Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-02-13 · Byla Nr. e2KT-20-407/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-09Klaipėdos apygardos teismas
  2. e2VP-379-793/2019Sprendimas · 2019-09-16Klaipėdos apylinkės teismas
  3. e2KT-20-407/2020Nutartis · 2020-02-13Lietuvos apeliacinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2020-03-16Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-13
Bylos Nr.
e2KT-20-407/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06823-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Pareiškėjas
I. G.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2KT-20-407/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06823-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.2.4.; 3.1.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, Vigintas Višinskis, susipažinęs su pareiškėjos I. G. pateiktu nušalinimo pareiškimu visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-146-1092/2020 nagrinėjimo.

Pareiškėja nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo teisėjai priima jos atžvilgiu nepalankius procesinius sprendimus, todėl prašo nušalinti visus šio teismo teisėjus nuo visų su ieškove ir nekilnojamuoju turtu, (duomenys neskelbtini), susijusių civilinių bylų nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nušalinimo pareiškimą grindžia Klaipėdos apygardos teismo teisėjų išnagrinėtose civilinėse bylose priimtais procesiniais sprendimais, tačiau pateiktame nušalinimo pareiškime nenurodo nė vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 65 straipsnyje įtvirtintų teisėjų nušalinimo pagrindų. Tokių pagrindų nepatvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-146-1092/2020 medžiaga.

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas kitose bylose negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Siekiant pašalinti pareiškėjos keliamas abejones dėl galimo teisėjų šališkumo pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai nagrinėjantys bylą turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, sprendžiama, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2A-146-1092/2020 gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. G. nušalinimo pareiškimo visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. e2A-146-1092/2020 nagrinėjimo netenkinti.

Teisėjas, laikinai Vigintas Višinskiseinantis skyriaus pirmininko pareigas