Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Žeimių medžiotojų būrelio vadovui S. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Žeimių medžiotojų būreliui dėl asociacijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Žeimių medžiotojų būrelio 2019 m. vasario 9 d. sprendimą pašalinti ieškovą A. A. iš medžiotojų būrelio narių; priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje, kurį jis ir jo atstovas palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad ieškovas daugiau kaip 12 metų buvo Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Žeimių medžiotojų būrelio (toliau – ir Žeimių medžiotojų būrelio) nariu. Per visą narystės Žeimių medžiotojų būrelyje laikotarpį ieškovui nebuvo paskirta jokių nuobaudų, nebuvo taikyta jokių drausminio poveikio priemonių, nebuvo užfiksuota jo pažeidimų. 2019 m. vasario 9 d. neeilinio visuotinio Žeimių medžiotojų būrelio narių susirinkime ieškovas buvo pašalintas iš Žeimių medžiotojų būrelio narių. Visuotinis narių susirinkimas balsuodamas nusprendė už medžioklės taisyklių punkto 24.4 nesilaikymą, už nekorektiškus, neatitinkančius tikrovės atsiliepimus būrelio ir konkrečių asmenų atžvilgiu, už medžiotojo etikos nesilaikymą, pastoviai sukeliant konfliktines situacijas būrelyje, būrelio valdybos sprendimų negerbimą pašalinti A. A. iš Žeimių medžiotojų būrelio narių. Ieškovo nuomone, šis atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu. Sprendimas dėl ieškovo pašalinimo yra neteisėtas tiek dėl grubių pašalinimo procedūros pažeidimų, tiek ir dėl to, kad iš esmės nebuvo jokių teisėtų materialiųjų pašalinimo pagrindų, nebuvo nustatytos ir neegzistavo sąlygos, kurioms esant būrelio nariui gali būti taikoma pati griežčiausia įmanoma poveikio priemonė – pašalinimas iš asociacijos narių. Visiems būrelio nariams buvo žinoma, kad ieškovo požiūris į būrelio narių lygiateisiškumą, vienodą teisių ir pareigų taikymą, ieškovo pozicija kai kuriais kitais asociacijai reikšmingais klausimais dažnai nesutapdavo su vieno iš būrelio narių – būrelio vadovo S. D. nuomone ir pozicija. 2019 m. vasario 9 d. įvyko Žeimių medžiotojų būrelio visuotinis susirinkimas, kuriame iš 42 būrelio narių dalyvavo 31 narys. Pagal susirinkimo patvirtintą darbotvarkės 2 klausimą „Dėl A. A. elgesio“ būrelio valdybos vadovas perskaitė pranešimą apie A. A. elgesį, pagarsino būrelio nario M. M. pareiškimą apie 2019 m. sausio 15 d. įvykius, perskaitė Š. L., P. D., J. B. ir A. M. pareiškimus. Nei būrelio vadovo, nei būrelio narių pareiškimuose nėra nieko konkretaus, nenurodomi jokie ieškovo pažeidimai, tik nuomonės apie ieškovą ir jo tėvą. 2019 m. vasario 9 d. Žeimių medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo protokole įrašyta, kad susirinkimo pirmininkas A. Š., siekdamas išsaugoti gerą atmosferą būrelyje, A. A. pasiūlė pasielgti garbingai ir pačiam pasitraukti iš būrelio, tačiau jam su tuo nesutikus, nutarta: „Už medžioklės taisyklių punkto 24.4 nesilaikymą, už nekorektiškus, neatitinkančius tikrovės atsiliepimus būrelio ir konkrečių asmenų atžvilgiu, už medžiotojo etikos nesilaikymą, pastoviai sukeliant konfliktines situacijas būrelyje, būrelio valdybos sprendimų negerbimą šalinti A. A. iš Žeimių medžiotojų būrelio narių.“ Tokiu būdu susirinkimo pirmininkas A. Š. inicijavo neįtraukto į darbotvarkę klausimo svarstymą ir balsavimą dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio. Už šį į visuotinio susirinkimo darbotvarkę neįtrauktą klausimą buvo balsuojama, balsų dauguma („už“ – 28, „prieš“ – 2, „susilaikė“ – 1) ieškovas buvo pašalintas iš būrelio narių be jokio išankstinio pasirengimo ir svarstymo. Minėto sprendimo priėmimo procedūra yra aiškiai neteisėta. Ieškovas nebuvo kviečiamas į Žeimių medžiotojų būrelio valdybos susirinkimą ar susirinkimus teikti paaiškinimams apie savo, neva, netinkamą elgesį, jam nebuvo pranešta apie tai, kad būrelio valdyba kada nors būtų svarsčiusi jo netinkamo elgesio klausimus ir būtų priėmusi tais klausimais sprendimus. Mano, kad susirinkimo darbotvarkė kitiems atsakovo nariams taip pat nebuvo išsiųsta, o dauguma eilinių atsakovo narių iki susirinkimo nežinojo visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimų bei tikslios jų formuluotės, nežinojo ieškovui inkriminuojamų konkrečių pažeidimų, už kuriuos, galbūt, ketinama šalinti ieškovą iš būrelio. Susirinkimo metu pasisakę būrelio vadovas ir kai kurie būrelio nariai reiškė nepasitenkinimą, kad ieškovas, atsiveždamas tokį svečią kaip Ž. G., elgėsi nepagarbiai klubo narių atžvilgiu, kad su juo ir ieškovo tėvu problemų kylą nuo pat jų įstojimo į klubą. Ieškovas, pasisakydamas susirinkime, nurodė, kad jis jokių pažeidimų nepadarė, kad susirinkimo metu jam priekaištus išsakę būrelio nariai vadovaujasi emocijomis, nes medžioklių metu dažnai nesutampa ieškovo ir būrelio valdybos pirmininko bei jam pritarančių narių nuomonės. Ieškovas laikėsi medžioklės taisyklių ir jų nepažeidė, jam nėra aišku, kokias jis taisykles pažeidė, kokių medžiotojo etikos taisyklių nesilaikė, kokių būrelio valdybos sprendimų negerbė, kad būtų šalinamas iš būrelio. Skundžiamo sprendimo neteisėtumą sąlygoja tiek aiškūs esminiai materialiniai sprendimo neteisėtumo pagrindai, tiek ir grubūs esminiai asociacijos nario pašalinimo procedūros pažeidimai, kurie daro pašalinimą neteisėtą.

Ieškovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nesutinka su klubo susirinkimo sprendimu pašalinti jį iš Žeimių medžiotojų būrelio. Jo nuomone, jį pašalino iš klubo tik dėl savo nuomonės apie klubą pareiškimo. Puikiai visus klubo narius pažįstą, jis medžiotojų klubo narys jau keliolika metų, būdamas nepilnametis medžiotojų klube lankydavosi kartu su tėvu. Įgavęs patirties, jis palaipsniui pradėjo reikšti savo nuomonę dėl klube vykstančių dalykų, bendros tvarkos, netinkamo vadovo pareigų, teikė pasiūlymus. Apie jo pašalinimą iš medžiotojų klubo jis sužinojo tik 2019 m. vasario 9 d. susirinkimo metu. Prieš savaitę ar šiek tiek daugiau laiko iki susirinkimo, jis valdybos nario M. M. telefonu buvo informuotas apie vyksiantį neeilinį susirinkimą. M. M. jam pranešė, kad jis privalo dalyvauti, jog vėliau nebūtų pretenzijų dėl priimto sprendimo už akių, jam nurodė susirinkimo laiką ir datą, tačiau susirinkimo darbotvarkės nenurodė, su ja nesupažindino. Kitos jokios informacijos nei apie susirinkimo eigą, nei svarstomą klausimą dėl jo pašalinimo iš klubo narių, jis negavo. Prieš tai jis buvo informuotas apie tai, kad privalo pašalinti iš „Facebook“ socialinio tinklo savo komentarus, nepalankius medžiotojų klubui. Jis sutiko pašalinti komentarus, tačiau tikėjosi bent jau būti išklaustam per susirinkimą. 2019 m. sausio 15 d. vyko medžioklė, kurios metu buvo sumedžioti trys taurieji elniai. Dviejų iš sumedžiotų elnių teko ieškoti. Jis jų ieškojo su kartu medžioklėje dalyvavusiu svečiu Ž. G.. Suradę elnius, jie grįžo į klubo lupyklą, kur tarp klubo narių ir svečio Ž. G. įvyko žodinis konfliktas. Po konflikto Ž. G. viešoje erdvėje pateikė savo nuomonę bei informaciją apie medžiotojų klubą. O jis Ž. G. įkeltą informaciją pakomentavo, išreikšdamas pritarimą, taip pat išsakydamas savo nuomonę, kas labai nepatiko klubo nariams ir vadovui. Jis socialiniame tinkle palaikė Ž. G., pasakė, kad klube yra daug blogybių, trūksta kultūros, kad klube nepagarbiai bendraujama su svečiais, jaučiama nepagarba ir spaudimas iš klubo vadovo, jog jis tamsus žmogus, papasakojo savo nuomonę, kas blogai vyko konkrečioje medžioklėje. Klubo narių ir vadovo nuomone, jis neturėjo taip elgtis, reikšti būtent tokios nuomonės, ir tai buvo paskata jį pašalinti iš klubo narių. Jeigu nebūtų Ž. G. įrašo, jis nebūtų jo ir komentavęs, reiškęs nuomonės, pats įrašo socialiniame tinkle nedarė. Jis susirinkimo metu sulaukė siūlymo išeiti pačiam iš klubo, tačiau nesutiko, todėl klubo nariai balsavo už jo pašalinimą. Jo nuomone, žmogus turi turėti galimybę reikšti savo nuomonę. Jį pašalino iš Žeimių medžiotojų būrelio vien dėl klubo narių įžeidimo. Tačiau, ieškovo nuomone, pati pašalinimo iš klubo narių procedūra ir eiga buvo neteisingos, jis nebuvo pasiruošęs gynybai. Prieš susirinkimą vykusiame valdybos posėdyje jis nedalyvavo, jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti ir pan. Informaciją viešoje erdvėje pateikė Ž. G., o jis tik komentavo jo nuomonę. Mano, kad tai nėra pakankamas pagrindas jį pašalinti iš medžiotojų klubo. Be M. M. skambučio, kitokiu būdu apie susirinkimą jis informuotas nebuvo, apie jo pašalinimo iš klubo narių svartymą sužinojo tik atvykęs į susirinkimą, anksčiau su susirinkimo darbotvarke supažindintas nebuvo. Suprato, kad svarstys jo pašalinimo iš klubo klausimą tik tuomet, kai jam pačiam savo noru buvo pasiūlyta išeiti iš klubo. Po to kai jis nesutiko išeiti savo noru iš klubo, vyko balsavimas. Iki susirinkimo jo įrašas iš socialinio tinklo „Facebook“ jau buvo pašalintas.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovas iš medžiotojų klubo buvo pašalintas neteisėtai, nesilaikant Žeimių medžiotojų būrelio įstatų. Pačiuose įstatytose nėra numatyta jokių kitokių sankcijų, jei būrelio narys pažeidžia medžioklės taisykles, išskyrus numatytų medžiotojų būrelio įstatų 3.7 punkte. Tačiau ir nurodyto įstatų punkto reikalavimas yra ydingas, prieštaraujantis Asociacijų įstatymui. Šiuo atveju, net ir šis įstatų punktas buvo pažeistas, kadangi ieškovas nebuvo pašalintas valdybos narių sprendimu, o visuotinio susirinkimo sprendimu, balsuojant būrelio nariams. Medžiotojų būrelio įstatai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo privalėjo vadovautis Žeimių medžiotojų būrelis, tačiau šiuo atveju, pašalindami ieškovą iš būrelio narių, būrelio nariai jais nesivadovavo. Teismo posėdžio metu pasitvirtino išvada, kad pagrindinis ieškovo pašalinimo iš klubo narių motyvas buvo tai, kad jis nesukontroliavo, nesuvaldė 2019 m. sausio 15 d. vykusios medžioklės metu savo pasikviesto svečio Ž. G.. Tačiau ieškovas negali būti atsakingas už klubo svečio elgesį. Byloje dalyvavę liudytojai patvirtino, kad minėtos medžioklės dieną būtent svečio elgesys, o ne paties ieškovo elgesys, buvo netinkamas, būtent svečias savo kalbomis ir elgesiu įžeidė klubo narius. Ieškovas taip pat nebuvo informuotas apie 2019 m. vasario 9 d. vykusio susirinkimo darbotvarkę, jis buvo informuotas tik apie susirinkimo laiką ir vietą. Ieškovas susirinkimo darbotvarkę sužinojo tik atvykęs į susirinkimą. Apie susirinkimo darbotvarkę taip pat nebuvo informuoti ir visi jame dalyvavę asmenys. Todėl laikytina, kad susirinkimo darbotvarkė nebuvo tinkamai paskelbta, su ja nebuvo tinkamai supažindinti susirinkime dalyvavę asmenys, išskyrus valdybos narius. Atstovo nuomone, tokia praktika yra neteisinga ir negalima.