- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- e2S-433-210/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- I. P. C.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-138-721/2020, kuria išspręstas ieškovės L. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui I. P. C. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1208-1050/2019 nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo, atsakovo I. P. C. priešinį ieškinį, institucija, teikianti byloje išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. P. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodydama, kad 2020 m. kovo 18 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko – M. interesų, todėl turi būti pakeista. Pažymėjo, kad ryšio tarp atsakovo ir nepilnametės dukros kol kas nėra, o kada jis bus – neaišku. Nurodo, kad 2020 m. kovo 18 d. nutartis prieštarauja protingumo principui, nes teismas nustatė atsakovui galimybę bendrauti su dukra, tačiau šia galimybe atsakovas negali pasinaudoti. Pažymėjo, kad laikinoje bendravimo tvarkoje numatyta, kad atsakovas su dukra bendrauja savaitgaliais nuotoliniu būdu (kompiuteriu), tačiau nurodė, kad ieškovė dažnai savaitgalius leidžia pas artimuosius, todėl pastačius kompiuterį svetimuose namuose būtų pažeista ne tik ieškovės, bet ir artimųjų giminaičių teisė į privatų gyvenimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovės L. P. prašymą atmetė. Patikslino 2020 m. kovo 18 d. nutartimi nustatytą atsakovo I. P. C. bendravimo su dukra M. I. P. C. tvarką ir nustatė, jog karantino laikotarpiu atsakovas laikinai bendrauja su dukra antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais vakare nuo 20.00 val. iki 20.30 val. bei šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 9.30 val. iki 10.00 val. (Lietuvos laiku) ne mažiau kaip 30 minučių internetu, Zoom vaizdo pokalbių programa.
3. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nes Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas ir atsakovas su dukra negalės bendrauti asmeniškai, sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad šiuo laikotarpiu neturės galimybių įgyvendinti 2020 m. kovo 18 d. nutartyje patvirtintą laikiną bendravimo tvarką. Ieškovė nurodė, kad ji savaitgalius leidžia ne savo namuose, o pas artimus giminaičius, bet teismas atkreipia dėmesį, kad būtent šiuo laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos Valstybės operacijų vadovo sprendimais, kada šalyje įvestas karantinas, asmenims yra rekomenduojama ne tik savaitgalius leisti namie, bet ir darbo dienas. Taigi, vadovaujantis įvardytomis rekomendacijomis, turi būti įgyvendinta nustatyta laikina bendravimo tvarka.
4. Atskirai teismas pažymėjo, kad ieškovė nesutikdama su 2020 m. kovo 18 d. nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka turi teisę skųsti minėtą nutartį aukštesnės instancijos teismui, tačiau šios nutarties priėmimo dieną teisme jokio skundo dėl nutarties, kuria pakeista laikinoji apsaugos priemonė, nebuvo gauta, todėl teismas konstatavo, kad ieškovę iš esmės tenkino laikina tėvo su nepilnamečiu vaiku nustatyta bendravimo tvarka ir ši turi galimybę ją įgyvendinti. Teismas vertino, kad 2020 m. kovo 18 d. nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka atitinka šiuo metu susiklosčiusią situaciją, kadangi yra numatytas ir bendravimas vaizdo priemonėmis – internetu, todėl pripažino, kad nėra pagrindo pakeisti 2020 m. kovo 18 d. nutartimi nustatytos tvarkos,
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė L. P. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutartį ir patvirtinti bendravimo tvarką nustatant, kad atsakovas I. P. C. laikinai bendrauja su dukra M. I. P. C. antradieniais vakare nuo 19.30 val. iki 20.00 val. (Lietuvos laiku) internetu Skype, WhatsApp, Viber, Zoom ar kita vaizdo pokalbių programa. Kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo numatytos vaiko bendravimo su atsakovu I. P. C. tvarkos, suinteresuota šalis per tinkamą laiką, bet ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki bendravimo pradžios, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu. Jeigu dėl M. I. P. C. sveikatos būklės arba kitų nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių bendravimo su atsakovu I. P. C. tvarka negali būti įgyvendinta, praneša nedelsiant, kai tik paaiškėja tokia aplinkybė. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovė siūlė atsakovui bendrauti Skype programa ar kuria kita programa (išskyrus Zoom), tačiau atsakovas nesijungia jokia kita programa ir neturėdamas galimybės bendrauti Zoom programa, atsisako bendrauti naudodamasis kitomis programomis. Skundžiama nutartimi pakeista bendravimo tvarka, kurioje ieškovė įpareigota įjungti kompiuterį ir prisijungti prie Zoom programos, yra nepalanki ieškovei ir pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovė neturi galimybės žinoti, kiek žmonių yra prisijungę prie Zoom programos ir stebi ją su dukra, nes atsakovas administruoja prisijungimą. Zoom programa gali suskaidyti ekraną į keletą mažesnių langų, tai kenkia tokio amžiaus vaiko regėjimui. Dukra yra pripratusi prie Skype profilio ir garsų, taip pat Skype yra pagrindinė programa, naudojama šeimų poreikiams.
