- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-700-280/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-03114-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- V. J. P.
- Ieškovas
- AB „Panevėžio energija“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2A-700-280/2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. J. P. dėl skolos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu Kėdainių rajono apylinkės teisme prašė priteisti iš atsakovo 2162,49 Lt skolos, 188,39 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendrovė atsakovui priklausančioms patalpoms J. K. (duomenys neskelbtini), tiekia šilumos energiją. Vadovaujantis CK 6.384 str. 1 d. nuo to momento, kai prie šilumos energijos tiekimo tinklų prijungti atsakovo šilumos vartojimo įrenginiai, yra sudaryta atsiskaitymo už suvartotą šilumos energija sutartis. Pagal LR šilumos ūkio įstatymo 18 str. 1 ir 2 dalis sutartys sudaromos laikantis standartinių sąlygų, kurios galioja sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Atsakovas su bendrove dar nesudarė individualios sutarties, todėl santykius reglamentuoja LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-260 patvirtintos šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos. Per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-01 už suvartotą šilumos energiją atsakovas neapmokėjo 2162,49 Lt sumos. Atsakovo prieštaravime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas su bendrove nėra sudaręs individualios sutarties, nepaneigia ieškinio reikalavimo pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nurodė, kad CK 6.384 str. 1 d. nustato momentą, nuo kurio sutartis laikoma sudaryta – šilumos energijos įrenginių prijungimas prie energijos tiekimo tinklų. Kai buto savininku tampama vėliau, nei buvo įvykdytas prisijungimas, sutartis laikoma sudaryta nuo nuosavybės įgijimo momento. Įstatymas nereikalauja energijos vartotojo valios sudaryti tokią sutartį, pakanka sutarties šalies valios įsigyti nuosavybę į butą, kuriame yra energijos vartojimo įrenginiai. Kadangi atsakovas su AB „Panevėžio energija“ nesudarė individualios sutarties, tai šalių santykius reglamentuoja LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos. Nurodė, kad atsakovo butas šildomas centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų, atsakovas nėra viso gyvenamojo namo (daugiabučio) savininkas, o tuo pačiu ir vienintelis šilumos energijos vartotojas, jam priklausančių patalpų šildymo sistema yra bendra su viso namo šildymo sistema. Gyvenamojo namo butų savininkas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka atjungti savo buto šildymo sistemų įrenginius nuo centralizuoto tiekimo, tik nepažeisdamas kitų namo butų savininkų teisių. Šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis nustatyta tvarka atsijungė nuo ieškovo AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šiluminės energijos sistemos (CPK 178 str.), taip pat pripažino, kad už buto šildymą nebemoka. Jis AB „Panevėžio energija“ 2007-01-05 ir 2007-04-16 raštais informuotas apie galimas išeitis (atstatyti buto šildymo sistemą arba nustatyta tvarka atlikti ir įteisinti buto šildymo įrenginių atjungimą). Ta aplinkybė, kad nuo 2006 m. pasikeitė šilumos tiekėjas, neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti už jam tiekiamą šilumos energiją, naujasis tiekėjas neprivalo prisiimti sau nuostolius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V.J. P. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimą panaikinti, taip pat nepriteisti jokių palūkanų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma, kad dalis buto 34,73 kv. m. – centrinis šildymas iš centralizuotos sistemos, likusi dalis – krosninis šildymas. Ankstesnis šilumos tiekėjas UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ pripažino, kad dalis buto nešildoma iš centralizuotos šildymo sistemos. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustatė, jog sutartis atsakovo ir UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ liko galioti ir šilumos tiekėjai AB „Panevėžio energija“. Teismas neįvertino, kad vartotojo bendras plotas – tai šildomas vartotojo plotas, kad vieno kvadratinio metro suvartota šiluma nustatoma ne pagal namo plotą, o pagal namo šildomų butų (patalpų) plotą. Nešildomos patalpos: laiptinės, rūsiai ir kitos šildymo prietaisų neturinčios patalpos į namo šildymo plotą neįeina, nors nuo šildymo patalpų skiria ne aklinos atitvaros ir nėra laikoma vientisa šildymo erdve. Taip pat, atsijungusių nuo centrinio šildymo iš centralizuotos sistemos butų savininkų patalpų ploto kvadratūra į šildomą namo plotą neįeina. Todėl, nustatant namo šildymo plotą turėjo būti įtrauktas atsakovo tik šildomas plotas 34,73 kv.m., o ne 69,96 kv.m. Jei už 69,96 kv.m. reikia mokėti 2162,49 Lt, tai už 34,73 kv.m. šildomo ploto atsakovui reikia mokėti – 1073,51 Lt. Teigia, kad 70 metų senumo namo šildymo sistema išbalansuota, jo buto nešildomose patalpose radiatorių pastatyti nėra galimybės, nes kaimyno, kuris atsijungęs nuo centralizuotos šildymo sistemos, sienoje, per kurią turėtų ateiti šiluma, trūkę vamzdžiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB „Panevėžio energija“ prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-07-27 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad paskirstant viso namo, kuriame yra ir apelianto butas, faktiškai suvartotą šilumos kiekį, kuris nustatomas pagal įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis, turi reikšmę tik buto naudingas plotas, kuris nurodytas nekilnojamojo turto registre, o šildomas plotas pastate suvartotos šilumos kiekio paskirstymui (išdalijimui) vartotojams jokios įtakos neturi. 