mėnesį Latvijos Respublikoje vykusių susitikimų metu sutiko už piniginį atlygį savo vairuojamu vilkiku kontrabandos būdu (neturint leidimo) pergabenti minėtas narkotines medžiagas iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. gegužės 26 d. S. F. atvykus į Lietuvos Respubliką, laikotarpiu nuo 21.04 val. iki 21.53 val., prie UAB „S.“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), jis kartu su S. F. perkrovė nenustatytomis aplinkybėmis gautą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 289465 g kanapių dervos, supakuotos į 150 briketų, iš ten stovėjusio mikroautobuso „VW Transporter“, kurio nenustatytos užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) į S. F. vairuoto vilkiko „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos), kabiną, kur S. F. paslėpė ją vairuotojų miegojimui skirtose vietose - po apatinio gulto dangčiu, sudėdamas ant jos patalynę, ir ant viršutinio gulto, užtraukdamas ją užuolaidomis. Po to S. F., vykdydamas jo (V. N.) nurodymus, neteisėtai gabeno vilkiko kabinoje paslėptą narkotinę medžiagą Lietuvos Respublikos teritorija link Latvijos Respublikos valstybės sienos, siekdamas jam perduotas narkotines medžiagas neturint leidimo pervežti į Latvijos Respubliką, tačiau kontrabandos bendrininkai nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes 2014 m. gegužės 26 d. 23.32 val. (duomenys neskelbtini) 1 - ajame kilometre, prie Lietuvos – Latvijos valstybių sienos, S. F. vairuojamas vilkikas buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų, o paslėptos narkotinės medžiagos buvo rastos ir išimtos.

II. Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis V. N. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 metais jam pažįstamas S. V. (ar V.) pasiūlė pervežti briketų krovinį. S. V. pažinojo apie dešimt metų. Jis buvęs tolimųjų reisų vairuotojas iš V., su juo susipažino reisuose. Turėjo tik jo telefono numerį, adreso nežino. S. V. jam paskambino prieš kelis mėnesius iki įvykio ir pasiūlė susitikti. Susitikus S. V. paprašė pervežti krovinį, tiksliai neminėjo, koks krovinys. Kai su juo tarėsi, nieko blogo apie krovinį nepagalvojo. Nežino, kodėl S. V. pats nenuvežė krovinio, gal tuo metu nedirbo. Latvijoje turėjo pažįstamų vairuotojų, todėl pažadėjo pasiteirauti, kas galėtų jam padėti. Po kokio mėnesio nuvažiavo į Latviją, pakalbėjo su pažįstamu vairuotoju, o šis pasiūlė kreiptis į S. F. (S. F.). Po to važiavo detalių ir Rygoje degalinėje susitiko su S. F., pasikalbėjo ir jis sutiko su pasiūlymu nuvežti krovinį. S. F. sakė, kad kai važiuos link Lietuvos, paskambins jam. Su S. F. susitarė palaikyti ryšį telefonu. Degalinėje abu nusipirko latviškas išankstinio mokėjimo korteles, tačiau nežino, dėl ko reikėjo tai padaryti. Iki susitarimo su S. F. į Rygą važiavo kelis kartus. Jam jokio atlygio už šio krovinio nuvežimą niekas nesiūlė. Jis S. F. taip pat nesiūlė jokio atlygio. Po kiek laiko S. F. važiavo link jo, todėl jis apie tai pasakė S. V.. S. V. atvežė krovinį raudonu autobusiuku „VW Transporter“ su švediškais ar suomiškais valstybiniais numeriais. Tai įvyko 3-4 dienos iki atvykstant S. F.. S. V. atvyko su dar vienu asmeniu autobusiuku „VW Transporter“ ir automobiliu „Mercedes“. Krovinio neapžiūrinėjo, tik matė, kad yra kažkokie maišai, o juose kieti kvadratai. S. V. autobusiuką „VW Transporter“ pastatė prie jo tėvų namo, esančio (duomenys neskelbtini), po to jis autobusiuką įvairavo į tėvų namo kiemą. Po to pranešė S. F., kad jis gali atvažiuoti. Jis suprato, kad S. F. važiuos išsikrauti krovinio ir užvažiuos pas jį, laiko tikslaus nesitarė. Nepamena, gal S. F. jam parašė žinutę. Su S. F. susitiko R., pirmoje degalinėje nuo Š.. Jis nesitarė, kad S. F. atvažiuos vilkiku, tačiau tai jo nenustebino, nes S. F. dirbo vairuotoju. Krovinio perkėlimas vyko gatvėje netoli durpyno. Jis atvažiavo lengvuoju automobiliu „BMW“, po to nuvažiavo paimti raudono autobusiuko ir atvažiavo prie durpyno išsikrauti. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, kad S. F. su vilkiku privažiavus prie „durpyno“, liepė jam palaukti, o pats automobiliu „BMW“ nuvažiavo į tėvų namus, iš kur paėmė autobusiuką „VW Transporter“ su kroviniu ir privažiavo juo prie S. F. vilkiko (4 t., 14 b. l.). Kiek pamena, į vilkiką įlipęs nebuvo. Kai krovė krovinį nesuprato, kad tai narkotinės medžiagos, tik suprato, kad kažkas nelegalaus, numanė, kad tai gali būti narkotinės medžiagos. Plytelės buvo įvyniotos į celofaną ir sudėtos į maišus. Krovė krovinį nesislėpdami. Viskas buvo sukrauta į kabiną. Niekas nesprendė klausimo, kurioje vilkiko vietoje sudėti krovinį. Nei jam, nei S. F. nekilo klausimų, kur yra krovinio dokumentai. S. F. neklausė kada bus pinigai, jis jam jokių pinigų nemokėjo. S. F., nugabenęs krovinį į Rygą, turėjo su juo susisiekti, bet nesusisiekė. Kai neatsiliepė S. F., kitą dieną buvo su S. V. nuvažiavę į Rygą pažiūrėti, kas atsitiko, bandė skambinti S. F.. Domėjosi kroviniu, nes jautėsi už jį atsakingas. Apie S. F. sulaikymą sužinojo iš televizijos, kai pamatė sulaikytą vilkiką. Tada viską ir suprato apie krovinį. Pamatęs sulaikytą vilkiką su narkotinėmis medžiagomis išsigando atsakomybės ir išvažiavo į užsienį. Dirbo Danijoje, Švedijoje, palaikė ryšius su vaiku, broliu. Po to nutarė nebesislėpti ir grįžo į Lietuvą. Užsienyje neužsiminėjo jokiais negerais reikalais. Gal ir jautė, kad jam siūloma pervežti kažką nelegalaus, todėl pats ir nevežė krovinio. Nežino, dėl ko su S. F. tik susirašinėjo žinutėmis, o neskambino vienas kitam. Gal taip buvo patogiau. Nežino, kodėl žinutėse buvo minimos 20 dydžio padangos, o ne krovinys. Krovinį į S. F. vilkiką krovė prie durpyno, o ne prie namų, kadangi prie jo tėvų namų vilkikas negalėjo privažiuoti. Su S. F. matėsi tik kelis kartus, daugiau bendraudavo telefonu. Nepamena, kas sugalvojo naudoti latviškas išankstinio mokėjimo telefonines korteles. Jis tikėjosi, kad S. F. „susidirbs“ su S. V.. Nepamena, ar sakė S. F., kad tai ne jo krovinys. Į užsienį išvažiavo praėjus dviem savaitėms po įvykio. Į Rygą dažnai važiuodavo detalių automobiliams, nes jis, jo brolis ir sūnus dalyvaudavo automobilių lenktynėse. Prieš pusmetį žuvo brolis. Šiuo metu, žuvus broliui, rūpinasi tėvais, brolio vaikais, savo vaiku, ūkiu, įmone. Labai gailisi, kad taip atsitiko, susigadino gyvenimą sau, vaikui.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Nors V. N. kaltinamas tuo, kad organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, tačiau iš paties kaltinimo matyti, kad jis kaltinamas ir neteisėtu didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu ir gabenimu (kaltinime nurodytas narkotines medžiagas nenustatytomis aplinkybėmis įgijo, nenustatytoje vietoje bei prie savo tėvų namo laikė, o taip pat mikroautobusu „VW Transporter“ jas atgabeno prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos). Tai yra, V. N. kaltinamas, kad veikdamas kaip organizatorius neteisėtai disponuojant labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, atliko ir šios nusikalstamos veikos vykdytojo veiksmus. Įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-353/2007, 2K-32/2006 ir kitos). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir panašiai. Narkotinės ar psichotropinės medžiagos taip pat gali būti įgyjamos per tarpininkus. Laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Tam tikrais atvejais (pvz., esant grupei iš anksto susitarusių asmenų) medžiagas gali laikyti ir asmuo, kuris jų negamino ir neįgijo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/200, 2K-162/2011, Nr. 2K-P-218/2009). Gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-494/2012, 2K-496/2014 ir kitos).