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį, kurį jo atstovai palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškinyje ieškovas nepagrįstai save išaukština. Eilė medžiotojų būrelio narių ne kartą yra skundęsi dėl atsakovo asmeninių ir, kaip medžiotojo, dalykinių savybių, susijusių su elgesiu medžioklės metu bei dalyvavimu medžiotojų būrelio veikloje. Ieškinyje klaidingai nurodoma, kad susirinkimo pirmininkas A. Š. inicijavo neįtraukto į darbotvarkę klausimo svarstymą ir balsavimą. Ši faktinė aplinkybė neatitinka tikrovės, kadangi ir pats ieškovas yra nurodęs, kad klausimas „Dėl A. A. elgesio“ iš anksto buvo įtrauktas į darbotvarkę. Ieškovas nepagrįstai tiek jo paties, tiek jo atsivesto medžioklės svečio Ž. G., socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Medžiokliniai šunys ir medžiotojai“ padarytus įrašus vertina kaip „išsakytą nuomonę“, kadangi jų išsakyti pasisakymai buvo nukreipti ne tik į vadovybės, tačiau ir kitų medžiotojų būrelio narių įžeidinėjimą, jų garbės ir orumo žeminimą. Apie medžiotojų būrelį išsakyti Ž. G. teiginiai, kuriems pritarė ir ieškovas, taip pat pažeidė medžiotojų būrelio dalykinę reputaciją. Ieškovas tendencingai ir neteisingai pateikia (ar nutyli) eilę faktinių aplinkybių, tam, kad vėliau jomis klaidingai įrodinėtų ieškinio pagrįstumą. Pats ieškovas pripažįsta, kad medžiotojų būrelio nariai pagal medžiotojų būrelyje susiklosčiusią praktiką apie visuotinį susirinkimą buvo informuoti telefonu. Priešingai nei nurodo ieškovas, nariams buvo pateikta visa informacija apie darbotvarkėje numatytus klausimus, jų turinį. Darbotvarkė buvo paskelbta ir joje numatyti klausimai bei jų turinys buvo aiškus visiems susirinkime dalyvavusiems nariams. Ieškovas ar kiti medžiotojų būrelio nariai neišreiškė jokių prieštaravimų, nepateikė jokių klausimų, prašymų susijusių su darbotvarkėje numatyto klausimo neaiškumu. Todėl ieškovo teiginiai, kad nebuvo užtikrinti procedūriniai reikalavimai, susiję su informacijos pateikimu ir prieinamumu, vertintini kaip deklaratyvūs teiginiai, neturintys realaus faktinio pagrįstumo. Ieškovas jokių prašymų pasirengti jo klausimui nagrinėti ar suteikti papildomą informaciją nepareiškė ir iki visuotinio susirinkimo ar visuotinio susirinkimo metu, svarstant šį klausimą ar balsuojant dėl nuobaudos taikymo. Ieškovui buvo užtikrintos visos procedūrinės teisės ir garantijos. Minėto klausimo svarstymo metu medžiotojų būrelis laikėsi teisės aktuose, įstatuose ir kasacinio teismo nustatytos ieškovo pašalinimo iš medžiotojų būrelio procedūros. Nagrinėjamu atveju egzistavo materialūs pagrindai ieškovui pašalinti iš medžiotojų būrelio. Ieškovas nutylėjo itin reikšmingą faktinę aplinkybę, kad nuo medžiotojų būrelio pirmininko buvo nuslėptas faktas apie tai, jog ieškovas pasitelkė svečią Ž. G., tam, kad medžioklės metu galėtų pasinaudoti jo turimais šunimis. Nei medžiotojų būrelio pirmininkas, nei kiti nariai, nebuvo informuoti apie ketinimą medžioklėje naudoti šunis. Šią faktinę aplinkybę ieškovas patvirtino įrašuose „Facebook“ socialiniame tinkle. Taip pat materialūs ieškovo pašalinimo iš būrelio pagrindai niekaip nesusiję su nuomonių nesutapimu tarp ieškovo ir būrelio pirmininko. Kaip ir užfiksuota visuotinio susirinkimo protokole, medžiotojų būrelio narių pareiškimuose, ieškovo elgesys tapo nesuderinamas su medžiotojams keliamais pagarbos vienas kitam, bendražmogiškais etikos ir kitais reikalavimais. Ieškovas visus būrelio narius (neišskirdamas nė vieno) „Facebook“ socialiniame tinkle įvardijo „dumblu“, pritarė apie medžiotojų būrelį išsakytiems Ž. G. neigiamiems teiginiams. Ieškovas taip pat pažeidė ir medžiotojų būrelio dalykinę reputaciją. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo veiksmai buvo nukreipti tiek prieš Žeimių medžiotojų būrelio narius, tiek prieš patį būrelį, atsakovo nuomone, ieškovui taikyta priemonė – pašalinimas iš klubo narių, buvo teisinga ir proporcinga. Toks būrelio sprendimas vertintinas kaip susidorojimas su ieškovu už jo išsakytą nepalankią būreliui nuomonę viešoje erdvėje.

