Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. V. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), jai skirta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams; pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, jai skirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. V. skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. V. skirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nustatyta, jog L. V. privalo nedelsiant atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį – šešis mėnesius, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas trejiems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant L. V. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) gydytis priklausomybės ligas; 2) tęsti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 5) nesilankyti lošimų namuose (kazino), automatų salonuose, lošimų punktuose ar bet kokiose kitose vietose, kuriose yra azartinių lošimų įrenginiai bei neužsiimti veikla, susijusia su lošimu, t. y. nedalyvauti lošimuose, įskaitant, nuotolinius lošimus. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiško sudėjimo būdu pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir L. V. skirta subendrinta – ketverių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ketverių metų vieno mėnesio bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pridėta dalis laisvės apribojimo bausmės, pakeistos laisvės atėmimo bausme – vienas mėnesis, L. V. skirta galutinė subendrinta – ketverių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos galutinės – ketverių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nustatyta, jog L. V. privalo nedelsiant atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį – šešis mėnesius, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies – trejų metų aštuonių mėnesių – vykdymas atidėtas trejų metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant L. V. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) gydytis priklausomybės ligas; 2) tęsti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 5) nesilankyti lošimų namuose (kazino), automatų salonuose, lošimų punktuose ar bet kokiose kitose vietose, kuriose yra azartinių lošimų įrenginiai bei neužsiimti veikla, susijusia su lošimu, t. y. nedalyvauti lošimuose, įskaitant, nuotolinius lošimus. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, L. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems I. S., T. M. M., R. M. ir R. R., įpareigojant L. V. jiems padarytą turtinę žalą atlyginti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, t. y. trejus metus. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Civilinių ieškovų I. S. ir T. M. M. 32 050 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš L. V. civilinių ieškovų I. S. ir T. M. M. naudai 32 050 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškovo R. R. 20 070 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš L. V. civilinio ieškovo naudai 20 070 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinės ieškovės R. M. 4 620 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš L. V. civilinio ieškovo naudai 4 620 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. L. V. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nuteista už tai, kad ji įgijo labai didelės vertės svetimą turtą: ji, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti labai didelės vertės svetimą turtą, 2022 m. sausio 24 d. įsteigė mažąją bendriją (toliau – MB) „F“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotą adresu (duomenys neskelbtini), ir būdama MB „F“ direktore, 2022 m. kovo 4 d. MB „F“ vardu įgijo UAB „G“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), 100 procentų akcijų bei nuo 2022 m. kovo 10 d. paskyrė save UAB „G“ direktore bei laikotarpiais nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2023 m. vasario 25 d. interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) ir nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. vasario 2 d. interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino informaciją apie MB „F“ teikiamą išperkamosios nuomos paslaugą, žinodama, kad sutarties sąlygų nevykdys, turėdama išankstinį nusikalstamą sumanymą esmingai suklaidinti nukentėjusiuosius:

1.1. I. S. ir T. M. M., – veikdama tyčia, 2022 m. spalio 28 d., su I. S. ir T. M. M., kaip MB „F“ direktorė, sudarė nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį Nr. IN2022102501, kurią šalys elektroniniais parašais pasirašė https://www.dokobit.com/lt/ interneto svetainėje, ir pagal kurią MB „F“ įsipareigojo rezervuoti ir įgyti sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), melagingai nurodydama, kad I. S. ir T. M. M. suteikiama pirmumo teisė minėtą butą nuomotis ir įsigyti už sutartyje nurodytą kainą – 130 000 Eur sumą, sudarant preliminariąją arba jei tokia nesudaroma – pagrindinę išperkamosios nuomos sutartį su MB „F“, panaudodama nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu pagamintus netikrus dokumentus – 2022 m. spalio 28 d. sąskaitą faktūrą Serija FFP Nr. 29, 2022 m. spalio 28 d. sąskaitą faktūrą Serija FFP Nr. 30 ir 2022 m. lapkričio 21 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymą Nr. 57, žinodama, kad 2022 m. spalio 28 d. pateiktose sąskaitose faktūrose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad pirkėjas I. S. turi sumokėti pardavėjui MB „F“ neva nekilnojamojo turto rezervavimo mokestį, vienkartinį sutarties sudarymo mokestį bei mokestį už nekilnojamojo turto vertinimą ir registrų patikrą pagal nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį Nr. IN2022102501, ir kad sąskaitas faktūras išrašė vyr. buhalterė N. G., o 2022 m. lapkričio 21 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodyme nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad į Vilniaus m. 33-ojo notarų biuro depozitinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „G“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas dalinis – 73 500 Eur, apmokėjimas už buto, adresu (duomenys neskelbtini) pirkimą, 2022 m. spalio 28 d. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė į I. S. el. paštą (duomenys neskelbtini) ir T. M. M. el. paštą (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras apmokėjimui: 2022 m. spalio 28 d. sąskaitą faktūrą Serija FFP Nr. 29 dėl 1 300 Eur vienkartinio sutarties sudarymo mokesčio apmokėjimo ir 500 Eur apmokėjimo už nekilnojamojo turto vertinimą bei registrų patikrą, ir 2022 m. spalio 28 d. sąskaitą faktūrą Serija FFP Nr. 30 dėl 32 500 Eur rezervavimo mokesčio (pradinio įnašo) apmokėjimo, kurias I. S. apmokėjo atlikdama pavedimus iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Revolut bank“ į MB „F“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“: 2022 m. spalio 28 d., 18.21 val. – 1 000 Eur pavedimą, 2022 m. spalio 31 d., 13.58 val. – 1 800 Eur pavedimą, 2022 m. spalio 31 d., 14.03 val. – 14 000 Eur pavedimą, 2022 m. spalio 31 d., 14.03 val. – 14 000 Eur pavedimą, 2022 m. spalio 31 d., 14.05 val. – 3 500 Eur pavedimą, t. y. bendrai pervedė 34 300 Eur sumą į MB „F“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, bet neįgijo bei I. S. ir T. M. M. neperdavė nuomotis ir įsigyti pagal išperkamosios nuomos sutartį buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 28 d., 18.51 val. iki 2023 m. sausio mėn. apgaule savo naudai įgijo I. S. ir T. M. M. priklausančius į MB „F“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ pervestus pinigus, tokiu būdu, L. V., apgaule savo naudai įgijo svetimą, I. S. ir T. M. M. turtą – 34 300 Eur;

1.2. R. M., – veikdama tyčia, 2022 m. lapkričio 17 d., su R. M., kaip MB „F“ direktorė, sudarė nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį Nr. IN2022111701, kurią šalys elektroniniais parašais pasirašė https://www.dokobit.com/lt/ interneto svetainėje, ir pagal kurią MB „F“ įsipareigojo rezervuoti ir įgyti sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), melagingai nurodydama, kad R. M. suteikiama pirmumo teisė minėtą butą nuomotis ir įsigyti už sutartyje nurodytą bendrą kainą – 57 000 Eur sumą, sudarant preliminariąją arba, jei tokia nesudaroma – pagrindinę išperkamosios nuomos sutartį su MB „F“, bei reikia sumokėti už nekilnojamojo turto vertinimą, registrų patikrą, vienkartinį sutarties sudarymo mokestį ir rezervavimo mokestį (pradinį įnašą), dėl ko R. M. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Luminor bank AS“, į MB „F“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ atliko pavedimus: 2022 m. lapkričio 17 d., 12.37 val. – 1 070 Eur pavedimą, 2022 m. lapkričio 17 d., 12.37 val. – 5 700 Eur pavedimą, t. y. bendrai pervedė 6 770 Eur sumą į MB „F“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, bet neįgijo bei R. M. neperdavė nuomotis ir įsigyti pagal išperkamosios nuomos sutartį buto adresu (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 17 d., 12.43 val. iki 2023 m. sausio mėn., apgaule savo naudai įgijo R. M. priklausančius, į MB „F“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ pervestus pinigus, tokiu būdu, L. V., apgaule savo naudai įgijo svetimą, R. M. turtą – 6 770 Eur;