Anksčiau jau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. N. parengė neteisėtą narkotinių medžiagų - kanapių dervos nugabenimo iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką planą ir, vykdydamas šį planą, 2014 m. gegužės 26 d. kartu su iš Latvijos Respublikos atvykusiu S. F. nuvyko prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), kur laikotarpiu nuo 21.04 val. iki 21.53 val. kartu su S. F. iš ten stovėjusio mikroautobusu „VW Transporter“, kurio nenustatytos užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) į S. F. vairuotą vilkiką „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos), pakrovė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 289465 g kanapių dervos, supakuotos į 150 briketų, be to, nurodė S. F. šias narkotines medžiagas neturint leidimo gabenti iš pakrovimo vietos į Latvijos Respubliką. Šios aplinkybės nustatytos ne tik kaltinamojo V. N. parodymais, tačiau ir S. F. parodymais, duotais nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurios teisminio proceso numeris (duomenys neskelbtini) (4 t., 135-139 b. l.), o taip pat ir 2014 m. birželio 6 d. protokolu dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo (2 t., 69-78 b. l.).

Nors kaltinamasis V. N. teisme parodė (tą, beje, tvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu), kad briketus (su narkotinėmis medžiagomis) į Latvijos Respubliką jo paprašė nuvežti pažįstamas S. V. (ar V.), kuris ir atvežė juos raudonos spalvos mikroautobusu „VW Transporter“ prie jo tėvų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), po to mikroautobusas su briketais dar 3 – 4 dienas stovėjo jo tėvų namo kieme, kol jis 2014 m. gegužės 26 d. šį mikroautobusą nuvairavo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, kur ir buvo pakrauti briketai su narkotinėmis medžiagomis į S. F. vairuotą vilkiką, šių kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, todėl teismas jais nesivadovauja, kadangi nėra galimybės jų patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 2 ir 4 dalys). Be kaltinamojo V. N. parodymų, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad narkotines medžiagas jam atvežė jo pažįstamas S. V. (ar V.) ar koks kitas asmuo (kaltinamojo V. N. minimo asmens S. V. (ar V.), atitinkančio kaltinamojo apibūdinimą, ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko, nors tai buvo bandoma padaryti (5 t., 20-48 b. l.), neatmestina, kad toks asmuo išvis neegzistuoja). Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad mikroautobusas „VW Transporter“ su narkotinėmis medžiagomis tam tikrą laiką stovėjo kaltinamojo V. N. tėvų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme ar prie šio namo, nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis V. N. šį mikroautobusą „VW Transporter“ su narkotinėmis medžiagomis laikė kokioje nors kitoje nenustatytoje vietoje (kaip nurodyta kaltinamajame akte), kaip nėra jokių duomenų ir apie tai, kad kaltinamasis V. N. 2014 m. gegužės 26 d. ar kitu laiku pats šį mikroautobusą „VW Transporter“ su narkotinėmis medžiagomis nuvairavo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos. Kaip jau buvo minėta, S. V. (ar V.) liko nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad prie nusikalstamų veikų įvykdymo prisidėjo kiti asmenys (be S. F.), nors V. N. atžvilgiu buvo atliekami sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai nuo 2014 m. sausio 9 d. (daugiau nei keturis mėnesius) (2 t., 87-89 b. l.). 2014 m. birželio 6 d. protokolas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo (2 t., 69-78 b. l.) paneigia kaltinamojo V. N. teisme (ir ikiteisminio tyrimo metu) duotus parodymus, kad jis po to, kai degalinėje susitiko su S. F., automobiliu „BMW“ nuvyko į savo tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kur paėmė ir prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos nuvairavo mikroautobusą „VW Transporter“ su narkotinėmis medžiagomis.