Dalyvaudamas teismo posėdyje atsakovo atstovas S. D. iš esmės patvirtino atsiliepime nurodytus atsikirtimo į ieškinį motyvus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad jam apmaudu, jog ieškovas, kaip klubo narys, taip nepagarbiai atsiliepia tiek apie visą klubą, tiek apie jo narius bei klubo vadovą. Jis medžioklės klubui vadovauja daugiau nei 10 metų, buvo ne kartą perrenkamas, nei su vienu klubo nariu nekonfliktuoja. 2019 m. vasario 9 d. susirinkimo metu buvo pateiktas valdybos narių siūlymas pašalinti ieškovą iš klubo narių ir tuomet visi klubo nariai balsavo už minėtą valdybos narių siūlymą. Žeimių medžiotojo būrelio vadovas visuomet kiekvieno susirinkimo ar posėdžio metu siūlydavo asmenis pasisakyti, išreikšti savo nuomonę, ką neigia ieškovas. 2019 m. sausio 15 d. vyko paskutinė elnių medžioklė, medžiotojai rinkosi apie 16 val. A. A. su svečiu Ž. G. atvyko į klubą apie 16.15 val. Tą dieną jis medžiojo netoli A. A.. Medžioklės metu, po išgirsto šūvio, ieškovas jam paskambino telefonu ir informavo, kad Ž. G. pašovė elnią, yra kraujo ir jie eis sužeisto žvėries ieškoti. Telefonu jį informavo apie tai, kad eis ieškoti su šunimis, po to ryšys nutrūko. Jam skambino ir J. B., kuris informavo, jog A. A. atvyksta jam padėti ieškoti sužeisto elnio. Apie tai, kad ieškovo svečias atsivežė į medžioklę šunis, jo niekas neinformavo nei medžioklės metu, nei prieš medžioklę. Paskambinus ieškovui ir telefono ryšiui trūkinėjant, jis galvojo, kad jie vyks ieškoti žvėrių su J. B. šunimi. Jis neprieštaravo sužeistų žvėrių paieškoms. Jis pats asmeniškai minėtą dieną visus žvėris suvežė į aikštelę. Medžioklė baigėsi apie 24 val. Niekas tą dieną net nežinojo, kokiu būdu svečias su A. A. vykdė medžioklę, ar medžioklės būdu, ar patys šunys žvėris sustabdė, ko svečio šunys buvo apmokyti, o gal šunys medžiojo, o ne medžiotojai su šautuvais. Dėl šios aplinkybės, dėl neinformavimo apie atsivežtus šunis, jis tą vakarą reagavo pikčiau. Grįžęs iš medžioklės ieškovas nepagarbiai komentavo medžioklę, klausė, kokie medžiotojai šaudė, kad tiek sužeistų žvėrių, tiek kartų prašauta. Įvykus konfliktui tarp svečio ir klubo narių, ieškovas palaikė būtent svečią, nepagarbiai atsiliepė apie klubo narius. Kitą dieną po medžioklės buvo sušauktas valdybos posėdis, kurio metu svarstytas klausimas dėl ieškovo elgesio. Valdyba priėmė sprendimą uždrausti A. A. atsivesti į medžioklę svečius. Taip pat buvo nutarta organizuoti susirinkimą, kurio metu svarstyti A. A. pašalinimo iš klubo narių klausimą. Ieškovas buvo informuotas apie valdybos sprendimą, tiek apie organizuojamą susirinkimą. M. M. yra valdybos narys, jis dalyvavo priimant sprendimą ir ieškovą informavo telefonu apie visą situaciją. Ieškovas buvo pašalintas iš klubo narių ne dėl vienos situacijos, jis elgėsi nepagarbiai klubo narių atžvilgiu nuolatos. Jam ne kartą buvo pareikštos pretenzijos dėl neetiško elgesio, nesilaikymo būrelio tvarkos ir pan. Pašalintas iš klubo ne dėl vieno incidento. Iki to laiko ieškovui buvo duodami žodiniai įspėjimai, nurodoma, kad elgiamasi ne pagal klubo taisykles, kad įžeidinėjami klubo medžiotojai. Apie viešą šmeižimą socialiniame tinkle jis sužinojo iš kitų klubo narių. Medžiotojų klubo skelbimų lentoje buvo iškabinta informacija dėl susirinkimo ir jame svarstomų klausimų. Apie tai ieškovas buvo informuotas ir telefonu. Susirinkimo metu ieškovas neprašė papildomos informacijos, nesakė, kad jam kažkas neaišku ir pan. Jis žinojo, dėl ko susirinko susirinkimas, buvo pasiruošęs gynybai, jam buvo suteikta galimybė pasisakyti. Nariai galvojo, kad ieškovas susivoks, atsiprašys narių, bet ieškovas ir toliau įrodinėjo savo tiesas, savo teiginių neatsiėmė, neatsisakė, elgėsi įžūliai, įrodinėjo, kad yra teisus, dėl to ir buvo priimtas toks sprendimas – pašalinti ieškovą iš klubo narių. Būreliui nepakeliui su ieškovo naujais pasiūlymais. Jam žinoma, kad ieškovas medžioja ir kituose klubuose, ten taip pat tiek apie ieškovą, tiek apie jo tėvą atsiliepiama nepalankiai. Kitame Raseinių medžiotojų būrelyje ieškovas taip pat konfliktuoja, kelia problemų.