2003-10-23 atsiskaitymo už suvartotą šilumos energiją sutarties 5.1 punktas nustato, kad „Vartotojo sunaudotas šilumos kiekis nustatomas pagal namo šilumos apskaitos prietaiso užfiksuotą kiekį, kuris paskirstomas atskirų butų ir kitų patalpų savininkams pagal norminiais aktais nustatytą tvarką, remiantis sutarties 2 punkte nurodytais duomenimis“. Todėl turi būti vadovaujamasi minėto metodo nuostatomis – skaičiuojama pagal naudingą plotą, kuris ir yra nurodytas sutarties 2 punkte. Taip pat nepagrįstas apelianto motyvas, kad buvo negalima skaičiuoti pagal visą naudingą plotą, nes nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma, jog buto dalis - krosninis šildymas. Tačiau pats apeliantas teisme patvirtino, kad bute negyvena, todėl ir butą šildyti krosnimi negalėjo. Net ir gyvendamas bute apeliantas krosnies šildymui nenaudojo, kas yra užfiksuota 2007-04-16 rašte Nr. 217-1792-924.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad butas, esantis J. K. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2003-01-08 priklauso atsakovui V. J. P.. Minėtas butas yra daugiabučiame name ir pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2010-09-02 duomenis butui buvo teikiamas centralizuotas šildymas (b.l. 8-9). Nustatyta, kad atsakovui priklausančio buto du kambariai yra be radiatorių, todėl tiesiogiai jie nėra šildomi. Radiatoriai išmontuoti anksčiau buvusios buto savininkės.
Apeliaciniame skunde atsakovas V. J. P. nurodo, jog sutartis dėl šilumos energijos tiekimo su juo buvo sudaryta 2003 m. spalio 23 d.. Sutartyje buvo nurodyta, kad bendras naudingas plotas 68,27 kv.m. (tiekėjo šildomas plotas 34,73 kv.m.), todėl įsiskolinimas galėjo būti skaičiuojamas nuo 34,73 kv.m., o ne nuo 68,27 kv.m., kaip nepagrįstai paskaičiavo ieškovas. Toks atsakovo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas, nes nešildomos tiesiogiai patalpos nėra atjungtos nuo centralizuoto šildymo pagal nustatytus reikalavimus. Jo nurodoma sutartis neatitinka šiuo metu galiojančių norminių aktų: Šilumos ūkio įstatymo 18 str. 1ir2 dalies, šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų, patvirtintų Ūkio ministro 2003-03-30 įsakymu Nr. 4-260. Iš byloje pateikto AB „Panevėžio energija“ 2009-10-15 akto matyti, kad V. J. P. atsisakė sudaryti su AB „Panevėžio energija“ naują šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį (b.l. 116), o iš pateiktos atsiskaitymo už suvartotą šilumos energiją 2003-10-23 sutarties, sudarytos tarp UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ ir atsakovo V. J. P. 1 p. matyti, kad šalys vadovaujasi galiojančiomis šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, šilumos energijos apskaitos taisyklėmis, LR Vyriausybės nutarimais, Ūkio ir aplinkos ministerijos norminiais aktais (b.l. 8).
Energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kaip akivaizdu iš pačios sutarties pobūdžio ir paskirties, yra atlygintinė, tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (CK 6.160 str. 1 d., 6.383 str. 1 d.). CK 6.388 str. 1 d. nurodyta, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenumato ko kita. Apelianto bute nebuvo įrengti individualūs suvartotos šilumos energijos apskaitos skaitikliai, šį faktą paneigiančių priešingų duomenų byloje nepateikta, todėl technines galimybes nustatyti konkrečiam butui ( ne daugiabučiui namui apskritai) patiektos energijos kiekį nėra. Nustatyta, kad daugiabučio namo bendraturčiai nėra susitarę dėl individualiai aptartų šilumos tiekimo sąlygų butų savininkams taikymo, todėl pagal LR šilumos ūkio įstatymo 12 str. nuostatas šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams ir kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, nustatytą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus metodus. Minėtos komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtinto šilumos paskirstymo metodo Nr. 47 punktas nustato, kad šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis šildymui apskaičiuojamas šilumos kiekį pastato šildymui dauginant iš priskyrimo koeficiento, o šis nustatomas pagal butų ar patalpų naudingą plotą (kai jų aukštis vienodas). Kadangi atsakovui priklausantis butas yra daugiabučiame name, todėl paskirstant visą namo faktiškai suvartotą šilumos kiekį, kuris nustatomas pagal įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis, esminę reikšmę turi naudingas, o ne tik tiesiogiai šildomas buto plotas, kaip tai nurodo atsakovas.
Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovės patirtų 200 Lt atstovavimo išlaidų ( įvertinus atstovo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinėje instancijoje) ir išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistini iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Kėdainių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 20 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ (į.k.147248313) naudai bei 3 (tris litus) valstybės naudai (įmokos kodas 5660).