- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-15
- Bylos Nr.
- 2YT-10445-433/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06023-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus teritorinė muitinė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Inga Karalienė ir Vilniaus teritorinė muitinė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo D. B. skundas dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolės 2022 m. vasario 4 d. skolininko D. B. turtui pritaikytą areštą vykdomojoje byloje Nr. 0139/2022/00206. Nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 34 punktas). Antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0139/22/00206 vykdo išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-19-497/2017 dėl 421 165,14 Eur žalos išieškojimo iš D. B.. 2022 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. S-22-139-2419 buvo areštuotas pareiškėjui priklausantis kilnojamas ir nekilnojamas turtas, pritaikytas disponavimo teisės apribojimas, taip pareiškėjui apribota teisė pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą. Pareiškėjo atžvilgiu priimtame vykdomajame dokumente nurodyta išieškojimo suma 421 165,14 Eur, antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra 281,10 Eur. Viso turto arešto akte arešto mastas nustatytas 421 446,24 Eur, tokios vertės turtą antstolė turėjo ir areštuoti. Antstolė turėjo įkainoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turto arešto akte nurodyti kiekvieno daikto vertę ir viso turto vertę. Tačiau antstolė jokių verčių nenurodė, neįkainojo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nenustatė, kokia yra reali ir preliminari areštuoto turto vidutinė rinkos vertė, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio nuostatas; antstolės patvarkymas šiurkščiai riboja teisėtus skolininko interesus. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju jis areštuojamą turtą turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. Tokiu būdu užtikrinamos įstatyme įtvirtintos priemonės išieškotojo ir skolininko interesų apsaugai. Šiuo konkrečiu atveju, vykdomojoje byloje nebuvo atliktas turto vertinimas, pareiškėjas nėra gavęs jokių antstolės procesinių dokumentų dėl turto vertės nustatymo, nebuvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė ir pan. Objektyvus ir profesionalus turto įkainojimas pareiškėjui yra itin svarbus, kadangi nuo to priklausys, kokia apimtimi bus padengti išieškotojo reikalavimai. Be to, antstolei yra pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. vykdomasis raštas Nr. 1-19-497/2017 dėl solidarios 421 165,14 Eur žalos išieškojimo išieškotojos Vilniaus teritorinės muitinės naudai. Pareiškėjui žinoma, kad vienam iš solidarių skolininkų – A. T. priklausantis turtas taip pat yra areštuotas tik kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0033/21/01709, kurią vykdo antstolė Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė. Šio solidaraus bendraskolininko areštuoto turto yra daugiau nei pakankama teismo sprendimui įvykdyti, tačiau antstolė areštavo ir pareiškėjui (kaip solidariam skolininkui) priklausantį turtą ta pačia išieškotinos sumos apimtimi, t. y. 421 165,14 Eur. Esant situacijai, kuomet vieno iš solidariųjų skolininkų turto arešto visiškai pakanka išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, nėra pagrindo ir poreikio areštuoti kitam solidariajam skolininkui priklausantį turtą. Priešingu atveju, kitoks situacijos vertinimas neatitiktų šios priemonės (turto arešto) tikslo, t. y. poreikio užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju, susidarė situacija kuomet solidarių skolininkų turto (bendrai) yra areštuota dvigubai daugiau, negu būtina skolininkų įsipareigojimams padengti bei užtikrinti išieškotojo finansinio reikalavimo patenkinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolė Inga Karalienė 2022 m. kovo 10 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Patvarkyme nurodė, kad vykdymui yra pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-19-497/2017 dėl 421 165,15 Eur skolos (turtinės žalos atlyginimo) išieškojimo iš skolininko D. B., išieškotojos Vilniaus teritorinės muitinės naudai. Skolininkas argumentai, kad antstolė turėjo įkainoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turto arešto akte nurodyti kiekvieno daikto vertę ir viso turto vertę, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinka teismų formuojamos praktikos. Tiek įstatyme, tiek teismų formuojamojoje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (CPK 678 straipsnis). Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turo vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip turto arešto akto turinio reikalavimą, nėra imperatyvi. