Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-37-357/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-27
Bylos Nr.: e2A-37-357/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-02639-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Burbulienė, Lina Muchtarovienė, Rasa Bartašienė
Ieškovas: L. P.
Atsakovas: I. P. C.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. ?2A-37-357/2021Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02639-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui I. P. C. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1208-1050/2019 nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo, atsakovo I. P. C. priešieškinį dėl bendravimo su mažamete dukra tvarkos nustatymo, institucija teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui I. P. C., kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1208-1050/2019 nustatytą atsakovo I. P. C. bendravimo su mažamete dukra M. I. P. C. tvarką bei nustatyti ieškovės siūlomą dukros ir atsakovo bendravimo tvarką, priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką:

1.1. Iki dukrai M. I. sukaks šešeri metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini), nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu: tėvas bendrauja keturis kartus per metus su dukra savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 10.00 iki 13.00 ir po dukros miego nuo 17.00 iki 19.00 viešoje vietoje vaiko gyvenamajame mieste, dalyvaujant vaiko motinai L. P.; tėvas bendrauja su dukra elektroniniu ar vaizdo būdu vieną kartą per savaitę: pirmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į vaiko galimybę sukaupti dėmesį bendravimo metu.

1.2. Šventės pereinamuoju laikotarpiu, iki dukrai M. I. sukaks šešeri metai, t.y. iki (duomenys neskelbtini): lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra per Katalikų Velykas - pirmąją Šv. Velykų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 9.30 iki 12.30 ir po dukros miego nuo 17.00 iki 19.00 val., viešoje vietoje vaiko gyvenamajame mieste, dalyvaujant vaiko motinai L. P.. Nelyginiais metais Katalikų Velykų visas šventines dienas dukra praleidžia su motina. Nelyginiais metais tėvas bendrauja su dukra per Katalikų Kalėdas - pirmąją ir antrąją dieną nuo 9.30 iki 13.00 ir po dukros miego nuo 17.00 iki 19.00 val., viešoje vietoje vaiko gyvenamajame mieste, dalyvaujant vaiko motinai L. P.. Lyginiais metais Katalikų Kalėdas visas šventines dienas dukra praleidžia su motina. Visada (lyginiais ir nelyginiais metais) motina praleidžia su dukra Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.). Tėvas per Naujuosius metus su dukra nebendrauja. Tėvas bendrauja su dukra tėvo dieną, nuo 9.30 iki 13.00 ir po dukros miego nuo 17.00 iki 19.00 val., viešoje vietoje vaiko gyvenamajame mieste, dalyvaujant vaiko motinai L. P.. Motinos dieną dukra su tėvu nebendrauja, nes šią dieną dukra praleidžia su motina. M. I. gimimo dieną dukra praleidžia su motina, tėvas bendrauja su dukra sekančią dieną po dukros gimimo dienos - nuo 9.30 iki 13.00 ir po dukros miego nuo 17.00 iki 19.00 val., viešoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai L. P..

1.3. Tėvas praneša SMS žinute arba elektroniniu paštu apie planuojamą atvykimą ir suderina bendravimo dieną su dukros motina L. P. prieš 1 (vieną) mėnesį iki planuojamos bendravimo dienos.

1.4. Tėvas su dukra liepos mėnesį nebendrauja, šį mėnesį dukra atostogauja su motina.

1.5. Motina turi teisę su dukra praleisti 30 dienų atostogų per metus šį laikotarpį išskaidant į 3 atskirus laikotarpius vienerių metų bėgyje, šį laikotarpį skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Šiais laikotarpiais tėvas su dukra nebendrauja.

1.6. Kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su juo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute arba elektroniniu paštu ir tokiu būdu suderina bendravimo tvarkos pakeitimus.

1.7. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. M. I. ligos, užimtumą ugdymo įstaigoje ir pan.) dukra negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas nukeliamas į kitą artimiausią numatytą susitikimo laiką.

1.8. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdami informuoti vienas kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.

2. Kai dukrai M. I. sukaks šešeri metai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), nustatyti bendravimo tvarką, kuri gali būti taikoma tik tada, jeigu tėvas sistemingai bendravo su dukra ir vykdė pereinamųjų laikotarpių bendravimo su dukra tvarką:

2.1. Tėvas bendrauja keturis kartus per metus su dukra nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją arba į kitą šalių sutartą vietą. Tėvas įsipareigoja paskambinti dukros motinai L. P. ir suteikti galimybę dukrai pasikalbėti su motina telefonu tada, kai dukra prašo, tačiau ne mažiau nei bent po vieną kartą penktadienio bei šeštadienio vakare.

2.2. Tėvas praneša SMS žinute arba elektroniniu paštu apie planuojamą atvykimą ir tokiu būdu suderina bendravimo dieną su dukros motina L. P. prieš 1 (vieną) mėnesį iki planuojamos bendravimo dienos.

2.3. Tėvas bendrauja su dukra elektroniniu ar vaizdo būdu tada, kai tai inicijuoja pati dukra jos laisvu nuo pamokų bei užklasinių užsiėmimų laiku.

2.4. Tėvas bendrauja su dukra du kartus per metus po 7 kalendorines dienas, atostogų laiką derinant su motina L. P. SMS žinute arba elektroniniu paštu ne mažiau nei prieš du mėnesius iki planuojamų atostogų pradžios. Tėvas įsipareigoja paskambinti dukros motinai L. P. ir suteikti galimybę dukrai pasikalbėti su motina telefonu tada, kai dukra prašo, tačiau ne mažiau nei tris kartus atostogų metu.

2.5. Lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra per Katalikų Velykas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. pirmąją Šv. Velykų dieną ir grąžindamas į jos gyvenamąją arba kitą šalių sutartą vietą antrąją Šv. Velykų 18.00 val. Nelyginiais metais Katalikų Velykų visas šventines dienas dukra praleidžia su motina.

2.6. Nelyginiais metais tėvas bendrauja su dukra per Katalikų Kalėdas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 10.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją arba kitą šalių sutartą vietą gruodžio 25 d. 18.00 val. Lyginiais metais Katalikų Kalėdas visas šventines dienas dukra praleidžia su motina.

2.7. Visada (lyginiais ir nelyginiais metais) motina praleidžia su dukra Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.). Tėvas per Naujuosius metus su dukra nebendrauja.

2.8. Tėvas bendrauja su dukra tėvo dieną, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją arba kitą šalių sutartą vietą 18.00 val.

2.9. M. I. gimimo dieną dukra praleidžia su motina, tėvas bendrauja su dukra sekančią dieną po dukros gimimo dienos, pasiimdamas dukrą iš sutartos vietos 10.00 val. ir grąžindamas į šalių sutartą vietą 18.00 val.

2.10. Tėvas bendrauja su dukra be jos motinos L. P. dalyvavimo tik tokiu atveju, jeigu dukra išreiškia norą eiti pas tėvą ir pasilikti su juo, ir jeigu tėvas su dukra gali bendrauti jos gimtąja rusų kalba arba dukra puikiai supranta anglų kalbą ir gali šia kalba bendrauti su tėvu.

2.11. Tėvas su dukra liepos mėnesį nebendrauja, šį mėnesį dukra atostogauja su motina.

2.12. Motina turi teisę su dukra praleisti 30 dienų atostogų per metus šį laikotarpį išskaidant į 3 atskirus laikotarpius vienerių metų bėgyje, šį laikotarpį skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Šiais laikotarpiais tėvas su dukra nebendrauja.

2.13. Kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su juo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute arba elektroniniu paštu ir tokiu būdu suderina bendravimo tvarkos pakeitimus.

2.14. Ieškovės ir atsakovo bendru susitarimu atsakovo bendravimo su dukra dienos bei laikas gali būti keičiami dėl susiklosčiusių aplinkybių.

2.15. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. M. I. ligos, užimtumo ugdymo įstaigoje ir pan.) dukra negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas nukeliamas į kitą artimiausią numatytą susitikimo laiką.

2.16. Bendravimo metu dukrai susirgus, tėvas nedelsiant apie dukros ligą praneša dukros motinai L. P. ir susitaria dėl vaiko gydymo eigos.

2.17. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdami informuoti vienas kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.

