Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-351-264/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-31
Bylos Nr.: e2A-351-264/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-00732-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
Atsakovas: Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos
Ieškovas: A. A.

Kategorijos

2.2.2.3.1.8Asociacijos
2.2.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-351-264/2020Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00732-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.8; 2.2.2.12; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo ir 2019 m. gruodžio 4 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14233-490/2019 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui dėl asociacijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2019 m. vasario 9 d. sprendimą pašalinti ieškovą A. A. iš medžiotojų būrelio narių; priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas daugiau kaip 12 metų buvo Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio (toliau – ir (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio) nariu. Per visą narystės (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelyje laikotarpį ieškovui nebuvo paskirta jokių nuobaudų, nebuvo taikyta jokių drausminio poveikio priemonių, nebuvo užfiksuota jo pažeidimų. 2019 m. vasario 9 d. neeilinio visuotinio (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių susirinkime ieškovas buvo pašalintas iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių. Visuotinis narių susirinkimas balsuodamas nusprendė už medžioklės taisyklių punkto 24.4 nesilaikymą, už nekorektiškus, neatitinkančius tikrovės atsiliepimus būrelio ir konkrečių asmenų atžvilgiu, už medžiotojo etikos nesilaikymą, pastoviai sukeliant konfliktines situacijas būrelyje, būrelio valdybos sprendimų negerbimą pašalinti A. A. iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių. Ieškovo nuomone, šis atsakovo sprendimas dėl ieškovo pašalinimo yra neteisėtas tiek dėl grubių pašalinimo procedūros pažeidimų, tiek ir dėl to, kad iš esmės nebuvo jokių teisėtų materialiųjų pašalinimo pagrindų, nebuvo nustatytos ir neegzistavo sąlygos, kurioms esant, būrelio nariui gali būti taikoma pati griežčiausia įmanoma poveikio priemonė – pašalinimas iš asociacijos narių. 2019 m. vasario 9 d. įvyko (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio visuotinis susirinkimas, kuriame iš 42 būrelio narių dalyvavo 31 narys. Pagal susirinkimo patvirtintą darbotvarkės 2 klausimą „Dėl A. A. elgesio“ būrelio valdybos vadovas perskaitė pranešimą apie A. A. elgesį, pagarsino būrelio nario M. M. pareiškimą apie 2019 m. sausio 15 d. įvykius, perskaitė Š. L., P. D., J. B. ir A. M. pareiškimus. Nei būrelio vadovo, nei būrelio narių pareiškimuose nėra nieko konkretaus, nenurodomi jokie ieškovo pažeidimai, tik nuomonės apie ieškovą ir jo tėvą. 2019 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo protokole įrašyta, kad susirinkimo pirmininkas A. Š., siekdamas išsaugoti gerą atmosferą būrelyje, A. A. pasiūlė pasielgti garbingai ir pačiam pasitraukti iš būrelio, tačiau jam su tuo nesutikus, nutarta: „Už medžioklės taisyklių punkto 24.4 nesilaikymą, už nekorektiškus, neatitinkančius tikrovės atsiliepimus būrelio ir konkrečių asmenų atžvilgiu, už medžiotojo etikos nesilaikymą, pastoviai sukeliant konfliktines situacijas būrelyje, būrelio valdybos sprendimų negerbimą šalinti A. A. iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių.“ Tokiu būdu, susirinkimo pirmininkas A. Š. inicijavo neįtraukto į darbotvarkę klausimo svarstymą ir balsavimą dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio. Už šį į visuotinio susirinkimo darbotvarkę neįtrauktą klausimą buvo balsuojama, balsų dauguma („už“ – 28, „prieš“ – 2, „susilaikė“ – 1) ieškovas buvo pašalintas iš būrelio narių be jokio išankstinio pasirengimo ir svarstymo. Minėto sprendimo priėmimo procedūra yra aiškiai neteisėta. Ieškovas nebuvo kviečiamas į (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos susirinkimą ar susirinkimus teikti paaiškinimams apie savo, neva, netinkamą elgesį, jam nebuvo pranešta apie tai, kad būrelio valdyba kada nors būtų svarsčiusi jo netinkamo elgesio klausimus ir būtų priėmusi tais klausimais sprendimus. Mano, kad susirinkimo darbotvarkė kitiems atsakovo nariams taip pat nebuvo išsiųsta, o dauguma eilinių atsakovo narių iki susirinkimo nežinojo visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimų bei tikslios jų formuluotės, nežinojo ieškovui inkriminuojamų konkrečių pažeidimų, už kuriuos, galbūt, ketinama šalinti ieškovą iš būrelio. Susirinkimo metu pasisakę būrelio vadovas ir kai kurie būrelio nariai reiškė nepasitenkinimą, kad ieškovas, atsiveždamas tokį svečią kaip Ž. G., elgėsi nepagarbiai klubo narių atžvilgiu, kad su juo ir ieškovo tėvu problemų kylą nuo pat jų įstojimo į klubą. Ieškovas, pasisakydamas susirinkime, nurodė, kad jis jokių pažeidimų nepadarė, kad susirinkimo