Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo V. G. ir kaltinamosios G. G. gynėjo advokato Dainiaus Tamošiūno skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. G. ir R. R. turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Skundų aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į juos argumentai

5.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis dėl G. G. ir jos sutuoktiniui V. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, kuris yra įgytas gyvenant santuokoje, tačiau įregistruotas viešajame registre V. G. vardu, arešto iš dalies yra nepagrįsta, neteisėta, naikintina arba keistina. Apeliantas teigia, kad nuosavybės teisių apribojimas gali būti siejamas išimtinai su nagrinėjama byla ir kad, taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, būtina laikytis proporcingumo principo. Taigi, siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų atlyginta civiliniuose ieškiniuose nurodyta turtinė žala, užtikrintas turto konfiskavimas baudžiamojoje byloje, bet ir į tai, ar nebus neproporcingai apribotos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti proporcingas ir tuo aspektu, kad turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi, apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala buvo padaryta, įvykdžius nusikalstamą veiką, kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti. Tuo atveju, jei procesinės prievartos priemonės apimtis yra neadekvati bei neproporcinga konfiskuotino turto vertei ar priteistinų civilinių ieškinių dydžiui, tokios procesinės prievartos priemonės taikymas atitinkamoje dalyje turi būti nutrauktas (panaikintas). Tokios praktikos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2016 m. gegužės 17 d. sprendimas Džinič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 38359/13). Be kita ko, iš esmės analogiškos laikinosios apsaugos priemonės numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ‑ CPK) 145 straipsnyje. CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas skirtas ir pratęstas, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, kurių bendra suma 49 000 eurų, o G. G. ir jo sutuoktiniui V. G. yra pareikšti civiliniai ieškiniai 46 000 eurų sumai. Tokiu atveju ir laikinas G. G. ir jos sutuoktinio V. G. nuosavybės teisių apribojimas turėtų būti proporcingas galimai žalai, tai yra 46 000 eurų turto vertei.

5.2. Skunde teigiama, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamųjų turtui, kurio vertė 83 836 Eur. Civiliniai ieškiniai pareikši G. G. 21 000 eurų sumai, o jo sutuoktiniui V. G. 25 000 eurų sumai, iš viso 46 000 eurų sumai. Apelianto manymu, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas be pagrindo turtui, kurio vertė 37 836 eurų (83 836 – 46 000). Pasak apelianto, skundžiama nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. G. ir V. G. priklausančiam nekilnojamajam turtui, kurio vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus yra 86 839 eurų, vertintinas kaip aiškiai per griežta, neadekvati ir neproporcinga procesinė prievartos priemonė. Apeliantas mano, kad skundžiama nutartis pažeidžia G. G. ir jos sutuoktinio V. G. teises, proporcingumo principą, todėl turėtų būti iš dalies pakeista.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. G. ir kaltinamosios G. G. gynėjo advokato D. Tamošiūno skundai atmetami

7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.

8. Nagrinėjamu atveju procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. G. turtui pratęsta siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Baudžiamojoje byloje yra pareikšti šie civiliniai ieškiniai – nukentėjusios E. Š. 15 000 Eur neturtinės žalos civilinis ieškinys V. G., 9 000 Eur neturtinės žalos civilinis ieškinys G. G. ir 3 000 Eur neturtinės žalos civilinis ieškinys R. R.; I. K. neturtinės žalos 5 000 Eur neturtinės žalos civilinis ieškinys V. G.; V. K. 5 000 Eur neturtinės žalos civilinis ieškinys V. G. ir 3 000 Eur neturtinės žalos civilinis ieškinys G. G., L. K. 3 000 Eur neturtinės žalos civilinis ieškinys G. G., S. K. 3 000 Eur neturtinės žalos civilinis ieškinys G. G., S. K. 3 000 Eur neturtinės žalos civilinis ieškinys G. G. (t. 16, b. l. 173-177). Iš viso byloje pareikšti civiliniai ieškiniai 49 000 eurų sumai, tarp jų kaltinamiesiems V. G. ir G. G. pareikšti civiliniai ieškiniai sudaro 46 000 eurų sumą.

9. Skunduose teigiama, kad kaltinamiesiems V. G. ir G. G. nuosavybė neproporcingai apribota didesnei sumai, nei byloje pareikšti civiliniai ieškiniai. Nurodoma, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamųjų turtui, kurio vidutinė rinkos vertė – 83 836 Eur. Civiliniai ieškiniai G. G. ir V. G. pareikšti iš viso 46 000 eurų sumai, atitinkamai, anot apeliantų, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas be pagrindo turtui, kurio vertė 37 836 eurų (83 836 – 46 000).

10. Iš skundų argumentų ir pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. G. ir kaltinamosios G. G. gynėjas nekilnojamojo turto vertę grindžia VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais. Tačiau viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią funkciją. VĮ „Registrų centras“ standartizuotas masinis vertės nustatymas (vidutinė rinkos vertė) neįrodo tikrosios turto vertės, nes nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu, neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę, tai yra faktinė objekto būklė, įrengimo lygis, nekilnojamojo turto panaudojimo universalumas, plėtros potencialas ir kiti objekto vertę lemiantys faktoriai, kurių neįmanoma nustatyti neatlikus individualaus vertinimo (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-711-730/2019). Atsižvelgiant į tai, Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės. Tokį skirtumą gali lemti įvairios aplinkybės – rinkos pokyčiai, vertinamo turto fizinė būklė, vertinimo laikas ar pan. Teismas atkreipia dėmesį, kad turto pardavimo iš varžytynių atveju tikroji turto vertė nustatoma rungimosi procese, turtą įkainojant antstoliui, o kylant abejonėms dėl turto vertės skiriant ekspertizę. Kaltinamieji ir jų gynėjai nepateikė jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie tikrąją turto rinkos vertę. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviams, varžantis dėl parduodamo turto pirkimo. Taigi parduodant iš varžytynių atsiskleidžia tikroji turto rinkos kaina, kuri gali būti daug mažesnė. Be to, vykdymo procese patiriama papildomų išlaidų.

11. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymas (termino pratęsimas) V. G. vardu registruotam nekilnojamajam turtui negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamojo V. G. teisės apribotos į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į V. G. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas. Todėl šioje baudžiamojoje byloje turi būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. G. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamųjų V. G. ir jo sutuoktinės G. G. teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, tad skundžiama nutartimi kaltinamojo V. G. vardu registruotam nekilnojamajam turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas teisėtai ir pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. G. bei kaltinamosios G. G. gynėjo advokato Dainiaus Tamošiūno skundus ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. G. ir R. R. turtą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.