Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2024-03-21 · Byla Nr. BIK-136/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-21
Bylos Nr.
BIK-136/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04543-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Eligijus Gladutis
Nuteistasis
V. G.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1132/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04543-2020-3
(N) (S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo V. G. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti skundžiamų teismo sprendimų vykdymą klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorius V. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti arba perduoti ją nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami nuosprendžius, padarė esminius BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimus, nes nesiėmė pakankamų priemonių išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti byloje tiesą, teisingai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Teismai nuosprendžius grindė prielaidomis bei spėlionėmis, o ne įrodymais, nepašalino esminių prieštaravimų, loginių spragų, dalies įrodymų apskritai nevertino, be to, pažeidė lygybės prieš įstatymą, rungimosi ir teisingo bylos nagrinėjimo principus.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nors kasatorius skunde ir nurodo, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai įrodymų vertinimo, teisės principų pažeidimai bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, tačiau šių pažeidimų teisiškai neargumentuoja. Kasaciniame skunde iš esmės kritikuojamas žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas, t. y. nesutinkama su tuo kaip teismai vertino paties kasatoriaus parodymus, kurie neva buvo išgauti darant kriminalinės policijos pareigūnams psichologinį poveikį turint tikslą priversti jį prisipažinti padarius nusikalstamą veiką, todėl jo, kaip įtariamojo, apklausos protokolas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu įrodymų šaltiniu. Tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas policijos pareigūnų parodymus, buvo nenuoseklus ir šališkas, privalėjo pakviesti į apklausą ir kitus asmenis, susijusius su jo, kaip įtariamojo apklausa; kad buvo suabsoliutinti nukentėjusiosios E. K., turėjusios psichikos negalią, parodymai, kurie nėra nuoseklūs, konkretūs, kad yra esminių prieštaravimų tarp jos ir jos sesers I. K. parodymų dėl atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų relaksacijos kambaryje.

Atrankos kolegija pažymi, kad tokie skundo teiginiai, kuriais neigiamos žemesnės instancijos teismų išvados, ginčijamas atliktas įrodymų vertinimas nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde nėra konkrečių ir teisinę reikšmę turinčių argumentų ir dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Nesant teisiškai reikšmingų argumentų nėra ir kasacinio nagrinėjimo pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti teismų sprendimų vykdymą paliktinas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-ZalieckienėAlgimantas ValantinasEligijus Gladutis