1.3. R. R., – veikdama tyčia, 2022 m. gruodžio 5 d., su R. R., kaip MB „F“ direktorė, sudarė nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį Nr. IN2022120203, kurią šalys elektroniniais parašais pasirašė https://www.dokobit.com/lt/ interneto svetainėje, ir pagal kurią MB „F“ įsipareigojo rezervuoti ir įgyti sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą – namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), melagingai nurodydama, kad R. R. suteikiama pirmumo teisė minėtą namą nuomotis ir įsigyti už sutartyje nurodytą bendrą kainą – 374 000 Eur sumą, sudarant preliminariąją arba, jei tokia nesudaroma – pagrindinę išperkamosios nuomos sutartį su MB „F“, panaudodama nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu pagamintus netikrus dokumentus – 2022 m. gruodžio 5 d. sąskaitą faktūrą Serija FFP Nr. 34 ir 2022 m. gruodžio 9 d. sąskaitą faktūrą Serija FFP Nr. 35, žinodama, kad 2022 m. gruodžio 5 d. ir 2022 m. gruodžio 9 d. pateiktose sąskaitose faktūrose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad pirkėjas R. R. turi sumokėti pardavėjui MB „F“ nekilnojamojo turto rezervavimo mokestį, vienkartinį sutarties sudarymo mokestį, administracines išlaidas bei mokestį už nekilnojamojo turto vertinimą ir registrų patikrą pagal nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį Nr. IN2022120203, 2022 m. gruodžio 7 d. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė į R. R. el. paštą (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras apmokėjimui: 2022 m. gruodžio 5 d. sąskaitą faktūrą Serija FFP Nr. 34 dėl 1 870 Eur vienkartinio sutarties sudarymo mokesčio apmokėjimo ir 1 500 Eur apmokėjimo už nekilnojamojo turto vertinimą, administracines išlaidas bei registrų patikrą, ir 2022 m. gruodžio 9 d. sąskaitą faktūrą Serija FFP Nr. 35 dėl 18 700 Eur rezervavimo mokesčio (pradinio įnašo) apmokėjimo, kurias R. R. apmokėjo atlikdamas pavedimus į MB „F“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“: 2022 m. gruodžio 12 d., 12.57 val., iš V. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 200 Eur pavedimą, 2022 m. gruodžio 16 d., 11.39 val., iš G. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 000 Eur pavedimą, 2022 m. gruodžio 16 d., 12.08 val., iš V. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 000 Eur pavedimą, 2022 m. gruodžio 16 d., 14.42 val., per AB „Lietuvos paštas“ – 4 500 Eur pavedimą, 2022 m. gruodžio 19 d., 10.47 val., iš V. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 370 Eur pavedimą, t. y. bendrai pervedė 22 070 Eur sumą į MB „F“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, bet neįgijo bei R. R. neperdavė nuomotis ir įsigyti pagal išperkamosios nuomos sutartį namo adresu (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 12 d., 13.04 val., iki 2023 m. sausio mėn., apgaule savo naudai įgijo svetimą, R. R. turtą – 22 070 Eur.

2. L. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo:

2.1. ji, nenustatytoje vietoje, nenustatytu būdu ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 28 d., įrašydama melagingus duomenis apie tai, kad I. S. ir T. M. M. reikia apmokėti 2022 m. spalio 28 d. sąskaitą faktūrą Serija FFP Nr. 29 dėl 1 300 Eur vienkartinio sutarties sudarymo mokesčio ir 500 Eur nekilnojamojo turto vertinimo bei registrų patikros, bei 2022 m. spalio 28 d. sąskaitą faktūrą Serija FFP Nr. 30 dėl 32 500 Eur rezervavimo mokesčio (pradinio įnašo) pagal nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį Nr. IN2022102501 ir, kad 2022 m. lapkričio 21 d. atliktas 73 500 Eur mokėjimas Nr. 57 iš UAB „G“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Vilniaus m. 33-ojo notarų biuro depozitinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už buto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimą, surašė tikrovės neatitinkančius 2022 m. spalio 28 d. sąskaitą faktūrą Serija FFP Nr. 29, 2022 m. spalio 28 d. sąskaitą faktūrą Serija FFP Nr. 30 ir 2022 m. lapkričio 21 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymą Nr. 57, nors neįgijo buto adresu (duomenys neskelbtini), kad jis galėtų būti perduotas pagal 2022 m. spalio 28 d. nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį Nr. IN2022102501 išperkamajai nuomai I. S. ir T. M. M., bei realiai pinigai į Vilniaus m. 33-ojo notarų biuro depozitinę banko sąskaitą nebuvo išsiųsti, ir šias sąskaitas faktūras panaudojo 2022 m. spalio 28 d., išsiųsdama iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į I. S. el. paštą (duomenys neskelbtini) bei T. M. M. el. paštą (duomenys neskelbtini), o mokėjimo nurodymą panaudojo 2022 m. lapkričio 21 d., išsiųsdama iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į I. S. el. paštą (duomenys neskelbtini), taip, L. V. pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus;

