- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-19
- Bylos Nr.
- e2S-636-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02639-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- L. P.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-138-721/2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1208-1050/2019 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria nustatyta L. P. ir I. P. C. nepilnametės dukros M. I. P. C. gyvenamoji vieta su jos motina L. P. bei atsakovo I. P. C. bendravimo su mažamete dukra M. I. P. C. tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. lapkričio 15 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi nustatyta atsakovo I. P. C. laikina bendravimo su dukra M. I. P. C. tvarka jo nurodytoje neutralioje vietoje – žaidimų kambaryje ar kitoje bendrauti su vaiku tinkamoje viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje), esančioje dukros M. I. gyvenamojoje vietovėje pagal teismo nustatytą grafiką L. P. stebint ar jai esant netoliese ir įpareigojat L. P. pristatyti dukrą į bendravimo vietą.
2020 m. kovo 18 d. nutartimi teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas yra Jungtinės Karalystės pilietis ir nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, bei į tai, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje nutarties priėmimo metu buvo paskelbtas karantinas, kuris, švelninant tam tikrus ribojimus, tęsiamas iki nutarties priėmimo, tenkino atsakovo I. P. C. prašymą dėl laikinosios jo bendravimo su dukra M. I. P. C. tvarkos pakeitimo ir nustatė, kad nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos atsakovas I. P. C. laikinai bendrauja su dukra M. I. P. C. asmeniškai šeštadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. ir nuo 17.00 val. iki 19.00 val. bei sekmadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. ir nuo 17.00 val. iki 19.00 val. neutralioje, saugioje vaikui vietoje nedalyvaujant ieškovei L. P., pagal vaiko poreikius lauke ar patalpoje atsakovo nuožiūra, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą. Apie atvykimą konkrečiam savaitgaliui (šeštadienio ir sekmadienio susitikimams su dukra) atsakovas I. P. C. informuoja ieškovę elektroniniu paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) parą, iki planuojamo atvykimo. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas I. P. C. laikinai bendrauja su dukra M. I. P. C. antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais vakare nuo 20.30 val. iki 21.00 val. bei šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 9.00 val. iki 9.30 val. (Lietuvos laiku) ne mažiau kaip 30 minučių internetu skaipo, votsapo, vaiberio, zumo ar kita vaizdo pokalbių programa be trečiųjų asmenų, įpareigojant ieškovę L. P. laikytis šios tvarkos ir nesudaryti kliūčių bendrauti nuotoliniu būdu. M. I. P. C. negalint sukoncentruoti dėmesio tik pokalbiui, užtikrinti, kad anksčiau nurodytu laiku kompiuteris ir / ar kitos techninės priemonės nepertraukiamai būtų įjungtos ir nustatytos taip, kad atsakovui būtų galimybė matyti dukters buvimo ar žaidimo vietą ir tuo pačiu metu su ja bendrauti, o dukra galėtų matyti atsakovą ekrane, girdėti jį ir pagal galimybes su juo bendrauti, kartu žiūrėti vaizdo medžiagą, šiais būdais tobulinti anglų kalbos žinias. Bendravimas numatytu būdu užtikrinamas ir su M. I. artimais giminaičiais iš tėvo pusės. Kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su atsakovu I. P. C. tvarkos, suinteresuota šalis per tinkamą laiką, bet ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki bendravimo pradžios, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu.