Tai, kad kaltinamasis V. N. parengė labai didelio kiekio narkotinių medžiagų (kanapių dervos) nugabenimo iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką planą, šias narkotines medžiagas kartu su S. F. perkrovė iš mikroautobuso „VW Transporter“ į vilkiką „Iveco“, taip pat nurodė S. F. šias narkotines medžiagas neturint leidimo nugabenti į Latvijos Respubliką, savaime nereiškia, jog būtent V. N. šias narkotines medžiagas įgijo, laikė ir nugabeno prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos. Minėta, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl, kaip ne kartą buvo pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Kadangi kaltinamojo V. N. parodymais dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų - kanapių dervos įsigijimo (iš S. V. (ar V.)), jų laikymo (nenustatytoje vietoje bei prie kaltinamojo tėvų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)) bei nugabenimo mikroautobusu „VW Transporter“ prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), teismas nesivadovauja (BPK 20 straipsnio 2 ir 4 dalys), kitų duomenų, patvirtinančių šiuos kaltinamojo parodymus, nėra, taip pat nenustatytos esminės kaltinamajam V. N. inkriminuoto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos aplinkybės: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo kaltinime nurodytas narkotines medžiagas; kam jos priklausė; kiek laiko ir kur konkrečiai jos buvo laikomos, kas buvo atsakingas už jų laikymą ar faktiškai laikė; kas ir kada nuvairavo mikroautobusą „VW Transporter“ su narkotinėmis medžiagomis prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos), iš kaltinimo V. N. šalintinos aplinkybės, kad jis „nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir iki 2014 m. gegužės 26 d. 21 val. neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje bei prie savo tėvų namo, esančio (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį narkotinių medžiagų - 289,465 kg (289465 g) kanapių dervos, o taip pat 2014 m. gegužės 26 d. mikroautobusu „VW Transporter“, kurio nenustatytos užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno minėtą narkotinę medžiagą prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pačios teisminės praktikos analogiškose bylose laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-177/2015 ir kt.) bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.).

Nors iš kaltinimo V. N. šalintinos aplinkybės, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos kaltinime nurodytas narkotines medžiagas, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. N. bendrininkavo neteisėtai disponuojant labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu.

Kaip jau buvo minėta, surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. N. bendrininkavo pasikėsinant įvykdyti narkotinių medžiagų kontrabandą. BK 199 straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus ir panašiai. Ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos besiribojančios su kitų Europos Sąjungos valstybių sienomis yra laikytinos vidinėmis Europos Sąjungos sienomis, nešalina kaltininko atsakomybės. BK 199 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo kontrabandos dalyko pergabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo.

V. N. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, pasikėsino įvykdyti narkotinių medžiagų kontrabandą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis). Jokiais kitais atvejais baudžiamasis įstatymas grįžtamosios galios neturi. Kaltinamajam V. N. inkriminuoto bendrininkavimo pasikėsinant įvykdyti narkotinių medžiagų kontrabandą padarymo metu (2014 m. gegužės 26 d.) atsakomybė už narkotinių medžiagų kontrabandą buvo numatyta BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.). Kadangi šiuo metu atsakomybę už narkotinių medžiagų kontrabandą numatantis įstatymas - BK 199 straipsnio 3 dalis (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) įsigaliojo tik 2016 m. sausio 1 d. (tai yra jau po nusikalstamos veikos padarymo), jis niekaip nepalengvino kaltinamojo V. N. teisinės padėties, tai yra neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 2 dalis), jis negalėjo būti inkriminuojamas V. N.. Todėl ši kaltinamojo V. N. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš bendrininkavimo įvykdant nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), į bendrininkavimą įvykdant nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Toks kaltinime nurodytos veikos perkvalifikavimas teisme galimas, kadangi kaltinamajam V. N. ir kitiems proceso dalyviams apie tokį veikos perkvalifikavimą įstatymo nustatyta tvarka buvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 2 dalis).

BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veiksmas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad čia yra ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Taigi nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2011, 2K-239-139/2015). Jei pasikėsinama padaryti nusikalstamą veiką, aprašytą formalia sudėtimi, kaltininkas suvokia pavojingą pradedamos veikos pobūdį ir siekia tą veiką pabaigti. Pagal BK 26 straipsnio 4 dalį organizatorius atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4 dalį. Taigi organizavimo veiksmai negali būti siejami su nusikalstamos veikos baigtumo momentu. Šį momentą nulemia vykdytojo veiksmai, išskyrus tuos atvejus, kai BK straipsnio dispozicijoje numatyta atsakomybė už nusikalstamos veikos organizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-239-139/2015).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimu laikomas tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimui būdinga tai, kad darant tą pačią nusikalstamą veiką dalyvauja, bendrai veikdami, du ar daugiau nusikalstamos veikos subjektų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bendrininkavimo byloje, yra pažymėjęs, kad kiekvieno bendrininko baudžiamosios atsakomybės pagrindą sudaro sudėtingesnės negu vieno asmens daromos veikos požymių visuma, tai yra bendrininkavimo požymių, numatytų BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bendrininkavimą, bendrininkų rūšis bei bendrininkavimo formas (BK 24, 25 straipsniai), ir nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama konkreti bendrai daroma nusikalstama veika, požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-222/2017). Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti (BK 24 straipsnio 3 dalis). Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs (BK 24 straipsnio 4 dalis).

Nustatyta, kad kaltinamasis V. N. parengė labai didelio kiekio narkotinių medžiagų (kanapių dervos) nugabenimo iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką planą, vykdydamas šį planą nenustatytomis aplinkybėmis gavo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų - 289465 g kanapių dervos, per nenustatytus asmenis surado Latvijos Respublikos pilietį S. F., kuris Latvijos Respublikoje vykusių susitikimų metu sutiko už piniginį atlygį savo vairuojamu vilkiku kontrabandos būdu (neturint leidimo) pergabenti minėtas narkotines medžiagas iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką, susitarė su S. F. dėl šio atvykimo į Lietuvos Respubliką laiko ir susitikimo vietos, kartu su S. F. nuvyko prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, kur iš ten stovėjusio mikroautobuso „VW Transporter“ į vilkiką „Iveco“ pakrovė kaltinime nurodytas narkotines medžiagas, ir nurodė S. F. šias narkotines medžiagas neturint leidimo gabenti iš pakrovimo vietos į sutartą vietą Latvijos Respublikoje, tai yra parengė nusikalstamas veikas (labai didelio narkotinių medžiagų kiekio gabenimą neturint leidimo iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką) ir joms vadovavo, todėl kaltinamojo V. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį kaip organizatoriaus.

Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, BK 25 straipsnio 1 dalyje išskiriamos šios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. V. N. kaltinamas tuo, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas organizuotoje grupėje su S. F. ir tyrimo nenustatytais asmenimis. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Pagal teismų praktiką, sprendžiant ar nusikalstamos veikos padarytos veikiant organizuota grupe, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-426-507/2016). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-693/2017).

Nustatyta, kad kaltinamasis V. N. susitarė su Latvijos Respublikos piliečiu S. F. daryti vieną sunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimą, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir šių narkotinių medžiagų kontrabandą), už kuriuos S. F. buvo nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, V. N. ir S. F. atliko skirtingus vaidmenis (V. N. organizavo nusikalstamas veikas, o S. F. jas vykdė), tačiau, atsižvelgus į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad V. N. ir S. F. būtų planavę ilgalaikį bendradarbiavimą įvykdant naujas nusikalstamas veikas, į nusikalstamų veikų mechanizmo paprastumą (V. N. surado iki tol nepažįstamą S. F. ir paprašė jo už atlygį pervežti narkotines medžiagas iš Lietuvos Respubliką į Latvijos Respubliką, S. F. narkotines medžiagas vežė transporto priemone, su kuria dirbo, narkotinės medžiagos nebuvo slepiamos kokiame nors krovinyje, taip labai apsunkinant jų suradimą), konstatuotina, kad V. N. ir S. F. bendrininkavimas neteisėtai disponuojant labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir pasikėsinant įvykdyti šių narkotinių medžiagų kontrabandą nebuvo tokio organizuotumo lygio bei pavojingumo laipsnio, kad šių asmenų dalyvavimą aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų įvykdyme būtų galima kvalifikuoti kaip padarytą organizuotos grupės, todėl, atsižvelgus ir į tai, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu S. F. buvo nuteistas už tai, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje (BK 25 straipsnio 2 dalis), o ne organizuotoje grupėje (BK 25 straipsnio 3 dalis), o taip pat į valstybinį kaltinimą byloje palaikiusios prokurorės baigiamosiose kalbose išsakytą poziciją, iš kaltinimo kaltinamajam V. N. šalintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė veikdamas organizuotoje grupėje su S. F. ir tyrimo nenustatytais asmenimis.

Iš kaltinimo V. N. taip pat šalintina ta aplinkybė, kad jis veikė su tyrimo nenustatytais asmenimis, kadangi byloje nesurinkta jokių duomenų apie, kad tie „kiti tyrimo nenustatyti asmenys“ aplamai dalyvavo kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme – kaltinamojo V. N. nurodytas asmuo S. V. (ar V.), kuris atitiktų kaltinamojo nurodytus bruožus, neegzistuoja, kitų asmenų taip pat nenustatyta. Teismų praktikoje daromi skirtingi sprendimai dėl bendrininkavimo požymių, veikiant su teismo nenustatytu asmeniu. Teismo išvada priklauso nuo to, kokia informacija surinkta byloje apie nenustatytus asmenis. Jei bylos nagrinėjimo metu nepavyksta nustatyti kitų asmenų, dalyvavusių darant nusikaltimą, asmenybės, be to, byloje nėra jokių duomenų, apie tų asmenų išvaizdą, galimą amžių, veikimo būdus ir kitus požymius, leidžiančius identifikuoti tuos asmenis, kaip šiuo atveju, teismai paprastai vengia daryti išvadą dėl bendrininkavimo ir bendrininkų grupės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2011). Iš to, kad buvo neteisėtai disponuojama ypač dideliu kanapių dervos kiekiu (daugiau nei 2000 kartų viršijančiu 125 g masę, nuo kurios neteisėtai disponuojamos kanapių dervos kiekis laikomas labai dideliu), kad kaltinamasis V. N. anksčiau neteistas, kad, be V. N., kriminalinės žvalgybos priemonės buvo sankcionuotos ir kitų asmenų atžvilgiu (2 t., 87-92 b. l.), kad nėra nustatytos aplinkybės, iš kur V. N. gavo kaltinamajame akte nurodytas narkotines medžiagas, galima daryti prielaidą, kad kaltinamajam V. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdyme galėjo dalyvauti ir kiti asmenys (ne tik V. N. ir S. F.), tačiau ši aplinkybė neįrodyta.

