Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės R.N. B. patikslintą ieškinį atsakovui V. D. (V. D.) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

23. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).

24. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais konstatuoja, kad ieškovės teikiami nauji įrodymai nekeičia iš esmės nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, remiantis byloje surinktais gausiais įrodymais, tarp jų ir vaizdine medžiaga, kad būtų pateisinamas šių įrodymų prijungimas apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovės pateikti nauji įrodymai neprijungiami prie nagrinėjamos bylos.

Dėl nustatytų esminių faktinių aplinkybių

27. Iš 2023 m. balandžio 9 d. Bolt sąskaitos nustatyta, jog kelionės pradžia Liepojos g. 41, kelionės mokestis 8,70 Eur.

28. Iš 2023 m. spalio 3 d. išrašo iš medicininių dokumentų nustatyta, jog rekomenduojamas gydymas: šviesinti randą su lazeriu, pažymėta, jog atlikta viena procedūra, reikia 4 procedūrų, į hipertrofinę zoną galima leisti vaistus (kaina 50 Eur).

29. Iš UAB „Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centro“ 2023 m. spalio 3 d. PVM sąskaitos faktūros nustatyta, jog dermatovenerologo konsultacija ir rando gydymas lazeriu – 110 Eur, pateiktas apmokėjimo kvitas 110 Eur.

30. Iš UAB „Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centro“ 2024 m. vasario 7 d. PVM sąskaitos faktūros nustatyta, jog rando gydymas lazeriu – 60 Eur, pateiktas apmokėjimo kvitas 60 Eur.

32. Iš Gintarinės vaistinės čekio matyti, jog pirkta vaistų (neįskaitoma kokių) už 3,17 Eur.

33. Iš 2023 m. balandžio 27 d. administracinio nusižengimo protokolo nustatyta, jog atsakovas V. D. patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalį. Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybes: administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas šuns savininku ir atsakingas už šuns priežiūrą, neužtikrino, kad šuo nekeltų grėsmės kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, ko pasėkoje be priežiūros palaidas šuo lakstė požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje be pavadėlio ir pribėgęs prie asmens – jam įkando į kairę koją, dėl ko atsirado žala sveikatai.

34. 2023 m. lapkričio 21 d. atliktas šuns elgesio vertinimas, padaryta išvada, jog šuo yra jautrus, tačiau neagresyvus. Psichikos pažeidimai ar agresija nenustatyti. Pasirašo šuns elgesio vertintoja E. K.. Iš 2023 m. lapkričio 20 d. sąskaitos faktūros nustatyta, jog šuns elgesio įvertinimas – 50 Eur, atsakovas apmokėjo 2023 m. lapkričio 21 d. mokėjimo pavedimu.

35. Raštu 2024 m. kovo 3 d. A. Č., R. V. J. nurodė, jog V. ir Z. D. visada vedžioja augintinį tik su pavadėliu. Šuniuko agresyvaus elgesio niekada neteko matyti.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

37. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, kadangi atsakovas, būdamas šuns savininku, neužtikrino, kad jo augintinis nesukeltų grėsmės ieškovės sveikatai. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovo neteisėtus veiksmus, nevertino fakto arba jį netinkamai įvertino - dėl ko šuo įkando ieškovei.

38. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.41 straipsnį gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo) 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Gyvūnų savininkui neįrodžius CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, jo atsakomybė pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalyje už atsiradusią žalą yra preziumuojama, t. y. gyvūnų savininkas atsako be kaltės.

39. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 18 d. Nr. AD1-965 įsakymu patvirtintų „Dėl gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo“ 39 punkte nurodoma, kad šunys vedžiojami bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės.

40. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato administracinio nusižengimo bylos medžiagoje 2023 m. balandžio 12 d. paaiškinime atsakovas nurodė, jog 2023 m. balandžio 9 d. apie 16 val. su žmonas ir šuniu grįžo namo, požeminėje aikštelėje šunį paleido be pavadėlio. Šuo nubėgo už kampo, apie 12 metrų atstumu. ir įkando kaimynei. Tos pačios dienos paaiškinime atsakovo sutuoktinė Z. D. paaiškino, jog 2023 m. balandžio 9 d. apie 16 val. su vyru ir šuniu grįžo į namus, požeminėje aikštelėje šunį paleido be pavadėlio. Šuo nubėgo už kampo, o ji su atsakovu ėjo link jo ir išgirdo kaip rėkia moteris. Dėl minėto įvykio atsakovui 2023 m. balandžio 257 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Tai, kad atsakovo šuo įkando ieškovei patvirtina ieškovės paaiškinimai, atsakovo ir jo sutuoktinės paaiškinimai fiksuoti tiek administracinio nusižengimo byloje, tiek ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pažymėtina, jog šuns paleidimo be pavadėlio faktą patvirtino pats atsakovas ir kartu su juo buvusi jo sutuoktinė. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių atsakovas neįrodė. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai prižiūrėjo savo šunį, dėl to šuo įkando ieškovei, dėl šuns įkandimo ieškovei buvo sutrikdyta sveikata. Atsakovas nesilaikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. AD1-965 patvirtintų „Dėl gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo“ 39 punkto reikalavimų. Atsakovas turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, rūpintis tinkama šuns priežiūra visą laiką, o jo šuniui įkandus ieškovei, akivaizdu, kad taip nesielgė.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog ieškovė jokių neteisėtų veiksmų šuns atžvilgiu neatliko. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė būtų išprovokavusi šuns įkandimą. Į bylą pateikti kaimynių L. V., A. Č., bei R. V.– J. paaiškinimai, jog atsakovo šuo visada yra vedžiojamas su pavadėliu nepaneigia žalos padarymo fakto. Aplinkybę, jog atsakovo šuo vedžiojamas su pavadėliu, nurodė liudytojai, kurie įvykio metu nedalyvavo. Tai, jog įvykio metu atsakovo šuo buvo be pavadėlio patvirtino tiek pats atsakovas, tiek ir jo sutuoktinė teikdami paaiškinimus administracinio nusižengimo byloje. Byloje pateiktas gyvūnų elgesio specialistės 2023 m. lapkričio 21 d. parengtas Šuns elgesio įvertinimas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nepaneigia žalos padarymo fakto ieškovei, o to, kad atsakovo šuo įkando ieškovei niekas neginčija. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės taikymo, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, nei vienam iš jų nesuteikė prioritetinės reikšmės, išvadą dėl sąlygų civilinei atsakomybei taikyti priėmė remdamasis visuma įrodymų, o ne nekonkrečiais atskirų liudytojų parodymais, kurie įvykyje nedalyvavo, kurių paaiškinimus sau naudinga linkme interpretuoja atsakovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė 2023 m. lapkričio 21 d. šuns elgesio įvertinimą teisiškai nereikšmingu.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitų asmenų atžvilgiu potencialiai pavojingo gyvūno savininkas privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai bei rūpintis tinkama priežiūra visą laiką. Atsakovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, be pavadėlio bėgiojęs šuo požeminėje perėjoje užpuolė ieškovę, todėl atsakovo, kaip gyvūnų savininko, kaltės prezumpcija byloje nepaneigta. Atsakovas ieškovę užpuolusį šunį augina, prižiūri ir juo rūpinasi, yra jo savininkas, todėl yra atsakingas už šuns, įkandusio ieškovei į koją, padarytą žalą. Atsakovas neužtikrino, jog šuo nesukeltų grėsmės kitiems asmenims. Byloje neįrodyta, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai ir jos elgesys turėjo įtakos žalos atsiradimui ar dydžiui, taip pat, kad ieškovė pati išprovokavo atsakovo šuns elgesį. Nors apeliantas nurodė, kad pats ieškovės elgesys lėmė tai, jog šuo jai įkando, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie apelianto argumentai yra visiškai nepagrįsti pirmiausia dėl to, kad atsakovo augintinis buvo be pavadėlio. Taigi būtent atsakovas neužtikrino, jog jo šuo nekeltų grėsmės kito žmogaus, šiuo atveju, ieškovės sveikatai, jokių ieškovės veiksmų, kurie rodytų didelį jos neatsargumą byloje nėra nustatyta.

Dėl turtinės žalos dydžio

43. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 328,70 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsakovas nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu ir prašo jį mažinti iki 241,87 Eur, t. y. mano, jog pagal pateiktus ir pirmosios instancijos teismo įvardytus įrodymus turtinės žalos dydis – 301,87 Eur, taip pat prašo nepriteisti 60 Eur turtinės žalos, patirtos dėl sugadintų kelnių.

45. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 m. ir kt.).

