Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ (ankstesnis pavadinimas – „Lietuvos energijos tiekimas“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – M. B. ir S. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų

10. Ieškovė prie apeliacinio skundo pridėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimą dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo ir Socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimą.

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti išdėstyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, teikdama apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje, pateikė ir prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Vadinasi, minėtus dokumentus ieškovė pridėjo įrodinėdama savo sunkią turtinę padėtį, todėl teisėjų kolegija nutaria priimti prie apeliacinio skundo pridėtus dokumentus.

Dėl naujų dokumentų

13. Ieškovė 2020 m. vasario 14 d. pateikė teismui dokumentą, pavadintą „2019 09 16 Klaipėdos apylinkės teismo nutartis – absoliutus negaliojimo pagrindas“, prie kurio pridėjo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį.

14. Ieškovė Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi grindžia argumentą dėl skundžiamo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo, todėl teisėjų kolegija nutaria priimti 2020 m. vasario 14 d. ieškovės pateiktus papildomus dokumentus (CPK 314 straipsnis).

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

15. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, esant absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams. Nurodo, kad byloje išnagrinėti ne visi pareikšti reikalavimai, trečiuoju asmeniu civilinėje byloje buvo įtrauktas A. B. Ž., byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka, nedalyvaujant nei ieškovei, nei atsakovei. Be to, 2011 m. spalio 21 d. Klaipėdos apygardos teismas pagal ieškovės prašymą santuokos nutraukimo byloje nušalino visą Klaipėdos apylinkės teismą, todėl nagrinėjamą civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

16. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija šiuo atveju pasisakys, ar egzistuoja šie įstatyme nustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai: byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas), pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teismo sudėties teisėtumo

17. Ieškovė nurodo, kad civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi nušalino visą Klaipėdos apylinkės teismą.

18. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje nustatytas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris įtvirtina, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

19. Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ar vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindai išvardyti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad teisėjo nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ir tendencingumo nebuvimą. Vadovaujantis nusistovėjusia EŽTT praktika, nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme gali būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Vadovaujantis subjektyviuoju testu, yra atsižvelgiama į konkretaus teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, o vadovaujantis objektyviuoju testu, yra nustatoma, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

21. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališko testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119). EŽTT yra pripažinęs, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43).

22. Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26). Nepaisant suinteresuoto asmens nuogąstavimų reikšmės, svarbu pabrėžti, kad nors tokie nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant klausimą dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens būgštavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121). Todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar ginčijami santykiai yra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad būtų galima konstatuoti teisėjo ar teismo nešališkumo trūkumą (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01, par. 36). Teisėjo šališkumas taip pat gali būti konstatuotas, kai teisėjas du kartus nagrinėjo tapačius faktus, turėjo atsakyti į tą patį klausimą, ar skirtumas tarp spręstų klausimų buvo labai menkas (žr., pvz., EŽTT 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje Liga Portuguesa de Futebol Profissional prieš Portugaliją, peticijos Nr. 4687/11, par. 69).

23. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Be to, vien tik aplinkybė, jog šalis nesutinka su skundžiamą sprendimą priėmusio teisėjo (teismo) procesiniu sprendimu, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų; jiems negali būti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Vadinasi, vien ta aplinkybė, jog teisėjas priima apeliantui nepalankią nutartį, nesudaro pagrindo spręsti apie teisėjo šališkumą bei neobjektyvumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1816-798/2016).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir pateiktą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį, konstatuoja, kad jie nepaneigia asmeninio pirmosios instancijos teismo teisėjo nešališkumo prezumpcijos. Teisėjų kolegija neturi duomenų, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme būtų teikusi pareiškimą dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo. Ieškovė nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas rodė priešiškumą ar piktavališkumą dėl asmeninių priežasčių. Savo ruožtu aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas buvo nušalintas nuo ieškovės santuokos nutraukimo bylos, nereiškia, kad Klaipėdos apylinkės teismas neturėjo teisės nagrinėti nagrinėjamą civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Pažymėtina, kad skiriasi ne tik minėtų bylų (santuokos nutraukimo ir nagrinėjamos bylos) dalykas ir faktinis pagrindas, bet ir byloje dalyvaujantys asmenys. Be to, Klaipėdos apylinkės teismas minėta Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi buvo nušalintas nuo konkrečios, t. y. santuokos nutraukimo, bylos, o ne nuo visų bylų. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tuo metu, t. y. prieš daugiau kaip 8 metus, egzistavusias, specifines ir išskirtines aplinkybes (santuokos nutraukimo byla buvo nagrinėjama ilgą laiką, susidariusi įtempta ir konfliktiška situacija, nuolat teikiami pareiškimai dėl teisėjų nušalinimo, skundai dėl nepasitikėjimo jais, taip pat keletas Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų patys nusišalino nuo bylos nagrinėjimo). Tokio pobūdžio aplinkybių nagrinėjamoje byloje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ieškovė nenurodė ir neįrodė, jų nenustatė ir bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Vadinasi, nėra teisinio ir faktinio pagrindo manyti, kad ieškovės nuomonė dėl pirmosios instancijos teismo sudėties neteisėtumo yra objektyviai pagrįsta.

