- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- e2A-1564-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02423-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- Labdaros ir paramos fondui „Biblijos skeptras“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Panevėžio energija“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Labdaros ir paramos fondui „Biblijos skeptras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2916-986/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui Labdaros ir paramos fondui „Biblijos skeptras“ dėl apmokėjimo už šilumą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Panevėžio energija“ teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (1 t., el. b. l. 20–21) prašė priteisti iš atsakovo V. J. P. 1189,30 Eur skolą už buto šildymui patiektą šilumos energiją, 102,59 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei ir atsakovui V. J. P. sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, civilinė byla šioje reikalavimų dalyje teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi buvo nutraukta.
2. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš bendraatsakovo Labdaros ir paramos fondo „Biblijos skeptras“ (toliau ir Fondas) 2451,88 Eur skolą už buto šildymui patiektą šilumos energiją, 789,88 delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė 2019 m. vasario 22 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (2 t., el. b. l. 129), kuriuo prašė priteisti iš Fondo 2451,88 Eur skolą, 216,40 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 500 Eur advokato atstovavimo išlaidas ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovė nurodė, kad AB „Panevėžio energija“ atsakovams priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), tiekia šilumos energiją. Šilumos tiekimo sutartis nesudaryta, todėl pagal įstatymą laikoma, kad atsiskaitymo už suvartotą šilumos energiją sutartis yra sudaryta nuo to momento, kai prie šilumos energijos tiekimo tinklų yra prijungti atsakovų šilumos vartojimo įrenginiai. Per laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. už suvartotą šilumos energiją atsakovas Labdaros ir paramos fondo „Biblijos skeptras“ neatsiskaitė ir nesumokėjo 2451,88 Eur mokesčių.
5. Atsakovas Labdaros ir paramos fondas „Biblijos skeptras“ su ieškiniu nesutiko (1 t., el. b. l. 99–100). Atsakovas nurodė, kad Fondui priklauso buto patalpos 1A-1, 1A-2, 1A-4, 1A-5, 1A-6, ir ½ dalis patalpų 1A-7. Šios patalpos iš centralizuotos šildymo sistemos nešildomos, šiluma netiekiama, jos neturi radiatorių. Minėtą aplinkybę patvirtina registro duomenys, iš kurių matyti, kad centriniu šildymu šildomos tik patalpos 1A-3 (atsakovo V. J. P.), o likusių patalpų, priklausančių Fondui, šildymas yra krosninis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei AB „Panevėžio energija“ iš atsakovo Labdaros ir paramos fondas „Biblijos skeptras“ 2451,88 Eur skolos, 216,40 Eur palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 362,50 bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo 8,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei bei grąžino ieškovei AB „Panevėžio energija“ dalį 2018 m. lapkričio 13 d. sumokėto žyminio mokesčio – 13,00 Eur.
7. Teismas nurodė, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka atjungė jam priklausančias patalpas nuo pastato šildymo sistemų, kas reiškia, kad tai buvo padaryta savavališkai. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad neturi dokumentų, patvirtinančių, kad jis įstatymų nustatyta tvarka būtų kreipęsis dėl atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo. Tai reiškia, kad atsakovas neįrodė, jog jis būtų laikęsis įstatymų numatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto patalpų šildymo būdą. Ši aplinkybė nebuvo konstatuota ir teismams praeityje nagrinėjant civilines bylas dėl skolos už patiektą šilumos energiją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), sav., priteisimo (2-43-736/2009; 2A-331-278/2009; 2-830-836/20112A-700-280/2011; 2-3292-336/2013; 2A-1709-324/2014; e2-1937-813/2015; e2S-386-264/2016). Todėl vien tai, kad atsakovui priklausančiose patalpose šiuo metu galimai nėra nei šildymo prietaisų, ar net šilumnešio, bylai reikšmės neturi. Byloje yra tik duomenys, patvirtinantys, kad buto bendraturtis V. J. P. kreipėsi į atsakovą su paraiška dėl jam priklausančiose patalpose 1A-3 esančių šildymo prietaisų sujungimo į atskirą šildymo sistemą (ne dėl atsijungimo nuo šildymo sistemos ir ne dėl Fondui priklausančių patalpų) (2 t., el. b. l. 78, 79, 80, 81, 82–83, 84), tačiau į bylą nepateikta duomenų, kad šie darbai būtų atlikti.