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi, nesant galimybės antstoliui turto arešto akto sudarymo metu įvertinti areštuojamo turto, laikinai gali būti areštuota skolininko turto net gi iš esmės daugiau, negu reikia išieško tinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti ir šiuo atveju antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais CPK 677 straipsnio 2 dalies prasme. Priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, galimas turto arešto akto koregavimas, jei areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms vykdomosiose bylose padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Turtas gali būti areštuojamas antstoliui vykdant sprendimą (CPK 658 straipsnio 2 dalis, 675 straipsnis). CPK 658 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į labai didelę reikalavimo sumą, padidinančią teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką, į tai, kad skolininko mokumas nėra aiškus, be to, įvertinus aplinkybę, jog skolininkas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, taip pat į tai, jog išieškojimas iš skolininko yra vykdomas ir pagal kitą vykdomąjį dokumentą, priimtas sprendimas areštuoti skolininkui priklausantį turtą nenustačius tikslios turto vertės. Pažymėtina, kad priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti dėl labai didelės reikalavimo sumos, siekiama kuo labiau apsaugoti išieškotojo interesus, be to, nėra galimybės antstoliui turto arešto akto sudarymo metu įvertinti areštuojamo turto vertės, todėl turto arešto akte yra nurodyta, kad turto vertei nustatyti reikalinga ekspertizė (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vykdymo proceso stadijoje ekspertizė dėl turto vertės nustatymo nėra tikslinga, nes visų pirma, tai užtrunka pakankamai daug laiko, ko pasėkoje skolininkas gali paslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti/suvaržyti turtą, todėl išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Visų antra, šioje vykdymo stadijoje nėra sprendžiamas klausimas dėl skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimo iš varžytynių. Atsižvelgiant į teismų praktiką, taip pat siekiant išvengti šalių prieštaravimų ir ginčų, tais atvejais kai yra sprendžiamas klausimas dėl areštuoto turto varžytynių paskelbimo visuomet priimamas sprendimas pasitelkti specialisto nuomonę turto vertei nustatyti, t. y. turto vertei nustatyti skiriama ekspertizė. Be to, skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas ir gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra įkeistas hipoteka, todėl pirmumas realizuoti turtą yra hipotekos kreditoriui. Esant šioms aplinkybėms, nėra suprantami skolininko argumentai, kad areštavus turtą buvo apribota skolininko teisė pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį likimą, kai tuo tarpu jo turtas jau buvo ir yra įkeistas hipoteka. Pažymėtina ir tai, kad arešto tikslas - laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Kas šiuo atveju ir buvo atlikta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, jog, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdys tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jo dalį. CK 6.6 straipsnio 5 dalis nustato, kad kreditorius, kuriam solidariosios prievolės neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš skolininkų arba visi jie bendrai. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Be to, CPK 662 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškotojas gali raštu nurodyti iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Taigi, akivaizdu, jog minėtos įstatymo nuostatos vykdymo procese prioritetą teikia išieškotojui. Nepagrįsti skolininko argumentai, kad neva solidaraus skolininko A. T. turtas taip pat yra areštuotas antstolės N. Šiugždaitės – Stakeliūnės vykdomojoje byloje Nr. 0033/21/01709, todėl solidaraus bendraskolio areštuoto turto yra daugiau nei pakankamai. Visų pirma, šioje vykdymo proceso stadijoje (išsiųstas skolininkui raginimas įvykdyti sprendimą geruoju) nėra vertinamas solidaraus skolininko turtas ir jo mąstąs. Visų antra, vykdomoji byla Nr. 0033/21/01709 yra užvesta 2021 m. gruodžio 15 d., kai tuo tarpu skolininko vykdomoji byla Nr. 0139/22/00206 užvesta 2022 m. vasario 4 d. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadas, kad išieškotoja įvertino solidaraus skolininko A. T. realias galimybės įvykdyti sprendimą, t. y. jam priklausantį turtą, ko pasėkoje pareikštas reikalavimas dėl prievolės įvykdymo ir kitam solidariam skolininkui D. B.. Visų trečia, nei CPK, nei kitų teisės aktų reikalavimai nenumato draudimo areštuoti solidarių skolininkų turto kiekvieno atskirai, nei atitinkamomis dalimis, taip pat nėra numatyta, kad turtas turi būti areštuojamas nurodant tam tikras dalis ir pan. Bet kurio solidaraus skolininko ar skolininkų turtas ar piniginės lėšos gali būti suvaržyti areštu bet kokioms proporcijomis, o bendros sumos turto arešto principas leidžia užtikrinti išieškotojo interesus, nepriklausomai nuo to, kurio iš skolininkų turto ar lėšų sąskaita būtų atlyginama žala. Ketvirta, iš AIS (antstolių informacinė sistema) matyti, kad N. Šiugždaitės – Stakeliūnės vykdomoji byla Nr. 0033/21/01709 yra sustabdyta ir joje jokie vykdymo veiksmai nėra atliekami.