2.2. ji, nenustatytoje vietoje, nenustatytu būdu ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 7 d., įrašydama melagingus duomenis apie tai, kad R. R. reikia apmokėti 2022 m. gruodžio 5 d. sąskaitą faktūrą Serija FFP Nr. 34 dėl 1 870 Eur vienkartinio sutarties sudarymo mokesčio ir 1 500 Eur nekilnojamojo turto vertinimo, administracinių išlaidų bei registrų patikros, bei 2022 m. gruodžio 9 d. sąskaitą faktūrą Serija FFP Nr. 35 dėl 18 700 Eur rezervavimo mokesčio (pradinio įnašo) pagal nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį Nr. IN2022120203, surašė tikrovės neatitinkančias 2022 m. gruodžio 5 d. sąskaitą faktūrą Serija FFP Nr. 34 ir 2022 m. gruodžio 9 d. sąskaitą faktūrą Serija FFP Nr. 35, nors neįgijo namo adresu (duomenys neskelbtini), kad jis galėtų būti perduotas pagal 2022 m. gruodžio 5 d. nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį Nr. IN2022120203 išperkamajai nuomai R. R., ir šias sąskaitas faktūras panaudojo 2022 m. gruodžio 7 d. išsiųsdama iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į R. R. el. paštą (duomenys neskelbtini), taip, L. V. pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės ir sušvelninti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, bausmės vykdymą atidedant nuo vienerių iki trejų metų su arba be kardomosios priemonės (intensyvios priežiūros), įpareigojant nuteistąją visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) gydytis priklausomybės ligas; 2) tęsti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 5) nesilankyti lošimų namuose (kazino), automatų salonuose, lošimų punktuose ar bet kokiose kitose vietose, kuriose yra azartinių lošimų įrenginiai, bei neužsiimti veikla, susijusia su lošimu, t. y. nedalyvauti lošimuose, įskaitant, nuotolinius lošimus.

3.1. Skunde apeliantė nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra objektyviai pagrįstas, bet socialiai neteisingas. Akcentuoja, jog ji visiškai prisipažino dėl visų nusikalstamų veikų padarymo ir gailisi, taip pat davė išsamius parodymus byloje ir tokiu būdu padėjo atskleisti visas nusikalstamų veikų aplinkybes. Apeliantės teigimu, ji, būdama laisvėje ir toliau intensyviai dirbdama, pakankamai greitai galėtų atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalą. Pažymi, kad laisvėje turi gyvenamąją vietą, neturi išlaikytinių, ankstesniais nuosprendžiais priteistas turtines žalas yra atlyginusi.

3.2. Taip pat nurodo, kad senyvo amžiaus močiutė, su kuria gyvena, yra vyresnio amžiaus, sunkios sveikatos būklės, sunkiai vaikščiojanti ir negalinti savimi pasirūpinti. Apeliantė močiute kasdien rūpinasi ir ją slaugo. Nuteistajai atliekant realią laisvės atėmimo bausmės dalį, nebus kam pasirūpinti senyvo amžiaus močiute, ji liks be priežiūros. Teigia, kad 2025 m. sausio 2 d. savanoriškai užsiregistravo pas gydytoją psichiatrą dėl galimos (duomenys neskelbtini) sutrikimo diagnozės. Nurodo, jog turi siuntimą dalyvauti Minesotos programoje priklausomybei lošimui gydyti, programa truks tris mėnesius. Taigi, atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, negalės tęsti savo priklausomybės ligų gydymo.

3.3. Nurodo, kad būdama nelaisvėje neturės objektyvių galimybių dirbti ir užsidirbti, praras turimus darbo įgūdžius, klientus ir grįžti į tą pačią užimtumo (veiklos) poziciją abejotina, ar galės. Apeliantė įsitikinusi, kad ir patys nukentėjusieji neprieštarautų, kad vietoje realios laisvės atėmimo bausmės ji intensyviai dirbtų, gautų pajamas ir kuo greičiau (o ne po 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo) grąžintų pinigus, t. y. atlygintų jiems turtinę žalą.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistosios gynėjas, be kita ko, pažymėjo, kad L. V. pervedė trims nukentėjusiesiems po 750 Eur turtinės žalos atlyginimui, teigė, jog priteistų civilinių ieškinių suma turėtų būti mažinama. Apeliacinės instancijos teismui gynėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog nuteistosios sutuoktinė yra neįgali, netektas darbingumas – 50 procentų, nuteistoji L. V. buvo konsultuota priklausomybių ligų gydytojo, jai paskirti vaistai dėl nepatikslinto nuotaikos (afektinio) sutrikimo, vykdo individualią veiką, nuomojasi patalpas, dalyvavo Gtechnig apmokymų programoje bei sėkmingai ją užbaigė. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios L. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo. Apeliantė nesutinka su paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmę švelninančio įstatymo taikymo

