Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui Labdaros ir paramos fondui „Biblijos skeptras“ dėl apmokėjimo už šilumą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė akcinė bendrovė (toliau AB) „Panevėžio energija“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (1 t., el. b. l. 20–21), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. J. P. 1189,30 Eur skolą, 102,59 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylą šioje dalyje, ieškovei ir atsakovui V. J. P. pateikus taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, teismas nutraukė. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo Labdaros ir paramos fondo „Biblijos skeptras“ (toliau ir Fondas) 2451,88 Eur skolą, 789,88 delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2019 m. vasario 22 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (2 t., el. b. l. 129), kuriuo iš Fondo prašo priteisti 2451,88 Eur skolą, 216,40 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 500 Eur advokato pagalbos išlaidas ir visas kitas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai, vadovavosi patikslintame ieškinyje, pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinime ir prašyme dėl įrodymų prijungimo prie bylos (2 t., el. b. l. 49–52) nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad jie į atsakovo (Fondo) buto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), tiekią šilumą, tačiau atsakovas už ją neapmoka. Šilumą į butą tiekia nuo 2006 m., kai jų įmonė išsinuomojo šilumos tinklus iš UAB „Dotnuvos komunalinės paslaugos“. Rašytinės sutarties su atsakovu nėra sudarę, nors tai ne kartą buvo siūloma padaryti. 2016 m. V. J. P. kreipėsi į jų bendrovę su prašymu dėl individualių šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, tačiau jie nebuvo įrengti. Atsakovas įstatymų nustatyta tvarka nuo šilumos energijos tiekimo tinklų niekados atsijungęs nebuvo. Skaičiuojant mokesčius už šilumą aktualus buto naudingas plotas, nurodytas Nekilnojamojo turto registre. Bendrovei 2003 m. gruodžio 22 d. yra išduota licencija Nr. L4-ŠT-12, suteikianti teisę vykdyti šilumos tiekimo veiklą teritorijose, įskaitant ir Kėdainių rajono savivaldybę. Nepaisant, ar 2003 m. J. V. P. su UAB „Dotnuvos komunalinės paslaugos“ sudaryta sutartis yra galiojanti, ar ne, šalys vadovaujasi galiojančiais teisės aktų reikalavimais, pagal kurį apskaitomas ne tiesiogiai šildomas, o bendras patalpų plotas. Atsakovas niekada nebuvo teisėtai atsijungęs šildymo įrenginių, tai niekada nebuvo nustatyta ir teismams nagrinėjant kitas su atsakovu V. J. P. susijusias bylas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, Fondo vadovas V. J. P. (2 t., el. b. l. 163–164) nurodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), sudaro daug patalpų. Anksčiau name buvo vietinis centrinis šildymas. Butas jam, V. J. P., buvo padovanotas 2002 m. Vėliau dalį buto, 2014 m. jis perleido Labdaros ir paramos fondui „Biblijos skeptras“, pastarajam priklauso 64/100 dalys šio buto. Nurodė, kad nors ieškovė ir perėmė šilumos ūkį, tačiau į licenciją nėra įtrauktas Akademijos miestelis. Fondas nėra šilumos gavėjas, jam į butą ieškovas šilumos netiekia. Tik viename jam asmeniškai priklausančiame kambaryje yra radiatoriai, o Fondo patalpose radiatorių nėra, nėra stovų, į patalpas neateina šilumnešis. Su UAB „Dotnuvos komunalinės paslaugos“ jis buvo sudaręs sutartį, mano kad ši sutartis yra galiojanti. Registrų centro pažymoje taip pat įrašyta, kad buto šildomas plotas yra 34,73 kv. m., šis įrašas padarytas daugiau nei prieš 10 metų. Pripažįsta, kad šilumą į namą tiekia AB „Panevėžio energija“, kuriame iš 8 butų neatsijungę liko tik du gyventojai. Dokumentų, kad įstatymų nustatyta tvarka buvo kreiptasi dėl patalpų atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo, neturi. Neginčija paskaičiavimų, kuriais paskaičiuotas Fondo įsiskolinimas, tačiau kadangi šilumos prietaisų Fondo patalpose nėra ir šiluma netiekiama, prievolės mokėti Fondas neturi. Ieškovė turi įrodyti, kokiu pagrindu skaičiuojami mokesčiai už šilumą, kurios Fondas negauna.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš į bylą pateiktų 2014 m. spalio 9 d. Labdaros ir paramos fondo „Biblijos skeptras“ steigimo akto (1 t., el. b. l. 104–105) ir 2014 m. lapkričio 25 d. Labdaros ir paramos fondo „Biblijos skeptras“ steigėjo turto perdavimo – priėmimo akto (1 t., el. b. l. 98) matyti, kad steigėjas V. J. P. Fondui perdavė buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas Nr. 1A-1, 1A-2, 1A-4, 1A-5, 1A-6, ½ dalį patalpų 1A-7; perduodamų patalpų dalis yra 64/100, perduodamų patalpų plotas 45,06 kv. m. 2018 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovui Labdaros ir paramos fondui „Biblijos skeptras“ priklauso 64/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2014 m. spalio 9 d. aktas ir 2014 m. lapkričio 25 d. priėmimo – perdavo aktas. Šio išrašo 2.1 p. nurodoma, kad butas/patalpa – butas yra su bendro naudojimo patalpa 1A-7 (1/2 nuo 2,70 kv. m.); patalpoje 1A-3 centrinis šildymas iš centralizuotos sistemos, likusių patalpų šildymas krosninis. 10.1 p. nurodoma, kad 2015 m. spalio 2 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu atliktas kadastro duomenų tikslinimas, įrašas galioja nuo 2015 m. spalio 26 d. (1 t., el. b. l. 28–30).