Teismo posėdyje ieškovės L. P. atstovė advokatė V. V. pateikė prašymą pakeisti 2020-03-18 nustatytą laikinąją atsakovo I. P. C. bendravimo su dukra M. I. P. C. tvarką. Nurodė, jog yra pagrindas nustatyti ilgesnį terminą, per kurį atsakovas I. P. C. apie atvykimą konkrečiam savaitgaliui informuoja ieškovę, nes nustatytas terminas informuoti apie atvykimą ne vėliau kaip prieš vieną parą iki planuojamo atvykimo riboja ieškovės galimybę iš anksto planuoti savo laiką. Taip pat nurodė, kad tarp šalių dukros ir atsakovo nėra užsimezgęs toks artimas ryšys, kad vaikas galėtų būti perduotas net kelioms valandoms per dieną tėvui, nesant motinos šalia, todėl prašė pereinamuoju laikotarpiu nustatyti, jog susitikimai vyktų dalyvaujant ieškovei. Ieškovės atstovė abejojo, ar atsakovas galėtų atsakingai pasirūpinti mažamete dukra, nes vaikas visiškai nemoka anglų kalbos, o atsakovas kalba tik angliškai, todėl akivaizdu, kad likę dviese atsakovas ir dukra negalėtų susikalbėti, o tėvas negalėtų suprasti jos poreikių. Be to, nurodė, jog teismas nustatė labai intensyvią šalių dukros M. I. P. C. bendravimo su atsakovu internetu skaipo, votsapo, vaiberio, zumo ar kita vaizdo pokalbių programa tvarką. Ieškovė dėl to iš esmės kiekvieną savaitės dieną priversta atsitraukti nuo savo darbų, užsiėmimų, keisti savo planus tam, kad užtikrintų tokį tėvo bendravimą su dukra. Siūlo nustatyti atsakovo I. P. C. bendravimą su dukra internetu du kartus per savaitę, kad tėvas su dukra bendrauja vienos savaitės dvi darbo dienas po 30 minučių, kitos savaitės savaitgalį po 30 minučių per dieną. Taip, ieškovės atstovės nuomone, ieškovė turės bent kas antrą savaitgalį, kurį galės praleisti su dukra nesirūpindama, kad nustatytu laiku turi būti prie kompiuterio ar prisijungti prie kitos techninės priemonės tam, kad užtikrintų atsakovo bendravimą su dukra nuotoliniu būdu.
Atsiliepimas
Atsakovo I. P. C. atstovė advokatė I. B. nesutiko su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovui neturint galimybės intensyviai bendrauti su mažamete dukra, o šiuo metu ne visuomet bendravimo dienomis tai padaryti pavyksta atsakovei nesilaikant nustatytos tvarkos, ją pažeidinėjant, siekiant visokiais būdais apriboti atsakovo ir dukters bendravimą, glaudesnis ryšys tarp jų ir negali susiformuoti, nes atsakovas gyvena kitoje valstybėje ir, ypatingai šiuo metu, jo su dukra tarpusavio bendravimas galimas tik nuotoliniu būdu. Pažymėjo, kad atsakovas per mėnesį su dukra gali bendrauti vos 20 kartų po 30 minučių, tai akivaizdžiai pažeidžia tiek dukters, tiek ir ieškovo teises. Vaiko interesais tikslinga palikti galioti nuostatą, kad atsakovas, atvykęs į Lietuvą, nustatytu laiku gali bendrauti su dukra nedalyvaujant ieškovei, kad tarp atsakovo ir vaiko susiformuotų stipresnis emocinis ryšys. Esant nuolatiniam kontaktui tarp atsakovo ir dukters, o tai svarbu vaikui, nes atsakovas yra pasiryžęs vaiką lavinti, supažindinti su pasauliu, jo ir vaiko ryšys bus artimas. Nurodė, kad atsakovas niekuomet nenusišalino nuo dukters auklėjimo, ieško galimybių bendrauti su ja, savo kaip tėvo pareigos niekuomet neapribojo vien tik išlaikymo vaikui teikimu, visuomet norėjo ir dabar nori kuo daugiau dalyvauti dukters gyvenime, o atsakovė savanaudiškai, pažeisdama nepilnametės dukters interesus, yra kategoriška šiuo klausimu ir bet kuriuo atveju riboja ieškovo ir dukters bendravimą. Atsakovui yra suprantami tokio amžiaus dukters poreikiai, pomėgiai, norai, jis tikrai stengsis nepažeisti jos dienotvarkės, režimo, tad yra įsitikinęs, kad gali juos užtikrinti kartu nedalyvaujant atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. birželio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, pakeitė 2020 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje nustatytą laikiną mažametės šalių dukros M. I. P. C. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu atsakovu I. P. C. tvarką, nustatant, kad apie atvykimą konkrečiam savaitgaliui (šeštadienio ir sekmadienio susitikimams su dukra) atsakovas I. P. C. informuoja ieškovę elektroniniu paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip prieš mėnesį iki planuojamo atvykimo, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Teismo nutartis buvo grindžiama šiais esminiais argumentais:
Teismas nurodė, kad vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Byloje nekilo ginčas, jog vaikas visiškai nemoka anglų kalbos, o atsakovas kalba tik angliškai, bet atsakovas nurodo, jog nuolat bendraujant su dukra, nors ir nuotoliniu būdu, atsiras galimybė jiems suprasti vienam kitą. Šiuo metu, kai atsakovas negali atvykti į Lietuvą, intensyvus nuotolinis bendravimas su dukra yra vienintelė galimybė palaikyti jų artimą ryšį. Toks bendravimas kelias dienas po 30 minučių nepertraukiamai iš eilės atitinka vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, kad tėvas neturėtų galimybių išsiaiškinti vaiko poreikių (valgyti, gerti, pasidarys šalta, blogai jausis ir reikės gydymo ar pan.), todėl spręsti, kad būtina keisti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, ir nustatyti vaiko ir tėvo bendravimą tik dalyvaujant motinai, esant situacijai, kad tėvas faktiškai bendrauja su dukra tik porą valandų iš eilės, nėra pagrindo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo riboti tėvo bendravimo su dukra trukmės, nuosekliai laikantis nustatytos bendravimo tvarkos, ryšys tarp vaiko ir tėvo sutvirtės. Nors ir trumpas, bet dažnesnis bendravimas, suformuos atsakovo ir dukros kasdienio bendravimo įgūdžius, sustiprins vaiko ryšį su abiem tėvais. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas visavertiškai vystytųsi, atsakovo bendravimo su dukra tikslas – dalyvauti jos auklėjime, o ne tik su ja pasimatyti. Itin minimalus bendravimas su dukra yra žalingas šalių augančios dukters poreikiams, psichinei būklei, nes jai nėra aišku, kada tėtis galės su ja bendrauti nuotoliniu būdu, kada ateis, kiek ji su juo bus, šiuo metu dukrai nėra suvokiama, kad bendravimas su tėvu gali vykti kartu nedalyvaujant jos motinai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šalių dukra yra sveika, komunikabili, ruošiama lankyti ugdymo įstaigą (darželį), bendrauja su kitais vaikais, dėl savo amžiaus labai prisirišusi prie motinos ir dėl susiklosčiusios situacijos nelabai pripratusi prie tėvo (atsakovo), nes atsakovas gyvena kitoje valstybėje.
2020 m. kovo 18 d. nutartimi teismas nustatė, jog apie atvykimą konkrečiam savaitgaliui (šeštadienio ir sekmadienio susitikimams su dukra) atsakovas I. P. C. informuoja ieškovę elektroniniu paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) parą, iki planuojamo atvykimo. Teismo vertinimu, toks išankstinio pranešimo apie atvykimą susitikti su dukra terminas yra per trumpas, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas gyvena kitoje valstybėje ir atvykimą į Lietuvą bet kuriuo atveju planuoja iš anksto, nes turi įsigyti lėktuvo bilietus, galbūt rezervuoti gyvenamąsias patalpas ir pan. Esant nurodytoms aplinkybėms, ši nutarties dalis keistina nustatant, kad apie atvykimą konkrečiam savaitgaliui (šeštadienio ir sekmadienio susitikimams su dukra) atsakovas I. P. C. informuoja ieškovę elektroniniu paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip prieš mėnesį iki planuojamo atvykimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė L. P. prašo pakeisti 2020 m. birželio 16 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi patvirtintą bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovas I. P. C. laikinai bendrauja su dukra M. I. P. C. ne dažniau kaip kas antrą savaitgalį šeštadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. ir nuo 17.00 val. iki 19.00 val. ir kas antrą sekmadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. ir nuo 17.00 val. iki 19.00 val. neutralioje, saugioje vaikui vietoje dalyvaujant ieškovei L. P.. Apie atvykimą konkrečiam savaitgaliui (šeštadienio ir sekmadienio susitikimams