2.18. Tėvas gali išvežti dukrą iš jos gyvenamosios šalies tik gavęs rašytinį dukros motinos L. P. sutikimą.

Šalies argumentai

2. Atsakovas I. P. C. pateikė teismui patikslintą priešieškinį dėl bendravimo su mažamete dukra M. I. P. C. tvarkos nustatymo bei prašė priteisti iš ieškovės jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Prašė nustatyti tokią bendravimo su dukterimi M. tvarką:

1. Ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui įgyvendinti savo kaip tėvo teisę į bendravimą su dukra ir nepažeisti dukters M. teisės į kokybišką ir visavertį bendravimą su tėvu;

2. Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas ne rečiau kaip penkis kartus per savaitę - antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais vakare nuo 20 iki 21 val. (Lietuvos laiku) ne mažiau kaip vieną valandą atsakovui bendrauti internetu Skype, WhatsApp, Viber ar kita pokalbių programa su vaiku be trečiųjų asmenų (įskaitant ir ieškovę) kišimosi ir įtakos, o su vaikui priklausančiu mobiliuoju telefonu (kai tokį turės ir sugebės naudotis) pagal atsakovo ir vaiko susitarimą bei poreikius, įpareigojant ieškovę laikytis šios tvarkos ir nesudaryti jokių kliūčių bendravimui nuotoliniu būdu. Dukteriai negalint sukoncentruoti dėmesio tik pokalbiui, užtikrinti, kad aukščiau nurodytu laiku kompiuteris ir/ar kitos techninės priemonės nepertraukiamai būtų įjungtos ir nustatytos taip, kad atsakovui būtų galimybė matyti dukters buvimo/žaidimo vietą ir tuo pačiu metu su ja bendrauti, o M. galėtų matyti tėtį ekrane, girdėti jį ir pagal galimybes su juo bendrauti, jausti jo buvimą, kartu žiūrėti vaizdo medžiagą, šiais būdais tobulinti anglų k. žinias. Bendravimas numatytu būdu užtikrinamas ir su M. artimais giminaičiais iš tėvo pusės;

3. Jei 2 dalyje nurodytas bendravimas vyksta kokybiškai, atsakovas įsipareigoja pats ugdyti dukrą anglų k. ir ieškovei nebereikėtų skirti asmeninio laiko Amazon Prime audio ir video programoms, kurias atsakovas yra nupirkęs dukters ugdymui anglų k.

4. Ieškovė įsipareigoja vieną kartą per savaitę atsiųsti atsakovui el. paštu ne mažiau kaip dešimt aktualių fotonuotraukų ir vaizdo įrašų apie M.

5. Nėra jokių objektyvių kliūčių M. pietų miegui prižiūrint tėčiui. Ieškovės nurodomi „būtini pereinamieji laikotarpiai“ iš esmės yra M. teisės į asmeninį kokybišką bendravimą su tėčiu ribojimas, nepateikiant objektyvių ir racionalių argumentų, ypač 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1158 kontekste. Iki M. sukaks treji su puse metų, atsakovas ne rečiau kaip keturis kartus per metus vieną savaitgalį bendrauja su M. asmeniškai be trečiųjų asmenų įtakos nuo šeštadienio 10.00 val. iki 19.00 val. ir nuo sekmadienio 10.00 val. iki 19.00 val., pasiimdamas dukrą iš jos namų ir grąžindamas į jos namus ar kitą šalių raštu sutartą vietą. Atsakovas ieškovę apie planuojamą atvykimą pasimatyti su dukra M. informuoja el. paštu arba trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo atvykimo. Ieškovė tinkamai paruošia vaiką jo išsivežimo laikotarpiui, t. y. įdeda vaiko asmeninius ir būtiniausius daiktus bei drabužėlius.

6. Kai M. sukaks treji su puse metų, atsakovas ne rečiau kaip keturis kartus per metus vieną savaitgalį bendrauja su M. asmeniškai be trečiųjų asmenų įtakos visą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 18.00 val. iki sekmadienio vakaro 18.00 val., neribojant tėvo ir vaiko bendravimo vietos ir išvykimo iš vaiko gyvenamosios vietos, pasiimdamas dukrą iš jos namų ir grąžindamas į jos namus ar kitą šalių raštu sutartą vietą. Atsakovas ieškovę apie planuojamą atvykimą pasimatyti su dukra M. informuoja el. paštu arba trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo atvykimo. Ieškovė tinkamai paruošia vaiką jo išsivežimo laikotarpiui, t. y. įdeda vaiko asmeninius ir būtiniausius daiktus bei drabužėlius. Atsakovas įsipareigoja kasdien informuoti ieškovę, kaip laikosi M., ir sudaryti sąlygas joms kasdien pasikalbėti telefonu.

7. Atsakovas turi teisę bent vieną kartą per metus su M., kai jai sukaks treji su puse metų, vykti aplankyti jos artimųjų iš tėčio pusės į Jungtinę Karalystę ne mažiau kaip dviem dienoms (papildomai prie aukščiau aptarto tėčio ir dukters bendravimo). Atsakovas ieškovę apie planuojamą vykimą su dukra M. į Jungtinę Karalystę informuoja el. paštu arba trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki planuojamo atvykimo. Ieškovė tinkamai paruošia vaiką jo išsivežimo laikotarpiui, t. y. įdeda vaiko asmeninius ir būtiniausius daiktus bei drabužėlius. Atsakovas įsipareigoja kasdien informuoti ieškovę, kaip laikosi M., ir sudaryti sąlygas joms kasdien pasikalbėti telefonu.

8. Atsakovas atostogauja su dukra vieną savaitę iki vaiko šešerių metų, dvi savaites sukakus šešeriems metams ir tris savaites sukakus dešimčiai metų nepertraukiamų atostogų dienų kartu su vaiku vasaros metu. Atsakovas ieškovę apie planuojamą vaiko paėmimą informuoja el. paštu arba trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamų atostogų pradžios.

9. Kiekvienų metų liepos mėnesį ieškovė atostogauja su dukra, ieškovė įsipareigoja ne rečiau kaip penkis kartus per savaitę sudaryti sąlygas tėčiui ne mažiau nei 15 (penkiolika) minučių pasikalbėti su M. asmeniškai telefonu.

10. Ieškovės siūlomas bendravimo per šventes grafikas neatitinka M. interesų. Kadangi Atsakovas ir ieškovė išpažįsta skirtingas religijas, pagal jas tiek Kalėdos, tiek Velykos švenčiamos skirtingomis datomis, atitinkamai paskirstomas ir suderinamas švenčių laikas.

11. Katalikiškąsias Šv. Kūčias ir Kalėdas kiekvienais metais M. praleidžia su tėčiu nuo kiekvienų metų gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 19 val.

12. Ortodoksų (stačiatikių) Šv. Kūčias ir Kalėdas kiekvienais metais M. praleidžia su mama.

13. Naujuosius Metus gruodžio 31 d. kiekvienais metais M. praleidžia su mama.

14. Katalikiškųjų Velykų pirmąją nuo 10.00 val. ir antrąją iki 18.00 val. dienas kiekvienais metais M. praleidžia su tėčiu.

15. Ortodoksų (stačiatikių) Velykas kiekvienais M. praleidžia su mama.

16. M. savo gimimo dieną lyginiais metais švenčia su tėčiu, nelyginiais - su mama, sudarant galimybes dalyvauti kitam iš tėvų, jei to pageidauja M.

17. Nepriklausomai nuo aukščiau nurodytos tvarkos, Motinos dieną M. praleidžia su mama, Tėvo dieną - su tėčiu.

18. Ieškovė įsipareigoja suteikti atsakovui visą aktualią informaciją apie M. ugdymą ir sveikatos būklę.

19. Jei dėl objektyvių priežasčių (M. liga, užimtumas ugdymo įstaigoje, etc.) tenka nukrypti nuo šios tvarkos, atsakovui artimiausiu metu suteikiamas bendravimo laikas, analogiškas tam, kuriuo bendravimas negalėjo vykti. Atsakovas turi teisę aplankyti dukterį, pabūti su ja ne mažiau nei 30 (trisdešimt) minučių jos ligos atveju jos namuose.

20. Šalys gali raštu iš anksto susitarti dėl bet kurio joms priklausančio bendravimo su M. datos ir laiko pakeitimo.

21. Ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) arba (ir) el. paštu (duomenys neskelbtini), arba kitomis atsakovui ir ieškovei priimtinomis priemonėmis (kurios tinkamai užtikrintų informacijos perdavimą) apie savo ir vaiko telefono numerio (kai tokį turės) ir gyvenamosios vietos pakeitimą, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną po šių aplinkybių atsiradimo.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė L. P. 2019-09-12 kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra problemų. Išvadą byloje teikiančios institucijos manymu, tėvai turėtų susitarti dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, atsižvelgdami į vaiko interesus ir poreikius, jos amžių, dienos ritmą, jos, kaip bręstančios ir fiziškai bei dvasiškai besivystančios asmenybės, poreikių apimtį. Pažymėjo, jog ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka numato minimalų tėvo ir vaiko bendravimą, kas atitolins vaiką nuo tėvo, susilpnins jų santykius, galimai pažeistų nepilnametės šalių dukros interesus, todėl ieškovės siūloma bendravimo tvarka, institucijos nuomone, neatitinka mažametės M. I. geriausių interesų. Atsakovas nuolat rodo iniciatyvą matytis su dukra. Nematydama tėvo dukra nuo jo atpranta, prarandamas juos siejantis artimas ryšis. Šalys negeba sėkmingai bendradarbiauti tarpusavyje, susitikimų metu dažnai konfliktuoja, mažametė dukra visą tai išgyvena, patiria psichologinį sukrėtimą. Kad šalių dukra nepatirtų streso ir išgyvenimų siūloma užtikrinti psichologo dalyvavimą susitikimuose. Nors šiuo metu tikslinga pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu vaikais su atsakovu bendrautų dalyvaujant ieškovei, be nakvynių, tačiau dažniau nei prašo ieškovė. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra Jungtinės Karalystės pilietis ir nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, jam neturi būti sudaroma kliūčių bendravimui su M. I. nuotoliniu būdu. Esant nurodytoms aplinkybėms, institucija pateikė išvadą, jog atsakovo I. P. C. siūloma bendravimo su nepilnamete dukra tvarka geriausiai atitiktų mažametės šalių dukros M. I. interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1208-1050/2019 patvirtintą atsakovo I. P. C. bendravimo su dukra M. I. P. C. ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką ir nustatė, kad atsakovas I. P. C. bendrauja su nepilnamete dukra M. I. P. C., gim. (duomenys neskelbtini), šešių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:

- asmeniškai šeštadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. ir nuo 17.00 val. iki 19.00 val. bei sekmadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. ir nuo 17.00 val. iki 19.00 val. saugioje vaikui vietoje, šalia vaiko namų, nedalyvaujant ieškovei L. P., pagal vaiko poreikius lauke ar patalpoje atsakovo nuožiūra, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą. Apie atvykimą konkrečiam savaitgaliui (šeštadienio ir sekmadienio susitikimams su dukra bei pagal galimybes šalia esančiomis dienomis, atsakovui gavus laisvų dienų darbe; jei prie savaitgalio esančios dienos yra darbo dienos, atsakovas bendrauja su dukra vakare 17-19 val.) atsakovas I. P. C. informuoja ieškovę elektroniniu paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki planuojamo atvykimo.

- po šešių mėnesių atsakovas l. P. C. bendrauja su dukra M. I. P. C. asmeniškai šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. saugioje vaikui vietoje nedalyvaujant ieškovei L. P., pagal vaiko poreikius lauke ar patalpoje atsakovo nuožiūra, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą. Apie atvykimą konkrečiam savaitgaliui (šeštadienio ir sekmadienio susitikimams su dukra bei pagal galimybes šalia esančiomis dienomis, atsakovui gavus laisvų dienų darbe; jei prie savaitgalio esančios dienos yra darbo dienos, atsakovas bendrauja su dukra vakarais 17-19 val.) atsakovas l. P. C. informuoja ieškovę elektroniniu paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki planuojamo atvykimo.

- nuo 2021-08-01 atsakovas I. P. C. ne rečiau kaip keturis kartus per metus bendrauja su M. I. asmeniškai be trečiųjų asmenų įtakos visą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 18.00 val. iki sekmadienio vakaro 18.00 val., neribojant tėvo ir vaiko bendravimo vietos ir išvykimo iš vaiko gyvenamosios vietos, pasiimdamas dukrą iš jos namų ir grąžindamas į jos namus ar kitą šalių raštu sutartą vietą. Atsakovas ieškovę apie planuojamą atvykimą pasimatyti su dukra M. informuoja el. paštu arba trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki planuojamo atvykimo. Ieškovė tinkamai paruošia vaiką jo išsivežimo laikotarpiui, t. y. įdeda vaiko asmeninius ir būtiniausius daiktus bei drabužėlius. Atsakovas įsipareigoja kasdien informuoti ieškovę, kaip laikosi M. I., ir sudaryti sąlygas joms kasdien pasikalbėti telefonu.

- atsakovas I. P. C. vieną kartą per metus su M. I., kai jai sukaks ketveri metai, vyksta aplankyti jos artimųjų iš tėčio pusės į Jungtinę Karalystę ne mažiau kaip dviem dienoms (papildomai prie aukščiau aptarto tėčio ir dukters bendravimo). Atsakovas ieškovę apie planuojamą vykimą su dukra M. I. į Jungtinę Karalystę informuoja el. paštu arba trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki planuojamo atvykimo. Ieškovė tinkamai paruošia vaiką jo išsivežimo laikotarpiui, t. y. įdeda vaiko asmeninius ir būtiniausius daiktus bei drabužėlius. Atsakovas įsipareigoja kasdien informuoti ieškovę, kaip laikosi M. I., ir sudaryti sąlygas joms kas dieną pasikalbėti telefonu.

- atsakovas l. P. C. bendrauja su dukra M. I. P. C. nuotoliniu vaizdo būdu antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais vakare nuo 20.30 val. iki 21.00 val. bei šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 9.30 val. iki 10.00 val. (Lietuvos laiku) ne mažiau kaip 30 minučių internetu Zoom be ieškovės ir/ar trečiųjų asmenų neigiamo kišimosi ir destruktyvios įtakos, įpareigojant ieškovę L. P. laikytis šios tvarkos ir nesudaryti kliūčių bendravimui nuotoliniu būdu. M. I. P. C. negalint sukoncentruoti dėmesio tik pokalbiui, užtikrinti, kad aukščiau nurodytu laiku kompiuteris ir/ar kitos techninės priemonės nepertraukiamai būtų įjungtos ir nustatytos taip, kad atsakovui būtų galimybė matyti dukters buvimo/žaidimo vietą ir tuo pačiu metu su ja bendrauti, o dukra galėtų matyti atsakovą ekrane, girdėti jį ir pagal galimybes su juo bendrauti, kartu žiūrėti vaizdo medžiagą, šiais būdais tobulinti anglų kalbos žinias. Bendravimas numatytu būdu užtikrinamas ir su M. I. artimais giminaičiais iš tėvo pusės.

- iki 2021-08-01 atsakovas I. P. C. bendrauja su dukra M. I. neporiniais metais Šv. Velykų pagal vakarietiškas tradicijas pirmą dieną nuo 12 val. iki 17 val., gruodžio 25 dieną nuo 12 val. iki 17 val.; poriniais metais - Šv. Velykų pagal vakarietišką tradiciją antrą dieną nuo 12 val. iki 17 val., gruodžio 24 dieną nuo 12 val. iki 17 val., gruodžio 31 dieną nuo 16 val. iki 20 val.

- nuo 2021-08-01 atsakovas I. P. C. bendrauja su dukra M. I. poriniais metais Šv. Velykų pagal vakarietiškas tradicijas pirmą dieną nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val., gruodžio 25 dieną nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val., (duomenys neskelbtini) (M. I.) gimimo dieną nuo 12 val. iki 19 val., sudarant galimybę dalyvauti vaiko motinai, jei to pageidauja M. I.; neporiniais metais - Šv. Velykų pagal vakarietišką tradiciją antrą dieną nuo 12 val. iki 19 val., gruodžio 24 dieną nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val., gruodžio 31 dieną nuo 16 val. iki 20 val.

- atsakovas bendrauja su dukra kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 12 val. iki 19 val. Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) M. I. praleidžia su motina, o I. P. C. tą dieną su dukra nebendrauja.

- atsakovas I. P. C. su dukra M. I. bendrauja dukros atostogų metu: po dvi dienas iš eilės rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, taip pat du kartus po septynias dienas iš eilės vasaros atostogų metu iki vaiko šešerių metų, dvi savaites nepertraukiamai dukrai sukakus šešeriems metams ir tris savaites sukakus dešimčiai metų (atsižvelgiant į ugdymo įstaigos patvirtintą atostogų laiką), pasirinktas dienas iš anksto suderinęs su vaiko motina ieškove L. P. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamų atostogų pradžios, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos kiekvienos dienos 10.00 val. ir sugrąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val. arba iki 18.00 val., jei sekančią dieną vaikas turi lankyti ugdymo įstaigą (Lietuvos laiku).

- kiekvienų metų liepos mėnesį ieškovė atostogauja su dukra, ieškovė įsipareigoja ne rečiau kaip penkis kartus per savaitę sudaryti sąlygas tėčiui ne mažiau nei 15 (penkiolika) minučių pasikalbėti su M. asmeniškai telefonu.

- kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su atsakovu I. P. C. tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki bendravimo pradžios praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu. Jei susitikimai neįvyko ne dėl atsakovo kaltės, atsakovui artimiausiu metu suteikiamas bendravimo laikas, analogiškas tam, kuriuo bendravimas negalėjo vykti. Atsakovas turi teisę aplankyti dukterį jos ligos atveju jos namuose.

- šalys gali raštu iš anksto susitarti dėl bet kurio joms priklausančio bendravimo su M. datos ir laiko pakeitimo.

Teismas priteisė iš ieškovės L. P. atsakovo I. P. C. naudai 5760 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai ir 30 Eur žyminio mokesčio iš viso 5790 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikino Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

5. Teismas, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas negyvena Lietuvoje nuolat, sprendė, kad šiuo metu atsakovas su dukra turėtų bendrauti po kelias valandas du kartus per savaitę (savaitgaliais) šalia vaiko gyvenamosios vietos, tačiau ne ieškovės akiratyje, kad esant reikalui galėtų parvesti vaiką ieškovei, po to – ilgiau, tuomet - įvedant nakvynes atsakovo namuose, kas turėtų įvykti anksčiau nei 2023 metais. Pagal esamą situaciją, nustatė šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas bendrautų su dukra po kelias valandas, kelias dienas per savaitę, šalia namų, bet ne ieškovės akivaizdoje. Po to šešis mėnesius savaitgaliais visą dieną atsakovo pasirinktoje vietoje, o nuo 2021-08-01 – su nakvyne pas atsakovą. Teismas sprendė, kad nuosekliai laikantis tokios bendravimo tvarkos, ryšys tarp vaiko ir tėvo sutvirtės ir išnyks pagrindai riboti bendravimo trukmę. Teismo vertinimu, atsakovo ir dukros ryšiui atstatyti yra būtinas nuolatinio ryšio palaikymas nuotolinėmis priemonėmis, todėl tokia bendravimo su vaiku tvarka nustatoma pagal atsakovo siūlomą variantą. Pažymėjo, kad ieškovė privalo užtikrinti nuolatinį atsakovo ryšį telefonu, internetu, pvz. Skype, Zoom programa ar pan.; atsakovas, laikotarpiu kai vaikas yra pas jį, privalo užtikrinti ieškovės ryšį su dukra telefonu ar pan., atitinkamai informuoti ieškovę apie vaiko buvimo vietą. Teismas pažymėjo, kad bylinėjimas tarp šalių vyksta pakankamai ilgai, atsakovo bendravimas su dukra ribojamas taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl tikslinga kuo greičiau normalizuoti tėvo ir dukros bendravimą, sukurti teisinį aiškumą ir apibrėžtumą tarp šalių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė L. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1208-1050/2019 patvirtintą atsakovo I. P. C. bendravimo su dukra M. I. P. C. ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką ir nustatyti, kad atsakovas I. P. C. bendrauja su nepilnamete dukra M. I. P. C., gim. (duomenys neskelbtini), trijų metų pereinamuoju laikotarpiu, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: Vienerius metus šeštadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. ir nuo 17.00 val. iki 19.00 val. bei sekmadienį nuo 10.00 val. iki 33.00 val. ir nuo 17.00 val. iki 19.00 val. viešoje saugioje vaikui vietoje, šalia vaiko namų, dalyvaujant ieškovei L. P., pagal vaiko poreikius lauke ar patalpoje atsakovo nuožiūra. Atvykimą konkrečiam savaitgaliui (šeštadienio ir sekmadienio susitikimams su dukra bei pagal galimybes šalia esančiomis dienomis, atsakovui gavus laisvų dienų darbe; jei prie savaitgalio esančios dienos yra darbo dienos, atsakovas bendrauja su dukra vakare 17.30-19.30 val.) atsakovas I. P. C. suderina su ieškove elektroniniu paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki planuojamo atvykimo. Vienerių metų laikotarpį atsakovas l. P. C. bendrauja su dukra M. I. P. C. asmeniškai šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. saugioje vaikui vietoje nedalyvaujant ieškovei L. P., pagal vaiko poreikius lauke ar patalpoje atsakovo nuožiūra, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą. Atvykimą konkrečiam savaitgaliui (šeštadienio ir sekmadienio susitikimams su dukra bei pagal galimybes šalia esančiomis dienomis, atsakovui gavus laisvų dienų darbe; jei prie savaitgalio esančios dienos yra darbo dienos, atsakovas bendrauja su dukra vakarais 17-19 val.) atsakovas I. P. C. suderina su ieškove elektroniniu paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki planuojamo atvykimo. Vienerių metų laikotarpį atsakovas I. P. C. keturis kartus per metus bendrauja su M. I. asmeniškai visą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 18.00 val. iki sekmadienio vakaro 18.00 val., pasiimdamas dukrą iš jos namų ir grąžindamas į jos namus ar kitą šalių raštu sutartą vietą. Atsakovas su ieškovę planuojamą atvykimą pasimatyti su dukra M. suderina el. paštu arba trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki planuojamo atvykimo. Ieškovė tinkamai paruošia vaiką jo išsivežimo laikotarpiui, t. y. įdeda vaiko asmeninius ir būtiniausius daiktus bei drabužėlius. Atsakovas įsipareigoja kasdien informuoti ieškovę, kaip laikosi M. I., ir sudaryti sąlygas joms kasdien pasikalbėti telefonu. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir atsakovui įvykdžius pereinamojo laikotarpio sąlygas, atsakovas I. P. C. keturis kartus per metus bendrauja su M. I. asmeniškai visą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 18.00 val. iki sekmadienio vakaro 18.00 val., pasiimdamas dukrą išjos namų ir grąžindamas į jos namus ar kitą šalių raštu sutartą vietą. Atsakovas su ieškovę planuojamą atvykimų pasimatyti su dukra M. suderina el. paštu arba trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki planuojamo atvykimo. Ieškovė tinkamai paruošia vaiką jo išsivežimo laikotarpiui, t. y. įdeda vaiko asmeninius ir būtiniausius daiktus bei drabužėlius. Atsakovas įsipareigoja kasdien informuoti ieškovę, kaip laikosi M. I., ir sudaryti sąlygas joms kasdien pasikalbėti telefonu. Atsakovas l. P. C. bendrauja su dukra M. I. P. C. nuotoliniu vaizdo būdu antradieniais, ketvirtadieniais vakare nuo 20.00 val. iki 20.30 val. bei kas antrą šeštadienį ir sekmadienį nuo 9.30 val. iki 10.00 val. (Lietuvos laiku) ne mažiau kaip 30 minučių internetu Zoom ar kitos vaizdo programos pagalba be ieškovės ir/ar trečiųjų asmenų destruktyvios įtakos, įpareigojant ieškovę L. P. įjungti vaizdo įrangą ir nesudaryti kliūčių bendravimui nuotoliniu būdu. Bendravimas numatytu būdu užtikrinamas ir su M. I. artimais giminaičiais iš tėvo pusės. Tokie susitikimai negalės įvykti, jei M. I. serga, užmigo ar pan. Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos atsakovas I. P. C. bendrauja su dukra M. I. neporiniais metais Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dieną nuo 10 val. iki 13 val. bei nuo 17 val. iki 19 val., kitomis švenčių dienomis M. I. bendrauja su ieškove; poriniais metais: Šv. Velykų pagal vakarietiškas tradicijas pirmą ir antrą dieną nuo 10 val. iki 13 val. bei nuo 17 val. iki 19 val., gruodžio 31 dieną nuo 10 val. iki 13 val. bei nuo 17 val. iki 19 val. Kitomis švenčių dienomis M. I. bendrauja su ieškove. Po pereinamojo laikotarpio pabaigos atsakovas I. P. C. bendrauja su dukra M. I. neporiniais metais: Šv. Kalėdų pirmų ir antrą dieną nuo 10 val. iki kitos dienos 19 val., gruodžio 31 dieną nuo 16 val. iki 20 val. Kitomis švenčių dienomis M. I. bendrauja su ieškove; poriniais metais - Šv. Velykų pagal vakarietiškas tradicijas pirmą dieną nuo 10 val. iki kitos dienos 19 val. (duomenys neskelbtini) (M. I.) gimimo dieną nuo 12 val. iki 19 val., sudarant galimybę dalyvauti vaiko motinai, jei to pageidauja M. I.. Kitomis švenčių dienomis M. I. bendrauja su ieškove. Atsakovas bendrauja su dukra kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 12 val. iki 19 val. Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) M. I. praleidžia su motina, o I. P. C. tą dieną su dukra nebendrauja. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, atsakovas I. P. C. su dukra M. I. bendrauja dukros atostogų metu: po dvi dienas iš eilės rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu (kitas atostogų dienas M. I. praleidžia su ieškove), taip pat du kartus po septynias dienas iš eilės vasaros atostogų metu iki vaiko aštuonerių metų, dvi savaites nepertraukiamai dukrai sukakus aštuoneriems metams ir tris savaites sukakus dvylikai metų (atsižvelgiant į ugdymo įstaigos patvirtintą atostogų laiką), pasirinktas dienas iš anksto suderinęs su vaiko motina ieškove L. P. ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki planuojamų atostogų pradžios, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos kiekvienos dienos 10.00 val. ir sugrąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 val. (Lietuvos laiku). Atsakovas įsipareigoja sudaryti sąlygas dukrai su motina kasdien pasikalbėti telefonu. Kiekvienų metų liepos mėnesį ieškovė atostogauja su dukra, ieškovė įsipareigoja ne rečiau kaip tris kartus per savaitę sudaryti sąlygas tėčiui pasikalbėti su M. I. asmeniškai telefonu. Kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su atsakovu I. P. C. tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki bendravimo pradžios praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu. Jei vaizdo susitikimai neįvyko dėl ieškovės kaltės - atsakovui artimiausiu metu pasiūlomas bendravimo laikas, analogiškas tam, kuriuo bendravimas negalėjo vykti. M. I. ligos, miegojimas, elektros dingimas, force majore ar pan., negali skaitytis ieškovės kalte ir tokie susitikimai nėra kompensuojami. Šalys gali raštu iš anksto susitarti dėl bet kurio joms priklausančio bendravimo su M. datos ir laiko pakeitimo. Taip pat prašo prijungti prie civilinės bylos medžiagos 2020-01-27 prašymu ieškovės pateiktus teismui dokumentus: specialistų atsakymus į pateiktus klausimus ir mažamečio vaiko ugdymo trumpa analizė; priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1. Ieškovė pateikė įrodymus, jog atsakovo bendravimas su dukra dėl įvairių aplinkybių nevyko pagal teismo patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį, todėl, nebendraudama su atsakovu, M. I. nesukūrė emocinio ryšio. Iki 2019 m. rugsėjo mėnesio atsakovas bendravo su dukra tik keletą kartų dalyvaujant ieškovei. M. I. tėvo beveik nepažįsta, nes ieškovė pradėjo gyventi atskirai, kai dukrai dar nebuvo net vienerių metų. Nors galimybė pasimatyti su dukra atsakovui niekada nebuvo apribota, tačiau didžiulis atstumas tiek anksčiau, tiek pastaruoju metu labai trukdo atsakovui bendrauti su dukra.