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Vien asociacijos samprata lemia, kad visi jos nariai privalo laikytis atitinkamo elgesio. Šiuo atveju ieškovas, būdamas asociacijos nariu, veikė priešiškai asociacijos atžvilgiu, piktybiškai skleidė gandus ir žeminančią informaciją viešoje erdvėje apie tą pačią asociaciją, kurios jis yra narys. Vėliau ieškovas bandė teigti, kad tai buvo vien jo asmeninė nuomonė, kurią jis turi teisę reikšti. Logiškai nesuprantama, kodėl ieškovas, manydamas, kad asociacijoje vyksta labai negeri dalykai, vadovas netinkamai vadovauja, ten pilna „dumblo“, jam klube labai blogai ir pan., taip veržiasi būti priimtas atgal į tą pačią asociaciją. Į būrelį žmonės eina, norėdami užsiimti tam tikru hobiu, o ne stengiasi vadovautis tam tikrais kodeksais ar įstatais. Nauja tvarka dėl narių informavimo apie būrelyje priimamus sprendimus buvo priimta atsižvelgus į ieškovo ir jo tėvo nuomonę ir pastabas, o dabar pats ieškovas tą tvarką kritikuoja, vadina „stagnacine“. Ieškovas niekada į vadovus nepretendavo, tačiau nuolat kritikavo būrelio vadovo veiksmus. Ieškovas buvo pašalintas iš medžiotojų būrelio narių ne dėl savo svečio Ž. G. elgesio, o, būtent, dėl jo paties netinkamo bei neteisėto elgesio būrelyje, veikiant prieš klubą, žeminant klubo dalykinę reputaciją ir pan. Byloje dalyvavę liudytojai patvirtino, kad viešos, žeminančios klubą, informacijos pateikimas viešoje erdvėje, lėmė, kad susirinkime buvo balsuojama už ieškovo pašalinimą iš klubo narių. Šiuo atveju ieškovas privalo prisiimti dorovinę atsakomybę dėl savo netinkamo elgesio, kitų klubo narių menkinimo. Valdybos sprendimuose taip pat buvo nurodyta ieškovo, kaip medžiotojo, netinkama veikla, neinformuojant medžioklės vadovo apie jo svečio atsivežtus ir vėliau medžioklėje panaudotus, šunis. Tai buvo taip pat vienas iš materialiųjų pagrindų, sprendžiant ieškovo pašalinimo iš klubo narių klausimą. Būrelyje teisininkų nėra, žmonės kaip suprato pašalinimo iš klubo narių procedūrą, taip ją ir taikė. Jeigu ir buvo kokių nors pažeidimų, tai tik neženklių, dėl kurių neturėtų būti naikinamas priimtas sprendimas. Tam, kad išvengti asmeniškumų, 2019 m. vasario 9 d. susirinkimui vadovavo net ne pats būrelio vadovas S. D., kurio darbu bei vadovavimu klubui, ieškovas nuolat buvo nepatenkintas, reiškė pastabas, o Žeimių medžiotojų būrelio narys A. Š.. Pats pašalinimo klausimas ir jo esmė, prieš susirinkimą ieškovui buvo žinomi. Jis apie draudimą atsivesti į klubą svečius žinojo jau 2019 m. sausio 17 d., viešai išsakė apie tai nuomonę. Ieškovo veiksmai nebuvo suderinti su pačios asociacijos tikslais, būtent todėl ieškovas ir buvo pašalintas iš Žeimių medžiotojų būrelio narių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Remiantis šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų Ž. J. G., V. A., J. B., M. M. ir Š. L. parodymais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas A. A. buvo Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Žeimių medžiotojų būrelio narys. 2019 m. vasario 7 d. vykusio Žeimių medžiotojų būrelio valdybos posėdžio metu nutarta už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – medžioklės taisyklės) 24.4. punkto nesilaikymą, už nekorektiškus, neatitinkančius tikrovės atsiliepimus būrelio ir konkrečių asmenų atžvilgiu, už medžiotojo etikos nesilaikymą pastoviai sukeliantį konfliktines situacijas būrelyje, būrelio valdymo organų sprendimų negerbimą būrelyje, siekiant išlaikyti gerą atmosferą būrelyje, suteikti galimybę A. A. garbingai pasitraukti iš būrelio ir šalinti A. A. iš Žeimių medžiotojų būrelio narių. 2019 m. vasario 9 d. vyko neeilinis visuotinis Žeimių medžiotojų būrelio narių susirinkimas, kurio metu 2 darbotvarkės klausimu svarstytas klausimas: „Dėl A. A.“ elgesio“. Susirinkimo metu nutarta pašalinti A. A. iš Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Žeimių medžiotojų būrelio. Už šį klausimą balsavo dauguma susirinkime dalyvavusių klubo narių – „už“–28, „prieš“ – 2, „susilaikė“–1.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo, kaip Žeimių medžiotojų būrelio (asociacijos) nario, pašalinimo iš Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Žeimių medžiotojų būrelio teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovas mano, kad jo teisės buvo pažeistos pašalinant jį iš Žeimių medžiotojų būrelio narių, nes nutarimas priimtas neteisėtai, pažeidžiant procedūrinius reikalavimus bei nepakankant materialinio pagrindo, todėl jis skundžia teismui tokį būrelio neeilinio visuotinio narių susirinkimo priimtą nutarimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalis). Atsakovo manymu, procedūrinių ir materialiųjų pažeidimų pašalinant ieškovą iš Žeimių medžiotojų būrelio narių nebuvo padaryta ir ginčo nutarimas priimtas teisėtai.

Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, vengti situacijos dėl jo asmeninių interesų prieštaravimo juridinio asmens interesams, nepainioti savo asmeninio ir juridinio asmens turto (CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalys). Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

Kasacinėje byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014, 2016 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016).

Nagrinėjamoje byloje pašalinimo iš Žeimių medžiotojų būrelio pagrindai ir tvarka reglamentuojami Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Žeimių medžiotojų būrelio įstatų 3.7. punkte, kur nustatyta, kad nesilaikantys įstatų, pažeidę medžioklės taisykles ir reikalavimus, klubo nariai šalinami valdybos sprendimu.

Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu teigė, kad jo pašalinimas iš atsakovo Žeimių medžiotojų būrelio narių neturi jokio teisinio pagrindo, nes jis nepažeidė medžiotojų būrelio įstatų bei kitų teisės aktų reikalavimų, nediskreditavo atsakovo, o tai, kad jis viešai išsakė savo nuomonę apie galimai netinkamą vadovavimą medžiotojų klubui, kitų narių veiksmus, yra jo konstitucinė teisė, siekiant, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Mano, kad jo atleidimas iš Žeimių medžiotojų būrelio narių yra neteisėtas tiek materialiuoju pagrindu, tiek dėl esminių procedūrinių pažeidimų. Ieškovo nuomone, toks būrelio narių sprendimas turėtų būti vertintinas kaip susidorojimas su ieškovu už jo išsakytą nepalankią būreliui nuomonę viešoje erdvėje

Ieškovas teismo posėdžio metu neigė atsakovo atsiliepime ir teismo posėdžio metu jo atžvilgiu reiškiamus kaltinimus. Jis mano, jog Žeimių medžiotojų būrelis nori susidoroti su juo pašalindamas jį iš būrelio narių, nes jis nesitaiksto su klube kylančiomis problemomis, siūlo būdus joms spręsti, išreiškia nuomonę bei kritiką dėl klubo vadovo netinkamo vadovavimo, tačiau klubas ignoruoja jo pastabas, nesprendžia iškilusių problemų. Mano, kad tai, jog išsako savo nuomonę apie klubą ar jų narius, nėra pretekstas jį pašalinti iš klubo narių.

Atsakovo atstovas S. D. ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, tai yra klubo nariai: J. B., M. M. ir Š. L. vienareikšmiškai patvirtino, jog ieškovas yra konfliktiškas asmuo, dažnai reiškiantis neigiamą nuomonę apie klubą ir jo narius, medžioklės metu kyla konfliktų, tačiau jie asmeniškai nebuvo ieškovo pašalinimo iš klubo narių pašalinimo iniciatoriai. Liudytojai mano, kad toks ieškovo elgesys, skelbimas klubą žeminančios informacijos viešoje erdvėje, nekelia pasitikėjimo juo, žemina klubo veiklą ir vardą.

Teismas pažymi, kad ši byla nepriklauso nedispozityvių bylų kategorijai ir šioje byloje teismas nėra aktyvus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas anksčiau nebuvo baustas už Medžioklės taisyklių pažeidimus ar medžioklės klubo įstatų nesilaikymą. Pats ieškovas esančių nesutarimų neneigia ir patvirtina, jog tarp jo ir kai kurių būrelio narių egzistuoja tarpusavio antipatijos.

Vis dėlto, teismo vertinimu, tai, kad tarp ieškovo ir kai kurių būrelio narių egzistuoja tarpusavio antipatijos, taip pat tai, kad ieškovas savo, galbūt, neigiamą nuomonę apie medžiotojų būrelį, paskelbė viešoje erdvėje, dar jokiu būdu neparodo jo diskreditavimo būrelio atžvilgiu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje užtikrinta kiekvieno asmens teisė reikšti savo nuomonę.

Pažymėtina, kad 2019 m. vasario 9 d. neeiliniame visuotiniame būrelio narių susirinkimo protokole taip pat nėra fiksuota duomenų, kad atsakovas būtų svarstęs švelnesnės sankcijos ieškovui alternatyvą. Nario pašalinimas iš klubo yra griežčiausia sankcija nariui, todėl, teismo vertinimu, klubas galėjo taikyti ir švelnesnę nuobaudą, nei pačią griežčiausią – pašalinimą iš klubo, nes tiek atsakovo atstovas, tiek liudytojai, nepatvirtino, jog ieškovas buvo baustas už medžioklės įstatymų nesilaikymą.