metu jam priekaištus išsakę būrelio nariai vadovaujasi emocijomis, nes medžioklių metu dažnai nesutampa ieškovo ir būrelio valdybos pirmininko bei jam pritarančių narių nuomonės. Ieškovas laikėsi medžioklės taisyklių ir jų nepažeidė, jam nėra aišku, kokias jis taisykles pažeidė, kokių medžiotojo etikos taisyklių nesilaikė, kokių būrelio valdybos sprendimų negerbė, kad būtų šalinamas iš būrelio. Skundžiamo sprendimo neteisėtumą sąlygoja tiek aiškūs esminiai materialiniai sprendimo neteisėtumo pagrindai, tiek ir grubūs esminiai asociacijos nario pašalinimo procedūros pažeidimai, kurie daro pašalinimą neteisėtą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad eilė medžiotojų būrelio narių ne kartą yra skundęsi dėl atsakovo asmeninių ir, kaip medžiotojo, dalykinių savybių, susijusių su elgesiu medžioklės metu bei dalyvavimu medžiotojų būrelio veikloje. Ieškinyje klaidingai nurodoma, kad susirinkimo pirmininkas A. Š. inicijavo neįtraukto į darbotvarkę klausimo svarstymą ir balsavimą. Ši faktinė aplinkybė neatitinka tikrovės, kadangi ir pats ieškovas yra nurodęs, kad klausimas „Dėl A. A. elgesio“ iš anksto buvo įtrauktas į darbotvarkę. Ieškovas nepagrįstai tiek jo paties, tiek jo atsivesto medžioklės svečio Ž. G., socialinio tinklo „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini) padarytus įrašus vertina kaip „išsakytą nuomonę“, kadangi jų išsakyti pasisakymai buvo nukreipti ne tik į vadovybės, tačiau ir kitų medžiotojų būrelio narių įžeidinėjimą, jų garbės ir orumo žeminimą. Apie medžiotojų būrelį išsakyti Ž. G. teiginiai, kuriems pritarė ir ieškovas, taip pat pažeidė medžiotojų būrelio dalykinę reputaciją. Ieškovas tendencingai ir neteisingai pateikia (ar nutyli) eilę faktinių aplinkybių, tam, kad vėliau jomis klaidingai įrodinėtų ieškinio pagrįstumą. Pats ieškovas pripažįsta, kad medžiotojų būrelio nariai pagal medžiotojų būrelyje susiklosčiusią praktiką apie visuotinį susirinkimą buvo informuoti telefonu. Priešingai nei nurodo ieškovas, nariams buvo pateikta visa informacija apie darbotvarkėje numatytus klausimus, jų turinį. Darbotvarkė buvo paskelbta ir joje numatyti klausimai bei jų turinys buvo aiškus visiems susirinkime dalyvavusiems nariams. Ieškovas ar kiti medžiotojų būrelio nariai neišreiškė jokių prieštaravimų, nepateikė jokių klausimų, prašymų, susijusių su darbotvarkėje numatyto klausimo neaiškumu. Todėl ieškovo teiginiai, kad nebuvo užtikrinti procedūriniai reikalavimai, susiję su informacijos pateikimu ir prieinamumu, vertintini kaip deklaratyvūs teiginiai, neturintys realaus faktinio pagrįstumo. Ieškovas jokių prašymų pasirengti jo klausimui nagrinėti ar suteikti papildomą informaciją nepareiškė ir iki visuotinio susirinkimo ar visuotinio susirinkimo metu, svarstant šį klausimą ar balsuojant dėl nuobaudos taikymo. Ieškovui buvo užtikrintos visos procedūrinės teisės ir garantijos. Minėto klausimo svarstymo metu medžiotojų būrelis laikėsi teisės aktuose, įstatuose ir kasacinio teismo nustatytos ieškovo pašalinimo iš medžiotojų būrelio procedūros. Nagrinėjamu atveju egzistavo materialūs pagrindai ieškovą pašalinti iš medžiotojų būrelio. Ieškovas nutylėjo itin reikšmingą faktinę aplinkybę, kad nuo medžiotojų būrelio pirmininko buvo nuslėptas faktas apie tai, jog ieškovas pasitelkė svečią Ž. G. tam, kad medžioklės metu galėtų pasinaudoti jo turimais šunimis. Nei medžiotojų būrelio pirmininkas, nei kiti nariai nebuvo informuoti apie ketinimą medžioklėje naudoti šunis. Šią faktinę aplinkybę ieškovas patvirtino įrašuose „Facebook“ socialiniame tinkle. Taip pat materialūs ieškovo pašalinimo iš būrelio pagrindai niekaip nesusiję su nuomonių nesutapimu tarp ieškovo ir būrelio pirmininko. Ieškovas visus būrelio narius (neišskirdamas nė vieno) „Facebook“ socialiniame tinkle įvardijo „dumblu“, pritarė apie medžiotojų būrelį išsakytiems Ž. G. neigiamiems teiginiams. Ieškovas taip pat pažeidė ir medžiotojų būrelio dalykinę reputaciją. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo veiksmai buvo nukreipti tiek prieš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narius, tiek prieš patį būrelį, atsakovo nuomone, ieškovui taikyta priemonė – pašalinimas iš klubo narių, buvo teisinga ir proporcinga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančiu (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2019 m. vasario 9 d. sprendimą (nutarimą) 2 darbotvarkės klausimu – pašalinti ieškovą A. A. iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių. Taip pat priteisė iš atsakovo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio ieškovui A. A. 775 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tarp ieškovo ir kai kurių būrelio narių egzistuoja tarpusavio antipatijos, ieškovas savo, galbūt, neigiamą nuomonę apie medžiotojų būrelį, paskelbė viešoje erdvėje, tačiau tai dar jokiu būdu neparodo jo diskreditavimo būrelio atžvilgiu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje užtikrinta kiekvieno asmens teisė reikšti savo nuomonę.