6.2. M. I. yra labai prisirišusi prie motinos, nes iki šio rugsėjo niekada nelankė ugdymo įstaigos. Ieškovė viena augina ir prižiūri dukrą, tad M. I. itin retai pasilieka be motinos. Ji nesutinka pasilikti viena su atsakovu, todėl nepaleidžia mamos, kai atsakovas bando ją pasiimti. Visi ieškovės bandymai perduoti dukrą atsakovui nors kelioms valandoms baigėsi nesėkmingai, nes M. I. ne tik nerodo noro pasilikti su atsakovu, tačiau priešinasi verkdama, todėl ieškovė turėjo visada būti kartu. Po traumuojančių pasimatymų su atsakovu M. I. kurį laiką būna jautri, baikšti, nesitraukia nuo ieškovės. Vienintelis būdas atsakovui bendrauti su dukra - tai M. Į. įprasta aplinka, pvz. žaidimų kambarys, kur ji jaučiasi saugi ir žino, kad mama yra netoliese.

6.3. M. I. visiškai nemoka anglų kalbos, o atsakovas kalba tik angliškai, tad atsakovas su dukra negali tinkamai susikalbėti. Kadangi tarp M. I. ir atsakovo nėra susiformavę artimo ryšio, todėl ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su dukra tam tikrą laiko tarpą tik dalyvaujant ieškovei. Ieškovė taip pat prašė nustatyti trijų metų pereinamąjį laikotarpį (iki 2023-07-28), kurio metu ne tik susiformuotų dukros rutina bendrauti su tėvu, tačiau būtų atkurtas tėvo ir vaiko ryšys.

6.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į institucijos siūlymą susitikimų metu į pagalbą pasitelkti psichologą. Ieškovė ne kartą teismo posėdžių metu minėjo, jog ji pritaria, kad psichologinė pagalba reikalinga, tačiau atsakovas nesutiko su jam nepalankia institucijos pozicija, tad teismas neįžvelgė būtinumo pasitelkti profesionalų pagalbą. Atsakovas atsisakė Vaikų teisių skyriaus psichologo pagalbos, kai jam tai buvo pasiūlyta Vaikų teisių specialistės dar prieš teisminį procesą. Taip pat atsakovas nesutiko lankyti terapijos užsiėmimų, nors ieškovė tam neprieštaravo.

6.5. Teismas neatsižvelgė į specialistų išvadas, byloje teikusios išvadą institucijos nuomonę ir nustatė ypatingai trumpą šešerių mėnesių pereinamąjį laikotarpį be ieškovės dalyvavimo, kuris šiuo atveju neturi jokios prasmės (dėl COVID-19 situacijos). Todėl ieškovė kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris prieštarauja psichologų išvadoms ir pritaria atsakovo požiūriui, kad dukra nedelsiant būtų perduodamajam netgi tuo atveju, jeigu ji išsako nenorą bei verkia. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą ir paaiškino, kad tikslinga nustatyti maksimalią atsakovo bendravimo su dukra tvarką, palikti pereinamąjį laikotarpį, per kurį atsakovo bendravimas su dukra vyktų dalyvaujant ieškovei.

6.6. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra Jungtinės Karalystės pilietis ir nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, o šiuo metu jam yra privalomas 14 dienų karantinavimosi laikotarpis, atsakovo galimybės matytis su dukra yra ypatingai ribotos. Akivaizdu, kad atsakovas per šešerių mėnesių laikotarpį turės galimybę matytis su dukra tik porą kartų, o galimai negalės pasimatyti visiškai, nes priešingu atveju, jis turėtų apsigyventi Lietuvoje.

6.7. Teismas nusprendė, jog keletą kartų per šešis mėnesius atsakovas bendraus su dukra pereinamuoju laikotarpiu be ieškovės dalyvavimo ir tai sukurs tvirtą dukros ir atsakovo ryšį tolimesniam jų bendravimui. Be to, teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog nuosekliai laikantis tokios bendravimo tvarkos, ryšys tarp vaiko ir tėvo sutvirtės ir išnyks pagrindai riboti bendravimo trukmę. Pirma, nuosekliai laikytis nekonkrečios tvarkos neįmanoma. Antra, nustatytas pereinamasis laikotarpis neturi jokios prasmės, nes netgi nei karto neaplankęs dukros atsakovas turės galimybę pratęsti bendravimą po šešerių mėnesių. Teismas nevertino ieškovės reikalavimo, kuriame ji prašė - kai dukrai sukaks šešeri metai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), nustatyti bendravimo tvarką, kuri gali būti taikoma tik tada, jeigu atsakovas sistemingai bendravo su dukra ir vykdė pereinamųjų laikotarpių bendravimo su dukra tvarką. Pažymėjo, kad pats atsakovas pareiškė, jog galės atvažiuoti į Lietuvą tik keturis kartus per metus. Taigi, teismas nustatė pereinamąjį laikotarpį, kuris neturi jokios prasmės, nes gali būti nevykdomas.

6.8. Nustatyti pasimatymo laikai visų švenčių periodu visiškai neatsižvelgus į M. I. poreikį pietų poilsiui, miegui. M. I. šiuo metu ilsisi per pietus apie 13-16 val. Po kurio laiko, pradėjus jai lankyti darželį pilną dieną (šiuo metu ji lanko ir lankys darželį tik pusę dienos), M. I. miego rutina nusistovės kaip ugdymo įstaigoje, t. y. 12.20-15.15. Teismas nenurodė konkrečiai, kuriomis švenčių dienomis dukra bendrauja su motina, kas palieka vietą tolimesniam ginčui, nes atstovas gali bandyti naudoti duotą jam teisę atskristi bendrauti su M. bet kuriuo savaitgaliu ir visomis kitomis dienomis, taip paliekant ieškovę be jokios galimybės bent kariais praleisti šventes su dukra.