Nors, kaip jau buvo minėta, įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu S. F. buvo nuteistas už tai, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (4 t., 135-139 b. l.), o ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas būtent kaltinamojo V. N. atžvilgiu, ši BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje) kaltinamajam V. N. negali būti inkriminuota. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Kadangi kaltinamasis V. N. organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir šių narkotinių medžiagų kontrabandą (buvo šių nusikalstamų veikų organizatoriumi (BK 24 straipsnio 4 dalis)), o šiomis narkotinėmis medžiagomis neteisėtai disponavo ir pasikėsino jas kontrabanda išgabenti į Latvijos Respubliką S. F., kuris buvo šių nusikalstamų veikų vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis), šiuo atveju nėra esminio ir būtino bendrininkų grupės požymio – tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis).

V. N. kaltinamas tuo, kad bendrininkavo neteisėtai disponuojant labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turėdamas tikslą jas platinti, dėl savanaudiškų paskatų, tikslu pasipelnyti. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymis. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties būtinasis subjektyvusis požymis, todėl jo įrodinėti ir nustatinėti nereikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-496/2014, 2K-140/2014, 2K-199-697/2016, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-148/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas privalo būti įrodytas, kaip ir kitos nusikalstamos veikos aplinkybės. Šioje byloje aplinkybė, kad kaltinamasis V. N. bendrininkavo neteisėtai disponuojant labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turėdamas tikslą jas platinti, išvis nebuvo įrodinėjama (kas, kaip jau buvo pasisakyta, nėra būtina), todėl, nesant duomenų, kad kaltinamasis V. N. bendrininkavo neteisėtai disponuojant labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turėdamas tikslą jas platinti, ši aplinkybė iš kaltinimo V. N. šalintina. Kadangi neįrodyta, jos kaltinamasis V. N. turėjo tikslą parduoti kaltinime nurodytas narkotines medžiagas ar kitaip pasipelnyti iš šios nusikalstamos veikos, iš kaltinimo jam taip pat šalintina aplinkybė, kad jis bendrininkavo neteisėtai disponuojant labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turėdamas tikslą pasipelnyti.

Nusikalstamos veikos padarymas iš savanaudiškų paskatų yra kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau BK 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Nusikalstamos veikos padarymas dėl savanaudiškų paskatų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamas nustačius, kad kaltininkas tą veiką padarė siekdamas turėti iš to kokios nors turtinės naudos sau ar kitiems asmenims, tačiau pažymėtina, kad savanaudiškos paskatos kaip nusikaltimo sudėties požymis ne visada numatytas BK specialiosios dalies straipsnių dispozicijose. Teismų praktikoje aplinkybė, kad veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, atsakomybę sunkinančia pripažįstama tik tada, kai ji ne tik nėra nusikalstamos veikos sudėties požymis, bet ir kai ta aplinkybė neišreiškia nusikalstamos veikos esmės. Kaip jau buvo minėta, atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį užtraukia neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų net ir neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, tačiau šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas šiame baudžiamajame įstatyme nurodyti kaip alternatyvios veikos. Neteisėtai disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o taip pat jas parduodamas ar kitaip platindamas kaltininkas siekia turėti turtinės naudos, taigi veikia dėl savanaudiškų paskatų. Aptartos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad nors kaltinamojo V. N. savanaudiškos paskatos ir nebuvo būtinas BK 260 straipsnyje 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis, tačiau tos paskatos išreiškė šios nusikalstamos veikos esmę. Be to, kaip jau buvo minėta, byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis V. N. būtų turėjęs tikslą parduoti kaltinamajame akte nurodytas narkotines medžiagas ar kitaip iš šios nusikalstamos veikos pasipelnyti, o tuo pačiu neįrodyta ir tai, kad jis šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė iš savanaudiškų paskatų. Kadangi neįrodyta, jos kaltinamasis V. N. bendrininkavo neteisėtai disponuojant labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu dėl savanaudiškų paskatų, be to, savanaudiškos paskatos išreiškia BK 260 straipsnyje 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos esmę, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo V. N.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios pačios praktikos analogiškose bylose laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-301/2010, 1A-241-150/2015 ir kt.).

Taip pat pažymėtina, kad kaltinamojo V. N. bendrininkui S. F. aukščiau nurodytos aplinkybės (tikslo platinti narkotines medžiagas turėjimas, šių narkotinių medžiagų disponavimas turint tikslą pasipelnyti ir dėl savanaudiškų paskatų) aplamai nebuvo inkriminuojamos (4 t., 95-96 b. l.) ir įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu nebuvo nustatytos (4 t., 135-139 b. l.).

Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamasis V. N. organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir šių narkotinių medžiagų kontrabandą, tačiau kontrabandos bendrininkai nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, todėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Šios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi kaltinamasis V. N., bendrininkaudamas su S. F., realizavo vieną nusikalstamą tikslą – neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai asmuo narkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai gamina, įgyja, laiko, gabena ir panašiai, taip pat šias medžiagas neteisėtai gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir 259 ar 260 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334/2009, 2K–116/2010, 2K-298/2010, 2K-7-107/2013, 2K-71/2014, 2K–496/2014 ir kitos).