6. Viena iš nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteista L. V., buvo kvalifikuota pagal skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), kurios sankcijoje buvo numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100-1, 100-2, 100-3, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147-1, 147-2, 148, 149, 150, 151, 151-1, 152, 152-1, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170-1, 170-2, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182-1, 185, 188, 189, 189-1, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198-1, 198-2, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249-1, 250, 250-2, 250-4, 250-5, 251, 256, 256-1, 257, 257-1, 258, 259, 262, 265, 267, 267-1, 267-2, 267-3, 268, 270, 270-2, 270-3, 273, 274, 275, 276, 276-1, 276-2, 276-3, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292-1, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302-1, 303, 304, 306, 306-1, 306-2, 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060. Šiuo įstatymu, be kita ko, pakeistas ir BK 300 straipsnis, kurio 1 dalies sankcijoje numatytos naujos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas.

7. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal BPK 362¹ straipsnį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

8. Apeliacinis skundas paduotas nuteistosios teisinę padėtį švelninančiais pagrindais. Teisėjų kolegija, siekdama proceso greitumo ir racionalumo, sprendžia, kad byloje yra pagrindas taikyti BK 3 straipsnio 2 dalį ir nuteistosios veiką, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), perkvalifikuoti pagal galiojančio BK 300 straipsnio 1 dalį. Kaip anksčiau aptarta, apeliaciniu skundu nesutinkama su nuteistajai paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia dėl bausmių, apeliantei skirtų už veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, bei veiką, perkvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, individualizavimo bei bausmių bendrinimo teisingumo.

Dėl bausmės ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-142/2012, 2K-492/2014, 2K-232-942/2018). Bausmės skyrimo taisykles reglamentuoja BK 61 straipsnis. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

10. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573 (remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033). Šiuo įstatymu, be kita ko, pakeisti BK 27, 61 straipsniai. Galiojanti BK 27 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis (panaikinta skiriamos bausmės vidurkio taisyklė). BK 61 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog kaltinamajam prisipažinus, gailintis, padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuo šiol teismas iš esmės privalo skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba skirti alternatyvią bausmę, o už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą – ne didesnę kaip vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba alternatyvią bausmę. Esant minėtoms sąlygoms, didesnės nei minimali laisvės atėmimo bausmės skyrimą privaloma motyvuoti papildomai. Teisėjų kolegija, spręsdama apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, vertina, ar pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, ar paskirtos tinkamos rūšies ir dydžio bausmės, taip pat, ar nuteistajai paskirtos bausmės švelnintinos, remiantis baudžiamojo įstatymo pakeitimais.

11. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu L. V. už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, o už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir nuteistajai skirta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (pažymėtina, jog šios bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta iš dalies atidėti, tačiau dėl bausmės vykdymo atidėjimo teisėjų kolegija pasisakys atskirai).

12. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantei, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, baigtumą, kaltės formą (padarytas sunkus nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), bei nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, padaryta labai didelė turtinė žala, kurią L. V. pakankamai aktyviai stengiasi atlyginti – nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams bendrai atlygino apie 5 000 Eur. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į apeliantės atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas L. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tą, jog nusikalstamas veikas padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas) (dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija pasisakys atskirai). Be to, teismas vertino ir tai, kad L. V. yra susituokusi, gyvena mamos name, nepilnamečių išlaikytinių neturi, yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą (fotografijos ir informacinių technologijų srityse), laisvomis dienomis susiranda vienadienį darbą „workis“ sistemoje. Vertino ir tai, kad L. V. anksčiau teista už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, šis teistumas ketvirtasis, dalį nuosprendyje konstatuotų veikų padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 9, b. l. 136–146). Penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka bausta daug kartų (t. 9, b. l. 185–201). Teismas atsižvelgė ir į L. V. teisiamojo posėdžio metu išdėstytą poziciją, jog ji ankstesnėmis nusikalstamomis veikomis padarytą žalą yra atlyginusi visiškai. Duomenų apie L. V. gydymą psichiatrinėse ligoninėse nėra, tačiau L. V. apylinkės teismui pati prisipažino turinti priklausomybę azartiniams lošimams, dėl kurios ir įvykdė nusikalstamas veikas, t. y. nemažą dalį iš nukentėjusiųjų apgaule įgytų pinigų pralošė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į L. V. teisiamojo posėdžio metu išsakytas aplinkybes, jog šiuo metu gydosi priklausomybę, lankė „nebenoriu lošti“ anoniminius klubus, lankosi pas gydytojus, yra visiškai užsiblokavusi, kad negalėtų patekti į lošimo įstaigas, laukia konsultacijos pas psichiatrą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, parinko griežčiausias sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimą, bausmių dydį nustatė artimą sankcijų vidurkiui. Paskirtas bausmes bendrino, taikydamas bausmių apėmimą, pritaikęs BK 64¹ straipsnį, subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskirtos bausmės nėra akivaizdžiai per griežtos. BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatoms pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės neprieštarauja. Spręsdama, ar paskirta bausmė atitinka galiojančio BK 61 straipsnio 4 dalies reikalavimus, teisėjų kolegija pažymi, jog už veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė neviršija sankcijoje numatyto vidurkio dydžio. Pagrindo spręsti, jog už veiką, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turėtų būti skiriama minimali straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, šioje byloje nėra, kadangi buvo nustatyta nuteistosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė recidyvistė pagrindo keisti nenustato.

13. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Kaip minėta anksčiau šiame procesiniame sprendime, pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančią įstatymo redakciją, teismas turi motyvuoti sprendimą pripažinti asmenį recidyvistu ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Taigi sprendimas asmenį pripažinti recidyvistu priimamas ne automatiškai, atsižvelgus tik į teistumą, tačiau įvertinus ir kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

14. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, to paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenys, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, turinčiais teistumą laikomi laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu L. V. buvo teista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ketverių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Po to L. V. buvo teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį vieneriems metams trims mėnesiams laisvės atėmimo, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 10 d. (t. 12, b. l. 118–120). Veikas, už kurias nuteista skundžiamu nuosprendžiu, L. V. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tuo būdu konstatuotina, jog L. V., jau teista už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdama pilnametė, teistumui už juos neišnykus ir esant nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinius nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteista skundžiamu nuosprendžiu. Pažymėtina, jog visos veikos, už kurias tiek skundžiamu, tiek ankstesniais nuosprendžiais teista L. V., yra analogiško pobūdžio – nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (dokumentų klastojimas nagrinėjamoje byloje buvo apgaulės priemonė). Teisėjų kolegijai tai leidžia spręsti, kad L. V. nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, tai yra susiformavęs jos gyvenimo būdas, rodantis didesnį nuteistosios pavojingumą. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog L. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama recidyviste. Taip pat pažymėtina, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančiame 307 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, turi būti nurodomas ir sprendimas dėl asmens pripažinimo recidyvistu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu BPK normose tokio reikalavimo nebuvo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistąją recidyviste, šio sprendimo rezoliucinėje dalyje to papildomai nenurodo.

15. Skunde apeliantė prašo įvertinti teigiamai ją charakterizuojančias aplinkybes: prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, taip pat padėjo jas atskleisti, šiuo metu yra dirbanti ir visomis išgalėmis bando atlyginti padarytą žalą, ankstesniais nuosprendžiais padarytą žalą yra atlyginusi, laisvėje turi gyvenamąją vietą, neturi išlaikytinių, kiekvieną dieną turi prižiūrėti senyvo amžiaus močiutę, su kuria kartu gyvena. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistąją charakterizuojančios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo, į jas pakankamai atsižvelgta, nustatant bausmių dydžius, o nuteistosios aktyvi atgaila ir prisipažinimas bei nusikalstamų veikų atskleidimas sudarė pagrindą taikyti jai BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti trečdaliu. Pagal teismų praktiką, dalinis žalos atlyginimas, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, gali būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-326-303/2019). Šios bylos aplinkybėmis, L. V. nukentėjusiesiems padarė 56 740 Eur dydžio žalą. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme pateikti duomenys apie atliktus papildomus mokėjimus nukentėjusiesiems neleidžia spręsti apie pakankamai didelę atlygintą žalos dalį, priešingai, nuteistosios atlyginta padarytos žalos dalis, įvertinus praėjusį laikotarpį nuo nusikalstamos veikos padarymo, nelaikytina ženklia, todėl pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe dalinį žalos atlyginimą teisėjų kolegija pagrindo nenustato. Aplinkybes, kad L. V. pagal galimybes dalimis atlygina turtinę žalą, yra saistoma šeiminiais ryšiais, gydosi nuo priklausomybės, tobulinasi bei vykdo individualią veiklą, teisėjų kolegija vertina teigiamai, visgi tai nepaneigia išvadų dėl pirmosios instancijos teismo parinktų bausmių rūšies ir jų dydžio teisingumo.