6.9. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismui nurodė, kad dukra negali sukoncentruoti dėmesį tik pokalbiui, nes nesupranta kalbos, kuria kalba atsakovas. Taigi, vakare nuo 20.30 val. iki 21.00 val. atsakovas rodys dukrai animacinius filmukus, linksmins ją, tad po bendravimo M. I. išsiblaškys ir sunkiai užmigs. Nors ieškovė pagrindė, kodėl ji prašo nustatyti ankstesnį bendravimo laiką, tačiau teismas neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus ir nustatė vaikui nepalankų bendravimo laiką.

Atsiliepimas

7. Atsakovas I. P. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1. Su apeliaciniu skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu, paremtu deklaratyviomis prielaidomis, pažeidžiančiu mažametės dukters teisę į visavertį ir kokybišką bendravimą su tėčiu, prieštaraujančiu byloje esantiems rašytiniams įrodymams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai bei neatitinkančiu teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijų. Atsakovui nepriimtinas ieškovės noras padaryti jį nominaliu tėčiu, jis nori realiai, kasdien ir nepertraukiamai įgyvendinti savo prigimtinę teisę maksimaliai ir visavertiškai dalyvauti dukters gyvenime, ugdyme, visapusiškame asmenybės vystymesi ir prašo teismo užtikrinti dukters teisę į visavertį bei kokybišką bendravimą su skyrium gyvenančiu tėčiu.

7.2. 2019-12-04 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas tenkino atsakovo prašymą „nustatyti, kad nuo šios nutarties priėmimo dienos iki 2019 m. gruodžio 23 d. kiekvieną dieną atsakovas I. P. C. laikinai bendrauja su dukra M. I. P. C. nuo 17.00 val. iki 19.00 val. jo nurodytoje neutralioje, saugioje vaikui vietoje, pagal vaiko poreikius lauke ar patalpoje atsakovo nuožiūra, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir gražindamas į jo gyvenamąją vietą“. Taigi, kol atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini) tik teismo pagalba buvo užtikrinta dukters teisė susitikti su tėčiu, nepaisant to, ieškovė ir toliau sukeldavo konfliktines situacijas, atsisakydavo perduoti dukrą ir pasišalinti, dėl ko atsakovas buvo priverstas kreiptis dėl priverstinio nutarties vykdymo. Netinkamas vykdymas konstatuotas ir teismo 2020-01-16 nutartyje: „Be to, teismo nutartimis buvo nustatyta laikinojo atsakovo I. P. C. bendravimo su mažamete dukra M. I. P. C. ir dalyvavimo jos auklėjime tvarka ir iš pateiktų į bylą duomenų matyti, jog jos nebuvo tinkamai vykdomos.“.

7.3. 2020-03-26 ir 2020-06-15 atsakovo atstovė pateikė detalius rašytinius paaiškinimus dėl nevykdomų teismo nutarčių dėl laikinojo nuotolinio bendravimo vaizdo būdu, ieškovės sudaromų kliūčių, kurios sąlygoja mažametės teisės į kokybišką bendravimą su tėčiu pažeidimą. Tačiau ieškovė ir toliau sąmoningai savo įtaka ribojo ir iki šiol riboja dukters bendravimą su tėčiu. Atsakovas teismo paskirtu jo bendravimo nuotoliniu vaizdo būdu laiku visada yra pasirengęs, nusiuntęs reikalingus Zoom prisijungimo duomenis ieškovei arba laukia iš jos prisijungimo ir laukdavo pokalbio su M., bet ieškovės elgesys nesikeičia, ji arba atsisako prisijungti arba pokalbis atšaukiamas arba dėl kitų priežasčių nuotolinis pokalbis kokybiškai nevyksta. Ieškovės noras kontroliuoti asmeninį tėčio ir dukters laiką pokalbiui pasireiškia ir tuo, jog ji sutinka su Zoom pokalbiu tik jeigu ji nuspręs, kada prisijungti pavėlavus, kada išjungti ir pan. Iš pridedamų vaizdo įrašų matyti, jog tais atvejais, kai ieškovė įjungia Zoom programą, kambaryje nieko nėra arba retkarčiais praeina ieškovė ar prabėga M., o kalbantį atsakovą ieškovė absoliučiai ignoruoja, atsakovas negali matyti M. buvimo/žaidimo vietos, girdėti M. ir t. t.

7.4. Ieškovė kelia kalbos klausimą, tačiau iki šiol atmetė visus M. galimybių išmokti bazinius anglų kalbos žodžius (pasisveikinti, atsisveikinti, išreikšti norą gerti, valgyti, kitus fizinius poreikius, išreikšti, kai kažką skauda, kai nori žaisti, bendrauti, pailsėti ir pan.) įgyvendinimo būdus. Ieškovė neleidžia M. bendrauti su tėčiu, neugdo jos anglų k., tuo pačiu tvirtina, kad jie negali bendrauti, nes nesusikalbės, tarp jų nėra ryšio. Ieškovė pati nuo M. kūdikystės draudė bei ribojo tėčio ir dukters susitikimus, tuo žalodama savo dukrą, dabar sako, kad dukra nėra prie tėčio pripratusi, tai jie galės bendrauti dar po kelerių metų, kai ji paaugs.

7.5. Apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovas negali pasirūpinti dukra, neatitinka tikrovės. Praktika būtent parodė, kad puikiausiai dviese jiems sekasi, kaip buvo ir 2019-12-17, kai policijos pareigūnai liepė ieškovei ir jos atstovei pasišalinti iš susitikimo ir atsakovas su M. bendravo asmeniškai.

7.6. Byloje surinkti įrodymai patvirtino, jog atsakovas maksimaliomis pastangomis siekė ginčą išspręsti geranoriškai ir taikiai, susitikimų metu nusileisdavo ieškovei, siekdamas geriau pabendrauti su M. nei veltis į konfliktus su ieškove, iš į bylą pateiktų el. laiškų matyti, kad jis konsultavosi su psichologais ir mediatoriais Jungtinėje Karalystėje ir (duomenys neskelbtini), siekė (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus, (duomenys neskelbtini) skyriaus ir psichologės (duomenys neskelbtini) pagalbos ir konsultavimosi, taikos sutartis ir psichologo dalyvavimas ieškovei raštu pasiūlytas dar 2019-11-15 (apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovas atsisakė, tačiau tam nepateikiama jokių įrodymų), tačiau ieškovei neįtinka bet kokios atsakovo pastangos, ji riboja ir varžo atsakovo ir dukters betarpišką bendravimą, o tai sąlygoja dukters M. teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.

7.7. Tiek psichologijoje, tiek teismų praktikoje, tiek jurisprudencijoje pabrėžiama tėvo dalyvavimo vaiko gyvenime svarba jo tolimesnei raidai ir gebėjimui kurti bei palaikyti santykius su aplinkiniais. To nepaisydama ieškovė ir toliau riboja atsakovo bendravimą su dukra ir dėl to neproporcingai apsunkina jo galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl naujų įrodymų

9. Apeliantė teismo prašo priimti naujus įrodymus: specialistų atsakymus į pateiktus klausimus ir mažamečio vaiko ugdymo trumpą analizę, duomenis dėl gyvenamosios vietos, vaiko lankomo darželio, susirašinėjimo su atsakovu, papildomus 2021-01-06 rašytinius paaiškinimus ir su jais pateiktas momentinio ekrano kopijas, susirašinėjimą. Atsakovas kartu su atsiliepimu prašo priimti atsakovo nuotolinio bendravimo su dukra vaizdo įrašus, 2021 m. sausio 8 d. prašymą.

10. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimo ir priėmimo galimybę reglamentuoja CPK 314 straipsnis, nustatantis, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ir priėmimas, nors ir nedraudžiamas visiškai, tačiau ribojamas ir galimas iš esmės tik dviem atvejais.

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, priima šalių naujus įrodymus, tačiau dėl jų pasisako tik tiek, kiek jie yra reikšmingi civilinės bylos nagrinėjimui ieškovės apeliacinio skundo ribose.

Dėl naujų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme

12. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija vertina tik tuos šalių reikalavimus, kurie buvo pareikšti pirmosios instancijos teisme.

Dėl faktinių aplinkybių

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys L. P. ir I. P. C. turi nepilnametę dukrą M. I. P. C., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas I. P. C. yra Jungtinės Karalystės pilietis ir nuolatinis gyventojas, ieškovė – Lietuvos pilietė, vaiko gimimo metu gyvenusi Jungtinėje Karalystėje. I. P. C. ir L. P. nebuvo susituokę. L. P. su dukra išvyko gyventi į Lietuvą.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1208-1050/2019 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria nustatyta L. P. ir I. P. C. nepilnametės dukros M. I. P. C. gyvenamoji vieta su jos motina L. P. bei atsakovo I. P. C. bendravimo su mažamete dukra P. C. tvarka. Kadangi teismo nustatyta tvarka nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, teisėjų kolegija jos pakartotinai nebenurodo.