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsilipimu į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus teritorinė muitinė šioje byloje yra išieškotoja, kurios naudai iš pareiškėjo yra išieškoma solidari nepriemoka muitinei. Vilniaus teritorinė muitinė Lietuvos antstolių rūmams pateikė vykdymui Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-19-497/2017 dėl 421 165,15 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš trijų solidarių skolininkų, tame tarpe ir pareiškėjo D. B.. Išieškojimo vykdymui pasirinkta antstolė Inga Karalienė. Vykdant priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo turto, antstolė surašė 2022 m. vasario 4 d. Turto arešto aktą B-22-139-6, kuriuo areštavo žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei dvi kelių transporto priemones. Minėtu turto areštu pareiškėjo turtui buvo pritaikytas disponavimo teisės apribojimas, t. y. teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą. Nurodo, kad antstolė, vadovaudamasi CPK nuostatomis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.lR-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, teisėtai bei pagrįstai pradėjo vykdyti priverstinį 421 165,15 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo turto pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-19-497/2017. Pagal CPK 675 straipsnio nuostatas, skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. CPK 681 straipsnyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Nagrinėjamu atveju 2022 m. vasario 4 d. Turto arešto aktu pagrįstai buvo areštuotas pareiškėjo turtas. CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip turto arešto akto turinio reikalavimą, nėra imperatyvi. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, tokia pastaba ir buvo padaryta akte. Taip pat pagal CPK 675 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, galimas turto arešto akto koregavimas, jei areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms vykdomosiose bylose padengti. Be to, CK 6.6 straipsnis reglamentuoja solidariąją skolininkų pareigą, kuri gina kreditoriaus interesus, kadangi kreditorius yra apsaugomas nuo vieno iš solidarių bendraskolių nemokumo pasekmių jam priklausančios reikalavimo teisės iš kitų bendraskolių prievolę įvykdyti. Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdys tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Tai yra kreditoriaus teisė ir jos negalima riboti. CK 6.6 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kreditorius, kuriam solidariosios prievolės neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš skolininkų arba visi jie bendrai. Pagal CK 6.6 straipsnio 6 dalį, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Vieno iš solidarių skolininkų nemokumas nedaro įtakos prievolei, nes už nemokų bendraskolį visą prievolę privalo įvykdyti mokus solidarusis skolininkas (CK 6.8 straipsnis). Kitaip tariant, esminis solidarumo požymis - solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti pasidalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą, iki prievolė bus įvykdyta visa apimtimi. Antstolė patvarkyme teisingai pažymėjo, kad nei CPK, nei kitų teisės aktų reikalavimai nenumato draudimo areštuoti solidarių skolininkų turto kiekvieno atskirai, nei atitinkamomis dalimis, taip pat nėra numatyta, kad turtas turi būti areštuojamas nurodant tam tikras dalis ir pan. Bet kurio solidaraus skolininko ar skolininkų turtas ar piniginės lėšos gali būti suvaržyti areštu bet kokiomis proporcijomis, o bendros sumos turto arešto principas leidžia užtikrinti išieškotojo interesus, nepriklausomai nuo to, kurio iš skolininkų turto ar lėšų sąskaita būtų atlyginama žala. Todėl suinteresuoto asmens manymu, antstolė nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių jos veiksmus dėl išieškojimo nukreipimo į pareiškėjo nekilnojamąjį turtą. Patvarkyme detaliai išdėstytas teisinis reglamentavimas ir visa atliktų privalomų veiksmų eiga, vykdant Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo Vilniaus teritorinės muitinės naudai. Sutinka, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų ir neperžengdama savo kompetencijos ribų, priėmė skundžiamus procesinius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0139/22/00206 medžiagos nustatyta, kad antstolė Inga Karalienė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. išduotą vykdomajį raštą Nr. 1-19-497/2017 dėl 421 165,15 Eur turtinės žalos atlyginimo iš vieno iš solidarių skolininkų, t. y. iš D. B. išieškotojos Vilniaus teritorinei muitinei (v. b. l. 2). Ą Antstolė 2022 m. vasario 4 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kartu su patvarkymu dėl skolininko turto arešto išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą bei turto arešto aktu, kuriuo apribojo skolininko disponavimo teises į jam priklausantį turą – transporto priemones, gyvenamąjį pastatą bei žemės sklypą (v. b. l. 5-8).