IV. Bausmės skyrimas

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kaltinamasis V. N. anksčiau neteistas (4 t., 158-159 b. l.), įvykdė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas (numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje) priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o kitas (numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje) – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), vienas nusikaltimas baigtas, kitas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi (4 t., 152-157 b. l.), iki tol administracine tvarka baustas tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nepriskiriame prie grubių, paskutinį kartą – dar 2012 metų rugsėjo mėnesį (4 t., 152-156 b. l.), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkvedžiu (5 t., 189 b. l.), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2018 m. sausio 22 d. charakteristika), neserga priklausomybės ligomis (5 t., 145-146 b. l.), augina nepilnametį sūnų D. N., gimusį 2003 m. vasario 22 d. (5 t., 110 b. l.), rūpinasi jo sportine karjera (4 t., 132 b. l.), yra iniciatyvus, dalyvauja rengiant ir įgyvendinant automobilių sporto renginius Radviliškio rajone, pats dalyvavo automobilių sporto varžybose ir taip garsino savo miestą, padeda pasiruošti varžyboms jaunimui (Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centro 2018 m. sausio 24 d. pažyma), padeda sergantiems tėvams ir rūpinasi jais (4 t., 100-104 b. l., 5 t. 187-188, kaltinamojo parodymai teisme), rūpinasi žuvusio brolio D. N. (5 t., 107 b. l.) vaikais (kaltinamojo parodymai teisme).

Kaltinamojo V. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl organizuotos grupės, bendrininkų grupės ir savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai) teismas pasisakė nuosprendžio III skyriuje, kuriame buvo analizuojami nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai, todėl nebesikartoja. Kaltinamojo V. N. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tai yra veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015, 2K-372-697/2017).

Kaltinamasis V. N. po to, kai buvo paskelbtas kaltinamasis aktas ir teismas jo paklausė, ar jis prisipažįsta kaltas, nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltu prisipažįsta visiškai ir sutinka duoti parodymus (5 t., 192 b. l.). Apklausiamas teisiamajame posėdyje jis iš esmės pripažino visas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, tačiau nurodė nežinojęs, jog krovinys (150 briketų), kuriuos jis perdavė S. F., yra narkotinės medžiagos. Jis nurodė numanęs (įtaręs), kad tai yra narkotinės medžiagos. Nors surinktais įrodymais nustatyta, kad V. N. žinojo, jog krovinys, dėl kurio nugabenimo į Latvijos Respubliką jis tarėsi su S. F. ir kur kurį jam perdavė, yra narkotinės medžiagos (apie tai plačiau teismas pasisakė III nuosprendžio skyriuje), tačiau ta aplinkybė, kad kaltinamasis V. N. teisme (bei ikiteisminio tyrimo metu) pripažino numanęs (įtaręs), kad prieš tai minėtas krovinys yra narkotinės medžiagos (tai yra suvokė, kad organizuoja narkotinių medžiagų gabenimą neturint leidimo (kontrabanda) į Latvijos Respubliką), leidžia konstatuoti, kad jis pripažino esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes. Kaip jau buvo minėta anksčiau, asmuo už disponavimą psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, o kaltinamasis V. N. šią aplinkybę pripažino. Tai, kad kaltinamasis V. N. pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, patvirtina ir tas faktas, kad nei jis, nei jo gynėjas (sakydami baigiamąja kalbą ir paskutinį žodį) neprašė išteisinti kaltinamojo, nors tai būtų savaime suprantama, jei kaltinamasis V. N. būtų neigęs žinojęs ir supratęs, kad organizuoja narkotinių medžiagų pervežimą į Latvijos Respubliką. Akivaizdu, kad kaltinamojo V. N. pripažinimas, jog jis numanęs (suvokęs), kad krovinys, kurio nugabenimą į Latvijos Respubliką jis organizavo, buvo reikšmingas nustatant jo kaltę (tyčią) ir prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo. Kita aplinkybė, kurią teisme neigė kaltinamasis V. N., yra ta, kad jis S. F. už krovinio (narkotinių medžiagų) nugabenimą siūlė piniginį atlygį. Nors ši aplinkybė teismo buvo nustatyta (apie tai plačiau teismas pasisakė III nuosprendžio skyriuje), be to, ji nurodyta kaltinamajam V. N. suformuluotame kaltinime, tačiau ji (aplinkybė, kad V. N. už narkotinių medžiagų nugabenimą S. F. siūlė piniginį atlygį) nėra esminė, kadangi ji nėra būtinas kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymis. Ši aplinkybė nėra svarbi ne tik kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimui, bet ir skiriant jam bausmę.

