Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. P. skundą dėl antstolio V. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. D., M. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.8. Vykdomojo dokumento išdavimo vertinimas ir subjektyvus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti priežasčių vertinimas negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šioje byloje yra vertinamas antstolio veiksmų teisėtumas priimant skundžiamą raginimą–patvarkymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2024 m. lapkričio 26 d. antstolio V. D. atsakymą-informacijos suteikimą skolininkei, elektroninės vykdomosios bylos ekrano nuotrauką, kurioje užfiksuota vykdymo išlaidų suma lygi nuliui.

11. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

12. Apeliantės pateikti nauji įrodymai neturi reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Bylos duomenimis ir prie šios civilinės bylos pridėtos vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0047/24/01127, užvestą skolininkės G. P. atžvilgiu, pagal Telšių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2585-671/2022 dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 21 d. sprendimu nustatytos išieškotojo M. V. bendravimo su nepilnamete dukra L. V. tvarkos vykdymo.

14. Antstolis, gavęs išieškotojo M. V. 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, 2024 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui pasiūlė patikslinti prašymą ir detaliai aprašyti aplinkybes, faktus ir pridėti papildomus įrodymus. Antstolio kontoroje 2024 m. rugpjūčio 9 d. gautas išieškotojo raštas, kuriuo išieškotojas patikslino ankstesniame prašyme nurodytas aplinkybes. Antstolis 2024 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatęs, kada nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė vykdyti išieškotojo pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Taip pat antstolis 2024 m. rugpjūčio 13 d. priėmė skundžiamą patvarkymą–reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

Dėl atskirojo skundo esmės

17. Vadovaujantis CPK 651 straipsniu, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, t. y. patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. CPK 651 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

18. Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie nustatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju, antstolis priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą patikrino formaliuosius kriterijus nustatytus CPK 651 straipsnio 2 dalyje ir nenustatęs akivaizdžių kliūčių priėmė vykdomąjį dokumentą. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

19. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde teigdama, kad vykdomasis raštas neatitinka CPK 648 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų vykdomojo rašto turiniui, nenurodė, kokių konkrečių reikalavimų neatitinka vykdomasis raštas. Tai, kad pačiai pareiškėjai po to, kai išieškotojas kreipėsi į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo, iškilo neaiškumų dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos, nepagrindžia aplinkybės, jog antstoliui taip pat yra neaiški teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka, juo labiau, kad pati pareiškėja neįvardijo, kokie neaiškumai jai kilo vykdant teismo sprendimą. Tai, jog pareiškėja nesutinka, kad teismo procesinis sprendimas būtų vykdomas privestinai, nesudaro pagrindo daryti išvada, kad tokiu atveju apskritai antstolis net negalėjo priimti vykdyti vykdomojo dokumento. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų nereikalavo panaikinti antstolio patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi dėl šio patvarkymo, priešingai nei teigia apeliantė, neturėjo pagrindo išsamiai pasisakyti.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, t. y. vertinama, ar antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus nepažeidė teisės aktų, todėl priešingai nei atskirajame skunde teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti vykdomojo rašto išdavimo aplinkybių.

21. Iš esmės apeliantė atskirajame skunde teigia, kad Patvarkyme–reikalavime nėra nurodyta konkreti su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis, nėra aišku, kurios sprendimo dėl bendravimo su vaiku dalies pareiškėja nevykdo ir kurią sprendimo dalį reikalaujama, kad pareiškėja vykdytų, bei kurią sprendimo dalį antstolis šiuo patvarkymu vykdo.

22. Vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016 16 punktas).

23. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, antstolio priimtas Patvarkymas–raginimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame antstolis paragino pareiškėją vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą išieškotojo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo patvarkymu antstolis suteikdamas informaciją apie pradėtą vykdymo procesą, suteikė galimybę pareiškėjai vykdyti teismo procesiniu sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šis patvarkymas–reikalavimas niekaip neriboja pareiškėjos ir jos nepilnametės dukters teisių. Priešingai nei teigia apeliantė, antstolis įpareigodamas vykdyti teismo procesiniu sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, gina pareiškėjos ir išieškotojo nepilnametės dukters interesus, ragindamas pareiškėją neriboti tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties 19 punkte nurodytas motyvas, kad antstolio skundžiamas patvarkymas yra informacinio pobūdžio, neprieštarauja minėtos nutarties 17 punkte nurodytam raginimo, kaip procesinio antstolio dokumento, reikšmės išaiškinimui, jog jeigu raginime nurodyti veiksmai nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis).