5. Teismas nurodė, jog 2019 m. vasario 9 d. neeiliniame visuotiniame būrelio narių susirinkimo protokole taip pat nėra fiksuota duomenų, kad atsakovas būtų svarstęs švelnesnės sankcijos ieškovui alternatyvą. Nario pašalinimas iš klubo yra griežčiausia sankcija nariui, todėl, teismo vertinimu, klubas galėjo taikyti ir švelnesnę nuobaudą, nei pačią griežčiausią – pašalinimą iš klubo, nes tiek atsakovo atstovas, tiek liudytojai, nepatvirtino, jog ieškovas buvo baustas už medžioklės įstatymų nesilaikymą.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pažeidimas – medžioklės vadovas nebuvo informuotas apie ieškovo svečio atsivežtus ir vėliau medžioklėje panaudotus, šunis, nebuvo fiksuojamas skundžiamame protokole. Uždraudimas atsivesti į klubą svečius ieškovo atžvilgiu buvo pritaikytas anksčiau, t. y. 2019 m. sausio 17 d.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo suformuluoti konkretūs ieškovo neleistini veiksmai, kurie galėjo būti vertinami kaip neetiški, turėjo būti nurodytas konkretus teisės aktas, jo dalis ir punktas, nurodyta medžioklės taisyklių konkreti formuluotė ir jos pažeidimas, konkretaus etikos kodekso, etikos taisyklių punktas, straipsnis, dalis ar konkreti etikos taisyklė arba suformuluota etinė nuostata, kuri yra įtraukta į atsakovo priimtus dokumentus, įstatus, valdybos nutarimą, visuotinio susirinkimo sprendimą ar pan.