15. Ieškovė L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti atsakovo ir dukros bendravimo tvarką. Ieškinys pareikštas tuo pagrindu, kad atsakovas nukrypo nuo taikos sutartimi patvirtinto dukros lankymo grafiko, nelankė reguliariai dukros, jo bendravimas su dukra pasidarė atsitiktinis, vaikas nuo tėvo atprato, tarp jų nutrūko vidinis ryšys, vaikas visiškai nemoka anglų kalbos, o atsakovas kalba tik angliškai, todėl vaiko interesais tikslinga nustatyti pereinamuosius laikotarpius iki dukrai M. I. sukaks šešeri metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini), ir tai, kad atsakovas gali bendrauti su dukra tik dalyvaujant ieškovei.

16. Atsakovas su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nesutiko, pateikė teismui patikslintą priešieškinį dėl bendravimo su mažamete dukra M. I. P. C. tvarkos nustatymo.

Dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėvais nustatymo

17. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

18. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

20. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

22. Nagrinėjamos bylos atveju svarbu įvertinti aplinkybę, jog teisme ne kartą spręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatyto, kad bylos šalims taikiai šiuo klausimu susitarti nepavyksta. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. spalio 28 d. nutartimi pagal ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo patenkino L. P. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tenkino iš dalies, sustabdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1208-1050/2019 dalyje dėl I. P. C. bendravimo su dukra M. I. P. C. tvarkos vykdymą; nustatė I. P. C. laikiną bendravimo su dukra M. I. P. C. tvarką, jeigu jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, I. P. C. nurodytoje neutralioje vietoje - žaidimų kambaryje ar kitoje bendravimui su vaiku tinkamoje viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje), įpareigojat į bendravimo vietą pristatyti dukrą L. P. ir, jai stebint ar esant netoliese, teismo nurodytu grafiku; jeigu tėvo I. P. C. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, konkrečios bendravimo su dukra M. I. P. C. dienos ir laikas derinamas tarp šalių vienam mėnesiui į priekį, apie savo atvykimą į Lietuvą I. P. C. praneša L. P. prieš 5 dienas elektroniniu paštu. Taigi, nuo nurodytos nutarties priėmimo yra ribojamas atsakovo bendravimas su vaiku.

23. Ieškovei apskundus minėtą 2019 m. spalio 28 d. nutartį, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi tenkino ieškovės atskirąjį skundą ir nustatė I. P. C. laikiną bendravimo su dukra M. I. P. C. tvarką, jo nurodytoje neutralioje vietoje – žaidimų kambaryje ar kitoje bendravimui su vaiku tinkamoje viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje), esančioje dukros M. I. gyvenamojoje vietovėje, įpareigojat dukrą į bendravimo vietą pristatyti L. P. ir, jai stebint ar esant netoliese, nurodytu grafiku; nustatė 30 dienų, skirtų pareiškėjos L. P. ir M. I. atostogoms, per metus su galimybe šias dienas išskaidyti į 3 atskirus laikotarpius vienerių metų bėgyje, šį laikotarpį skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., apie konkretų atostogų laikotarpį pareiškėja informuoja I. P. C. ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki planuojamų atostogų su dukra pradžios, šiais laikotarpiais I. P. C. su dukra nebendrauja; kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su I. P. C. tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu.

24. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi tenkino atsakovo I. P. C. prašymą ir iš dalies pakeitė 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatytą laikiną mažametės šalių dukros M. I. P. C. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, nustatė, kad nuo šios nutarties priėmimo dienos iki 2019 m. gruodžio 23 d. kiekvieną dieną atsakovas I. P. C. laikinai bendrauja su dukra M. I. P. C. nuo 17.00 val. iki 19.00 val. jo nurodytoje neutralioje, saugioje vaikui vietoje, pagal vaiko poreikius lauke ar patalpoje atsakovo nuožiūra, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą; kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su atsakovu I. P. C. tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki bendravimo pradžios, praneša apie tai kitai šaliai telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu; kitoje dalyje nutartį paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teisme ir po šios nutarties ne kartą spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

25. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas ne kartą spręstas ir apeliacinės instancijos teisme: Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-156-368/2020, 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-433-210/2020; 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-434-368/2020; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-636-267/2020.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, šalių nesugebėjimą taikiai išspręsti klausimo dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, sutinka su atsakovu bei pirmosios instancijos teismu, jog taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovo bendravimas su vaiku jau yra ribojamas gana ilgą laiko tarpą. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai bei ieškovės prašoma nustatyti tėvų bendravimo su vaiku tvarka leidžia teigti, kad ieškovė yra suinteresuota kuo ilgesniam laikui taikyti minimalų atsakovo bendravimą su vaiku. Nors ieškovė teigia, kad ilgesnis pereinamasis laikotarpis labiausiai atitinka vaiko interesus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia išvada, remiantis visa bylos medžiaga, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos nuo 2019 m. spalio 28 d., skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas 2020 m. rugpjūčio 31 d., ši apeliacinės instancijos teismo nutartis yra priimama 2021 m. sausio 27 d. Bylos duomenys įrodo, kad atsakovas deda maksimalias pastangas tam, kad galėtų bendrauti su dukra, jis net buvo atsikraustęs į (duomenys neskelbtini), kur buvo susiradęs darbą (duomenys neskelbtini), kurį numatyta pradėti nuo 2019 m. spalio 1 d. Tačiau ir atsakovui būnat Lietuvoje nebuvo užtikrinamas tinkamas jo bendravimas su dukra. Ieškovė, teigdama, kad tik vadovaudamasi vaiko interesais siekia ilgesnio pereinamojo laikotarpio, nesudaro galimybių atsakovui tinkamai bendrauti su vaiku, tas aiškiai matyti iš atsakovo pateiktų nuotolinio bendravimo su vaiku vaizdo įrašų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės elgesys ir požiūris į atsakovą turi didžiulę įtaką vaiko norui bendrauti su tėvu. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, turi ne teisę, o pareigą užtikrinti, kad kitas iš tėvų galėtų tinkamai bendrauti su vaiku. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaikas nejaučia arba nesukuria ryšio su savo tėvu, t. y. atsakovu, dėl to, kad ieškovė neužtikrina tinkamo vaiko bendravimo su tėvu. Formalus bendravimui skirtos programos nustatytu laiku įjungimas nėra laikytinas tinkamu vaiko ir tėvo bendravimo užtikrinimu. Pati ieškovė byloje pripažįsta, jog mažam vaikui sunku ilgiau išlaikyti dėmesį, todėl natūralu, kad ji turi padėti vaikui bendrauti su tėvu, tą skatinti, mokyti vaiką tėvo gimtosios kalbos, sudaryti sąlygas jiems susikalbėti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas deda pastangas, kad dukra išmoktų anglų kalbą, kadangi be jos negali su vaiku susišnekėti, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas mokėjo už vaiko anglų kalbos pamokas, tačiau iš esamos padėties matyti, kad ieškovė, vertinat byloje esančius duomenis, visiškai nėra suinteresuota, kad vaikas išmoktų anglų kalbą. Ieškovė teigia, kad atsakovas, negalėdamas susikalbėti su vaiku, negalės pasirūpinti jos būtiniausiais poreikiais, tačiau tuo pačiu metu nededa jokių pastangų, kad vaikas išmoktų užsienio kalbą. Iš atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktų duomenų matyti, kad nuotolinio bendravimo su vaiku metu atsakovas dukros realiai nemato, ieškovė formaliai įjungia „zoom“ programą, tačiau neužtiktina, kad vaikas būtų matomas tėvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam ieškovės požiūriui, ilgesnio pereinamojo laikotarpio nustatymas nei teismo patvirtintas skundžiamu sprendimu, visiškai neatitiktų vaiko interesų. Priešingai, kuo ilgesnį laiko tarpą nagrinėjamos bylos kontekste bus taikomas pereinamasis laikotarpis, tuo sunkiau bus atsakovui atkurti ryšį su vaiku. Remiantis atsakovo pateiktais į bylą duomenimis atsakovui atvykus iš užsienio į Lietuvą ieškovė jau atsakovui atvykus dėl įvairių subjektyvių priežasčių neleisdavo pasimatyti su dukra (pateikta skrydžių santrauka, duomenys apie atvykimus ir įvykusius tėčio ir dukters susitikimus 2018 m. ir 2019 m.). Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas susitarė su psichologe, mediatore J. S. dėl mediacijos, ieškovė keletą savaičių atidėliojo, galiausiai atsisakė.