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje pateikti įrodymai apie ieškovės patirtą turtinę žalą, kuri iš viso sudaro 241,87 Eur, t. y.: 8,70 Eur už taksi paslaugas; 3,17 Eur už vaistus; 230,00 Eur už dermatovenerologo konsultacijas ir rando gydymą lazeriu. Taigi sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai atlikdamas aritmetinis veiksmus sprendė, jog patirtos turtinės žalos dydis sudaro 328,70 Eur, kadangi įrodymais pagrįstas turtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju sudaro 241,87 Eur, o skaičiuojant su ieškovės įvardyta padaryta žalos dėl sugadintų kelnių 301,87 Eur (241,87 Eur+60 Eur).

48. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, jog, jog į bylą nėra pateikta jokių įrodymų dėl sugadintų kelnių įsigijimo, jokių nuotraukų, kaip ir nenurodoma, kur kelnės buvo pirktos. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas turtinės žalos atlyginimą, rėmėsi ieškovės pateiktais vaistų, taksi apmokėjimo duomenimis, apmokėjimo duomenimis už lazerines procedūras dokumentais, tačiau byloje nėra duomenų apie kelnių įsigijimo kainą, nepateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti kelnių sugadinimo faktą ir mąstą. Ieškovė nurodė sugadintų kelnių vertę – 60 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, 2023 m. vasario 26 d. liudytoju apklaustas ieškovės sutuoktinis M. B. nurodė, jog įvykio metu sugadintos kelnės buvo ką tik įsigytos, jų kaina buvo 40 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tiek į nurodytas aplinkybes, tiek į tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie sugadintų kelnių vertę ir, be kita ko, kelnių sugadinimo faktą, sprendžia, jog ieškovei nepagrįstai priteistas 60 Eur turtinės žalos atlyginimas už sugadintas kelnes.

49. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priteistinos turtinės žalos dydį ieškovei mažina iki 241,87 Eur.

Dėl neturtinės žalos dydžio

50. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtą neturtinės žalos dydį įvertino 500 Eur. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu ir mano, jog yra pagrindas mažinti ieškovei priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nepateikė duomenų, kad dėl šuns įkandimo jai išsivystė kokia nors baimė šiems gyvūnams, nemiga, depresija, kaip ir baimė būti požeminėje parkavimo aikštelėje ir pan. Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. išnagrinėta civiline byla Nr. e2A-266-513/2020, kadangi minėtos išnagrinėtos ir šios nagrinėjamos civilinės aplinkybės ratio decidendi iš esmės sutampa. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas nuodugniai ištyrė byloje esančius įrodymus, siekiant nustatyti priteisiamos neturtinės žalos dydį, pagrįstai neturtinės žalos atlyginimo dydį įvertino 500 Eur.

51. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randai, kuriuos pašalinti galima būsimomis operacijomis), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes - išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Susirūpinimas dėl būsimųjų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas.

52. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Nagrinėjamu atveju spręstina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir teismo priteistas neturtinės žalos dydis atitinka ieškovės patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

53. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2023 m. balandžio 9 d. apie 16 val. atsakovo šuo, būdamas be pavadėlio, požeminėje aikštelėje ieškovei įkando į koją. Ieškovei įvykio metu buvo padarytos kairės blauzdos užpakalinio išorinio paviršiaus 1/3 kąstinės žymės (2023 m. balandžio 9 d. medicinos išrašas). Ieškovė po apžiūros nukreipta ambulatoriniam gydymui. Iš ieškovės pateiktų byloje fotonuotraukų, padarytų laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 17 d., matyti kairėje blauzdoje 6 cm pločio šuns įkandimo žymės. Ieškovė kreipėsi į kliniką dėl rando šalinimo lazeriu procedūrų, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad praėjus metams randas vis dar matomas. Ieškovė nurodė, kad patyrė stresą, nepatogumus, emocinius išgyvenimus dėl šuns įkandimo, iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog liko randas; ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog dėl sveikatos sutrikimų jai teko kreiptis į medikus; dėl rando šalinimo lazeriu, kurio procedūros dar nėra baigtos, neabejotinai patyrė nepatogumų. Taip pat neabejotina, kad ieškovę užpuolus šuniui, ji patyrė išgąstį bei stresą. Nurodyti patirti ieškovės nepatogumai ir išgyvenimai yra pakankami konstatuoti, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą.