Atsakovo atstovas nurodė, kad valdybos sprendimuose taip pat buvo nurodyta ieškovo, kaip medžiotojo, netinkama veikla, neinformuojant medžioklės vadovo apie jo svečio atsivežtus ir vėliau medžioklėje panaudotus, šunis. Tai buvo taip pat vienas iš materialiųjų pagrindų, sprendžiant ieškovo pašalinimo iš klubo narių klausimą. Tačiau teismas pažymi, kad šis ieškovo pažeidimas nebuvo fiksuojamas skundžiamame protokole. Uždraudimas atsivesti į klubą svečius ieškovo atžvilgiu buvo pritaikytas anksčiau, t. y. 2019 m. sausio 17 d.

Apibendrindamas anksčiau nurodytą, teismas daro išvadą, kad, įvertinus byloje surinktą medžiagą, atsakovo priimtas ir šioje byloje skundžiamas nutarimas pagal materialiuosius būrelio nariui taikytinų visuomeninio ar prevencinio poveikio priemonių taikymo asociacijos nariui pagrindus negali būti laikomas teisingu ir proporcingu.

Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta ir procedūrinių pažeidimų pašalinant ieškovą iš Klubo narių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje konstatavo, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo (dėl nario pašalinimo) nagrinėjimui ir kad tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Atkreiptinas dėmesys, jog nors šios garantijos dėl pasirengimo nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Teismas pažymi, jog esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014).

Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Sutiktina su ieškovu, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą ieškovo atžvilgiu, privalėjo nuosekliai laikytis savo paties priimto teisės akto – įstatų reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad apie atsakovo 2019 m. vasario 7 d. valdybos posėdyje suformuluotą būsimo visuotinio susirinkimo darbotvarkę būrelio nariai nebuvo tinkamai informuoti: telefonu jiems buvo pranešta, kada ir kur vyks visuotinis būrelio narių susirinkimas, tačiau nei vienam asociacijos nariui (išskyrus galbūt būrelio valdybos narius) nebuvo aiškiai ir konkrečiai žinoma, už ką ketinama šalinti ieškovą iš būrelio. Pranešimo kiekvienam būrelio nariui apie šaukiamą visuotinį susirinkimą tvarka atsakovo įstatuose nenustatyta, tačiau pagal atsakovo įstatų 4.4.2. punktą, atsakovo visuotinį susirinkimą organizuoja ir susirinkimo medžiagą parengia valdyba, o įstatų 4.1. punkte nustatyta, kad valdyba rekomenduoja būrelio susirinkimui priimti ir šalinti būrelio narius, tvarko narių sąrašą, nario mokesčio mokėjimo apskaitą. 2019 m. vasario 9 d. atsakovo visuotiniame susirinkime buvo pagarsinta darbotvarkė, kurioje ieškovo pašalinimo klausimas nebuvo suformuluotas, tik nurodyta 2 klausimas: „Dėl A. A. elgesio“. Taigi, galima teigti, kad į susirinkimo darbotvarkę nebuvo įtrauktas ieškovo pašalinimo klausimas ir nenurodyta konkreti šalinimo priežastis – konkretūs įstatų ar kitokie pažeidimai.

Tai reiškia, kad buvo pažeista atsakovo narių konvencinė teisė iš anksto, prieš protingą terminą būti išsamiai ir aiškiai informuotiems apie svarstomus asociacijai ir ypač ieškovui reikšmingus klausimus, buvo pažeista teisė būti susipažinusiems su duomenimis apie šalinamo asociacijos nario galimai padarytais pažeidimais, su duomenimis ir dokumentais, patvirtinančiais šiuos galimus pažeidimus, taigi buvo pažeista teisė gauti informaciją, reikšmingą susidaryti nuomonei svarstomu klausimu.

Tam, kad susirinkime dalyvaujantys asmenys galėtų tinkamai ir efektyviai spręsti klausimus, dėl kurių buvo sušauktas susirinkimas, jiems turi būti iš anksto žinoma darbotvarkė, o darbotvarkės klausimai turi būti aiškūs, trumpai suformuluoti, konkretūs, o ne menantys. Juo labiau, kai tai liečia asmenį, kurio elgesys bus svarstomas, t. y. jis turi aiškiai žinoti tarybos siūlomą poveikio priemonę dėl vienokio ar kitokio jam inkriminuojamo pažeidimo, kad galėtų argumentuotai atsikirsti. Šiuo atveju ir pats ieškovas, kurio pašalinimo klausimas buvo svarstomas neeiliniame susirinkime, nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos tinkamai susipažinti su susirinkimo darbotvarke, pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Valdybos posėdis vyko 2019 m. vasario 7 d., o neeilinis susirinkimas vyko 2019 m. vasario 9 d., t. y. po dviejų dienų nuo vykusio valdybos posėdžio. Ieškovas teigė, kad jį apie susirinkimo datą ir laiką telefonu informavo klubo narys M. M., tačiau jis jį informavo daugiau nei prieš savaitę iki susirinkimo. Taigi, tuo metu M. M. net negalėjo žinoti susirinkimo darbotvarkės, ji buvo nustatyta tik 2019 m. vasario 7 d. valdybos posėdyje. Taigi, tiek ieškovui, tiek ir kitiems susirinkimo nariams, nebuvo sudarytos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visa šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti nariu nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad klubo nariai (ne valdybos nariai) sprendė ieškovo pašalinimo klausimą iš anksto nepasirengę, neturėdami reikalingos ir būtinos informacijos, nežinodami, kokiais konkrečiai neteisėtais ar neleistinais veiksmais, kokiuose įstatų punktuose numatytais pažeidimais kaltinamas ieškovas, kokiais duomenimis ir kokiais dokumentais grindžiamas kaltinimas. Tokią nuomonę patvirtina ir atsakovo 2019 m. vasario 9 d. visuotinio susirinkimo protokolas, iš kurio aiškiai matyti, jog nei pirmininkaujantis susirinkimui, nei juo labiau eiliniai klubo nariai tiksliai nežinojo, už ką rengiamasi šalinti ieškovą. Diskusijos kilo ne tik šalinimo ar nešalinimo klausimais, bet buvo prašoma suteikti elementarią objektyvią informaciją apie faktus: ką, kada, kur ir kaip padarė ieškovas, kuo neteisėti tokie veiksmai. Iš esmės ieškovo kaltė dėl jo neva neteisėto elgesio buvo įrodinėjama ir nustatyta vien tik pagal būrelio valdybos pirmininko S. D. susirinkimo metu perskaitytą pranešimą. Ieškovo teigimu, jam iki šiol nėra aišku, už kokius konkrečiai pažeidimus jis buvo pašalintas iš medžiotojų būrelio. Tokiu būdu ieškovas negalėjo tinkamai pasirengti savo gynybai. Visuotinio susirinkimo darbotvarkėje buvo nurodytas 2 darbotvarkės klausimų „Dėl A. A. elgesio“, tačiau, ieškovo teigimu, nei visuotinio susirinkimo metu, nei iki jo, jam nebuvo aiškiai nurodyta, kokius konkrečius pažeidimus jis padarė ir savo pasisakyme prašė atsakovo susirinkimo pirmininkaujančio, kitų atsakovo narių patikslinti, ką konkrečiai jis pažeidė vienokiu ar kitokiu savo elgesiu. Kaip minėta, susirinkimo darbotvarkėje nebuvo numatytas ieškovo pašalinimo iš būrelio narių klausimo svarstymas. Ieškovo pašalinimo iš klubo narių klausimas buvo iškeltas ir išspręstas tame pačiame jau vykstančiame susirinkime.