su dukra) atsakovas I. P. C. susitaria su ieškove elektroniniu paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki planuojamo atvykimo; kad atsakovas I. P. C. laikinai bendrauja su dukra M. I. P. C. antradieniais vakare nuo 20.00 val. iki 20.30 val. (Lietuvos laiku), ketvirtadieniais vakare nuo 20.00 val. iki 20.30 val. (Lietuvos laiku), bei kas antrą šeštadienį ir kas antrą sekmadienį nuo 9.30 val. iki 10.00 val. (Lietuvos laiku) ne mažiau kaip 30 minučių internetu skaipo, votsapo, vaiberio, zumo ar kita vaizdo pokalbių programa, o bendravimas numatytu būdu užtikrinamas ir su M. I. artimais giminaičiais iš tėvo pusės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Įvertinus tai, jog ginčo šalių nepilnametei dukrai dar nėra trejų metų, taip pat ieškovės ir atsakovo gyvenimo skyrium trukmę, būtinas pereinamasis laikotarpis, kuomet M. bendravimas su atsakovu būtų kokybiškas ir saugus tik dalyvaujant ieškovei. Atsakovas pageidauja pasiimti dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos net per prievartą, dukrai verkiant ir priešinantis. Šalių dukrai dar nesukako treji metai, o tokio amžiaus vaikas paprastai yra labiau prisirišęs prie motinos, juos sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, vaiko raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa. Šalių dukrai būdingas tam tikras nusistovėjęs dienos režimas (miego, poilsio, valgymo ir pan.), įprasta namų aplinka, prie kurios ji yra įpratusi. M. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, kuri dukra rūpinasi, tenkina mažametės dukros poreikius, žino jos dienotvarkę, įpročius, kalba jai suprantama kalba, o dukra ilgą laiką su atsakovu nėra buvusi viena, neturi buvimo su juo patirties, nesupranta kalbos, kuria kalba atsakovas.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2019 m. lapkričio 15 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka nepasiteisino praktikoje, nes M. atsisakydavo eiti pas atsakovą ir pasilikti be mamos, o atsakovas ne kartą bandė išsinešti ją per prievartą.
Pirmosios instancijos teismas nesirėmė ieškovės pateiktomis specialistų išvadomis, nesigilino į byloje išvadą teikiančios institucijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos nuomonę.
Ieškovė nesutinka su teismo vertinimu, kad nesant duomenų, jog teismo nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka gali sukelti grėsmę vaikui, ji neturi būti siaurintina, nes tai, ieškovės manymu, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams.
Teismas neištyrė ir nenustatė aplinkybių, kiek laiko reikia nepilnamečiam vaikui priprasti prie atsakovo, kiek laiko būtina dukros ir atsakovo emociniam ryšiui sukurti, kokia bendravimo tvarka nustatytina išimtinai nepilnamečio vaiko interesams užtikrinti, bei kitų būtinų faktinių aplinkybių, tačiau vadovavosi principu, kad bendravimo tvarka yra protingai, sąžiningai ir teisingai parinkta vaiko tėvo atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė prašė bent kas antrą savaitgalį jai skirti praleisti su dukra nesirūpinant, kad nustatytu laiku turi būti prie kompiuterio ar prisijungti prie kitos techninės priemonės tam, kad užtikrintų atsakovo bendravimą su dukra nuotoliniu būdu. Teismas neišgirdo ieškovės prašymo, nes iš tiesų ieškovė prašė suteikti jai galimybę išvykti su dukra vasaros laikotarpiu į gamtą su nakvyne, praleisti savaitgalį pajūryje ar prie ežero, nuvykti į kaimyninę Latviją. Kadangi atsakovas atkakliai reikalauja, jog nustatytu laiku būtų įjungiamas kompiuteris, ieškovė išvykos metu neturėtų galimybės užtikrinti jo bendravimo su dukra nuotoliniu būdu, o tai sudarytų konfliktinę situaciją.
Ieškovė atkreipia dėmesį į mažametės M. dienos režimą. Teismas nustatė, kad atsakovas laikinai bendrauja su dukra M. nuo 20.30 val. iki 21.00 val., tačiau M. 20.30 val. jau ruošiasi miegoti, o 21.00 val. (kartais ir šiek tiek anksčiau) jau miega. Tad atsakovo bendravimo su dukra M. laikas turėtų būti ne vėlesnis kaip iki 20.30 val.