16. Pritarusi aptartoms skundžiamo nuosprendžio išvadoms dėl nuteistajai paskirtų bausmių ir jų subendrinimo apėmimo būdu, teisėjų kolegija visgi sprendžia, kad bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes su bausmėmis, paskirtomis ankstesniais nuosprendžiais, pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė netinkamai.

Dėl bausmių bendrinimo

17. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas nuosprendžiu paskirtą (subendrintą ir sumažintą vienu trečdaliu) dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skyrė subendrintą ketverių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Po to apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, švelnesnę bausmę keisdamas griežtesne, taikydamas dalinį sudėjimą, skirtą ketverių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skyrė galutinę subendrintą ketverių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, su pirmosios instancijos teismo atliktu bausmių bendrinimu nesutinka, daro išvadą, jog ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina.

18. Pagal teismų praktiką, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro kelias nusikalstamas veikas, teismai iš pradžių už jas paskirtas bausmes subendrina pagal BK 63 straipsnio taisykles, o vėliau nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrina su neatlikta bausmės dalimi pagal BK 64 straipsnio taisykles.

19. Kaip matyti, apeliantė veiką, už kurią nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu, padarė 2023 m. kovo 26 d. (iki skundžiamo 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio priėmimo). Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. kovo 28 d. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytą, pirmosios instancijos teismas bausmę, skirtą skundžiamu nuosprendžiu, su bausme, skirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu, privalėjo bendrinti vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis.

20. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantė nuteista už nusikaltimus, priskiriamus prie sunkių (pagal BK 182 straipsnio 3 dalį) ir nesunkių (pagal BK 300 straipsnio 1 dalį), padarytus idealiąja sutaptimi. Veika, už kurią L. V. nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, bausmė, paskirta skundžiamu nuosprendžiu, su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu, bendrintina apėmimo būdu. Pagal BK 65 straipsnio 2 dalį, teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Įvertinus, kad laisvės apribojimo bausmė, paskirta L. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu, yra atlikta (t. 12, b. l. 123) ir turi būti įskaityta į subendrintos bausmės laiką, keičiant bausmes taikytinas veikos padarymo metu galiojęs BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), pagal kurį viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

21. Taigi, atsižvelgus į išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, taikant apėmimą ir apeliantei skirtina dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė, visiškai atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitytina į galutinės bausmės laiką.

22. Kaip nustatyta, apeliantei paskirtą subendrintą bausmę privalu bendrinti ir su kitu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme. BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Nagrinėtinu atveju nustatyta, jog apeliantė veikas, už kurias nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl bendrinant bausmes taikytinos BK 64 straipsnio nuostatos. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pasikartojantį analogišką nuteistosios veikų pobūdį, keisti pirmosios instancijos teismo taikyto visiško bausmių sudėjimo būdo pagrindo nenustato. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, apeliantei paskirta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir L. V. skirtina galutinė subendrinta trejų metų vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaitytina visiškai atlikta bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

23. Pirmosios instancijos teismas apeliantei du kartus priteikė bausmės vykdymo atidėjimo institutą – vadovaudamasis BK 75 straipsnio 3 dalimi, atidėjo L. V. skundžiamu nuosprendžiu už veikas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, paskirtą subendrintą ir sumažintą vienu trečdaliu bausmę, po to, šią bausmę subendrinęs su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, antrą kartą iš dalies atidėjo galutinės subendrintos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad dvigubas bausmių vykdymo atidėjimo taikymas neatitinka baudžiamojo įstatymo ir teismų praktikos, dėl bausmės vykdymo atidėjimo gali būti sprendžiama tik paskyrus nuteistajam galutinę bausmę. Vis tik, šioje byloje nagrinėjamas pačios nuteistosios skundas dėl per griežtos bausmės, todėl jos padėtis negali būti bloginama ir netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija sprendžia dėl apeliantės prašymo sušvelninti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, bausmės vykdymą atidedant nuo vienerių iki trejų metų su arba be intensyvios priežiūros bei skiriant įpareigojimus.

