- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- eAS-1361-822/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04986-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Audrius Bakaveckas, Iveta Pelienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Linne“
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Linne“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Linne“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Linne“ (toliau – ir Bendrovė, atsakovas) 148 197,73 Eur skolos bei 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti Bendrovės turtą bei pinigines lėšas 148 197,73 Eur dydžio sumai, leidžiant atsiskaityti su NMA.
Pareiškėjas nurodė, kad jis pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą. Be to, nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos lėšas.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti. Tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir areštavo UAB „Linne“ turto ir piniginių lėšų 148 197,73 Eur sumai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, leidžiant UAB „Linne“ iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA.
Teismas įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šių nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį bei dydį, sprendė, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Teismas vertino, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė, esant tokiai ginčo situacijai, yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso
Teismas pažymėjo, kad teisminėje praktikoje analogiškose situacijose tenkinti NMA prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
III.
Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį, kuria nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, o joje nurodyti argumentai nesudaro reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindų.
Atsakovas nurodo, kad NMA sprendimas dėl sankcijos taikymo priimtas 2025 m. rugsėjo 3 d., atsakovui išsiųstas 2025 m. rugsėjo 10 d. Šis sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Kol sprendimas nėra įsiteisėjęs, nėra pagrindo juo remtis sprendžiant dėl 148 197,73 Eur sumos priteisimo.
Atsakovas teigia, kad nei teismo nutartyje, nei pareiškėjo prašyme nėra nurodoma jokių faktinių aplinkybių ir nepateikiama jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog atsakovas slėps, išvaistys savo turtą, ar imsis kitokių veiksmų, kurie apsunkintų 148 197,73 Eur sumos išieškojimą. Taip pat nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovo turtinė padėtis (ne)leistų įvykdyti teismo sprendimą jeigu būtų priteista prašoma suma.
Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjas prašyme nurodo, jog Bendrovė nepateikė paskutinio mokėjimo prašymo likusiai sumai ir dėl to NMA nusprendė susigrąžinti paramą. Tačiau Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme iki šiol nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-964-789/2025, kurioje sprendžiamas klausimas ar NMA (ne)teisėtai netenkino atsakovo prašymo dėl termino paskutiniam mokėjimo prašymui pateikti pratęsimo, dėl to Bendrovė iki dabar ir nėra pateikusi paskutinio mokėjimo prašymo.
Atsakovas taip pat akcentuoja, kad ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintos reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikinoji apsauga administraciniame ginče asmeniui, kuris ginčija administracinį sprendimą, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnyje laikinosios apsaugos priemonės, taikomos nagrinėjant civilinius ginčus, yra skirtingo teisinio pobūdžio, yra skirtingi jų tikslai ir taikymo pagrindai. Todėl, jeigu nagrinėjant bylą administraciniame teisme, nagrinėjamas ginčas pagal savo pobūdį yra civilinis ginčas, ir tokioje byloje taikoma laikinoji apsauga, kaip tai suprantama pagal CPK 145 straipsnį, administracinėje byloje turėtų būti taikomos ir CPK normos, kurios reguliuoja kitus procesinius klausimus, kylančius taikant civiliniuose ginčuose taikomą laikinąją apsaugą. Šiuo atveju byloje kilęs ginčas dėl 148 197,73 Eur sumos priteisimo priskirtinas prie civilinių ginčų, nagrinėtinų administraciniame teisme, ir klausimai dėl 148 197,73 Eur priteisimo ir šio reikalavimo užtikrinimo (arešto, numatyto CPK 145 straipsnyje) turi būti sprendžiami pagal CPK normas.
