Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su prašymu įpareigoti akcinę bendrovę (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ įjungti elektros energijos ir dujų tiekimą gyvenamajam objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovei nustatytas 10 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus – pateikti ne prašymą, o ieškinį, jame nurodyti atsakovą, pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius ieškinio dalyką ir prašyme nurodytas faktines aplinkybes, taip pat įrodymus apie gaunamas pajamas bei turimą turtą, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis palikta nepakeista ir ieškovei nustatytas naujas 10 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti nustatytus procesinio dokumento trūkumus. 2019 m. sausio 21 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

3. Teismas nustatė, kad ieškovė teismo nurodytus procesinio dokumento trūkumus pašalino tik iš dalies, t. y. patikslino teikiamo procesinio dokumento pavadinimą (patikslintas ieškinys), į bylą įtraukė atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“, taip pat pateikė ieškinio faktines aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tačiau duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą teismui nepateikė.

4. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad yra sumokėjusi bent dalį žyminio mokesčio už reiškiamą materialinį reikalavimą. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji sumokėjo 5 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesudaro pagrindo spręsti klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nes tai yra atskiras žyminis mokestis, kuris buvo sumokėtas už ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, todėl šis žyminis mokestis nebegali būti įskaitytas kaip dalis mokėtino žyminio mokesčio už ieškovės pareikštą materialinį reikalavimą. Teismas taip pat nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo kitoje byloje, nereiškia, kad šioje civilinėje byloje ji taip pat yra atleista nuo žyminio mokesčio ar kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

5. Kadangi ieškovė nepašalino Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi nustatytų procesinio dokumento trūkumų, buvo nutarta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė I. T. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

7.1. Teismas pažeidė konstitucinę ieškovės teisę į teisminę gynybą ir nepagrįstai nutarė jos patikslintą ieškinį laikyti nepaduotu dėl nesumokėto žyminio mokesčio. Byloje yra pateikti įrodymai apie ieškovės turtą ir jos gaunamas pajamas, todėl sunki turtinė padėtis yra pagrindas atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

7.2. Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra deklaruota ieškovės ir jos šeimos gyvenamoji vieta, o dujų ir elektros tiekimas į šį gyvenamąjį namą buvo nutrauktas pagal neteisėtą A. B. Ž. prašymą, tuo pažeidžiant ieškovės teises ir teisėtus interesus.

8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl įrodymų išreikalavimo

10. Ieškovė atskirajame skunde pateikė prašymą iš Klaipėdos miesto savivaldybės išreikalauti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės liudijimą.

11. CPK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Šie reikalavimai nustatyti, siekiant įsitikinti prašomo išreikalauti rašytinio įrodymo sąsajumu su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku bei išvengti situacijos, kai įpareigojimas nustatomas asmeniui, neturinčiam to įrodymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017).

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškinį laikyti nepaduotu nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje teismas nenagrinėja ieškovės ieškinio iš esmės, netiria ir nevertina ieškovės ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų. Vadinasi, nagrinėjant ieškovės atskirąjį skundą, nėra teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės. Teikdama prašymą dėl nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento išreikalavimo, apeliantė nepagrindė šio įrodymo ryšio su byloje pateikto atskirojo skundo dalyku. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl rašytinio įrodymo išreikalavimo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

13. Ieškovė pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tokiu būdu ji gali geriau pagrįsti savo reikalavimus.

14. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantė savo prašyme nenurodė, kokios aplinkybės galėtų būti nustatytos tik žodinio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad visas bylai reikšmingas aplinkybes apeliantė turėjo galimybę nurodyti savo atskirajame skunde, todėl ieškovės teisės būti išklausytai principas buvo įgyvendintas tinkamai. Įvertinęs apeliacijos objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl atskirajame skunde ieškovės nurodytų argumentų

15. Ieškovė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grindė aplinkybe, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas pažeidė konstitucinę ieškovės teisę į teisminę gynybą ir nepagrįstai nutarė jos patikslintą ieškinį laikyti nepaduotu dėl nesumokėto žyminio mokesčio.

16. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

17. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus – pateikti ne prašymą, o ieškinį, jame nurodyti atsakovą, pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius ieškinio dalyką ir prašyme nurodytas faktines aplinkybes, taip pat įrodymus apie gaunamas pajamas bei turimą turtą, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį paliko nepakeistą bei papildomai nurodė ieškovei pateikti įrodymus apie dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, kuriuos pateikus pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti klausimą dėl ieškovės atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė tik iš dalies pašalino ieškinio trūkumus, todėl buvo nutarta ieškinį laikyti nepaduotu.

18. Priimdamas procesinį sprendimą ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

19. Patikslintame ieškinyje ieškovė pateikė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nurodė, kad yra sumokėjusi 5 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė siekė, kad už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėta žyminio mokesčio dalis būtų įskaityta kaip dalis už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, t. y. ieškovė iš esmės prašė atleisti ją nuo 95 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo.

20. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2018 m. lapkričio 25 d. sumokėjo 5 Eur žyminio mokesčio. Šis žyminis mokestis buvo sumokėtas vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį, kuria ieškovė įpareigota sumokėti 5 Eur žyminio mokesčio dalį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ši žyminio mokesčio dalis byloje jau yra panaudota. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės sumokėtas 5 Eur dydžio žyminis mokestis nagrinėjamu atveju negali būti įskaitytas kaip dalis už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio sumos.

21. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien minėta aplinkybė pagal šioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją negalėjo būti vertinama kaip pakankamas pagrindas patikslintą ieškinį laikyti nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo metodine medžiaga, kad tais atvejais, kai paduodantis ieškinį asmuo nesuprato arba netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ypač kai tai nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo konkrečiai nenurodyti trūkumai, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodyti, kokie konkretūs ieškinio trūkumai taisytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

22. Nagrinėjamu atveju nei Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, nei Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartyje nebuvo nurodyta konkreti žyminio mokesčio suma, kurią sumokėjus, teismas spręstų klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Patikslinto ieškinio turinys patvirtina, kad ieškovė siekė pašalinti teismo nurodytus ieškinio trūkumus, prašydama įskaityti anksčiau už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėto žyminio mokesčio sumą kaip dalį už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio sumos, o nuo kitos žyminio mokesčio dalies (95 Eur) ji iš esmės prašė ją atleisti. Byloje nenustatyta, kad ieškovė nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Vadinasi, aplinkybė, kad jos sumokėta 5 Eur žyminio mokesčio suma negali būti įskaityta žyminiam mokesčiui už ieškinį, nagrinėjamu atveju negalėjo būti pagrindu nesvarstyti jos prašymo dėl atleidimo nuo dalies (95 Eur) žyminio mokesčio ir laikyti ieškinį nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie procesiniai padariniai nagrinėjamu atveju būtų neproporcingi.

23. Dėl anksčiau minėtų priežasčių ir argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta 5 Eur žyminio mokesčio suma negali būti įskaityta kaip dalis už pareikštą materialinį reikalavimą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, teismas turėjo išspręsti klausimą dėl atleidimo nuo dalies (95 Eur) žyminio mokesčio ir nustatyti konkrečią žyminio mokesčio sumą, kurią ieškovė turėtų sumokėti šalindama ieškinio trūkumus. Pirmosios instancijos teismui anksčiau minėtų veiksmų neatlikus, prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo nebuvo tinkamai išnagrinėtas, todėl teismas nepagrįstai ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir tuo apribojo ieškovės galimybę tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

24. Dėl anksčiau išdėstytų apeliacinės instancijos teismo argumentų, yra pagrindas tenkinti ieškovės atskirąjį skundą iš dalies – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra deklaruota ieškovės ir jos šeimos gyvenamoji vieta, o dujų ir elektros tiekimas į šį gyvenamąjį namą buvo nutrauktas pagal neteisėtą A. B. Ž. prašymą, tuo pažeidžiant ieškovės teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad šie atskirojo skundo argumentai yra susiję su tarp šalių kilusio ginčo esme, tačiau šalis siejančios materialiosios teisės ir pareigos bei jų turinys nėra šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas. Šie klausimai turės būti teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, jei ieškovės ieškinys bus priimtas nagrinėti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir šiuo aspektu bylos nenagrinėja.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.