Kad kaltinamasis V. N. nuoširdžiai gailisi matyti ne tik iš to, kad jis tai nurodė teisme, tačiau ir iš to, kad jis viso proceso metu akivaizdžiai pergyveno dėl savo veiksmų, pripažino savo kaltę, įvertino neigiamas pasekmes artimiesiems. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. N. pats savanoriškai nutraukė slapstymąsi nuo teisėsaugos institucijų (4 t., 162 b. l.), savanoriškai grįžo į Lietuvos Respubliką ir kartu su gynėju atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, kas leido nutraukti ilgai trukusią ir nerezultatyvią jo paiešką bei užbaigti ikiteisminį tyrimą. Kaltinamasis V. N., sugrįždamas į Lietuvą ir savo noru atvykdamas pas policijos pareigūnus, suprato, kad jam gresia ilgas įkalinimas, tačiau vis tiek ryžosi nutraukti slapstymąsi, kas taip pat įrodo jo nuoširdų gailėjimąsi. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis V. N. nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmių rūšis - laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų be jokių alternatyvų ir galimybės atidėti tokios bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 1 dalis). Tačiau baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmę. Šiuo atveju taikyti kaltinamajam V. N. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nėra šiose teisės normose numatytų pagrindų. Tačiau, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis šiuo įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kitos). Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o būtent išvados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. N. narkotinėmis medžiagomis (kanapių derva) disponavo labai trumpą laiką, jo ir bendrininko S. F. disponavimas narkotinėmis medžiagomis buvo visiškai kontroliuojamas ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnų, todėl nebuvo realios grėsmės dėl jų neteisėto patekimo į nelegalią rinką. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis V. N. turėjo tikslą platinti kaltinime nurodytas narkotines medžiagas ar kitokiu būdu pasipelnyti iš šios veikos. Labai tikėtina, kad kaltinamojo V. N. veiksmus koordinavo kiti asmenys, tikrieji sulaikytų narkotinių medžiagų savininkai, apie kuriuos ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, o V. N. atliko tik tam tikras jam pavestas funkcijas (suorganizavo šių narkotinių medžiagų gabenimą iš Radviliškio į Latvijos Respubliką). Neatmestina, kad kaltinamasis V. N. net nežino tikrųjų narkotinių medžiagų savininkų, kadangi neteisėtam didelio narkotinių medžiagų kiekio disponavimui būdinga ypač didelė konspiracija, veiksmų etapiškumas. Tokią prielaidą patvirtina ir aplinkybė, kad, be V. N., kriminalinės žvalgybos priemonės buvo sankcionuotos ir kitų asmenų atžvilgiu (2 t., 87-92 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis V. N. iki nusikalstamų veikų, už kurias teisiamas, įvykdymo, būtų užsiėmęs narkotinių medžiagų realizavimu ar nelegaliai būtų disponavęs narkotinėmis medžiagomis. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina ir į tai, kad jis neteisėtai gabeno gamtines narkotines medžiagas (kanapių), kurios, kaip visuotinai pripažinta, kelia mažesnį pavojingumą nei sintetinės narkotinės medžiagos. Taip pat svarbu tai, kad nustatyta viena kaltinamojo V. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visos šios aplinkybės lemia mažesnį nusikaltimo pavojingumą, palyginus su rūšiniu šių nusikalstamų veikų pavojingumu. O tai yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui, padaryti.

Be to, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį vaidina kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis V. N. anksčiau neteistas, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau baustas tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nepriskiriame prie grubių, paskutinį kartą – dar 2012 metų rugsėjo mėnesį, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkvedžiu, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, neserga priklausomybės ligomis, augina nepilnametį sūnų D. N., rūpinasi jo sportine karjera, labai gerai charakterizuojamas Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centro, padeda sergantiems tėvams ir rūpinasi jais, rūpinasi žuvusio brolio D. N. vaikais. Be to, kaip jau buvo minėta, kaltinamasis V. N. savo noru nutraukė slapstimąsi ir atvyko pas policijos pareigūnus, kas leido nutraukti jo paieškos bylą ir užbaigti ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Be to, kaltinamasis V. N. po nusikalstamų veikų, už kurias teisiamas, įvykdymo jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, nors praėjo beveik ketveri metai. Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjami nusikaltimai nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, o kaltinamojo V. N. pozityvus elgesys po nusikaltimų įvykdymo parodo ženkliai mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Jo asmenybės pavojingumą mažina ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra sulaukęs 50 metų amžiaus. Pažymėtina ir tai, kad ilgas slapstymasis nuo teisėsaugos pareigūnų, trukęs beveik trejus metus, taip pat turėjo didelių neigiamų pasekmių ir praradimų, kadangi visą šį laikotarpį kaltinamasis izoliavo save nuo šeimos, sūnaus, tėvų, kitų artimųjų, per šį laikotarpį žuvo jo brolis D. N., jis negalėjo dalyvauti mėgstamoje veikloje (automobilių lenktynėse), bendrauti su draugais. Be to, įvertintina ir tai, kad kaltinamojo V. N. ilgalaikis atskyrimas nuo darbo, šeimos ir visuomenės gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, darbinius santykius.

Atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad visuma duomenų (padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltinamojo V. N. asmenybė, jo elgesys po nusikalstamų veikų įvykdymo, savanoriškas slapstimosi nutraukimas ir atvykimas pas policijos pareigūnus), leidžia daryti išvadą, jog BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (dešimt metų) savo dydžiu nėra teisinga, išeinanti iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka kaltinamojo V. N. asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui. Todėl kaltinamajam V. N. už BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina mažesnė bausmė, negu šio straipsnio sankcijose už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė, tai yra šeši metai laisvės atėmimo. Tai, beje, atitinka ir šiuo metu formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Dar labiau mažinti laisvės atėmimo bausmės dydį ar skirti kitą bausmės rūšį nėra pagrindo, nes V. N. bendrininkavo disponuojant ypač dideliu kanapių dervos kiekiu (daugiau nei 2000 kartų viršijančiu 125 g masę, nuo kurios neteisėtai disponuojamos kanapių dervos kiekis laikomas labai dideliu).

Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybę kaltinamajam V. N. atsižvelgta ir į tai, kad jo bendrininkas S. F. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, buvo nubaustas analogiška bausme – laisvės atėmimu šešiems metams (4 t., 135-139 b. l.). Nors kaltinamojo V. N. ir S. F. vaidmenys nusikaltimų įvykdyme skyrėsi – V. N. buvo šių nusikalstamų veikų organizatorius (BK 24 straipsnio 4 dalis), o S. F. – vykdytojas (BK 24 straipsnio 3 dalis), tačiau jų veiksmai pagal savo pavojingumą buvo iš esmės tapatūs. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis V. N. buvo kaltinime minimų narkotinių medžiagų savininkas ir ketino platinti šias narkotines medžiagas. Vertinant kaltinamojo V. N. ir S. F. asmenybes atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. F. iki bendrai su V. N. įvykdytų nusikaltimų jau buvo teistas Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo nuosprendžiu už neteisėtą akcizinių prekių gabenimą bei buvo baustas Vokietijoje (4 t., 128-134 b. l.), kai tuo tarpu kaltinamasis V. N. nusikalto pirmą kartą. Todėl skirti kaltinamajam V. N. už BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą didesnę bausmę, negu už tą patį nusikaltimą paskirtą jo bendrininkui S. F., būtų akivaizdžiai neteisinga.