8. Teismas pažymėjo, kad naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės ir buvusio savininko teisių ir pareigų, todėl kai buto savininku tampama vėliau, nei buvo prisijungta prie energijos tiekimo tinklų, sutartis laikoma sudaryta nuo nuosavybės įgijimo momento. Tokiu atveju sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad savavališkas atsakovui priklausančių patalpų dalies atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, nepriklausomai kada ir kieno jis buvo atliktas, nesukelia teisinių padarinių šalių šilumos energijos tiekimo – vartojimo santykiams ir neleidžia pripažinti šilumos energijos pirkimo – pardavimo santykių tarp šalių pabaigą. Aplinkybė, kad VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2015 m. lapkričio 26 d. buvo patikslinti kadastro duomenys, į juos įrašant, kad patalpoje 1A-3 šildymas – centrinis šildymas iš centralizuotos sistemos, likusių patalpų šildymas – krosninis, niekaip nepatvirtina įstatymų numatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos tinkamo laikymosi, todėl tokio fakto išviešinimas neturi reikšmės nagrinėjant ieškovės reikalavimą dėl skolos už šildymą priteisimo. Teismas nurodė, kad dar 2010 m. rugsėjo 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 11 p. buvo nurodyta, jog dalis buto (34,73 kv. m.) šildymas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemos, likusi buto dalis – krosninis šildymas (2 t., el. b. l. 112–114), tačiau prieš tai paminėtais teismų sprendimais konstatuota buvusio buto savininko V. J. P. (paskutiniu sprendimu – ir Fondo) prievolė mokėti už visą buto naudingą plotą.
9. Teismas nurodė, kad nesant pagrindo pripažinti, kad atsakovas (ar ankstesnis savininkas) teisės aktų nustatyta tvarka būtų atjungęs jam priklausančias patalpas nuo pastato šildymo sistemų, todėl jam, kaip buto savininkui kyla prievolė mokėti už centralizuotai tiekiamą šilumos energiją. Ši atsakovo pareiga egzistuos iki jis teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto patalpų šildymo sistemų atjungimą nuo bendros namo šildymo sistemos. Atsakovo argumentai, kad su juo nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, tokio vertinimo nekeičia, nes šalių ginčas dėl įsiskolinimo už šilumos energiją kilo iš šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartinių santykių, o pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį šalims nesant sudarius rašytinės energijos pirkimo – pardavimo sutarties, ji laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.
10. CK 6.388 straipsnis nustato, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenumato ko kita. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui priklausančioje buto dalyje yra įrengti individualūs suvartotos šilumos energijos apskaitos skaitikliai. Kadangi atsakovui priklauso buto patalpos, kurių bendras naudingas plotas 45,06 kv. m., todėl ieškovė pagrįstai patalpoms šildyti šilumos kiekį skaičiuoja proporcingai atsakovui tenkančios nuosavybės daliai (45,06 kv. m.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, taip pat privalo mokėti ir įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo nei ieškovo paskaičiavimų dydžio, nei bendro susidariusio skolos dydžio, teismas ieškovo pateiktus paskaičiavimus pripažino teisingais. Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo reikalavimą dėl 789,88 Eur netesybų (kas atitiktų 0,05 proc. per dieną ir per metus sudarytų 18,25 proc. (0,05 proc. x 365), pakeitė į reikalavimą dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo, kas sudaro 3,65 karto mažesnę sumą (18,25 proc. / 5 proc.), t. y. 216,40 Eur (789,88 Eur / 3,65). Byloje nesant duomenų, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas Labdaros ir paramos fondui „Biblijos skeptras“ (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo argumentai apie savavališką atsijungimą nuo namo centralizuotos šildymo sistemos yra nepagrįsti, kadangi šiuos darbus atliko prieš tai buvęs šilumos tiekėjas UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ (Bendrovė). Bendrovė buvo daugiabučio namo valdytojas, šilumos sistemos prižiūrėtojas ir šilumos tiekėjas, todėl už visus šilumos tiekimo, šilumos apskaitos ir atsiskaitymo už suteiktą šilumos energiją su vartotojais, sutarčių sudarymo klausimus, taip pat dėl butų savininkų šildymo įrenginių atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos ir prisijungimo prie jos buvo atsakinga bendrovė, bet ne atsakovas. Pagal UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ ir AB „Panevėžio energija“ 2006 m. gegužės 24 d. sudarytos Turto nuomos sutarties nuostatas, pasikeitus šilumos buitiniam vartotojui tiekėjui (juo tapo AB „Panevėžio energija), su UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ 2003 m. spalio 23 d. sudaryta atsiskaitymo už suvartotą šiluminę energiją sutartis nebuvo pakeista ar nutraukta, todėl ji liko galioti ir naujam šilumos tiekėjui AB „Panevėžio energija“, sutartinių įsipareigojimų pagal 2006 m. gegužės 24 d. Turto nuomos sutartį perėmėjui.
1.2. Ieškovė AB „Panevėžio energija“ ir teismas ignoravo UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ 2003 m. spalio 23 d. sudarytą atsiskaitymo už suvartotą šiluminę energiją sutartį, diskreditavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Šilumos įrenginius namo 3-čiojo buto savininkui 2001 m. atjungė šilumos prižiūrėtojas ir tiekėjas UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“. 2006 metais perėmusi šilumos ūkį AB „Panevėžio energija“ reikalavo iš buto savininko įteisinti šilumos įrenginių atjungimą, kurį UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ atliko prieš 5 metus. Buto savininkas atsisakė įteisinti tai, ko jis savavališkai neatliko.
1.3. Ieškovė namo šildymo įrenginių neprižiūrėjo, žadėjo sumažinti kainas už teikiamą šilumos energiją, tačiau pažado neištesėjo. Todėl namo savininkai atjungė šildymo įrenginius ne tik savo patalpose, bet ir panaikino šilumos vamzdyną bendrose patalpose, kurio atstatyti jau negalima. Pasikeitę namo savininkai neturi atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtumą pagrindžiančių duomenų, jie yra pas ieškovę, tai atsispindi ir viešajame registre.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Panevėžio energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų teisės aktų nustatyta tvarka atjungęs jam priklausančias patalpas nuo pastato šildymo sistemų, kas reiškia savavališką atsijungimą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jokių dokumentų, jog įstatymų nustatyta tvarka būtų kreiptasi dėl atjungimo nuo šilumos tiekimo, jis neturi. Tai reiškia, kad atsakovas neįrodė, jog jis būtų laikęsis įstatymų numatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto patalpų šildymo būdą, t. y. būtų tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka atsijungęs nuo centrinės šildymo sistemos. Šis faktas nebuvo konstatuotas ir teismams praeityje nagrinėjant bylas dėl skolos už patiektą šilumos energiją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisimo (civilinės bylos Nr. 2-43-736/2009; 2A-331-278/2009; 2-830-836/2011; 2A-700-280/2011; 2-3292-336/2013; 2A-1709-324/2014; e2-1937-813/2015; e2S-386-264/2016). Šiuose teismo sprendimuose konstatuota, kad esminę reikšmę turi naudingas, o ne tik tiesiogiai šildomas buto plotas.
Šalies argumentai
2.2. Detali faktinė informacija dėl šilumos tiekimo atsakovo patalpoms yra pateikta ieškovo 2019 m. sausio 30 d. prašyme dėl papildomų įrodymų pateikimo, dėl to papildomai šių argumentų ieškovė nekartoja.
