Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamųjų V. ir G. skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas V. vardu registruotam nekilnojamajam turtui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 153 straipsnį (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 3 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, o G. kaltinama pagal BK 163 straipsnį (dvi veikos).

2. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 26 d., V. vardu registruotam nekilnojamajam turtui:

- statiniams, (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypui, (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypui, (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypui, (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypui, (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), laikinai apribojant disponavimą šiuo turtu, t. y. uždraudžiant perleisti nuosavybės teises kitiems asmenims.

3. Minėta nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas taip pat paskirtas kito kaltinamojo, R. nekilnojamajam turtui (17 t., b. l. 19-21).

4. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą – Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 26 d. Teismas nustatė šios procesinės prievartos taikymo pagrindą – siekį užtikrinti civilinius ieškinius (18 t., b. l. 126, 127).

II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai

5. Skunde kaltinamasis V. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį ir panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą daliai turto – žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), vertė 56 000 Eur.

5.1. Skunde pažymi, jog taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą turi būti atsižvelgta į tai, ar šia prievartos priemone nebus neproporcingai apribotos asmens teisės bei teisėti interesai. Tuo atveju, kai procesinės prievartos priemonės apimtis yra neadekvati bei neproporcinga konfiskuotino turto vertei ar priteistinų civilinių ieškinių dydžiui, tokios procesinės prievartos priemonės taikymas atitinkamoje dalyje turi būti nutrauktas. Tokios praktikos laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, analogiškos nuostatos, siejančios taikomo ribojimo apimtį su ieškinio suma, numatytos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 2 dalyje. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas skirtas ir pratęstas siekiant užtikrinti civiliniams ieškiniams, kurių bendra suma yra 49 000 Eur, G. ir V. pareikšti civiliniai ieškiniai, kurių bendra suma yra 46 000 Eur. Taigi ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas turėtų būti taikomas tokios vertės turtui. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad turto, kurio nuosavybės teisė apribota, bendra vertė yra 155 008 Eur. Taigi be pagrindo šiuo atveju taikomas nuosavybės teisės apribojimas turtui, kurio vertė 109 008 Eur (155 008 Eur – 46 000 Eur), taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra per griežtas, neadekvatus ir neproporcingas.

5.2. Anot V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 152 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nutarime skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą turi būti nurodyti kiti turtą identifikuojantys duomenys, prie kurių priskirtina ir turto vertė. Skundžiamoje nutartyje vertė nėra nurodyta, vien dėl to ši nutartis neatitinka BPK 152 straipsnio reikalavimų.

5.3. Skunde nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartis Nr. 1S-188-1076/2021, kurioje yra kontatuota, jog turto vertė negali būti nustatoma VĮ „Registrų centras“ duomenų pagalba. Atsižvelgus į tai, su skundu pateikiamas turto vertinimas, kuris pagrindžia skundo teiginius dėl ženkliai didesnės turto vertės. Panaikinus nuosavybės teisės apribojimą žemės sklypui, kurio vertė yra 56 000 Eur, likusio turto, kuriam apribojimas vis dar būtų taikomas, vertė būtų 100 000 Eur, taigi nuosavybės teisės būtų apribotos dvigubai didesnės vertės turtui, nei pareikštų ieškinių suma, kas, skundo autoriaus teigimu, būtų pakankama siekiant užtikrinti civilinius ieškinius.

6. Skunde kaltinamoji G. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį ir panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą daliai turto: žemės sklypui (duomenys neskelbtini), žemės sklypui (duomenys neskelbtini), žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Skundo argumentai yra iš esmės analogiški kaltinamojo V. skundo argumentams, tik prašoma laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti ne vienam, o trims žemės sklypams.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamųjų skundus ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas V. vardu registruotam nekilnojamajam turtui buvo pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 151 straipsnio 1 ir 6 dalyse numatytų sąlygų, tačiau nustatydamas taikomų ribojimų mastą (viso turto apimtimi), žemesnysis teismas pažeidė proporcingumo principą.

8. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

9. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamieji galėjo padaryti jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės aktuose, kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant procesinę prievartos priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

10. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. vardu registruotam nekilnojamajam turtui buvo paskirtas, vėliau tokio apribojimo terminas tęsiamas siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai 49 000 Eur sumai, iš jų kaltinamiesiems V. ir G. pareikšti civiliniai ieškiniai sudaro 46 000 Eur (V. – 25 000 Eur, G. – 21 000 Eur). Šios aplinkybės bei nustatyto procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindo kaltinamieji neginčija. Skunduose keliamas klausimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo proporcingumo, kaltinamieji pažymi, kad turto, kurio nuosavybės teisės yra apribotos, vertė yra kelis kartus didesnė nei pareikštų civilinių ieškinių bendra suma, todėl daliai turto (V. skunde nurodomas vienas žemės sklypas, G. skunde – trys žemės sklypai), anot kaltinamųjų, procesinės prievartos priemonės taikymas turėtų būti panaikintas. Pažymėtina, jog turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė buvo aptarta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje, kurioje, be kita ko, buvo konstatuota, jog VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią (turto) vertę nustatančią funkciją. Šioje nutartyje buvo atkreiptas dėmesys į aplinkybę, jog nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu, neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę – faktinę objekto būklę, įrengimo lygį, nekilnojamojo turto panaudojimo universalumą, plėtros potencialą ir kitus. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, kad turto pardavimo iš varžytynių atveju tikroji turto vertė nustatoma rungimosi procese, turtą įkainojant antstoliui, o kylant abejonėms dėl turto vertės skiriant ekspertizę, be to, turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviams varžantis dėl parduodamo turto pirkimo, taigi parduodant iš varžytynių atsiskleidžia tikroji turto rinkos kaina, kuri gali būti daug mažesnė. Taigi teismas, atsisakydamas panaikinti apribojimą V. vardu registruotam nekilnojamajam turtui, padarė išvadą, jog turto, kuriam taikomas šis apribojimas, vertė nėra iki galo aiški, todėl pagrindo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nėra.

11. Įvertinę tokius nutarties argumentus, kaltinamieji teismui pateikė nepriklausomų turto vertintojų išvadas dėl nekilnojamojo turto vertės: UAB „Verslavita“ žemės sklypų vertinimo ataskaitą, kurioje žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), įvertintas 35 000 Eur, o žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), įvertintas 56 000 Eur; bei UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitą, kurioje žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), įvertintas 49 000 Eur.

12. Atitinkamai VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodyta tokia turto vidutinė rinkos vertė: 1) statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendra vertė 2 923 Eur, 2) žemės sklypo, ant kurio yra šie statiniai, vertė 10 300 Eur; 3) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vertė 13 424 Eur (kaltinamųjų pateiktoje ataskaitoje – 35 000 Eur); 4) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) vertė 49 100 Eur (kaltinamųjų pateiktoje ataskaitoje – 49 000 Eur); 5) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)) vertė 7 272 Eur (kaltinamųjų pateiktoje ataskaitoje – 56 000 Eur); 6) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) vertė 1 840 Eur.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pažeidimams, jos turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti (2009 m. balandžio 9 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe suvaržymas visada turi nustatyti „teisingą pusiausvyrą“ tarp bendrojo intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens pagrindinių teisių apsaugai; turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (pvz.: Immobiliare Saffi v Italy (GC), Nr. 22774/93). Taigi, apribojant asmeniui nuosavybės teisę į jam priklausantį turtą, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio suma (turtas) reikalinga pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti.

14. Nagrinėjamu atveju turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, bendra vertė remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašais yra 84 859 Eur. Kaip jau minėta, viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią turto vertę nustatančią funkciją. Remiantis kaltinamųjų pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis, trijų žemės sklypų, kurie VĮ „Registrų centras“ išrašuose bendrai įvertinti 69 796 Eur (13 424 + 49 100 + 7 272), vertė yra 140 000 Eur (35 000 + 49 000 + 56 000). Taigi kaltinamiesiems šioje byloje pareikštų civilinių ieškinių bendra suma sudaro 46 000 Eur, tuo tarpu vien tik dalies turto (trys žemės sklypai), įvertinto kaltinamųjų pateiktose turto vertinimo ataskaitose, kurių išvadomis aukštesnysis teismas neturi pagrindo netikėti, rinkos vertė yra 140 000 Eur. Panevėžio apygardos teismas, 2021 m. gegužės 26 d. skirdamas laikiną nuosavybės teisės apribojimą visiškai neaptarė pareikštų civilinių ieškinių galutinės sumos (46 000 Eur) ir kaltinamųjų turimo turto vertės proporcijų (atitikmens), o tiesiog išvardino nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą kaltinamojo V. vardu registruotą turtą ir konstatavo, kad šiam turtui yra pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Pratęsdamas šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą skundžiamoje nutartyje teismas taip pat visiškai nepasisakė dėl turto vertės ir nevertino proporcingumo principo.