Atsakovas I. P. C. atsiliepimu į ieškovės L. P. atskirąjį skundą dėl 2020 m. birželio 16 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarties prašo ieškovės L. P. atskirąjį skundą atmesti ir 2020 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-138-721/2020 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Ieškovė užuot nekliudžiusi M. turėti kokybiškus nuotolinius vaizdo pokalbius su tėčiu, pozityviai jai padėtų, ir toliau maksimaliai riboja M. teisę į bendravimą su tėčiu, jos ugdymosi galimybes, teikia vis naujus skundus, kvestionuoja kiekvieną teismo nutartį.
Atsakovas laikosi teismo nustatytos bendravimo tvarkos, teismo paskirtu jo bendravimo nuotoliniu vaizdo būdu laiku visada yra pasirengęs, nusiuntęs reikalingus prisijungimo duomenis ieškovei arba laukia iš jos prisijungimo ir laukdavo pokalbio su M., bet ieškovės elgesys nesikeičia, ji arba atsisako prisijungti arba pokalbis nutraukiamas/ atšaukiamas, arba dėl kitų priežasčių nuotolinis pokalbis nevyksta. Ieškovė nuolat ir pakartotinai ignoruoja faktą, kad M. yra 50 proc. britė, bei argumentus, kurie ne kartą akcentuoti atsakovo procesiniuose dokumentuose. M. tėtis yra britas, jis ir jo šeima gyvena Jungtinėje Karalystėje, draudimas ar trukdymas M. augti girdint anglų kalbą, sąmoningas jos nenaudojimas nuo kūdikystės M. kasdienybėje, dėl to dabar ji priversta savo vienos iš gimtųjų kalbų mokytis iš naujo, jos išvežimas iš Jungtinės Karalystės dukrai esant 8 mėn. amžiaus trukdo M. bendrauti su tėčiu ir M. giminaičiais iš tėčio pusės, tai vienareikšmiškai tiesiogiai pažeidžia M. interesus.
Atskiruoju skundu ieškovė kelia dukters kalbos klausimą, tačiau atmeta visus M. galimybių išmokti bazinius anglų kalbos žodžius (pasisveikinti, atsisveikinti, išreikšti norą gerti, valgyti, kitus fizinius poreikius, išreikšti, kai kažką skauda, kai nori žaisti, bendrauti, pailsėti ir pan.) įgyvendinimo būdus.
Atsiliepimas
Atsakovas pabrėžia, kad ieškovės atskirajame skunde nurodyti teiginiai, jog atsakovas atsisako bendrauti su ieškove, nesidomi ir nesitaria su ja dėl M. auklėjimo, absoliučiai neatitinka tikrovės ir nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovo vidinė nuostata yra visavertiškai dalyvauti dukters gyvenime, jis visada aktyviai ir geranoriškai stengiasi dėl M. Kai M. gyveno Vilniuje, atsakovo iniciatyva jie lankėsi Vilniaus tarptautinėje mokykloje, be to, atsakovas prašė ieškovės, kad M. lankytų plaukimo bei anglų k. pamokas, už jas mokėjo atsakovas. Atsakovas ieškojo tinkamų baseinų M. Vilniuje, lankėsi juose. Iš daugybės el. laiškų matyti, kad atsakingai stengėsi dėl M. gerovės ir ugdymo, ieškojo galimybių M. anglų k. tobulinti tiek anglakalbiame darželyje, tiek mokykloje. Ieškovė su visais atsakovo pasiūlymais nesutinka, ignoruoja atsakovą, eliminuoja jį iš M. gyvenimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovės L. P. prašymas pakeisti 2020 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje nustatytą laikiną mažametės šalių dukros M. I. P. C. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu atsakovu I. P. C. tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
Apeliantė (ieškovė) L. P. atskirajame skunde nurodo, kad būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuomet M. bendravimas su atsakovu būtų kokybiškas ir saugus tik dalyvaujant ieškovei, kadangi M. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, kuri dukra rūpinasi, tenkina mažametės dukros poreikius, žino jos dienotvarkę, įpročius, kalba jai suprantama kalba, o dukra ilgą laiką su atsakovu nėra buvusi viena, neturi buvimo su juo patirties, nesupranta kalbos, kuria kalba atsakovas. Ieškovės nuomone, pereinamojo laikotarpio būtinybę patvirtina ir tai, kad 2019 m. lapkričio 15 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka nepasiteisino praktikoje, nes M. atsisakydavo eiti pas atsakovą ir pasilikti be mamos. Be to, pirmosios instancijos teismas nesirėmė ieškovės pateiktomis specialistų išvadomis, nesigilino į byloje išvadą teikiančios institucijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos nuomonę. Ieškovė nesutinka su skundžiamoje nutartyje atliktu teismo vertinimu, kad nesant duomenų, jog teismo nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka gali sukelti grėsmę vaikui, ji neturi būti siaurinama, nes, ieškovės nuomone, tai prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Be to, teismas neištyrė ir nenustatė aplinkybių, kiek laiko reikia nepilnamečiam vaikui priprasti prie atsakovo, kiek laiko būtina dukros ir atsakovo emociniam ryšiui sukurti, kokia bendravimo tvarka nustatytina išimtinai nepilnamečio vaiko interesams užtikrinti, bei kitų būtinų faktinių aplinkybių.