8. Teismas konstatavo, kad atsakovas, į ataskaitinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę neįtraukdamas klausimo dėl nario pašalinimo, aiškiai ir iš anksto nesuformuluodamas pašalinimo pagrindų, apie juos nepranešdamas nei asmeniui, kurio narystės klausimas bus sprendžiamas, nei kitiems būrelio nariams, tokiu būdu nesudarė tinkamų ir priimtinų sąlygų visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan. Atsakovas nesilaikė darbotvarkės suformavimo procedūros, taigi neeilinis visuotinis medžiotojų būrelio narių susirinkimas priėmė nutarimą klausimu, kurio nebuvo patvirtintoje darbotvarkėje. Atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais neįrodė, kad ieškovo pašalinimo procedūra nebuvo pažeista bei kad buvo įgyvendintos būrelio narių garantijos pagal Asociacijų įstatymo ir įstatų nuostatas (CPK 178 straipsnis).

9. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2019 m. gruodžio 4 d. civilinėje byloje Nr. e2-14233-490/2019 priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio ieškovui A. A. 240 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Atsakovas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą (kartu su 2019 m. gruodžio 4 d. papildomu sprendimu) civilinėje byloje Nr. e2-14233-490/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. A. ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas neįvertino reikšmingų aplinkybių, kurias pripažįsta ir pats ieškovas, kad Medžiotojų būrelio nariai (tame tarpe ir ieškovas) pagal Medžiotojų būrelyje susiklosčiusią praktiką apie visuotinį susirinkimą buvo informuoti telefonu. Priešingai nei nurodo teismas, teisminio nagrinėjimo metu duodamas paaiškinimus Medžiotojų būrelio vadovas S. D., liudytojais apklausti Medžiotojų būrelio nariai J. B., M. M. ir Š. L. patvirtino, kad telefonu buvo pateikta visa informacija apie susirinkimo esmę, t. y. jame svarstytinus klausimus. Liudytojas M. M. (esantis ir Medžiotojų klubo valdybos nariu) patvirtino, kad pats iš anksto skambino ieškovui ir pranešė apie susirinkimą, jame svarstytinus klausimus.

10.2. Skundžiamo teismo sprendimo 9 ir 12 puslapiuose nurodyti procedūriniai pažeidimai yra nepagrįsti, nes sprendžiant klausimą dėl A. A. pašalinimo iš būrelio narių, nebuvo padaryta esminių procesinių pažeidimų. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis įrodė, kad nebuvo pažeista A. A. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio procedūra.

10.3. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas sprendime, darbotvarkė iš esmės buvo paskelbta Medžiotojų būrelio nariams, nurodyti susirinkime spręstini klausimai. J. B., M. M. ir Š. L. patvirtino, kad susirinkime spręstinų klausimų esmė buvo aiški visiems susirinkime dalyvavusiems nariams, tame tarpe ir ieškovui A. A.. Teismas neįvertino ir reikšmingos aplinkybės, kad visuotinio susirinkimo darbotvarkė buvo patvirtinta bendru sutarimu.

10.4. Teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad ieškovas ar kiti Medžiotojų būrelio nariai neišreiškė jokių prieštaravimų, nepateikė jokių klausimų, prašymų susijusių su darbotvarkėje numatyto klausimo neaiškumu (informacijos pateikimu ir t.t.), betarpiškai susijusiu su A. A. elgesio svarstymu. Todėl išvada, kad nebuvo užtikrinti procedūriniai reikalavimai, susiję su informacijos pateikimu ir prieinamumu vertintini kaip deklaratyvūs teiginiai. Teismas neįvertino, kad teisės aktuose nėra apibrėžta informacijos pateikimo forma. Liko neįvertintas ir Teismui Medžiotojų būrelio pateiktas Valdybos sprendimas, pagal kurį informacija apie rengiamus susirinkimus gali būti teikiamas ir telefonu.