2.3. Kaip teisingai 2014 m. spalio 22 d. nutartyje nurodė Kauno apygardos teismas, apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės reikalavimo teise, yra analogiški atsakovo nurodytiems ankstesnėse bylose, todėl iš naujo nevertintini, vadovaujantis prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, nustatytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko.
2.4. Nors atsakovas Labdaros ir paramos fondas „Biblijos skeptras“ 64/100 dalies patalpų savininku tapo tik po 2014 m. lapkričio 25 d., kai atsakovas V. J. P. šią dalį patalpų perdavė Fondui, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų, todėl visa apimtimi perėmęs nuosavybės teises į įsigytą objektą atsakovas perėmė ir buvusio objekto savininko prisiimtas pareigas dėl objekto eksploatacijos, tarp jų – ir buvusio savininko pareigą atsikaityti už šilumą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1311/2002).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
14. Apelianto atstovas prašo prijungti prie bylos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartį, kuria teismas tenkino ieškovės AB „Panevėžio energija“ prašymą ir išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 ir 3 punkte nesumokėtų sumų išieškojimo; LR Prezidento kanceliarijos 2014 m. balandžio 4 d. raštą, adresuotą pareiškėjui V. J. P.; ir pareiškėjo V. J. P. 2019 m. spalio 12 d. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutarties.
15. Prašyme prijungti įrodymus pareiškėjas nenurodo, kokią reikšmę nagrinėjamai bylai (skundžiamo teismo sprendimo (ne)teisėtumui) gali turėti minėti dokumentai, kokias aplinkybes jie patvirtina ar paneigia. Kitaip tariant, neatskleistas prašomų prijungti dokumentų sąsajumas su atsakovo apeliaciniu skundu. Kadangi paminėti įrodymai nėra tiesiogiai susiję su skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumu ir/ar jo nepagrįstumu, todėl teisėjų kolegija atsisako juos priimti (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 314 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo esmės
16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 9 d. atsakovo Labdaros ir paramos fondo „Biblijos skeptras“ steigimo aktu (1 t., el. b. l. 104–105) ir 2014 m. lapkričio 25 d. Fondo steigėjo turto perdavimo – priėmimo aktu (1 t., el. b. l. 98) Fondo steigėjas ir šios bylos atsakovas V. J. P. perdavė (padovanojo) Fondui dalį jam (V. J. P.) priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini),, patalpų: 1A-2, 1A-4, 1A-5, 1A-6, ½ dalį patalpų 1A-7 (patalpas Nr. 1A-1). Perduodamų patalpų dalis yra 64/100, o perduodamų patalpų plotas – 45,06 kv. m.
18. Pagal 2018 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovui Labdaros ir paramos fondui „Biblijos skeptras“ priklauso 64/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2014 m. spalio 9 d. aktas ir 2014 m. lapkričio 25 d. priėmimo – perdavimo aktas. Šio išrašo 2.1 p. nurodoma, kad butas/patalpa – butas yra su bendro naudojimo patalpa 1A-7 (1/2 nuo 2,70 kv. m.); patalpoje 1A-3 centrinis šildymas iš centralizuotos sistemos, likusių patalpų šildymas krosninis. 10.1 p. nurodyta, kad 2015 m. spalio 2 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu atliktas kadastro duomenų tikslinimas, įrašas galioja nuo 2015 m. spalio 26 d. (1 t., el. b. l. 28–30).
19. 2003 m. spalio 23 d. UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas V. J. P. sudarė atsiskaitymo už suvartotą šiluminę energiją sutartį, kurioje nurodyta, kad bendras naudingas buto plotas yra 68,27 kv. m, tiekėjo šildomas plotas – 34,73 kv. m. (2 t., el. b. l. 58–59).
20. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, šildymui naudojama vietinė centrinio šildymo sistema (2 t., b. l. 25-32).
21. 2006 m. gegužės 24 d. UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ ir ieškovė AB „Panevėžio energija“ sudarė Turto nuomos sutartį, vadovaujantis kuria ieškovei perduotas eksploatuoti UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ šilumos ūkį sudarantis turtas (2 t., el. b. l. 52–55).