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolės veiksmų teisėtumo, areštuojant vieno iš solidarių skolininkų turtą išsiuntus raginimą, galimai viršijant turto arešto mastą bei dėl antstolės pareigos įvertinti turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXI normose nedetalizuota, kaip formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, bet pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Jeigu padaroma išvada, kad antstolio veikimas neatitinka įstatymo, tai pagal CPK 510, 513 straipsnius yra priimamas teismo procesinis sprendimas neteisėtą veiksmą panaikinti arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą veiksmą. Vienas asmens teisių gynimo būdų yra asmens teisių pripažinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punktas). Jis apima ir asmens teisės pažeidimo pripažinimą, kaip vieną iš teisinių satisfakcijų. Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas sprendžia, ar antstolio veiksmai atitinka įstatymą, t. y. teismo procesinio sprendimo motyvuose daro išvadą, ar antstolio veiksmai buvo teisėti, o gautos išvados pagrindu teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, esant pagrindui tenkinti skundą, išdėsto, kad konkretūs antstolio veiksmai panaikinami arba antstolis įpareigojamas veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdomųjų dokumentų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010).
Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą (CPK 654 straipsnis). CPK 655 straipsnio 1 dalis numato, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas teismo sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012). CPK 624 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tačiau CPK 658 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, jog skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Šios straipsnio 3 dalis numato, kad bylose dėl sumų išieškojimo nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti antstolis, įteikdamas arba pasiųsdamas raginimą, areštuoja skolininko turtą. Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 10 punkte taip pat numatyta, kad jeigu yra pavojus, kad skolininkas turtą gali paslėpti, antstolis, išsiuntęs skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, areštuoja skolininko turtą ar pinigines lėšas ir priima motyvuotą patvarkymą, kuriame nurodo aplinkybes, dėl kurių yra pavojus, kad turtas ar piniginės lėšos gali būti paslėpti. Taigi, antstolio, išsiuntusio skolininkui raginimą per nustatytą terminą įvykdyti teismo sprendimą vykdomojoje byloje atliekami veiksmai iš esmės yra riboti, t. y. jis gali spręsti dėl skolininko turto ir (ar) piniginių lėšų arešto, tačiau negali atlikti priverstinio išieškojimo veiksmų.
Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento. Apie poreikį areštuoti turtą savarankiškai sprendžia vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1267/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2184/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė 2022 m. vasario 4 d. priimdama raginimą įvykdyti sprendimą, kartu priėmė motyvuotą patvarkymą dėl skolininko turto arešto išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą. Patvarkymu antstolė nustatė, kad išieškojimo suma yra labai didelė; skolininko mokumas nėra aiškus, be to, jis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje; išieškojimas iš skolininko vykdomas ir pagal kitą vykdomąją bylą. Įvertinus minėtas aplinkybės antstolė sprendė, kad neareštavus skolininko turto vykdomojo dokumento įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl siekdama užtikrinti teisėtus išieškotojo interesus, areštavo skolininko turtą išsiuntus jam raginimą išieškomos skolos ribose (v. b. l. 6). 2022 m. vasario 4 d. turto arešto akte turto arešto mastas - 421 446,24 Eur, turto arešto akte areštuoto turto vertė nenurodyta, tačiau pažymėta, jog: „turto vertei nustatyti reikalinga ekspertizė“. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje antstolė priverstinių veiksmų nevykdė, t. y. antstolė atliko tik pirminius vykdymo veiksmus (CPK 654 straipsnis), be to, turėjo pagrindą manyti, kad skolininkas gali turtą paslėpti (išieškojimo suma pakankamai didelė, skolininko mokumas nėra aiškus, skolininkas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, vykdomas išieškojimas kitoje byloje), todėl išsiuntus skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą pagrįstai areštavo skolininko turtą ar pinigines lėšas.