54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į jos specifiką ir įvertino aplinkybes, jog žala atsirado išimtinai dėl atsakovo kaltės, atsakovas dėl savo neteisėtų veiksmų, netinkamai prižiūrint šunį. Dėl šuns įkandimo ieškovė turėjo apriboti normalų gyvenimo ritmą, laikytis gydytojų rekomendacijų, leistis skausmingas vakcinas nuo pasiutligės. Nėra pagrindo abejoti ieškovės argumentais, kad ji patyrė didelį stresą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei priteistas neturtinės žalos dydis 500 Eur sumai yra minimalus nagrinėjamu atveju, siekiant sušvelninti negatyvius ieškovės neturtinio pobūdžio išgyvenimus, yra pakankamas ir adekvatus, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

55. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. išnagrinėta civiline byla Nr. e2A-266-513/2020, kadangi minėtos išnagrinėtos ir šios nagrinėjamos civilinės aplinkybės ratio decidendi iš esmės sutampa.

56. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009), tačiau kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

57. Pažymėtina, kad apelianto nurodytas teismo sprendimas buvo priimtas 2020 metais. Sprendimas nagrinėjamoje byloje priimtas 2024 metais, pinigai dėl infliacijos per nurodytą laikotarpį yra labai žymiai nuvertėję, taigi akivaizdu, kad dėl 2023 m. vykusio įvykio neturtinės žalos suma turi būti žymiai didesnė. Pažymėtina ir tai, pirmosios instancijos teismas priteisdamas 500 Eur vadovavosi teismų praktika ir priteisė ne visą ieškovės prašomą žalos sumą (1 500 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 500 Eur priteista suma laikytina atitinkanti aktualią teismų praktiką, nėra per didelė, laikytina pagrįsta ir nėra pagrindo jos mažinti, ar juo labiau, nepriteisti.

58. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčą dalyje dėl neturtinės žalos dydžio išsprendė teisingai, keisti skundžiamu sprendimu priteistos neturtinės žalos dydžio remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

59. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos perteklinės ir mažino jas iki 1 100 Eur. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą tvarką, priteisiant atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai ieškovės atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

60. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

61. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra padarytos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, tačiau ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).

62. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

63. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

64. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).

65. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, 2023 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023, siekdama suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tai atvejais, kai iš dalies tenkinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.

66. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje K. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimo prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, kad jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vienodai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos.

67. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

68. Ieškovė šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1 100 Eur už pretenzijos paruošimą, ieškinio parengimą, susipažinimą su atsiliepimu ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Sumokėjo 41 Eur dydžio žyminį mokestį. Iš viso ieškovė patyrė 1 141 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

69. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro: 1) teisinės paslaugos ir konsultacijos: (i) prašymo dėl procesinio termino pratęsimo parengimas ir pateikimas teismui, (ii) 2023 m. lapkričio 24 d. atsiliepimo į ieškinį dėl žalos atlyginimo parengimas ir pateikimas – 1 355,20 Eur; 2) 2024 m. sausio 8 d. parengiamasis teismo posėdis civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo – 484 Eur; 3) teisinės paslaugos, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo pateikimas – 96,80 Eur; 4) pasirengimas ir dalyvavimas 2024 m. vasario 26 d. teismo posėdyje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo – 677,60 Eur; 5) užklausos dėl informacijos pateikimo parengimas ir pateikimas – 80 Eur, teisinės paslaugos, prašymo teismui dėl papildomų įrodymų prijungimo pateikimas – 80 Eur; teisinės paslaugos, prašymo dėl papildomų įrodymų pateikimo parengimas ir pateikimas – 80 Eur; pasirengimas ir dalyvavimas 2024 m. kovo 18 d. teismo posėdyje – 480 Eur, viso 871,20 Eur su PVM; 6) teisinės konsultacijos dėl gautos teisinės pretenzijos ir žalos atlyginimo – 80 Eur; teisinės paslaugos, atsakymo į 2023 m. balandžio 24 d. pretenziją parengimas ir pateikimas – 320 Eur, viso 484 Eur su PVM. Iš viso atsakovas patyrė 3 968,80 Eur su PVM.

70. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies (75 proc.), dėl turtinės žalos priteisimo iš dalies (74 proc.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės buvo patenkintas, kadangi buvo pripažinta, kad atsakovas yra atsakingas dėl neturtinės žalos ieškovei padarymo, o žalos dydį nustatė teismas, ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo laikytina, jog ieškovės reikalavimai tenkinti 74 proc.

71. Nagrinėjamu atveju, įvertinus atsakovui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų suteikimo metu galiojusį VDU, Rekomendacijų 8 punkte numatytus teisinių paslaugų koeficientus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme mažino iki 1 100 Eur. Nustatyta, kad kai kurios atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytų maksimalius dydžius.