Už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), kaltinamajam V. N. skirtina minimali BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Parenkant bausmės dydį už šį nusikaltimą, be aplinkybių, nurodytų anksčiau, atsižvelgtina į tai, kad šis nusikaltimas buvo užkardytas pasikėsinimo stadijoje. Nors kaltinamojo V. N. įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, skirti švelnesnę bausmę nei numatyta BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) sankcijoje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra pagrindo, nes BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) sankcijoje numatyta minimali bausmė neprieštarauja teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-8-696/2016).

Už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam V. N. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, kadangi jo įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis V. N. padarė vieną sunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimus, taip pat į jo asmenybę (anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų), laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis). Bausmės pradžia nustatytina nuo V. N. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. (5 t., 5, 62-65, 115-116 b. l.) (BK 66 straipsnio 1 dalis). Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios V. N. paliktinos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., 122-124 b. l.), dokumentų paėmimas (5 t., 126-128 b. l.) ir 15 000 eurų dydžio užstatas (5 t., 118-120 b. l.). Pradėjus vykdyti nuosprendį (sulaikius V. N.), prie bylos esantys jo asmens dokumentai – Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota (duomenys neskelbtini) 2013 m. lapkričio 11 d., ir Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) 2009 m. sausio 7 d. (5 t., 130 b. l.), išsiųstini į pataisos namus, kuriuose laisvės atėmimo bausmę atliks V. N.. Pradėjus vykdyti bausmę (gavus pažymą iš pataisos namų apie bausmės pradžią) 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) dydžio užstatas grąžintinas užstato davėjai I. Z. N. (BPK 133 straipsnio 6 dalis).

V. Daiktai ir kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefonas „Nokia 2330c-2“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), ir 4G SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), paimti 2014 m. gegužės 27 d. apžiūros metu iš S. F. vairuoto vilkiko „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (LV) kabinos (1 t, 26-37 b. l.), saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (1 t, 212-213 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkui - Latvijos Respublikos piliečiui S. F. (S. F.), gimusiam (duomenys neskelbtini), nuteistam Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu ir šiuo metu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Latvijos Respublikoje, V. miesto kalėjime, arba jo įgaliotam asmeniui, o šiems asmenims per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo dėl šių daiktų grąžinimo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui, šie daiktai sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

V. N. DNR mėginys ir biologinių pėdsakų nuoplovos, paimtos 2014 m. birželio 5 d. apžiūros metu iš S. F. vairuoto vilkiko „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (LV) (1 t, 61- b. l.), saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (1 t, 212-213 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Skaitmeninės laikmenos Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9 ir 10, kuriose įrašyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija (telefoniniai pokalbiai, fotonuotraukos, vaizdo įrašai ir kt.), esančios byloje (5 t., 162 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.

Skaitmeninės laikmenos, kuriose įrašyta informacija, gauta atliekant slaptą V. N. sekimą (Nr. 6 ir 7), esančios byloje (5 t., 162 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamajame akte nurodytą narkotinę medžiagą - 289456,409 g kanapių dervos, ir 4 dėžes su objektų pakuotėmis, kurios buvo saugomos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo nuteistas S. F., nuspręsta konfiskuoti ir sunaikinti (4 t., 139 b. l.), todėl dėl šių daiktų papildomas sprendimas nepriimtinas.

Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimų, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo V. N., kadangi šiuos tyrimus atliko policijos įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje bei 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), ir jį nubausti:

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) – laisvės atėmimu 3 (trims) metams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, - laisvės atėmimu 6 (šešiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo V. N. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 19 d.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios V. N. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) dydžio užstatą. Pradėjus vykdyti bausmę (gavus pažymą iš pataisos namų apie bausmės pradžią) 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) dydžio užstatą grąžinti užstato davėjai Irenai Z. N.. V. N. ir užstato davėjai Irenai Z. N. išaiškinti, kad jei V. N. kliudys proceso eigai (nuosprendžio vykdymui) arba darys naujas nusikalstamas veikas, užstatas pereis valstybei. Pradėjus vykdyti nuosprendį (sulaikius V. N.), prie bylos esančius jo asmens dokumentus – Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) 2013 m. lapkričio 11 d., ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) 2009 m. sausio 7 d., išsiųsti į pataisos namus, kuriuose laisvės atėmimo bausmę atliks V. N..

Mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2330c-2“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), ir 4G SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), paimtus 2014 m. gegužės 27 d. apžiūros metu iš S. F. vairuoto vilkiko „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (LV) kabinos, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkui - Latvijos Respublikos piliečiui S. F. (S. F.), gimusiam (duomenys neskelbtini), nuteistam Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu ir šiuo metu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Latvijos Respublikoje, V. miesto kalėjime, arba jo įgaliotam asmeniui, o šiems asmenims per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo dėl šių daiktų grąžinimo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui, šiuos daiktus sunaikinti.

V. N. DNR mėginį ir biologinių pėdsakų nuoplovas, paimtas 2014 m. birželio 5 d. apžiūros metu iš S. F. vairuoto vilkiko „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (LV), saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Skaitmenines laikmenas Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9 ir 10, kuriose įrašyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, esančias byloje (5 t., 162 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Skaitmenines laikmenas, kuriose įrašyta informacija, gauta atliekant slaptą V. N. sekimą (Nr. 6 ir 7), esančias byloje (5 t., 162 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.