24. Nuteistoji pažymi, kad privalo rūpintis senyvo amžiaus močiute. Skunde teigia, kad, atlikdama bausmę, ji praras darbą bei pajamas, negalės atlyginti padarytos žalos, be to, negalės tęsti priklausomybės ligų gydymo. Teisėjų kolegija, dar kartą patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, reikšmingą bausmės individualizavimui, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei paaiškinimus teismo posėdyje, vertinti, jog apeliantei pritaikytas dalinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas būtų per griežtas ir neproporcingas pagrindo nenustato.

25. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme (BK 75 straipsnyje) bausmės vykdymo atidėjimo institutą, jo taikymo klausimą paliko teismo diskrecijai. Būtent bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas bausmės vykdymo atidėjimo (dalinio bausmės vykdymo atidėjimo) nuteistajam sąlygas ir padaręs motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, gali taikyti visos ar dalies bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023).

26. BK 75 straipsnio 3 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Analogiška nuostata (dėl galimybės iš dalies atidėti bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą (išskyrus nurodytus išvardintuose BK skyriuose) buvo numatyta skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 3 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija).

27. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės), sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pabrėžiama, kad, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (atlikus dalį jam paskirtos bausmės), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

28. Pirmosios instancijos teismas sprendimą taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą L. V. motyvavo kaltinamosios noru atlyginti nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams žalą, tuo, kad ji vykdo individualią veiklą, gauna pajamas, nemažą jų dalį skiria civilinių ieškinių dengimui, pripažino sau ir artimiesiems, jog turi priklausomybę, pradėjo ją gydyti, tai patvirtina pateikti išrašai. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi baudžiamosios bylos aplinkybes, susijusias su nuteistosios veika, padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu, bei jos asmenybe, neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo teiginiams apie per griežtą ar neproporcingą nubaudimą.

29. Pažymėtina ir tai, jog BK 75 straipsnio 3 dalis nenumato galimybės asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, taikyti visiško bausmės atidėjimo. Švelnesnė negu numatyta įstatymo, bausmė gali būti paskirta esant BK 62 straipsnyje numatytoms sąlygoms; tuo atveju, jei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.). Šioje byloje taikyti BK 62 straipsnio nuostatas sąlygų, numatytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, nenustatyta. Byloje yra nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ji iš dalies atlygino žalą, teigė, jog rūpinasi močiute, tačiau duomenų apie tai, jog ji išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti, į bylą nepateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą teisingumo principui neprieštarauja.

30. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Taigi, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014).

31. Šioje baudžiamojoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta išimtinių aplinkybių, susijusių su L. V. padarytomis nusikalstamomis veikomis bei jos asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog dalinis bausmės vykdymo atidėjimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Negalima teigti, jog visiškas bausmės vykdymo atidėjimas ir toks nuteistosios teisinės padėties palengvinimas reikštų teisingumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidėti nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nagrinėjamu atveju yra teisingas ir pagrįstas, dar labiau švelninti L. V. teisinę padėtį, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo.

32. Apibendrinus išdėstytą, L. V. už veikas, už kurias ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu, paskirtos bausmės paliktinos, iš naujo išspręstinas bausmių bendrinimo klausimas, nuteistajai taikytinas dalinis bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskiriant tapačius įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, kokie buvo paskirti skundžiamu nuosprendžiu. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, todėl dėl civilinių ieškinių dydžių plačiau nepasisakytina, gynėjo pateikti nepatvirtinti dokumentų nuorašai dėl pavedimų nukentėjusiesiems nevertintini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi, 362¹ straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistosios L. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendį:

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, L. V. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nuteistajai L. V. paskirtos bausmės nekeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, L. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, paskirtos subendrintos ir sumažintos vienu trečdaliu dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, paskirta subendrinta ir sumažinta vienu trečdaliu dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, taikant apėmimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu skirtą dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu, ir skirti dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu subendrintą dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu skirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir L. V. skirti galutinę subendrintą trejų metų vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos trejų metų vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti. Nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – šešis mėnesius, likusios trejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant L. V. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) gydytis priklausomybės ligas; 2) tęsti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 5) nesilankyti lošimų namuose (kazino), automatų salonuose, lošimų punktuose ar bet kokiose kitose vietose, kuriose yra azartinių lošimų įrenginiai bei neužsiimti veikla, susijusia su lošimu, t. y. nedalyvauti lošimuose, įskaitant, nuotolinius lošimus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, L. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems I. S., T. M. M., R. M. ir R. R., įpareigojant L. V. jiems padarytą turtinę žalą atlyginti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, t. y. trejus metus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti visiškai atliktą bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. baudžiamąjį įsakymą, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.