10.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime darydamas išvadą, kad ieškovui nebuvo sudaryta galimybė pasiruošti pašalinimo klausimo nagrinėjimui, neįvertino reikšmingos aplinkybės, susijusios su paties ieškovo elgesiu ir veiksmais iki susirinkimo bei susirinkimo metu. Ieškovas po telefoninio M. M. skambučio nesiėmė jokių veiksmų sužinoti kokią nors informaciją apie ketinamus svarstyti klausimus. Jokių prašymų pasirengti jo klausimo nagrinėjimui ar suteikti papildomą informaciją ieškovas nepareiškė ir iki visuotinio susirinkimo ar visuotinio susirinkimo metu svarstant šį klausimą ar balsuojant dėl nuobaudos taikymo.

10.6. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai suabsoliutino asociacijos laisvę ir teisę reikšti savo nuomonę. Pažymėtina, kad šios teisės nėra absoliučios ir gali būti ribojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

10.7. Teismas sprendime neįvertino Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos dėl Konvencijos 11 straipsnio taikymo.

Atsiliepimas

11. Ieškovas A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad liudytojas M. M. (esantis ir Medžiotojų klubo valdybos nariu) patvirtino, kad pats iš anksto skambino ieškovui ir pranešė apie susirinkimą, jame svarstytinus klausimus. Toks teiginys neatitinka tikrovės, kadangi liudytojas M. M. apklausiamas 2019 m. spalio 22 d. teismo posėdyje atsakydamas į ieškovo atstovo klausimus nurodė, jog yra būrelio valdybos narys, ieškovui, apie tai, kada ir kur bus susirinkimas pranešė, tačiau apie darbotvarkę jam nepranešė, nes nebuvo įpareigotas apie tai pranešti. Taip pat teigiama, kad apeliaciniame skunde išdėstyti praktiškai tie patys motyvai ir argumentai, kuriais atsakovas grindė teismui pateiktą atsiliepimą į ieškinį bei išdėstė baigiamojoje kalboje, į visus atsakovo motyvus bei argumentus pirmosios instancijos teismas atsižvelgė vertindamas byloje esančius įrodymus, išsamiai ir visapusiškai juos ištyrė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių.

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo A. A. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio. Byloje nustatyta, kad A. A. yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narys. 2019 m. vasario 7 d. vykusio (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos posėdžio metu nutarta už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – medžioklės taisyklės) 24.4. punkto nesilaikymą, už nekorektiškus, neatitinkančius tikrovės atsiliepimus būrelio ir konkrečių asmenų atžvilgiu, už medžiotojo etikos nesilaikymą pastoviai sukeliantį konfliktines situacijas būrelyje, būrelio valdymo organų sprendimų negerbimą būrelyje, siekiant išlaikyti gerą atmosferą būrelyje, suteikti galimybę A. A. garbingai pasitraukti iš būrelio ir šalinti A. A. iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių. 2019 m. vasario 9 d. vyko neeilinis visuotinis (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių susirinkimas, kurio metu 2 darbotvarkės klausimu svarstytas klausimas: „Dėl A. A.“ elgesio“. Susirinkimo metu nutarta pašalinti A. A. iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio. Už šį klausimą balsavo dauguma susirinkime dalyvavusių klubo narių – „už“–28, „prieš“ – 2, „susilaikė“–1. Ieškovas ginčija jo pašalinimą iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio teigdamas, jog buvo pažeistos jo teisės pašalinant jį iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių, nes nutarimas priimtas neteisėtai, pažeidžiant procedūrinius reikalavimus bei nepakankant materialinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalis). Atsakovo manymu, procedūrinių ir materialiųjų pažeidimų pašalinant ieškovą iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių nebuvo padaryta ir ginčo nutarimas priimtas teisėtai.

Dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio pagrindų ir tvarkos

14. Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Šio straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus įstatų turiniui ir nurodo, kad juose, be kita ko, greta kitų asociacijos veiklos teisinio reguliavimo pagrindų turi būti nustatyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos (7 punktas). Taigi Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai neįtvirtina asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduodama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018). Nagrinėjamu atveju pašalinimo iš asociacijos pagrindai ir tvarka reglamentuojami (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų III ir IV skyriuose, kuriuose nustatyta, kad į būrelį naujus narius priima ar esamus narius pašalina iš būrelio valdyba, kurios sprendimui pašalinti būrelio narį iš būrelio turi pritarti būrelio visuotinis narių susirinkimas balsavimu balsų dauguma.

15. Nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismas, vertindamas A. A. pašalinimo iš medžiotojų būrelio teisėtumą, nustatė, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo padaryti tiek procedūriniai, tiek materialinės teisės normų pažeidimai (CK 1.138 str., 2.82 straipsnio 4 dalis, CPK 185 str.).

16. Teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalis) ir konvencinė žmogaus teisė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 11 straipsnyje įtvirtintos dvi lygiavertės teisės – asmens teisė netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybė nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje dėl Konvencijos 11 straipsnio pažymėta, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip uždedantis asociacijoms ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (A. S. of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – konvenciniams interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra. Teismas yra pažymėjęs, kad nors pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros yra demokratinės visuomenės požymis ir kartais individo interesai turi būti subordinuoti grupės interesams, demokratija nereiškia, jog daugumos nuomonė visada turi pirmenybę: kiekvienu atveju nustatytina pusiausvyra, garantuojanti teisingą ir tinkamą mažumų traktavimą ir vengiant bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (A. S. of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asociacijoje sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, t. y. turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Šias garantijas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

18. Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).

19. Apeliantas nurodo, kad būrelio susirinkime priimtas sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių yra teisėtas ir pagrįstas dėl jo tinkamai valią pareiškus 28 iš 31 susirinkime dalyvavusių būrelio narių (tarp kurių buvo pats A. A. ir jo tėvas). Apeliantas teigia, jog skundžiamo teismo sprendimo 9 ir 12 puslapiuose nurodyti procedūriniai pažeidimai yra nepagrįsti, nes atsakovės įrodė, jog sprendžiant klausimą dėl A. A. pašalinimo iš būrelio narių, nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų.

20. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatai numato, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio visuotinį susirinkimą organizuoja ir susirinkimo medžiagą parengia valdyba (4.4.2. punktas). Įstatų 4.1. punkte nustatyta, kad susirinkimas teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau nei pusė būrelio narių. Susirinkimo nutarimai priimami paprasta dalyvaujančių narių balsų dauguma, išskyrus nutarimus likviduoti būrelį, keisti jo įstatus, kuriems reikia 2/3 dalyvaujančių narių balsų daugumos. Valdyba rekomenduoja būrelio susirinkimui priimti ir šalinti būrelio narius, tvarko narių sąrašą, nario mokesčio mokėjimo apskaitą (4.1. punktas). Įstatų 3.7. punkte nustatyta, kad nesilaikantys įstatų, pažeidę medžioklės taisykles ir reikalavimus, klubo nariai šalinami valdybos sprendimu.

21. Aiškinant šiuos būrelio įstatų punktus lingvistiškai ir sistemiškai matyti, kad dėl būrelio nario pašalinimo turi būti priimtas būrelio valdybos sprendimas. Nagrinėjamu atveju būrelio valdyba sprendimo pašalinti ieškovą A. A. iš būrelio nepriėmė, o nutarė ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimą svarstyti neeiliniame visuotiniame narių susirinkime. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad sprendžiant klausimą dėl A. A. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio buvo pažeista procedūra – sprendimą dėl būrelio nario pašalinimo turėjo priimti būtent būrelio valdyba ir tuomet prašyti visuotinio būrelio narių susirinkimo pritarimo tokiam valdybos nutarimui (19 punktas), todėl apelianto argumentai, kad ieškovo A. A. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio procedūra nebuvo pažeista atmetami kaip nepagrįsti.

22. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs bylos rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus teismo posėdžiuose sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių konvencinė teisė iš anksto, prieš protingą terminą būti išsamiai ir aiškiai informuotiems apie svarstomus asociacijai ir ypač ieškovui reikšmingus klausimus, buvo pažeista teisė būti susipažinusiems su duomenimis apie šalinamo asociacijos nario galimai padarytais pažeidimais, su duomenimis ir dokumentais, patvirtinančiais šiuos galimus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, į ataskaitinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę neįtraukdamas klausimo dėl nario pašalinimo, aiškiai ir iš anksto nesuformuluodamas pašalinimo pagrindų, apie juos nepranešdamas, nei asmeniui, kurio narystės klausimas bus sprendžiamas, nei kitiems būrelio nariams, tokiu būdu nesudarė tinkamų ir priimtinų sąlygų visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan. Atsakovas nesilaikė darbotvarkės suformavimo procedūros, taigi neeilinis visuotinis medžiotojų būrelio narių susirinkimas priėmė nutarimą klausimu, kurio nebuvo patvirtintoje darbotvarkėje.

23. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateikta medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams, kad nagrinėjamu atveju iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2019 m. vasario 9 d. visuotinio susirinkimo protokolo matyti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo suformuluoti konkretūs ieškovo neleistini veiksmai, kurie galėjo būti vertinami kaip neetiški, turėjo būti nurodytas konkretus teisės aktas, jo dalis ir punktas, nurodyta medžioklės taisyklių konkreti formuluotė ir jos pažeidimas, konkretaus etikos kodekso, etikos taisyklių punktas, straipsnis, dalis ar konkreti etikos taisyklė arba suformuluota etinė nuostata, kuri yra įtraukta į atsakovo priimtus dokumentus, įstatus, valdybos nutarimą, visuotinio susirinkimo sprendimą ar pan. Apeliantas nurodo, kad pagal (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelyje susiklosčiusią praktiką apie visuotinį susirinkimą būrelio nariai buvo informuoti telefonu, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors būrelio narių informavimas apie svarstomus asociacijai ir ypač ieškovui reikšmingus klausimus, prieš valdybai priimant sprendimą, būrelio įstatuose nėra numatytas, nėra numatyta ir tokio informavimo tvarka, vis dėlto kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas pagal kasacinio teismo praktiką yra reikalaujama tiksliai suformuluoti padarytus asociacijos nario pažeidimus, nurodant tiek konkretų teisinį pažeidimo pagrindą, tiek ir konkretų faktinį pažeidimo pagrindą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovui nebuvo pranešta, kuo jis yra kaltinamas ir kokias tiksliai nuostatas pažeidė, kad jam ketinama taikyti griežčiausią poveikio priemonę – pašalinimą iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio. Vertinant byloje esančių duomenų visumą, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovas iš anksto nebuvo informuotas dėl kokios poveikio priemonės taikymo jam bus sprendžiamas klausimas, aiškiai ir konkrečiai būtų suformuluoti pašalinimo pagrindai. Iš byloje esančio 2019 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos posėdžio protokolo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl incidento su medžiotojų būrelio nariu A. A. ir jo svečiu Ž. G., matyti, kad šiame posėdyje ieškovas A. A. nedalyvavo, byloje duomenų, jog ieškovui būtų įteiktas minėtas posėdžio protokolas, nėra. Taigi atsakovas byloje nepateikė įrodymų, jog ieškovas iki 2019 m. vasario 9 d. susirinkimo pradžios žinojo apie tai, kad į susirinkimo darbotvarkę yra įtrauktas klausimas dėl jo pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių ir kokias tiksliai nuostatas pažeidė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, keliant klausimą dėl pačios griežčiausios poveikio priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nariui, iš anksto turėjo būti informuoti tiek pats ieškovas, kurio narystės klausimas sprendžiamas, tiek ir visi kiti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nariai, taip suteikiant galimybę pasirengti šio svarbaus klausimo nagrinėjimui.

24. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog anksčiau aptarti pažeidimai laikytini esminiais, galėjusiais lemti ieškovo teisių pažeidimą (neteisėtą pašalinimą iš atsakovo narių) ir sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiu atsakovo 2019 m. vasario 9 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių.