24. Iš vykdomojoje byloje esančio išieškotojo antstoliui pateikto 2024 m. rugpjūčio 8 d. rašto dėl tikslinimo matyti, kad išieškotojas nurodė, jog G. P. nevykdo teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, t. y. „ilgą laiką (teismo pastaba – išieškotojas) nemato dukros ir 3 dienas negali jai prisiskambinti“, „darosi per skaudu nematyti dukters“, „jau 3 dienas negaliu susisiekti su dukra“, „matosi, kad dukra jaučia spaudimą“, „į jį (teismo pastaba – antstolį) kreipiausi, nes šis savaitgalis yra mano su dukra, bet ji (teismo pastaba – pareiškėja) pasakė, kad man jos neduos“. Esant minėtame rašte nurodytiems šiems bei kitiems argumentams, antstolis pagrįstai Patvarkyme–reikalavime įpareigojo apeliantę laikytis bendravimo tvarkos nurodytos vykdomajame rašte, ir neturėjo pagrindo, kaip atskirajame skunde nurodo apeliante, iš teismo sprendime nustatytos bendravimo tvarkos išskirti atskirus punktus, nes apeliantei, kaip ir išieškotojui, yra privalomas visos teismo procesiniu sprendimu nustatytas bendravimo tvarkos vykdymas, o ne atskiri jos fragmentai.

25. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ji tinkamai vykdo teismo nustatytą bendravimo tvarką, todėl apskritai negalėjo būti pradėtas vykdymo procesas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek iš vykdomojoje byloje procesiniuose dokumentuose išieškotojo nurodytų aplinkybių, tiek iš pačios apeliantės pateiktų antstoliui apeliantės ir išieškotojo susirašinėjimų, matyti, kad tarp nepilnamečio vaiko tėvų kyla nesklandumų vykdant teismo nustatytą bendravimo su dukra tvarką. Antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą–reikalavimą, tik įpareigojo apeliantę laikytis nustatytos bendravimo tvarkos ir jokių priverstinių veiksmų neatliko, bei nepateikė už šį procesinį dokumentą apeliantei atlyginti vykdymo išlaidas, nes antstolis vykdomojoje byloje priimdamas skundžiamą patvarkymą–reikalavimą neturėjo objektyvių duomenų, jog apeliantė netinkamai vykdo teismo sprendimą.

26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai yra išduotas vykdomasis dokumentas, įpareigojantis skolininką atlikti tam tikrus veiksmus ir išieškotojas prašo tokį dokumentą priimti vykdyti, antstolis turi pagrindą preziumuoti, kad išieškotojui yra žinoma, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Pažymėtina tai, kad, esant nepiniginio pobūdžio sprendimams, susijusiems su įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, išieškotojas gali netgi neturėti galimybės pateikti antstoliui duomenis apie tai, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, todėl toks CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų aiškinimas, jog bet kuriuo atveju išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalo pateikti antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, neatitiktų vykdymo proceso tikslų ir principų bei sudarytų dirbtines kliūtis pasiekti kuo greitesnio ir ekonomiškesnio sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013).

27. Tai gi, tik pradėjęs vykdymo procesą ir pačiai apeliantei (skolininkei) bendradarbiaujant su antstoliui, vykdymo procese antstolis įvertins, ar yra tinkamai vykdoma teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, ir nustatęs, jog priverstinio vykdymo veiksmai nereikalingi, antstolis galės vykdomąją bylą užbaigti ir vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.

28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nurodyta aplinkybe, jo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė neteisingą vykdytino procesinio teismo sprendimo datą – 2019 m. rugsėjo 25 d. Pažymėtina, kad minėta teismo padaryta klaida, laikytina rašybos klaida, nes iš esmės pirmosios instancijos teismas pasisakė, dėl teismo priimto procesinio sprendimo vykdymo, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, t. y. Telšių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. vykdomasis raštas Nr. e2-2585-671/2022. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo padarytas rašymo apsirikimas, nurodant procesinio teismo sprendimo datą, nekeičia skundžiamos nutarties esmės, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje patikslina, jog Telšių apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2585-671/2022 išdavė įsiteisėjusio Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2585-671/2022 pagrindu, dalyje dėl nustatytos bendravimo tvarkos.

29. Apibendrinant kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą pagrįstai pareiškėjai (skolininkei) išsiuntė Patvarkymą–reikalavimą dėl įpareigojimo laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos.

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šioje proceso stadijoje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantų atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos

33. Šiuo atveju, atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą dėl antstolio veiksmų, turi būti sprendžiamas priešingos šalies (antstolio) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

34. Antstolis V. D. pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 363 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato M. U. paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog antstolis buvo sudaręs susitarimą su advokatu.

35. Savo įgaliojimams patvirtinti, atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalis).

36. Pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016 18 punktas).

37. Remiantis sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo, galima nustatyti, kokias teisines paslaugas advokatas buvo įgaliotas teikti klientui ir už kokias teisines paslaugas vėliau klientas sumokėjo šalių sutartą užmokestį. Sistemiškai aiškinant nurodytą CPK 57 straipsnio 3 dalį, 79 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, CPK 88 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas – išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), CPK 93 straipsnio 1 dalį ir 98 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad įstatymas nustato byloje dalyvaujančiam asmeniui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš pralaimėjusios bylą šalies savo patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tuo atveju, jei tarp asmens ir jo atstovo buvo susiklostę atstovavimo teisiniai santykiai, kurių įforminimas atitinka CPK 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023).

38. Atsižvelgiant į tai, kad antstolis nepateikė įrodymų, jog tarp jo ir advokato M. U. buvo susiklostę atstovavimo teisiniai santykiai įforminti sudaryta sutartimi (CPK 57 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindo antstoliui priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas patirtas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.