27. Kaip nurodo atsakovas, ieškovė 2019 m. rugsėjo mėn. nurodė (ir patvirtino Vilniaus m. vaiko teisių skyriaus specialistei I. K., įrodymai pateikti su priešieškiniu), jog 2019 m. rugsėjo viduryje persikelia gyventi į (duomenys neskelbtini), bet po kelių dienų informavo persigalvojusi ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur atsakovas neturėjo galimybės susirasti sau tinkančio darbo. Atsakovas dėl šių aplinkybių nutraukė darbo įsipareigojimus (duomenys neskelbtini). Persikėlus į (duomenys neskelbtini) atsakovui su vaiku taip pat nepavyko tinkamai bendrauti. Iš aptartų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad matyti maksimalios atsakovo, kaip vaiko tėvo, pastangos maksimaliai bendrauti su savo vaiku.

28. Teisėjų kolegija pripažįsta neįrodytais ieškovės argumentus, kad atsakovas neatsižvelgia į vaiko interesus, siekia vien sau palankios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Byloje atsakovas yra pateikęs elektroninius laiškus, iš kurių matyti, kad jis konsultavosi su psichologais ir mediatoriais Jungtinėje Karalystėje ir (duomenys neskelbtini), siekė (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus, (duomenys neskelbtini) skyriaus ir psichologės (duomenys neskelbtini) pagalbos ir konsultavimosi, taikos sutartis ir psichologo dalyvavimas ieškovei raštu pasiūlytas dar 2019-11-15 (apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovas atsisakė, tačiau, kaip teisingai nurodo atsakovas, tokių įrodymų byloje nėra). Taigi, atsakovas yra rodęs iniciatyvą pasitelkti specialistų pagalbą. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad teismo nustatytoje vaiko bendravimo su tėvais tvarkoje nėra nurodyta, jog bendravimo metu šalys turi pasitelkti psichologą, nereiškia, kad šalys negali su jais konsultuotis dėl bendravimo su vaiku. Nenustačius, kad atsakovas elgtųsi netinkamai su vaiku, nebuvo būtina įtraukti privalomo psichologo dalyvavimo atsakovui bendraujant su vaiku.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei užtikrinant kokybišką vaiko bendravimą su tėvu teismo nustatytomis nuotolinėmis priemonėmis, vaiko ir tėvo ryšys būtų atkurtas, nepaisant to, kad galimybės tėvui ir vaikui bendrauti gyvai yra ribotos dėl to, kad atsakovas gyvena užsienyje. Taigi, ieškovės argumentai dėl pandemijos pasauliniu mastu dėl Covid-19 viruso, atmetami. Įvertinus bylos duomenis darytina išvada, jog kuo ilgesnis būtų pereinamasis laikotarpis, tuo sunkiau vaikui būtų atkurti ryšį su tėvu, kadangi nuotolinis bendravimas nėra tinkamai įgyvendinamas. Pažymėtina, kad bylos šalių vaikas lanko darželį, kas neabejotinai vaiką pratina prie būvimo su kitais asmenimis, ne vien su mama. Jau vien ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia teigti, kad ieškovei tinkamai užtikrinant vaiko bendravimą su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis, pakaktų vaikui emociškai pasiruošti laiko leidimui vien su tėvu.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šalių poziciją, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kuris, nagrinėjamoje byloje, laikytinas pakankamu. Pažymėtina, kad pereinamasis laikotarpis pradedamas skaičiuotis tik nuo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nuo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties paskelbimo. Taip pat pastebėtina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl būtino karantinavimosi yra nuolat kintančios, priklausomai nuo šalyse skelbiamo užsikrėtimų skaičiaus. Įvertinus byloje aptartas atsakovo dėtas pastangas bendrauti su dukra, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo elgesys leidžia daryti prielaidą, jog jis maksimaliai išnaudos galimybę bendrauti su vaiku tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai susitinkant, kiek tai jam leis objektyvios galimybės.

31. Ieškovė teigia, kad teismas, nustatydamas tik šešių mėnesių trukmės pereinamąjį laikotarpį, neatsižvelgė į specialistų išvadas, byloje teikusios išvadą institucijos nuomonę. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo teiginiu. Nutarties aprašomojoje dalyje aptarta byloje teikusios išvadą institucijos pozicija šioje byloje, pirmosios instancijos teismas į ją atsižvelgė. Teisėjų kolegija prijungė prie bylos ieškovės pateiktus specialistų atsakymus į pateiktus klausimus ir mažamečio vaiko ugdymo analizę, tačiau ją vertina tik kaip bendro pobūdžio informaciją, kuria negali vadovautis, nes informacija pateikta ieškovės iniciatyva, pagal jos formuotus klausimus, neištyrus visų faktinių aplinkybių, neišklausius atsakovo, vaiko. Pažymėtina, jog išvados yra parengtos išimtinai ieškovės lėšomis ir užsakymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialistų išvadomis teismas galėtų vadovautis tuo atveju, jei jie teiktų išvadą byloje teismo nurodymu, pagal sudarytą galimybę abiem bylos šalims pateikti norimus klausimus ir užtikrinant, kad abi bylos šalys bus išklausytos.

32. Ieškovė nurodo, kad teismas nevertino ieškovės reikalavimo, kuriame ji prašė - kai dukrai sukaks šešeri metai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), nustatyti bendravimo tvarką, kuri gali būti taikoma tik tada, jeigu atsakovas sistemingai bendravo su dukra ir vykdė pereinamųjų laikotarpių bendravimo su dukra tvarką. Pažymėtina, kad teismas negali tvirtinti sąlyginės tėvų bendravimo su vaikais tvarkos, priklausančios nuo konkrečių įvykių. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo bendravimo su vaiku tvarka yra jo teisė bendrauti su vaiku nustatytu būdu, tačiau ši tvarka negali būti priverstinai vykdoma.

33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus ir atsakovo realias galimybes. Ieškovė reiškia pretenzijas dėl vaiko ir tėvo bendravimo laiko, tačiau pažymėtina, kad laikas yra nustatytas įvertinus realias atsakovo galimybes bendrauti su vaiku, kadangi į tai neatsižvelgus nustatyta bendravimo su vaiku tvarka būtų vien formali. Pažymėtina, kad įvertinus vaiko amžių, tai, kad jis lanko darželį, kad darželyje yra numatytas pietų miegas, teismo nustatytas bendravimo nuotoliniu būdu su vaiku laikas (atsakovas l. P. C. bendrauja su dukra M. I. P. C. nuotoliniu vaizdo būdu antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais vakare nuo 20.30 val. iki 21.00 val. bei šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 9.30 val. iki 10.00 val. (Lietuvos laiku) ne mažiau kaip 30 minučių internetu Zoom) yra protingas, nepažeidžia vaiko interesų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, taigi, reikia įvertinti ir laiko skirtumus, faktą, kad atsakovas yra dirbantis.

34. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad teismas nenurodė konkrečiai kuriomis švenčių dienomis dukra bendrauja su motina, kas, pasak ieškovės, palieka vietą tolimesniam ginčui. Šioje dalyje teisėjų kolegija tenkina ieškovės apeliacinį skundą, papildydama pirmosios instancijos teisme numatytą bendravimo tvarką, numatant, kad nenurodytomis atsakovo bendravimo su dukra šventinėmis dienomis su dukra bendrauja ieškovė. Tačiau šis pasitikslinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nekeičia skundžiamo teismo sprendimo iš esmės, o tik jį sukonkretina, kadangi iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas numatė galimybę atsakovui bendrauti su dukra šventinėmis dienomis tik nurodyta tvarka ir dienomis.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija tik papildo skundžiamą teismo sprendimą, numatydama, kad nenurodytomis atsakovo bendravimo su dukra šventinėmis dienomis su dukra bendrauja ieškovė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei.

37. Teisėjų kolegija apeliantės naudai bylinėjimosi išlaidų nepriteisia, nes patenkinta apeliacinio skundo dalis yra tik skundžiamo teismo sprendimo patikslinimams, nekeičiant jo esmės. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 2100 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, todėl, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas tik dėl skundžiamo teismo sprendimo papildymo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės. Pažymėtina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. IR-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka ginčo pobūdį, įvertinus byloje esančių duomenų apimtį bei jų analizę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį nustatant, kad nenurodytomis atsakovo bendravimo su dukra šventinėmis dienomis su dukra bendrauja ieškovė.

Priteisti iš ieškovės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo I. P. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 2100,00 Eur (du tūkstančius šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėDanutė BurbulienėLina Muchtarovienė