Atsiliepimas
Atsakovas pažymi, kad visiškai nesutinka su tuo, jog pareiškėjo reikalavimas dėl 148 197,73 Eur priteisimo yra preliminariai pagrįstas. Be to, pagal šiuo metu egzistuojančią nuoseklią ir naujausią turto arešto taikymo teismų praktiką, grėsmei teismo sprendimo dėl piniginių sumų išieškojimo įvykdymui nustatyti nepakanka nustatyti didelės reikalavimo sumos ir / arba prastos atsakovo turtinės padėties ir / ar jos blogėjimo, o būtina nustatyti atsakovo nesąžiningus veiksmus, kuriais jis siekia sąmoningai bloginti savo turtinę padėtį, turimą turtą parduoti mažesnėmis, nei rinkoje egzistuojančios, kainomis ar atlikti kitokius veiksmus, kuriais būtų specialiai apsunkintas pareiškėjui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
Teigia, kad šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal šiuo metu egzistuojančią aktualią teismų praktiką taikant turto ir piniginių lėšų areštą pagal CPK (kaip išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartyje civ. byloje Nr. e2-1002-464/2023).
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašydamas pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – turto ir piniginių lėšų areštą, privalėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog Bendrovė sąmoningai – tyčia siekia bloginti savo turtinę padėtį, turimą turtą parduoti mažesnėmis, nei rinkoje egzistuojančios, kainomis ar atlikti kitokius veiksmus, kuriais būtų specialiai apsunkintas pareiškėjui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Tačiau pareiškėjas tokių aplinkybių neįrodė ir net neįrodinėjo. Pareiškėjas savo reikalavimą grindė tik didele reikalavimo suma, kuri nesudaro pagrindo teigti, jog yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
Tačiau net ir 148 197,73 Eur reikalavimo suma pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimą, kadangi pareiškėjas visiškai neįrodinėjo jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad atsakovo turtinė padėtis neleistų minėtos reikalavimo sumos išieškoti. Atsakovas akcentuoja, kad ne jis, o NMA turi įrodinėti, jog Bendrovės turtinė padėtis (ne)leistų išieškoti reikalaujamos sumos, nes šalis, kuri remiasi jai naudinga aplinkybe, turi įrodyti jos egzistavimą. Jeigu tokių įrodymų pateikti nepavyks ar jų nepakaks, teismas nepripažins aplinkybės egzistavimo. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Taigi, pareiškėjui neįrodžius, jog atsakovo turtinė padėtis neleistų išieškoti reikalaujamos sumos, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo turėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad nutartimis kaip precedentais, kuriomis rėmėsi teismas, negalima remtis, nes jų faktinės aplinkybės skiriasi.
Atsakovas akcentuoja, kad Bendrovė nepadarė kokių nors sunkių paramos gavimo sąlygų pažeidimų, neišvaistė paramos ir pan. Situacija susiklostė dėl to, kad atsakovas nepateikė paskutinio mokėjimo prašymo, dėl to kilo ir iki dabar vyksta teisminis ginčas dėl pareiškėjo atsisakymo pratęsti pastarojo mokėjimo pateikimo terminą (adm. byla Nr. eA-964-789/2025). Atitinkamai, iki tol, kol minėtas ginčas nėra išspręstas, net nėra aišku ar atsakovas padarė kokį nors pažeidimą ir, ar pareiškėjo reikalavimas šioje byloje apskritai yra pagrįstas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, kuri leistų spręsti, kad pareiškėjo reikalaujamos visos sumos išieškojimas iš yra negalimas.
Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje keliamo reikalavimo pobūdį bei dydį sprendė, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams, todėl pareiškėjo prašymą tenkino ir areštavo UAB „Linne“ turto bei piniginių lėšų 148 197,73 Eur sumai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, leidžiant UAB „Linne“ iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA.
Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo, be to, neįrodė, jog Bendrovės turtinė padėtis (ne)leistų išieškoti reikalaujamos sumos. Taip pat, kol teisme nagrinėjama administracinė byla dėl pareiškėjo atsisakymo pratęsti mokėjimo pateikimo terminą (adm. byla Nr. eA-964 789/2025), nėra aišku, ar atsakovas padarė kokį nors pažeidimą ir, ar pareiškėjo reikalavimas šioje byloje apskritai yra pagrįstas.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 3 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858?602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pabrėžtina ir tai, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, jog neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti jo interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).
Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).