5.2. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad atsakovas iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nuotoliniu būdu su dukra nebendravo, tad ieškovė neturi patirties ir negali užtikrinti, kad net 5 dienas per savaitę vyktų tėvo bendravimas su dukra naudojantis būtent jo nurodyta Zoom programa. Ieškovė nesutinka, jog maksimalus tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku būtų nustatytas kiekvieną savaitgalį.
5.3. Teismas nesurengė posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o civilinę bylą pradėjo nagrinėti nedalyvaujant ieškovei, ligos priežastį bei suteiktą nedarbingumą pripažindamas nesvarbia priežastimi dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas I. P. C. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovas neteigia, kad neįmanoma naudoti kitų internetinių įrankių, detaliai argumentavo, kad Zoom yra labiausiai technologiškai ištobulintas komunikacijos ir edukacijos įrankis nuotolinio bendravimo būdui, suteikiantis vaikams palankių vizualinių sprendimų. Programa Zoom puikiai veikia ne tik kompiuteryje, bet ir telefone, planšetėje ir šias priemones ieškovė turi.
6.2. Laikydamasis teismo nustatytos tvarkos, atsakovas teismo paskirtu jo bendravimo laiku visada būdavo pasirengęs, nusiuntęs reikalingus prisijungimo duomenis ieškovei ir laukdavo pokalbio su dukra, bet ieškovė atsisakydavo prisijungti.
6.3. Skunde bandoma teigti, kad vienu metu tėčio atvaizdo ir tam tikros vaizdo medžiagos, knygos ar edukacinio turinio rodymas kenkia regėjimui, tačiau nepateikiama jokių objektyvių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
9. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su tėvais.
10. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi tenkino atsakovo I. P. C. prašymą ir iš dalies pakeitė 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį, nustatant, kad atsakovas su dukra asmeniškai bendrauja savaitgalį 10.00–13.00 val. ir 17.00–19.00 val. neutralioje aplinkoje bei laikinai atsakovas nuotoliniu būdu su dukra bendrauja antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais vakare nuo 20.30 val. iki 21.00 val. bei šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 9.00 val. iki 9.30 val. Ieškovė šios nutarties neskundė, tačiau pateikė prašymą pakeisti tėvo ir dukters bendravimo tvarką, leidžiant naudotis kitomis nuotolinio bendravimo programomis ir tik antradieniais vakare nuo 19.30 val. iki 20.00 val.
11. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia esminiu argumentu, kad teismas nesiaiškino galimybių naudoti Zoom programą, taip pat nesigilino į atsakovo prašomos programos neigiamus aspektus, nustatyta laikinoji bendravimo tvarka pažeidžia tiek nepilnametės dukros interesus, todėl ieškovė prašo teismo nustatyti kartą per savaitę M. ir atsakovo bendravimą nuotoliniu būdu internetu Skype, WhatsApp, Viber, Facetime ar kita vaizdo pokalbių programa.
12. Teismas pažymi, kad bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgiant į akivaizdžiai konfliktiškus ieškovės ir atsakovo santykius, turi būti konkreti ir detali, kadangi priešingu atveju neišvengiamai kiltų daugiau konfliktų, tai neabejotinai pažeistų vaiko teisėtus interesus. Pažymėtina, kad teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti, todėl tiek apeliantė, tiek atsakovas turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem bylos šalimis. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Nagrinėjamoje byloje teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pati savaime užtikrina, kad atsakovas gali pakankamai intensyviai bendrauti ryšio priemonėmis. Aplinkybė, jog apeliantė nesutinka su bendravimo galimybėmis Zoom programa, negali lemti nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos. Nors apeliantė nesutinka su laikinai nustatytu bendravimo intensyvumu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje bylos nagrinėjimui stadijoje, kai atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukterimi bendravimo būtinumas ir intensyvumas nevertintinas, pirmosios instancijos teismui turint galimybę dėl to pasisakyti teismo sprendime bylą išnagrinėjus iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų prielaidas spręsti, kad pagal esamą faktinę situaciją nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamete dukterimi neatitinka nepilnametės dukters interesų ir turėtų būti pakeista.
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismų praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės, jų paskirtis laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Pažymėtina, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Teismas akcentuoja, kad tėvai neturi siekti nustatyti tokios bendravimo su vaiku tvarkos, kuri būtų išimtinai patogi vienam iš tėvų, kad tėvai privalo atriboti savo nesutarimus nuo nepilnamečio vaiko interesų ir įgyvendinti savo pareigas vaikui, neperkeldami jų tretiesiems asmenims, kad tėvai santykiuose su vaikais privalo būti lankstūs, o teismas negali ir neturi pareigos sureguliuoti visų įmanomų situacijų.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė grėsmės, jog, esant galiojančioms ir nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų nukentėti bylos šalių vaiko interesai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 3.3 straipsnis, 3.65 straipsnis, 3.156 straipsnis, 3.161 straipsnis, 3.170 straipsnio 3 dalis, 3.175 straipsnis; CPK 144 – 152 straipsniai, 178 straipsnis, 338 straipsnis)
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.