Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos energijos tiekimas“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų M. B. ir S. B., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Lietuvos energijos tiekimas“ įjungti elektrą ir dujas gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovė gyvena gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu ieškovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Pažymėjo, kad ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama įjungti elektrą ir dujas gyvenamajame name, tačiau atsakovė ignoravo ieškovės prašymus nurodydama, kad ieškovė atsakovei nepateikė duomenų, patvirtinančių teisėtą naudojimąsi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini).

2. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, teismo prašo ieškovės ieškinio netenkinti. Nurodė, kad teisinis reglamentavimas numato, jog vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Vartotojas, pasirašydamas minimą sutartį patvirtina, kad objektas, į kurį pagal sutartį tiekiama elektros energija, priklauso jam nuosavybės teise ar kita teisėto valdymo teise, ir jis turi teisę sudaryti minimą sutartį. Prieš sutarties sudarymą vartotojas turi pareigą tiekėjui pateikti dokumentus, patvirtinančius teisėtą disponavimą objektu. Analogiška įjungimo tvarka taikytina ir dujų tiekimo atveju. Pažymėjo, kad ieškovė atsakovei nėra pateikusi jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės teisę sudaryti bet kurią energijos tiekimo sutartį (tiek dujų, tiek elektros energijos).

3. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad palaiko pareikštą ieškinį ir ieškinyje suformuluotą reikalavimą, teismo prašė ieškinį tenkinti. Pridūrė, kad atsakovė nepagrįstai neįgyvendindama jai nustatytų pareigų iš esmės pažeidžia ieškovės interesus, kadangi ieškovei tenka gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name be elektros energijos ir dujų.

4. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad su ieškovės ieškiniu ir ieškovės ieškinyje suformuluotu reikalavimu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju, nėra jokio teisinio pagrindo gyvenamajame name, esančiame Jaunimo g. 5, Klaipėda, įjungti elektros energijos ir dujų tiekimą, kadangi atsakovei nėra pateiktas šio gyvenamojo namo savininko prašymas dėl elektros energijos ir dujų tiekimo, o taip pat, ieškovė atsakovei nėra pateikusi jokių duomenų, patvirtinančių gyvenamojo namo valdymo teisę.

5. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. B. nurodė, kad su ieškovės ieškiniu visiškai nesutinka. Trečiasis asmuo, būdamas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), teisėtu savininku, iniciavo elektros energijos ir dujų tiekimo sustabdymą name. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka yra nagrinėjama civilinė byla dėl ieškovės iškeldinimo iš trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančių patalpų. M. B. nesutinka, kad name būtų įjungtas elektros energijos ir dujų tiekimas, kadangi pats su šeima dėl ieškovės kaltės name negyvena.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. Varžytinių akto Nr. 01 pagrindu tretiesiems asmenims M. B. ir S. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atiteko gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 37, t. 2, e. b. l. 93-94). Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. B. patvirtino, kad su prašymais dėl paslaugų tiekimo sustabdymo, kreipėsi į vandens, dujų, elektros energijos tiekėjus. Paminėtų prašymų pagrindu gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir Objektas), paminėtų paslaugų – vandens, dujų, elektros energijos tiekimas sustabdytas. Trečiojo asmens M. B. žodiniais paaiškinimais nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal I. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto sprendimo, kuriuo nuspręsta iškeldinti I. G., su visu jai priklausančiu turtu iš S. B. ir M. B., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos A. T. 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė, reikšdama reikalavimus dėl elektros energijos ir dujų tiekimo Objekte atnaujinimo, turi pareigą įrodyti nuosavybės teisę į Objektą ar pateikti duomenis, patvirtinančius teisėtą ir galiojančią Objekto valdymo teisę.

8. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

9. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Taigi nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

10. Nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas ir byloje esantis nekilnojamojo turto išrašas patvirtina, jog, būtent, tretieji asmenys M. B. ir S. B. yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisėti savininkai, turintys teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti bei ginti pažeistas teises (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.34, 4.95, 4.98 straipsniai). Tretieji asmenys M. B. ir S. B. ,būdami teisėtais Objekto savininkais, turėjo pagrindą kreiptis į atsakovę su prašymu dėl elektros energijos ir dujų tiekimo Objekte sustabdymo. Konstatuotina, kad ieškovė neįrodė nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat, ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos egzistuojančią teisėtą prieš tai minėto namo valdymo teisę. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams darytina išvada, kad ieškovė neturi atsakovei pagrįstų reikalavimo teisių, susijusių su elektros energijos ir dujų tiekimo atnaujinimu jos naudojamame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl elektros energijos ir dujų tiekimo.

11. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Elektros taisyklės), 17 punkte numatyta, kad vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Elektros taisyklių 19 punktas numato, jog vartotojas, pasirašydamas sutartį, patvirtina, kad objektas, į kurį pagal sutartį tiekiama elektros energija, priklauso jam nuosavybės ar kita teisėto valdymo teise ir jis turi teisę sudaryti sutartį. Asmuo, pageidaujantis sudaryti sutartį, tiekėjo prašymu pateikia nuosavybės ar kitas teisėto valdymo teises į objektą patvirtinančius dokumentus. Elektros taisyklių 20 punkte nustatyta, kad prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai.

12. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248 patvirtintos Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Dujų taisyklės), kurių 24 punktas nustato, kad asmuo prašymą sudaryti sutartį su dujų įmone pateikia raštu, elektroninėmis ryšių priemonėmis (saugaus elektroninio parašo, elektroninės bankininkystės sistemos ar kitų technologijų pagalba), jei galima tinkamai identifikuoti sutartį sudarantį asmenį. Vartotojas, pasirašydamas sutartį, patvirtina, kad objektas (dujų sistema), į kurį pagal sutartį tiekiamos dujos, priklauso jam nuosavybės ar kita teisėto valdymo teise ir jis turi teisę sudaryti sutartį. Dujų taisyklių 27 punkte yra nurodyti dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, kai kreipiasi dėl sutarties sudarymo.

13. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė yra teisėta gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, taip pat, nėra jokių duomenų, patvirtinančių teisėtą Objekto valdymą. Priešingai, bylos duomenys byloja, kad, būtent, tretieji asmenys M. B. ir S. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise teisėtai disponuoja Objektu, todėl pastarieji turi teisę pasirinkti sudaryti elektros energijos ir/ar dujų tiekimo sutartis, ar nesudaryti paminėtų sutarčių. Pažymėtina, kad ieškovė nesikreipė į prieš tai minėtus trečiuosius asmenis dėl jų sutikimo atnaujinti elektros energijos ir dujų tiekimą į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutiktina su atsakovės argumentu, jog atsakovė neturėjo ir neturi, šiuo konkrečiu atveju, jokio pagrindo sudaryti su ieškove elektros energijos ir dujų tiekimo sutarčių, kadangi ieškovė neįrodė, jog minimas Objektas nuosavybės teise priklauso jai ar pastarajai yra suteiktas teisėtas pagrindas disponuoti Objektu.

14. Esant nustatytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui – ieškovei neįrodžius nuosavybės teisių į objektą, o taip pat, nepateikus jokių duomenų, patvirtinančių teisėtą Objekto valdymą, ieškovės ieškinys, kaip neįrodytas ir nepagrįstas, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Atsakovas neprašo teismo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovui bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.