Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-112-336/2014 pagal akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. J. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Neįvertinta aplinkybė, kad centriniu šildymu nešildomos atsakovo patalpos yra faktiškai šildomos buto plane pažymėtomis krosnimis.

Nepagrįstai vadovautasi ieškovės ir UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ 2006 m. gegužės 24 d. sudarytos turto nuomos sutarties 8.5 punktu. Pirminio šilumos tiekėjo ir ieškovės sutarties sąlygos neturi įtakoti atsakovo įsipareigojimų. Atsakovui nebuvo pranešta apie minėtos sutarties sudarymą ir jos turinį.

Neatsižvelgta, kad ieškovė galbūt nėra tinkama ieškovė byloje dėl skolos už tiekiamą šilumos energiją priteisimo. Svarstytina, ar sudarius 2006 m. gegužės 24 d. turto nuomos sutartį, UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ perdavė ieškovei pareigą tiekti energiją atsakovui.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį arba panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad CK 6.388 straipsnio nuostata, jog abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį, taikoma, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 6.391 str.). Paskirstant visą namo, kuriame yra ir atsakovo butas, faktiškai suvartotą šilumos kiekį, kuris nustatomas pagal įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis, turi reikšmę tik buto naudingas plotas, kuris nurodytas nekilnojamojo turto registre, o šildomas plotas pastate suvartotos šilumos kiekio paskirstymui (išdalijimui) vartotojams neturi jokios įtakos. 2003 m. spalio 23 d. atsiskaitymo už suvartotą šiluminę energiją sutartis, sudaryta tarp UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ ir atsakovo, taip pat neturi įtakos priskaitytų sumų pagrįstumui, nes šios sutarties 5.1 punktas nustato, kad vartotojo sunaudotas šilumos kiekis nustatomas pagal namo šilumos apskaitos prietaiso užfiksuotą kiekį, kuris paskirstomas atskirų butų ir kitų patalpų savininkams pagal norminiais aktais nustatytą tvarką, remiantis sutarties 2 punkte nurodytais duomenimis. Dėl to turi būti vadovaujamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtinto šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 nuostatomis ­­– skaičiuojama pagal naudingą plotą, kuris yra nurodytas sutarties 2 punkte. Atsakovas teisme patvirtino, kad bute negyvena, todėl negalėjo butą šildyti krosnimi. Ieškovės 2007 m. balandžio 16 d. rašte Nr. 217-1792-924 (civilinė byla Nr. 2-43-736/2009, b.1. 30) užfiksuota, kad net ir gyvendamas bute atsakovas nenaudojo krosnies šildymui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl atsakovo pareigos sumokėti šilumos tiekėjai įsiskolinimą už atsakovo butui tiektą šilumos energiją.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnis).

Apeliacine tvarka vertinamas sprendimas yra trečias teismo procesinis dokumentas, priimtas civilinėje byloje tarp tų pačių šalių dėl reikalavimo priteisti skolą už ieškovės tiektą šilumos energiją toms pačioms atsakovo gyvenamosioms patalpoms, skiriasi tik įsiskolinimo laikotarpis. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-43-736/2009 pagal AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. J. P. dėl apmokėjimo už šilumos energiją priimtas dėl 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. birželio 1 d. skolos laikotarpio, to paties teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimas – dėl skolos 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu. Nurodytų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka atitinkamai yra įvertintas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartimi Nr.2A-331-278/2009 ir 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi Nr. 2A-700-280/2011.

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės reikalavimo teise, yra analogiški atsakovo nurodytiems ankstesnėse bylose, todėl iš naujo nevertintini, vadovaujantis prejudicine reikšme faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nurodomose bylose teismas yra nustatęs, kad

šilumos energiją gyvenamajam namui tiekia ieškovė ir pagal šilumos apskaitos prietaisų rodmenis ją paskirsto namo gyventojams. Taip pat buvo nustatyta, kad AB „Panevėžio energija“ ir UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ sudarius turto (šilumos ūkio) nuomos sutartį, 2006 m. rudenį įvyko namo gyventojų susirinkimas, kuriame buvo aptarti paslaugų tiekimo ir atsijungimo nuo centralizuoto šildymo klausimai, dėl to atsakovui buvo žinoma apie paslaugos tiekėjo pasikeitimą. Tuo vadovaujantis atmestini apeliacinio skundo argumentai apie svarstymą, ar AB „Panevėžio energija“, 2006 m. gegužės 24 d. sudarius su UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ turto (šilumos ūkio) nuomos sutartį, perdavė ieškovei pareigą tiekti atsakovui energiją.