Sprendžiant klausimą dėl areštuoto turto vertinimo, pirmiausia pažymėtina, kad CPK 678 straipsnis nustato, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 681 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad antstolis turtą įkainoja jo areštavimo metu, turi būti aiškinama kartu su CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, jog tuo atveju, kai antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Taigi CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip turto arešto akto turinio reikalavimą, nėra imperatyvi. Kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad nesant nustatytai areštuoto turto rinkos vertei, t. y. nepasibaigus areštuoto turto įkainojimui, negali sąlygoti antstolio veiksmų neteisėtumo CPK 677 straipsnio 2 dalies prasme. Priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, galimas turto arešto akto koregavimas, antstolis gali pasinaikinti, keisti turto arešto aktą, jeigu nustatys, kad areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms vykdomojoje byloje padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra visų pirma antstolio tiesioginė pareiga. Teismų praktikoje konstatuota, kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta reali galimybė taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis Nr. 3K-3-218/2009). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-344-421/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad areštuoto turto vertė iš esmės yra didesnė negu vykdomo išieškojimo suma, tačiau šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Visų pirma, skolininkas vien deklaratyviai nurodė, tačiau civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad areštuoto turto vertė yra didesnė nei vykdomas išieškojimas (CPK 178 straipsnis). Antra, kaip teisingai nurodo antstolė, atliekant pirminius vykdymo veiksmus, nėra galimybės antstoliui turto arešto akto sudarymo metu įvertinti areštuojamo turto vertės. Teismas šiuo aspektu visiškai sutinka su antstole, nes vidutinės rinkos kainos pagal Nekilnojamojo turto registrą gali ženkliai skirtis nuo realios turto rinkos kainos. Šioje vykdymo proceso stadijoje nėra tikslinga skirti ekspertizės, siekiant užtikrinti vykdymo proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir teisingumo principus, todėl antstolė pagrįstai, nepažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų dėl turto arešto taikymo bei turto vertės nustatymo, areštavo skolininkui priklausantį turtą išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą, nustatant, kad turto arešto mastas – 421 446,24 Eur, tačiau turto vertei nustatyti reikalingas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Papildomai pažymėtina, jog, jeigu antstolė skelbs areštuoto turto varžytines, būtent tada, atsižvelgiant į teismų praktiką bei siekiant išvengti galimų šalių prieštaravimų ir ginčų dėl turto vertės, tikslinga skirti ekspertizę.
Skolininko argumentai, jog antstolė apribojo jo teisę pakeisti turo teisinę padėtį, teisinį jo likimą, atmestini kaip nepagrįsti, nes turto arešto tikslas būtent tam ir skirtas, kad skolininkas negalėtų paslėpti, perleisti ir pan. jam priklausantį turtą. Pažymėtina, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba kai kurių šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar ribojimas. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, bei tai, kad skolininkas nėra išreiškęs norą geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą, antstolės pritaikytas areštas yra proporcingas veiksmas užtikrinant išieškotojo teises į jo turtinį reikalavimą skolininko atžvilgiu.
Pasisakant dėl solidarių skolininkų pareigos įvykdyti teismo sprendimą, teismas pažymi, kad prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktas). Pagal CPK 647 straipsnio 4 dalį solidaraus išieškojimo atveju išieškotojas, kai jam priteista suma visa išieškota, privalo pranešti antstoliui, kurio teritorijoje vykdomas išieškojimas, kad išieškojimas būtų nutrauktas. Jeigu išieškota daugiau negu solidariai priteista suma, pagal antstolio pareiškimą teismas šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka nutartimi išieško iš išieškotojo permokėtą sumą ir išsprendžia jos grąžinimo solidariems skolininkams klausimą. Byloje duomenų, kad išieškotojai Vilniaus teritorinei muitinei turtinė žala būtų atlyginta visiškai ar iš dalies, nėra (CPK178 straipsnis). Todėl, kaip teisingai nurodo antstolė, nei CPK, nei kitų teisės aktų reikalavimai nenumato draudimo areštuoti solidarių skolininkų turto kiekvieno atskirai, nei atitinkamomis dalimis, taip pat nėra numatyta, kad turtas turi būti areštuojamas nurodant tam tikras dalis ir pan.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad antstolė, areštuodama vieno iš solidarių skolininkų turtą išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismas sprendžia, kad antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, 290 ir 291 straipsniais, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolės veiksmų.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.