Dėl ne visų reikalavimų išsprendimo

25. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nenurodo, kokio reikalavimo pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo. Kaip matyti iš ieškovės patikslinto ieškinio, ji prašė įpareigoti atsakovę pajungti elektrą ir dujas namui (duomenys neskelbtini). Šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo iš esmės ir jį atmetė. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kai kurių ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, nereiškia, kad teismas neišnagrinėjo pareikšto reikalavimo. Teismas neprivalo pasisakyti dėl visų ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, nes dalis jų gali būti aiškiai nesusijusios su pareikštu reikalavimu arba gali akivaizdžiai neturėti reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019, 37 p.).

Dėl bylos išnagrinėjimo, kai nebuvo dalyvaujančių byloje asmenų

26. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad trečiuoju asmeniu civilinėje byloje buvo įtrauktas A. B. Ž., byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka, nedalyvaujant nei ieškovei, nei atsakovei. Remdamasi tuo, kas paminėta, ieškovė teigia, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

27. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

28. Aptariamu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2019 m. sausio 18 d. patikslintame ieškinyje (elektroninės bylos 1 t., b. l. 120) buvo nurodžiusi, kad trečiuoju asmeniu įtraukiamas A. B. Ž.. Tačiau Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė tik M. B. ir S. B.. Byloje nėra duomenų, kad trečiuoju asmeniu į nagrinėjamą bylą būtų įtrauktas A. B. Ž., todėl jis nebuvo ir nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo. Vadinasi, aplinkybė, kad jis nedalyvavo nagrinėjant šią bylą ir nebuvo apie ją informuotas, negali būti pagrindu konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl A. B. Ž. teisių ir pareigų nagrinėjamoje byloje priimtu sprendimu nebuvo nuspręsta – dėl jo teisių ir pareigų teismas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepasisakė. Dėl šios priežasties jo dalyvavimas šioje byloje ir nebuvo būtinas.

29. Antra, įstatymas nedraudžia teismui bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka net ir tuo atveju, jei viena iš šalių prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 235 straipsnis).

30. Trečia, įstatymas nedraudžia teismui išnagrinėti bylą nedalyvaujant ieškovui ir atsakovui (CPK 246 straipsnis). Juolab kad iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (elektroninės bylos 2 t., b. l. 82–83). Analogišką prašymą pateikė ir atsakovė (elektroninės bylos 2 t., b. l. 84–85). Vadinasi, teismas, išnagrinėjęs bylą ieškovei ir atsakovei nedalyvaujant, proceso teisės pažeidimo nepadarė.

Dėl ginčo esmės

31. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas jos reikalavimas įpareigoti atsakovę įjungti elektrą ir dujas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovė. Nurodo, kad minėtame gyvenamajame name yra jos deklaruota faktinė gyvenamoji vieta, kur ji gyvena nuo 1999 m., o dujų ir elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas neteisėtai.

32. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. Varžytynių akto Nr. 01 pagrindu trečiasis asmuo M. B. įgijo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta iškeldinti atsakovę I. T. su visu jai priklausančiu turtu iš S. B. ir M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šiuo metu taip pat yra suėjęs ir minėta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartimi nustatytas vieno mėnesio teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo terminas.

33. Vertindama ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovės vienintelė ir deklaruota gyvenamoji vieta, jos šeimos turtas, teisėjų kolegija pažymi, kad šie ieškovės argumentai yra deklaratyvūs teiginiai, kurie neįrodo ieškovės nuosavybės ar teisės naudotis ginčo gyvenamuoju namu, o kartu ir teisės sudaryti sutartis dėl elektros energijos ir dujų tiekimo. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl sąlygų, kurioms esant gali būti atnaujintas elektros energijos ir dujų tiekimas, ir šių sąlygų neegzistavimo nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegija pritaria šiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms bei jų nekartoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 26 p.).

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavo įpareigoti atnaujinti dujų ir elektros energijos tiekimą. Vadinasi, pagal ieškovės pareikštą reikalavimą šios bylos dalykas buvo nustatyti, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas įpareigoti atsakovę atnaujinti dujų ir elektros energijos tiekimą pagal šiuo metu egzistuojančias faktines aplinkybes. Šį klausimą pirmosios instancijos teismas ir išsprendė.

36. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra ir negali būti klausimas dėl trečiųjų asmenų nuosavybės teisių į namą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo teisėtumo – toks reikalavimas šioje byloje įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pareikštas. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas plačiau neanalizuoja, ar elektros energijos ir dujų tiekimas buvo nutrauktas teisėtai ar ne. Šiuo aspektu tik pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tretieji asmenys M. B. ir S. B., būdami teisėtais ginčo objekto savininkais, turėjo pagrindą kreiptis į atsakovę su prašymu dėl elektros energijos ir dujų tiekimo ginčo objekte sustabdymo. Teisėjų kolegijos manymu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.

37. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovė buvo atleista nuo 70 Eur dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, jai taip pat atidėtas 5 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovė įpareigojama į valstybės biudžetą sumokėti 5 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.