Kaip jau minėta, kasacinio teismo yra reikalaujama tiksliai suformuluoti padarytus asociacijos nario pažeidimus, nurodant tiek konkretų teisinį pažeidimo pagrindą, tiek ir konkretų faktinį pažeidimo pagrindą. Taip pat privaloma atsižvelgti į tai, kad asociacija gali taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), o ne pašalinimą iš klubo. Šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad toks atsakovo elgesys, kai ieškovui nesuteikiama pilna informacija, yra teisiškai nepagrįstas ir sprendimas pašalinti asociacijos narį iš atsakovo narių laikomas priimtu esmingai pažeidus bendro pobūdžio standartus.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatyme tiesiogiai nereglamentuojama asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos, turi būti vadovaujamasi asociacijos įstatais.

Žeimių būrelio įstatų 3.7. punkte nustatyta, kad klubo nariai šalinami valdybos sprendimu. Tačiau šiuo atveju buvo surengtas neeilinis susirinkimas, kuriame buvo balsuojama už klubo nario pašalinimą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu neneigė, kad šiuo atveju, svarstant ieškovo pašalinimą iš klubo narių, buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, tačiau jie nėra žymūs. Būrelyje teisininkų nėra, žmonės kaip suprato pašalinimo iš klubo narių procedūrą, taip ją ir taikė, tačiau ieškovas iš klubo narių buvo pašalintas teisėtai.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog atsakovas, į ataskaitinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę neįtraukdamas klausimo dėl nario pašalinimo, aiškiai ir iš anksto nesuformuluodamas pašalinimo pagrindų, apie juos nepranešdamas, nei asmeniui, kurio narystės klausimas bus sprendžiamas, nei kitiems būrelio nariams, tokiu būdu nesudarė tinkamų ir priimtinų sąlygų visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan. Minėtas pažeidimas sudaro pagrindą teigti, kad atsakovo sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš Žeimių medžiotojų būrelio yra neteisėtas jau vien dėl šio ir pirmiau įvardintų kitų procedūrinių pažeidimų. Be to, iš anksčiau aptarto nustatyta, kad šiuo atveju atsakovas nesilaikė darbotvarkės suformavimo procedūros, taigi neeilinis visuotinis medžiotojų būrelio narių susirinkimas priėmė nutarimą klausimu, kurio nebuvo patvirtintoje darbotvarkėje. Atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais neįrodė, kad ieškovo pašalinimo procedūra nebuvo pažeista bei kad buvo įgyvendintos būrelio narių garantijos pagal Asociacijų įstatymo ir įstatų nuostatas (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti esminiai ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių procedūriniai ir materialiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą pripažinti ieškovo A. A. pašalinimą iš Žeimių medžiotojų būrelio narių neteisėtu, todėl ieškinys tenkinamas ir pripažįstamas negaliojančiu Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Žeimių medžiotojų būrelio 2019 m. vasario 9 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimas (nutarimas) 2 darbotvarkės klausimu pašalinti ieškovą A. A. iš Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Žeimių medžiotojų būrelio narių (CK 1.138 straipsnis, 2.82 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti duomenys, jog ieškovas turėjo 775 Eur bylinėjimosi išlaidų – 700 Eur už advokato paslaugas ir sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, todėl ieškinį patenkinus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

Valstybė šioje byloje turėjo 11,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Žeimių medžiotojų būrelio 2019 m. vasario 9 d. sprendimą (nutarimą) 2 darbotvarkės klausimu – pašalinti ieškovą A. A. iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Žeimių medžiotojų būrelio narių.

Priteisti iš atsakovo Jonavos skyriaus Žeimių medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas 1917366568, ieškovui A. A. 775 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš Jonavos skyriaus Žeimių medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas 1917366568, 11,92 Eur (vienuolikos eurų 92 centų) pašto išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.