Atsakovas į bylą pateikė Patalpos (buto), esančio (duomenys neskelbtini), planą ir kadastro duomenis (1D forma) (1 t., el. b. l. 106, 107). Nurodoma, kad kadastro duomenys nustatyti 2015 m. spalio 2 d., patalpose 1A-3 šildymas – centrinis šildymas iš centralizuotos sistemos, likusių patalpų šildymas – krosninis. Taigi šie duomenys buvo pagrindas patikslinti kadastro duomenis – VĮ Registrų centro pažymoje nurodoma, kad duomenų įregistravimo pagrindas – 2015 m. spalio 2 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (1 t., el. b. l. 28–30).

2003 m. spalio 23 d. tarp UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko V. J. P., buvo sudaryta atsiskaitymo už suvartotą šiluminę energiją sutartis, kurioje nurodyta, kad tiekėjo šildomas plotas yra 34,73 kv. m. (2 t., el. b. l. 59–60). Nustatyta, kad 2006 m. gegužės 24 d. tarp ieškovės ir UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ sudaryta turto nuomos sutartis, vadovaujantis kuria ieškovei perduotas eksploatuoti UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ šilumos ūkį sudarantis turtas (2 t., el. b. l. 53–56). Sutarties 8.5 p. nurodoma, kad nuomininkas jokia forma nėra atsakingas už trečiųjų asmenų pretenzijas ir reikalavimus, susijusius su nuomojamu turtu, jeigu šios pretenzijos ir reikalavimai kyla iš įvykių ar sandorių, buvusių ar sudarytų iki turto perdavimo nuomininkui.

Atsiliepimu ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas iš esmės nesutikimą su ieškiniu motyvavo tuo, kad šiluma jam nėra tiekiama, nes jokių šildymo įrenginių jam priklausančiose patalpose nėra, dėl ko prievolės mokėti už šilumos energiją jis neturi.

2017 m. sausio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje Nr. 3K-7-13-916/2017, pasisakydama dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos momento nustatymo nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūra, išaiškintas reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą. Lietuvos Respublikos teisiniame reglamentavime (CK 6.390 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis) nustatyta butų savininkų teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. <..> Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas. Statybą reglamentuojančiais teisės aktais buto šilumos įrenginių atjungimo procedūra reguliuojama tiek, kiek tai susiję su statybos darbų atlikimu ir šiam procesui reikalingų dokumentų išdavimu, t. y. statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nustatyta, kaip parengti pastatą, butą, atjungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų procesui, tiek šilumos tiekimą ir vartojimą reglamentuojančiais teisės aktais, kuriuose įtvirtinamas pats atsijungimo procesas, t. y. kaip turi būti atsijungta nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų.

Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų teisės aktų nustatyta tvarka atjungęs jam priklausančias patalpas nuo pastato šildymo sistemų, kas reiškia savavališką atsijungimą. Atsakovo (Fondo) atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jokių dokumentų, jog įstatymų nustatyta tvarka būtų kreiptasi dėl atjungimo nuo šilumos tiekimo, jis neturi. Tai reiškia kad atsakovas neįrodė, kad jis būtų laikęsis įstatymų numatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto patalpų šildymo būdą, t. y. būtų tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka atsijungęs nuo centrinės šildymo sistemos. Tai taip pat nebuvo konstatuota ir teismams praeityje nagrinėjant bylas dėl skolos už patiektą šilumos energiją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisimo (2-43-736/2009; 2A-331-278/2009; 2-830-836/20112A-700-280/2011; 2-3292-336/2013; 2A-1709-324/2014; e2-1937-813/2015; e2S-386-264/2016). Todėl ta aplinkybė, kad atsakovui priklausančiose patalpose šiuo metu galimai nėra nei šildymo prietaisų, ar net šilumnešio, nėra reikšminga šios bylos nagrinėjimui. Byloje yra tik duomenys dėl to, kad V. J. P. kreipėsi į atsakovą su paraiška dėl jam priklausančiose patalpose 1A-3 esančių šildymo prietaisų sujungimą į atskirą šildymo sistemą (ne dėl atsijungimo nuo šildymo sistemos ir ne dėl Fondui priklausančių patalpų) (2 t., el. b. l. 78, 79, 80, 81, 82–83, 84), tačiau duomenų apie tai kad šie darbai būtų buvę atlikti, taip pat nėra.

Naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės ir buvusio savininko teisių ir pareigų, todėl kai buto savininku tampama vėliau, nei buvo prisijungta prie energijos tiekimo tinklų, sutartis laikoma sudaryta nuo nuosavybės įgijimo momento. Tokiu atveju sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui – CK 6.384 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgus į tai konstatuotina, kad savavališkas atsakovui priklausančių patalpų dalies atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, nepriklausomai kada ir kieno jis buvo atliktas, nesukelia teisinių padarinių šalių šilumos energijos tiekimo – vartojimo santykiams ir neleidžia pripažinti šilumos energijos pirkimo – pardavimo santykių tarp šalių pabaigą. Aplinkybė, kad VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2015 m. lapkričio 26 d. buvo patikslinti kadastro duomenys įrašant, kad patalpoje 1A-3 šildymas – centrinis šildymas iš centralizuotos sistemos, likusių patalpų šildymas – krosninis, niekaip nepatvirtina įstatymų numatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos tinkamo laikymosi, dėl ko tokio fakto išviešinimas, neturi reikšmės nagrinėjant ieškovės reikalavimą dėl skolos už šildymą priteisimo. Teismas pažymi, kad jau 2010 m. rugsėjo 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 11 p. buvo nurodyta, kad dalis buto (34,73 kv. m.) – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemos, likusi buto dalis – krosninis šildymas (2 t., el. b. l. 112–114), tačiau visais prieš tai buvusiais, jau paminėtais teismų sprendimais konstatuota buvusio buto savininko V. J. P. (paskutiniu ir Fondo) prievolė mokėti už visą buto naudingą plotą.

Kadangi nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas (ar ankstesnis savininkas) teisės aktų nustatyta tvarka būtų atjungęs jam priklausančias patalpas nuo pastato šildymo sistemų, todėl jam, kaip buto savininkui kyla prievolė mokėti už centralizuotai tiekiamą šilumos energiją. Ši atsakovo pareiga egzistuos iki jis teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto patalpų šildymo sistemų atjungimą nuo bendros namo šildymo sistemos. Atsakovo argumentai, kad su juo nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, tokio vertinimo nekeičia, nes kaip minėta šalių ginčas dėl įsiskolinimo už šilumos energiją kilo iš šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartinių santykių, o pagal 6.384 straipsnio 1 dalį šalims nesant sudarius rašytinės energijos pirkimo – pardavimo sutarties, ji laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.