22. Byloje kilo ginčas dėl Fondui priklausančios patalpų dalies atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtumo.
23. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal 2017 m. sausio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 suformuotą praktiką dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtumo, norint pakeisti savo buto (patalpų) šildymo būdą teisės aktais reikalaujama laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos (CK 6.390 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas. Kaip parengti pastatą, butą, atjungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų numato tiek statybą reglamentuojantys teisės aktai, tiek šilumos tiekimą ir vartojimą reglamentuojantys teisės aktai, kuriuose įtvirtinamas pats atsijungimo procesas, t. y. kaip turi būti atsijungta nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų.
24. Teismas nustatė, kad abu atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, teisėtumą. Minėtą išvadą teismas grindė ne tik paties atsakovo V. J. P. paaiškinimais, bet ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais, liečiančiais ginčijamos aplinkybės nustatymą.
25. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi pagrindo nesutikti.
26. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pagal kasacinio teismo praktiką, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas. Vertinant, ar precedentas tinkamas, taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų – precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą ir kita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 15 punktą ir kasacinio teismo praktiką).
27. Kaip teisingai nurodė teismas ir ieškovė savo procesiniuose dokumentuose (2 t., b. l. 48-51), šiuo metu atsakovui Labdaros ir paramos fondui „Biblijos skeptras“ priklausančių patalpų neteisėto atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos faktas konstatuotas trimis, t. y. 2009 m. balandžio 14 d., 2011 m. liepos 27 d. ir 2014 m. balandžio 18 d. įsiteisėjusiais Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimais, priimtais civilinėse bylose Nr. 2-43-736/2009; 2-830-836/2011; 2-112-336/2014 (2 t., b. l. 60-63, 69-71; 87-94; 95-105). Todėl pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto taisyklę ir atsakovui nepateikus tai paneigiančių duomenų, neteisėto atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos faktas yra preziumuojamas ir iš naujo neįrodinėtinas.
28. Paminėtam kontekste atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas V. J. P. 2016 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į ieškovę šildymo sistemos atsijungimo, ieškovė 2016 m. rugsėjo 16 d. išdavė projektavimo sąlygas, pagal kurias turėjo būti vykdomas teisėtas atsijungimas nuo centralizuotos šilumos sistemos, tačiau atsakovai sutarčių nesudarė ir nuo planuojamų darbų atsisakė (2 t., b. l. 78-82). Taigi, paminėta faktinė bylos aplinkybė leidžia spręsti, kad atsakovai pripažino savavališko atsijungimo nuo centrinės šilumos sistemos faktą ir suprato tokių padarinių šalinimo tvarką. Tačiau, kaip minėta, ja nepasinaudojo.
29. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo ir ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad naujojo turto savininko (nagrinėjamu atveju Fondo) teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų, todėl kai buto savininku tampama vėliau, nei buvo prisijungta prie energijos tiekimo tinklų, savavališkas atsakovui priklausančių patalpų dalies atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, nepriklausomai kada ir kieno jis buvo atliktas, nesukelia teisinių padarinių šalių šilumos energijos tiekimo – vartojimo santykiams. Todėl atsakovas (Fondas) visa apimtimi perėmęs nuosavybės teises į įsigytą objektą, kartu perėmė ir buvusio turto (jo dalies) savininko prisiimtas pareigas dėl objekto eksploatacijos, tarp jų – ir buvusio savininko pareigą atsikaityti už šilumą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis.).
30. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovui Labdaros ir paramos fondui „Biblijos skeptras“ neteisėto atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos padariniai negali būti taikomi.
31. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ir išnagrinėjus Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo turinį bei bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas aptarė esmines, nagrinėjamai bylai išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiai bylai išnagrinėti aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, su kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai šios bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, nes, kaip žinoma, konstatavus, kad yra atskleista bylos esmė, o kilęs ginčas išnagrinėtas teisingai, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
33. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta ir priteisti jų ieškovė neprašė.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.