Nagrinėjamu atveju nustatyta ir prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodo pareiškėjas, kad Bendrovė 2017 m. lapkričio 30 d. pateikė paraišką Nr. 19VK-KV-17-1-03747-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ (toliau – ir Paraiška), o 2019 m. vasario 20 d. su atsakovu buvo pasirašyta Paramos sutartis. Bendrovei projekte „UAB „Linne“ gamybinės bazės plėtra“ (toliau – ir Projektas) numatytoms investicijoms įsigyti buvo skirta iki 159 000 Eur paramos. Bendrovė Projektą turėjo įgyvendinti trimis etapais. 2020 m. rugpjūčio 11 d. Bendrovė pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą, pagal kurį 2020 m. lapkričio 5 d. buvo išmokėta 57 216 Eur parama, 2020 m. rugpjūčio 30 d. pateikė antrąjį mokėjimo prašymą, pagal kurį buvo išmokėta 90 981,73 Eur parama, o trečias mokėjimo prašymas turėjo būti pateiktas iki 2021 m. liepos 30 d.
NMA, atsižvelgusi į nustatytus pažeidimus (nepateiktas galutinis mokėjimo prašymas ir galutinė Projekto įgyvendinimo ataskaita, nesilaikyta nustatyto Projekto įgyvendinimo grafiko), į tai, kad pažeistos Paramos sutarties 3.1.18 papunkčio, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklės, taikomos 2017 m. pateiktoms paraiškoms, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 3D-560 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2017 metais pateiktoms paraiškoms, patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 21.1 ir 21.17, 21.19 papunkčių ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Administravimo taisyklės) 243.5, 243.11 papunkčių nuostatos, vadovaudamasi Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Sankcijų metodika) 4 punktu ir 1 priedo lentelės 5 punktu, taikė 148 197,73 Eur išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo sankciją, neišmokėjo 11 702,00 Eur paramos sumos ir nutraukė Paramos sutartį su atsakovu.
Bendrovė iki Paramos sutartyje nustatyto termino (2021 m. liepos 30 d.) nepateikė trečiojo mokėjimo prašymo, taip pat mokėjimo prašymo nepateikė ir pavėluotai, kaip numatyta Administravimo taisyklių 120 punkte. Bendrovė 2021 m. spalio 4 d. pateikė prašymą dėl trečiojo mokėjimo prašymo pateikimo termino pratęsimo iki 2022 m. vasario 20 d., tačiau buvo praėjusios 56 darbo dienos po nustatyto termino.
NMA 2021 m. lapkričio 4 d. informavo Bendrovę, kad prašymas negali būti išnagrinėtas, nes trūksta informacijos, paprašė pateikti paaiškinimą dėl pavėluotai pateikto prašymo. Bendrovė 2021 m. lapkričio 17 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad laiku pateikti prašymo nepavyko, nes įmonės vadovas buvo išvykęs į užsienį.
NMA įvertino atsakovo pateiktą paaiškinimą ir nustatė, kad nurodytos aplinkybės (vadovo išvykimas) nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis pagal Sankcijų taikymo metodikos 9 punktą, kadangi pagal įgaliojimą veikęs A. B. galėjo atlikti reikiamus veiksmus ir pateikti prašymą laiku. Atsižvelgusi į tai, NMA 2022 m. vasario 2 d. raštu Nr. BRK-1278 informavo Bendrovę, kad prašymas dėl termino pratęsimo atmestas. Atsakovas su skundu kreipėsi į teismą.