Taip pat ieškovė atskiruoju skundu kėlė klausimą dėl mažesnio atsakovo ir šalių nepilnametės dukters nuotolinio bendravimo intensyvumo bei bendravimo laiko darbo dienomis pakeitimo pagal dukters miego režimą.
Visų pirma, pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės L. P. kreipimasis į teismą dėl laikinos bendravimo su mažamete šalių dukterimi tvarkos pakeitimo, ieškovės atskirajame skunde bei atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės, kad tarp šalių kyla nesutarimai dėl dukters M. I. P. C. nuotolinio bendravimo su tėvu, kad nuotolinis bendravimas su tėvu ne visada įvyksta pagal 2020 m. kovo 18 d. nustatytą laikiną bendravimo tvarką nesilaikant nustatyto įspėjimo laikotarpio, suponuoja išvadą, jog šalys tarpusavyje geranoriškai nesutaria dėl bendravimo su mažamete dukterimi tvarkos.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kad nustatant skyrium gyvenančio tėvo ir mažametės dukters bendravimo tvarką yra būtina atsižvelgti į byloje išvadą teikiančios institucijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos nuomonę, taip pat įvertinti dukros ir atsakovo emocinio ryšio sukūrimo būdus siekiant kuo kokybiškesnio tėvo ir dukters bendravimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad, sprendžiant iš atskirajame skunde bei atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų, 2020 m. kovo 18 d. nustatyta laikina bendravimo tvarka iki galo neišsprendė bylos šalių nesutarimų, tačiau pažymėtina, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, t. y. siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, o ne užtikrinti būsimo galbūt atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepateikė pakankamai įrodymų, jog yra būtina riboti tėvo bendravimo su dukra trukmę ir tuo pakeisti 2020 m. kovo 18 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su mažamete dukterimi tvarką. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuosekliai laikantis nustatytos bendravimo tvarkos, ryšys tarp vaiko ir tėvo sutvirtės, kad trumpas, bet dažnesnis bendravimas, suformuos atsakovo ir dukros kasdienio bendravimo įgūdžius, sustiprins vaiko ryšį su abiem tėvais, o apribojus bendravimą vėliau gali tapti dar sunkiau sukurti tėvo ir dukters emocinį ryšį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas visavertiškai vystytųsi, atsakovo bendravimo su dukra tikslas – dalyvauti jos auklėjime, o ne tik su ja pasimatyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo riboti tėvo bendravimo su dukra trukmę.
Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir mažametės dukters bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų byloje Nr. e2-138-721/2020 pagal ieškovės ieškinį dėl 2019-03-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos pakeitimo ir atsakovo priešieškinį į ieškovės ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo 2020 m. birželio 29 d. buvo pateikta išvadą teikiančios institucijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. 2020 m. rugpjūčio 17 d. byloje Nr. e2-138-721/2020 įvyko teismo posėdis, o 2020 m. rugpjūčio 31 d. byloje Nr. e2-138-721/2020 numatytas sprendimo paskelbimas.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.