Civilinio kodekso (toliau CK) 6.388 straipsnis nustato, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenumato ko kita. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui priklausančioje buto dalyje yra įrengti individualūs suvartotos šilumos energijos apskaitos skaitikliai. Kadangi atsakovui priklauso buto patalpos, kurių bendras naudingas plotas 45,06 kv. m., todėl ieškovė pagrįstai patalpoms šildyti šilumos kiekį skaičiuoja proporcingai atsakovui tenkančios nuosavybės daliai (45,06 kv. m.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Skolininkas praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą taip pat privalo mokėti ir įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo nei ieškovo paskaičiavimų dydžio, nei bendro susidariusio skolos dydžio, teismas ieškovo pateiktus paskaičiavimus laiko teisingais. Ieškovė paskaičiuotą reikalavimą dėl 789,88 Eur netesybų (kas atitiktų 0,05 proc. per dieną ir per metus sudarytų 18,25 proc. (0,05 proc. * 365), pakeitė į reikalavimą dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo, kas sudaro 3,65 karto mažesnę sumą (18,25 proc. / 5 proc.), t. y. 216,40 Eur (789,88 Eur / 3,65). Todėl byloje nesant duomenų, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus būtų tinkamai įvykdęs, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2451,88 Eur skolą, 216,40 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas visiškai –CK 1.71 straipsnio 2 dalis, 6.37 straipsnio 1, 2 dalys, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė ieškinį dalyje dėl atsakovo Labdaros ir paramos fondo „Biblijos skeptras“ apmokėjo 73 Eur žyminiu mokesčiu. Nagrinėjant bylą ieškovė reikalavimą dėl 789,88 Eur delspinigių priteisimo pakeitė į reikalavimą priteisti 216,40 Eur palūkanas. Atsižvelgus į tai ieškovei iš atsakovo priteistinas 60,00 Eur žyminis mokestis ((2451,88 Eur + 216,40 Eur) * 0,03 proc. * 0,75). Likusi ieškovės sumokėta žyminio mokesčio dalis – 13,00 Eur, grąžintina ieškovei.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai. Į bylą pateiktos 2019 m. sausio 11 d. ir 2019 vasario 1 d. atstovavimo sutartys adv. V. V. atstovauti civilinėje byloje dėl skolos ir palūkanų priteisimo su V. J. P. ir Labdaros ir paramos fondu „Biblijos Skeptras“, kuria advokatui sumokėtos 363 Eur ir 242 Eur sumos (2 t., b. l. 18, 19, 20, 126, 127, 128). Byla dalyje dėl ieškovės reikalavimų V. J. P., šioms šalims sudarius taikos sutartį, nutraukta (2 t., el. b. l. 119–121). Šalys taikos sutartimi nesitarė dėl išlaidų ieškovės advokato pagalbai apmokėti ir teismas jų neskirstė. Atsižvelgus į tai, kad bylos dalis nutraukta vėliau nei sudarytos atstovavimo sutartys, darytina išvada, kad šios bylinėjimosi išlaidos (363,00 Eur ir 242 Eur sumos), yra susijusios su skolos priteisimo iš abiejų atsakovų ir ieškovė turi teisę tik į dalį, t. y. ½ jos turėtų bylinėjimo išlaidų atlyginimo iš atsakovo Labdaros ir paramos fondo „Biblijos skeptras“, t. y. 302,50 Eur sumą, kurios priteistinos – CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis. Iš viso iš atsakovo priteistina 362,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (362,50 Eur + 60 Eur).

Iš atsakovo priteistinos su juo susijusios 8,55 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (neįskaičiuotinos 1,39 Eur išlaidos, susijusios su 2018 m. lapkričio 27 d. procesinių dokumentų siuntimu atsakovui V. J. P.) valstybei – Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Labdaros ir paramos fondas „Biblijos skeptras“, į. k. 303424085, 2451,88 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 88 ct) skolos, 216,40 Eur (du šimtus šešiolika eurų 40 ct) palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos- 2018 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 362,50 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Panevėžio energija”, įmonės kodas 147248313.

Priteisti iš atsakovo Labdaros ir paramos fondas „Biblijos skeptras“, į. k. 303424085, 8,55 Eur (aštuonis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Grąžinti ieškovei AB „Panevėžio energija”, įmonės kodas 147248313, dalį jos 2018 m. lapkričio 13 d. sumokėto žyminio mokesčio – 13,00 Eur (trylika eurų 00 ct) sumą (iš 73,00 Eur sumos).

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.