15. Be abejonės, ir turto vertinimo ataskaitose nurodyta nekilnojamojo turto vertė turto realizavimo procese gali kisti. Visų pirma, areštuoto turto realizavimo procese, parduodant turtą iš varžytinių, pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro tik aštuoniasdešimt procentų nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis). Antra, pradinės kainos nustatymas dar nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas: viešųjų varžytynių esmė yra parduoti turtą už kuo didesnę kainą, tačiau varžytynėse parduodamo turto kaina gali ne tik padidėti (jei parduodamas objektas yra patrauklus, norimas potencialiems pirkėjams), bet atitinkamai, nepardavus turto iš pirmųjų varžytinių, ir sumažėti (jei nustatyta pradinė kaina neatitinka realios rinkos kainos (nėra susidomėjimo, poreikio), turtas bus parduodamas už pasiūlytą mažesnę kainą vykdant teismo nustatytą pardavimo iš varžytynių tvarką (antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų nustatytos turto kainos)). Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad rinka nėra pastovi, tad, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, turto paklausa bei kainos rinkoje nuolat kinta. Be to, turi būti įvertinta ir tai, kad turtas, kuriam taikytas (pratęstas) laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaltinamiesiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

16. Vis dėlto, net ir įvertintus kas paminėta šios nutarties 10-15 punktuose, disproporcija tarp bendros prašomos priteisti žalos dydžio bei turto, kuriam pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra aiškiai per didelė nei būtina šioje baudžiamojoje byloje siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, apginti nukentėjusiųjų interesus. Nagrinėjamu atveju BPK 151 straipsnyje nustatyti tikslai gali būti pasiekti taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą ne visam skundžiamoje teismo nutartyje nurodytam turtui, o tik daliai jo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis keičiama.

17. Pažymėtina, jog kaltinamieji prašo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui, dėl kurio vertės buvo pateikti papildomi dokumentai – turto vertinimo ataskaitos. Teismo vertinimu, būtent šis turtas, kurio vertė grindžiama ne tik VĮ „Registrų centras“ išrašais, bet ir nepriklausomų turto vertintojų išvadomis, yra patikimesnė (likvidesnė) priemonė, siekiant užtikrinti pareikštų civilinių ieškinių atlyginimą, kadangi nepriklausomų turto vertintojų pateiktas įvertinimas pašalina dalį rizikų, susijusių su galimu turto vertės sumažėjimu jo realizavimo procese, kurias teismas nurodė šioje nutartyje bei kurios buvo akcentuotos ankstesnėje (2021 m. rugpjūčio 3 d.) Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje. Įvertinęs žemės sklypų vertę, nurodytą VĮ „Regitrų centras“ išrašuose bei pateiktose vertinimo ataskaitose, pareikštų kaltinamiesiems civilių ieškinių sumą, teismas palieka laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui, kurio vertė viešajame registre ir privačioje ataskaitoje skiriasi mažiausiai, tai yra žemės sklypams adresu (duomenys neskelbtini), ir kuri bus proporcinga pareikštiems civiliniams ieškiniams (kartu įvertinant 10-15 nutarties punktuose nurodytas aplinkybes). Kitam nekilnojamajam turtui (statiniams, žemės sklypui po jais bei dar dviem žemės sklypams) laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas.

18. Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentais, jog teismas, pratęsdamas procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, nutarties rezoliucinėje dalyje neva turėjo nurodyti nekilnojamojo turto vertę. Kaip jau minėta šioje nutartyje, nekilnojamojo turto vertė nebus iki galo aiški iki pat turto realizavimo proceso pabaigos, taigi pagrindo nurodyti šio turto vertę, nurodytą VĮ „Registrų centras“ išrašuose ar turto vertinimo ataskaitose, šiuo atveju nėra. Teismas turėjo aptarti turto vertę spręsdamas dėl procesinės prievartos priemonės taikymo apimties proporcingumo, pateikti dėl šių aplinkybių motyvuotas išvadas, tačiau to nepadarė. Būtent dėl šių trūkumų skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis ir yra keičiama.

Teismas, vadovaudamasis BPK 151 straipsniu, 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties dalį, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į šį kaltinamojo V. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą:

- statinius, (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypą, (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypą, (duomenys neskelbtini);

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties kopiją išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.