72. Atsakovas už atsiliepimo į ieškinį dėl žalos atlyginimo parengimą ir pateikimą patyrė 1 355,20 Eur, kai pagal Rekomendacijas maksimali suma, kaip teisingai nurodo, atsakovas sudaro 5 000,25 Eur (2000,10 Eur x 2,5 (Rekomendacijų 8.2. punktas)), todėl šios išlaidos vertinamos pagrįstomis; prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo - 96,80 Eur, pagal Rekomendacijas maksimali suma sudaro 201,82 Eur (2000,10 Eur x 0,1 (Rekomendacijų 8.17. punktas)), todėl šios išlaidos vertinamos pagrįstomis; atsakovo patirtos išlaidos, kurias sudaro 871,20 Eur suma, susideda iš trijų užklausų dėl informacijos pateikimo parengimas ir pateikimas, prašymų teismui dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas ir pateikimas, dalyvavimas 2024 m. kovo 18 d. parengiamajame teismo posėdyje, kai pagal Rekomendacijas sudaro 801,85 Eur (2000,10 Eur x 0,1x4 (Rekomendacijų 8.17., 8.18 punktai)), todėl 871,20 Eur išlaidos mažintinos iki 801,85 Eur; atsakovo patirtos 484,00 Eur išlaidos už dalyvavimą 2024 m. sausio 8 d. parengiamajame teismo posėdyje, kai tuo tarpu maksimali suma pagal Rekomendacijas sudaro 201,82 Eur (2000,10 Eur x 0,1 (Rekomendacijų 8.19. punktas)), todėl 484,00 Eur išlaidos mažintinos iki 201,82 Eur; atsakovo patirtos išlaidos, kurias sudaro 677,60 Eur suma už dalyvavimą 2024 m. sausio 26 d. parengiamajame teismo posėdyje, kai maksimali suma pagal Rekomendacijas sudaro 201,82 Eur (2000,10 Eur x 0,1 (Rekomendacijų 8.19. punktas)), todėl 484,00 Eur išlaidos mažintinos iki 201,82 Eur; atsakovo patirtos 484,00 Eur išlaidos už atsakymo į ieškovės pateiktą pretenziją parengimą (pretenzija parengta 2023 m. gegužės 9 d.) bei teisinės konsultacijos dėl gautos pretenzijos ir žalos atlyginimo, kai maksimali suma pagal Rekomendacijas sudaro 570,09 Eur (1 900,03 Eur x 0,3 (Rekomendacijų 8.19. punktas)), vertinamos pagrįstomis.

73. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo pagrįstos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 3 144,49 Eur (1 355,20 Eur + 96,80 Eur + 801,85 Eur + 201,82 Eur + 201,82 Eur + 484,00 Eur).

74. Atsižvelgiant į išdėstytą ir į tai, jog pirmosios instancijos teismo priteistas turtinės žalos dydis buvo sumažintas, ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies (74 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistina 844,34 Eur, o atsakovui iš ieškovės 817,56 Eur.

75. Padarius tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 27 Eur bylinėjimosi išlaidų (844 Eur – 817 Eur), patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

76. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

77. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė iš atsakovo priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau keistina sprendimo dalis dėl turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

78. Minėta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

79. Atsakovas sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį teikdamas apeliacinį skundą, už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 871,20 Eur (Swedbank banko 2024 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymas). Viso atsakovas patyrė 912,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

80. Ieškovė sumokėjo 500 Eur už atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (SEB banko 2024 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymas).

81. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė: 1) pakeisti sprendimą ir sumažinti priteistą turtinę žalą, 2) sumažintą priteistą neturtinę žalą, 3) perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas.

82. Teismų praktikoje nurodoma, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio (pareiškimo) reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio (atskirojo) skundo iš dalies patenkintu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

83. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir išnagrinėtos bylos rezultatą, laikoma, jog atsakovo apeliacinis skundas tenkintas 50 proc., vadinasi atsakovas įgijo teisę į 456,10 Eur (912,20 Eur/2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė į 250 Eur (500 Eur/2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

84. Padarius tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atsakovui iš ieškovės priteistina 206,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (456,10 Eur - 250 Eur), patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. D. 241,87 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 87 ct) turtinės žalos atlyginimą, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 741,87 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt vieno eurų ir 87 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei R. N. B..

Priteisti ieškovei R. N. B. iš atsakovo V. D. 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui V. D. iš ieškovės R. N. B. 206,10 Eur (du šimtus šešis eurus ir 10 centų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.