Apeliantas neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Turto nuomos sutarties 8.5 punktu, nustatančiu, jog nuomininkas (ieškovė) jokia forma nėra atsakingas už trečiųjų asmenų pretenzijas ir reikalavimus, susijusius su nuomojamu turtu, jeigu šios pretenzijos ir reikalavimai kyla iš įvykių ar sandorių, buvusių ar sudarytų iki turto perdavimo nuomininkui.

2003 m. spalio 23 d. atsakovo ir pirminės šilumos tiekėjos sutartyje buvo nurodyta, kad buto bendras naudingas plotas 68,27 kv.m., tiekėjos šildomas plotas –34,73 kv.m. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009 m. spalio 29 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai atšaukė savo 2009 m. spalio 9 d. sutikimą dėl to, kad nuo namo centralizuotos šildymo sistemos nešildomoms patalpoms 1a-4 (18,09 kv. m.), 1a-1 (13,41 kv. m.), 1a-6 (2,38 kv. m.) šiluma nebūtų priskiriama (civilinė byla Nr. 2- 830-836/2011, b. l. 84, 86; inventorizacinės bylos duomenys apie atsakovo butą byloje Nr.2-43-736/2009 b.l.14). Vadovaudamasis šia aplinkybe bei faktu, jog tiesiogiai nešildomos patalpos (kuriose nėra radiatorių), nėra atjungtos nuo centralizuoto šildymo pagal norminių aktų keliamus reikalavimus, taip pat 2003 m. spalio 23 d. sutarties 1 punktu, pagal kurį šalys susitarė vadovautis galiojančiomis šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, šilumos energijos apskaitos taisyklėmis, LR Vyriausybės nutarimais, Ūkio ir Aplinkos ministerijų norminiais aktais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 dalimi. Pagal joje įtvirtintą normą, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad, konkrečiu atveju pritaikius metodą Nr.4, kai visas suvartotas šilumos kiekis paskirstomas butams, proporcingai jų bendram plotui, kuris šiuo atveju yra 69,96 kv. m. (68,61 kv.m. + 1,35 kv. m.) (b. l. 11- 12), atsakovui pagrįstai buvo priskaičiuotas suvartotos šilumos kiekis. Tuo vadovaujantis apelianto argumentai dėl Turto nuomos sutarties 8.5 punkto atmestini kaip neturintys reikšmės ginčo išsprendimui.

Kadangi daugiabučio namo bendraturčiai nėra susitarę dėl individualiai aptartų šilumos tiekimo sąlygų butų savininkams taikymo, apeliacinio skundo argumentas apie centralizuotai nešildomų patalpų šildymą krosnimis ir vienos patalpos visiško atskyrimo nuo centriniu šildymu šildomų patalpų neturi teisinės reikšmės atsakovo butui priskirto šilumos kiekio apskaičiavimui. Atsakovo bute nėra įrengti individualūs suvartotos šilumos energijos apskaitos skaitikliai. Nesant nėra techninės galimybės nustatyti konkrečiam butui (ne namui) patiektos energijos kiekį, ginčui pagrįstai pritaikytos Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nuostatos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo 7 p. nuostatomis, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja ir kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl CK 6.388 straipsnio taikymo, mokant už faktiškai sunaudotą energijos kiekį, vartojimo teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.188 straipsnio taikymo. Išdėstyti motyvai taip pat paneigia apelianto motyvus apie pirminės šilumos tiekėjos įsipareigojimų perėjimą ieškovei ir jos pareigą prisiimti nuostolius, nes nagrinėjamu atveju šilumos tiekėjos šildomo ploto nurodymas 2003 m. spalio 23 d. sutartyje neatleidžia šilumos naudotojo nuo pareigos mokėti už namui priskirtą šilumos kiekį teisės aktų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus atitinkantis pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovės advokatas surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą (968 Lt, b.l.154). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11p.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalis apeliacinio skundo pagrindų nenauji, byla nedidelės apimtis, ieškovei iš atsakovo priteistina 400 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo V. J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 400 (keturis šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio energija“ (į.k.147248313).