25. Apeliacinis teismas atmeta atsakovo apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas sprendime darydamas išvadą, kad ieškovui nebuvo sudaryta galimybė pasiruošti pašalinimo klausimo nagrinėjimui neįvertino reikšmingos aplinkybės, susijusios su paties ieškovo elgesiu ir veiksmais iki susirinkimo bei susirinkimo metu.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs neeilinio visuotinio (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių susirinkimo 2019 m. vasario 9 d. protokole nurodytų ieškovo padarytų pažeidimų turinį, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos posėdžio 2019 m. vasario 7 d. protokolą, teisingai nustatė, kad ieškovas anksčiau nebuvo baustas už Medžioklės taisyklių pažeidimus ar medžioklės klubo įstatų nesilaikymą. Pats ieškovas esančių nesutarimų neneigia ir patvirtina, jog tarp jo ir kai kurių būrelio narių egzistuoja tarpusavio antipatijos. O tai, kad ieškovas savo, galbūt, neigiamą nuomonę apie medžiotojų būrelį, paskelbė viešoje erdvėje, dar jokiu būdu neparodo jo diskreditavimo būrelio atžvilgiu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje užtikrinta kiekvieno asmens teisė reikšti savo nuomonę.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, ar (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis, priimdamas tokio pobūdžio sprendimus, yra nuoseklus (ar kiekvienas Būrelio narys, padaręs panašaus arba identiško pobūdžio medžioklės taisyklių pažeidimą, yra įvertinamas vienodai), tačiau atsižvelgus į (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių susirinkimo 2019 m. vasario 9 d. protokole nurodytų ieškovo padarytų pažeidimų turinį, bei į tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas A. A. per 12 narystės Būrelyje metų būtų padaręs kitų pažeidimų, vertintina, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis nepagrįstai taikė tokią griežtą sankciją – ieškovo pašalinimą iš medžiotojų būrelio narių, nesvarstęs taikyti kitos alternatyvios, švelnesnės sankcijos.

28. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad teismas neįvertino reikšmingų aplinkybių, kurias pripažįsta ir pats ieškovas, kad Medžiotojų būrelio nariai (tame tarpe ir ieškovas) pagal Medžiotojų būrelyje susiklosčiusią praktiką apie visuotinį susirinkimą buvo informuoti telefonu, kad teismas neteisingai įvertino Medžiotojų būrelio vadovo S. D., liudytojais apklaustų Medžiotojų būrelio narių J. B., M. M. ir Š. L. paaiškinimus. Taip pat teismas neįvertino, kad teisės aktuose nėra apibrėžta informacijos pateikimo forma. Liko neįvertintas ir Teismui Medžiotojų būrelio pateiktas Valdybos sprendimas, pagal kurį informacija apie rengiamus susirinkimus gali būti teikiamas ir telefonu.

29. Teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo laiko nepagrįstais ir atmestinais. Pažymi, kad tai, kad pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

30. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Keleto įrodymų vertinimo rezultatą lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, nurodė pakankamus argumentus, kurie leidžia spręsti, jog ieškovas savo reikalavimą įrodė. Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

31. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, tinkamai nustatė ir ištyrė reikšmingas bylai aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju konstatavus procedūrinius pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pažeidimus, taip pat, neįrodžius materialiųjų nario pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pagrindų, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2019 m. vasario 9 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimas pašalinti ieškovą iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių pripažintinas negaliojančiu (CPK 185 str.).

32. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Dėl 2019 m. gruodžio 4 d. papildomo sprendimo

33. Apelianto skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. spendimu neišsprendus ieškovo prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą, Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 4 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio ieškovui A. A. 240 Eur bylinėjimosi išlaidas.

34. Apeliantas dėl nurodyto sprendimo taip pat pateikė apeliacinį skundą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija papildomu sprendimu priteistų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pagrįstumo. Skundžiamo papildomo sprendimo galiojimą apeliantas sieja išimtinai su Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. priimto sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka baigtimi.

Dėl bylos procesinės baigties.

35. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka 2019 m. lapkričio 11 d. teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigų paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), dėl to buvo teisingai išspręstas šalių ginčas byloje, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas aplinkybes byloje. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimas paliktas nepakeistu, o priimdamas 2019 m. gruodžio 4 d. papildomą sprendimą, teismas nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų, taip pat įvertino, jog prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka faktiškai suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir kiekį bei neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog papildomas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Aptartų argumentų pagrindu (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. papildomo sprendimo netenkinamas. Skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

37. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

38. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 3 dalys).

39. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, ieškovo prašymas dėl 720 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš atsakovo yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir 2019 m. gruodžio 4 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14233-490/2019 palikti nepakeistus.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio ieškovui A. A. 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėIzolda Nėnienė