NMA 2023 m. birželio 28 d. atsakovui išsiuntė raštą Nr. BRK-8987 „Dėl projekto vykdymo“, kuriame paprašė informuoti NMA, „ar nepateikus galutinio mokėjimo prašymo (su trečiajame projekto etape susijusiomis išlaidomis (investicijomis)) bus pasiekti nustatyti Projekto tikslai, įvykdyti visi Sutarties įsipareigojimai“. Atsakovė atsakymo į NMA 2023 m. birželio 28 d. išsiųstą raštą nepateikė, todėl 2023 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. BRK-11161 „Dėl projekto vykdymo“ išsiųstas pakartotinai, jame nurodyta: „pakartotinai prašytume informuoti, ar projektas baigtas įgyvendinti, ar galutiniame mokėjimo prašyme numatytos investicijos įsigytos iš nuosavų lėšų ir pasiekti nustatyti Projekto tikslai bei įvykdyti visi Sutarties įsipareigojimai. Jei projektas baigtas įgyvendinti, prašytume pateikti galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą.“
Atsakymas į NMA 2023 m. rugpjūčio 1 d. siųstą raštą gautas 2023 m. rugsėjo 22 d. (reg. 2023 m. rugsėjo 25 d., Nr. BR5.2-17886). Atsakovė nurodė: „trečiojo mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos Bendrovė pateikti negali, nors pastatas ir fiziškai pastatytas. Iki 100 proc. baigtumo įregistravimo Registrų centre reikia iš naujo pereiti visą statybų techninio projektavimo procedūrą: (projekto viešinimo procedūra (1 mėn.), projekto korekcija ir ekspertizė (2 mėn.), statybos leidimo išdavimo procedūra (2 mėn.), statybos užbaigimo forminimo procedūra (2 mėn.), statybos užbaigimo forminimo ir statybos pridavimo valstybinėms inspekcijoms procedūra (5 mėn.)“; „visi projekto procesai yra sustoję“. O dėl teisminio ginčo su NMA nurodė, kad svarsto galimybę taikiai išspręsti ginčą dėl NMA 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. BRK-1278 „Dėl mokėjimo prašymo pateikimo termino pratęsimo“.
Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovo skundo nagrinėjimo nebuvo sustabdyta ir (ar) kitaip apribota pastato įregistravimo pareiga, todėl atsakovas privalėjo įregistruoti pastatą, kaip numatyta teisės aktuose.
Atsižvelgusi į atsakovo išreikštą norą taikiai išspręsti ginčą, NMA atsakovui 2023 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. BRK-16172 pasiūlė du galimus taikos sutarties sudarymo būdus. NMA atsakovui 2024 m. kovo 15 d. išsiuntė raštą Nr. BRK-3924 „Dėl atsakymo į prašymą“, kuriame nurodė: „Atsižvelgiant į Grąžintinų lėšų taisyklių 21 punktą ir Jūsų prašymą skolą grąžinti dalimis, prašytume informuoti per kokį laikotarpį (12 mėn. ar 24 mėn.) grąžinsite skolą, o 24 mėn. skolos grąžinimo atveju, prašytume pateikti finansinių ataskaitų duomenis ir (arba) kitą informaciją, pagrindžiančią lėšų turėjimą skolai mokėti.“ Atsakovas į NMA 2024 m. kovo 15 d. raštą neatsakė. Taikos sutartis nebuvo pasirašyta.
Teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo Bendrovės skundą atmetė.
Kadangi atsakovas nepateikė galutinio mokėjimo prašymo, nesilaikė nustatyto Projekto įgyvendinimo grafiko, pritarus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (2025 m. rugpjūčio 12 d. protokolas Nr. 8D-251 (5.50 E)), atsižvelgus į tai, jog pažeistos Paramos sutarties 3.1.18 papunkčio, Įgyvendinimo taisyklių 21.1 ir 21.17, 21.19 papunkčių ir Administravimo taisyklių 243.5, 243.11 papunkčių nuostatos, vadovaujantis Administravimo taisyklių 188, 189, 243, 244 punktais, Sankcijų metodikos 4 punktu ir 1 priedo lentelės 5 punktu, 2025 m. rugsėjo 3 d. priimtas sprendimas taikyti 148 197,73 Eur išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo sankciją, neišmokėti likusios (trečiajame mokėjimo prašyme nurodytos) 11 702,00 Eur paramos sumos ir nutraukti Paramos sutartį su Bendrove.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė didele susigrąžintinos paramos suma, kuri savaime suponuoja būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, taip pat siekiu apsaugoti Lietuvos ir Europos Sąjungos finansinius interesus.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde akcentuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog Bendrovės turtinė padėtis (ne)leistų išieškoti reikalaujamos sumos. Be to, kol teisme nagrinėjama administracinė byla dėl pareiškėjo atsisakymo pratęsti mokėjimo pateikimo terminą (adm. byla Nr. eA-964-789/2025), nėra aišku, ar atsakovas padarė kokį nors pažeidimą ir, ar pareiškėjo reikalavimas šioje byloje apskritai yra pagrįstas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog atsakovas švaistys savo turtą ar imsis kitokių veiksmų, kurie apsunkintų pareiškėjo prašomos sumos išieškojimą.
Teisėjų kolegija nesutinka, kad, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę, nebuvo tikėtinai pagrįstas reikalavimo pagrįstumas. Pažymėtina, kad tiek NMA sprendimas Nr. BRK-1278 „Dėl mokėjimo prašymo pakeitimo termino pratęsimo“, dėl kurio Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo UAB „Linne“ skundą atsakovui NMA atmetė, taip pat NMA 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimas SKP-364 „Dėl skirtos paramos sumos sumažinimo ir paramos sutarties nutraukimo“ šiuo metu nėra panaikinti ir galioja. Pirmosios instancijos teismas nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl skolos priteisimo, t. y. nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo prašymas negali būti nagrinėjamas teisme, o atsakovas nepateikė įrodymų, iš pirmo žvilgsnio leidžiančių teigti nebuvus atlikta jokių priešingų teisei veiksmų, nulėmusių paramos gavimą.
Atsižvelgus į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, sprendimo turinį, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl tikėtino prašymo reikalavimo pagrįstumo, nes Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai, argumentai dėl paramos gavėjui pritaikytos paramos susigrąžinimo sankcijos proporcingumo, t. y. pareiškėjas pateikė duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka dar nėra išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-964-789/2025, taip pat tai, jog NMA sprendimas dėl skolos nėra įsiteisėję, savaime nesudaro pagrindo netaikyti prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Bendrovė 2025 m. spalio 10 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti NMA 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, kurio pagrindu pareiškėjas šioje byloje prašo priteisti jam iš Bendrovės skolą. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 16 d. Bendrovės skundą priėmė nagrinėti (administracinėje byla Nr. eI3-20527-811/2025). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties priėmimo metu paminėtoje administracinėje byloje nėra priimtas galutinis ir įsiteisėjęs sprendimas, tačiau vertinant atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl sprendimo apskundimo, nei aplinkybė, jog sprendimas yra apskųstas, nei tai, kad apeliacine tvarka nėra išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-964-789/2025, šiuo konkrečiu atveju nepaneigia fakto, jog NMA, nustačiusi paramos gavimo ir naudojimo sąlygų pažeidimus, priėmė sprendimą, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 148 197,73 Eur skolą nėra preliminariai pagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-599-415/2023, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-75-968/2024, 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-299-492/2025). Kadangi suma, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti, yra didelė, kyla rizika, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Lietuvos Respublikos biudžetui.
Atsakovas atskirajame skunde nurodo argumentus, kuriais kvestionuoja reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą (pvz., prašyme nenurodytos faktinės aplinkybės ir nepateikiami jokie įrodymai, kurie leistų pagrįstai manyti, kad Bendrovė slėps, išvaistys savo turtą, ar imsis kitokių veiksmų, kurie apsunkintų 148 197,73 Eur sumos išieškojimą; nepateikti įrodymai, jog Bendrovės turtinė padėtis ne(leistų) įvykdyti teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo), tačiau nepateikia jokių duomenų, kuriais galėtų būti paneigiamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, nurodydamas argumentus dėl Bendrovės turtinės padėties, be kita ko, nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie Bendrovės finansines galimybes įvykdyti teismo sprendimą, jeigu priimtas teismo sprendimas atsakovui būtų nepalankus.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Atsakovo argumentai, jog pareiškėjas neįrodė, kad gali kilti reali grėsmė, jog atsakovas gali turtą iššvaistyti ar imsis veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar net taptų negalimas, šioje proceso stadijoje nėra reikšmingi, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-299-492/2025). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų duomenų pakanka (skolos sumos dydis) antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) – pagrįsti.
Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovui Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d., 2025 m. spalio 27 d. ir 2025 m. spalio 31 d. nutartimis yra pakeista skundžiamos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalis, ir leista Bendrovei iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA, Bendrovės darbuotojais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nesuponuoja kitokio šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių teisinio įvertinimo, todėl nelemia kitokio procesinio sprendimo priėmimo nei byloje priimtas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atsižvelgiant į atsakovo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Linne“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.